Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, susipažinęs su pareiškėjo V. K. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1071-775/2026 nagrinėjimo ir prašymu perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartimi persiųstas pareiškėjo V. K. prašymas nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-1071-775/2026 nagrinėjimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad jam kyla abejonės dėl civilinę bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Pareiškėjo žiniomis, kreditorės „AS Citadele bankas“ Lietuvos filialas darbuotojai yra galbūt buvę Kauno apygardos teismo darbuotojai, kurie gali daryti įtaką teismo darbuotojams, siekdami, jog preiškėjo atskirasis skundas būtų atmestas. Pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-62-912/2026 ir 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-76-912/2026 atmetė pareiškėjo pareiškimus dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1071-775/2026 nagrinėjimo ir prašymus perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui. Šiose nutartyse konstatuota, kad tai, jog buvę Kauno apygardos teismo darbuotojai yra pareiškėjo kreditorės darbuotojai, nėra pagrindas nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo bylos nagrinėjimo, nes praeityje buvę tarnybiniai santykiai savaime nesuponuoja suinteresuotumo byloje sprendžiamais klausimais bei neatitinka CPK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, dėl kurių civilinė byla negalėtų būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Nagrinėjamas pareiškimas grindžiamas tais pačiais (identiškais) argumentais, kurie jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko ankstesnėmis nutartimis. Pareiškėjas nenurodė naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių apygardos teismas turėtų būti nušalintas kitais pagrindais, todėl pareiškėjo V. K. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1071-775/2026 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas pakartotinai prašo nušalinti visą Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-1071-775/2026 nagrinėjimo, remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y., kad AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas darbuotojai yra galbūt buvę Kauno apygardos teismo darbuotojai, todėl jie gali daryti įtaką teismo darbuotojams. Pareiškėjas įspėjamas, kad pakartotinis pareiškimo nušalinti visą Kauno apygardos teismą, grindžiamo tais pačiais pagrindais, teikimas toje pačioje byloje gali būti įvertintas kaip turintis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių ir dėl to pareiškėjui gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalis).