Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Tomas Venckus,susipažinęs su pareiškėjo PRS1 pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1071-775/2026 nagrinėjimo ir prašymu perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi persiųstas pareiškėjo PRS1 pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjui kyla pagrįstos abejonės dėl civilinę bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Pareiškėjo žiniomis, kreditorės „AS Citadele bankas“ Lietuvos filialas darbuotojai yra galbūt buvę Kauno apygardos teismo darbuotojai, kurie gali daryti įtaką teismo darbuotojams, siekdami, jog pareiškėjo atskirasis skundas būtų atmestas.

Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Pareiškėjas nušalinimą visam Kauno apygardos teismui grindžia aplinkybe, kad AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas darbuotojai yra buvę Kauno apygardos teismo darbuotojai.Nagrinėjami pareiškėjo pareiškimai grindžiami tais pačiais (identiškais) argumentais, kurie jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-62-912/2026 ir 2026 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2KT-730-407/2026. Pareiškėjas nenurodė naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių Kauno apygardos teismas turėtų būti nušalinti kitais, negu ankstesniuose prašymuose nurodytais, pagrindais, todėl ir šis pareiškimas atmetamas. Pareiškėjas nepagrindė, kad visi Kauno apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo teiginiai nelemia ir nėra pagrindas nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo bylų pagal pareiškėjo atskiruosius skundus nagrinėjimo. Dėl to pareiškėjo PRS1 pareiškimas dėl Kauno apygardos teismų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1071-775/2026 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami. Pažymėtina, kad pareiškėjo PRS1procesinis elgesys teikiant identiško turinio pareiškimus dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1071-775/2026 nagrinėjimo turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2026 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-76-912/2026 ir 2026 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2KT-730-407/2026 įspėjo pareiškėją dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų – pareiškėjas PRS1savo procesinio elgesio nekeičia ir toliau pakartotinai teikia identiško turinio pareiškimus dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo, kurių argumentai jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. balandžio 30 d. ir liepos 23 d. nutartyse. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nekeičia savo procesinio elgesio, darytina išvada, jog yra pagrindas pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirti 500 Eur baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,