Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams A. U. ir K. U. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys R. U., A. U., antstolis M. M., notarė R. M.-Zikienė, antstolis Z. Z., antstolė B. T., antstolis A. S., antstolė S. K., antstolis G. J., antstolė V. V. ir antstolė L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į pradinį ieškinį teismui per nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo A. U. tėvai yra mirę, tai yra tėvas K. U., mirė (duomenys neskelbtini), o motina B. U. mirė (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys 2025 m. kovo 3 d. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po K. U. mirties dėl palikimo pagal įstatymą kreipėsi tik atsakovas K. U. ir užvesta paveldėjimo byla Klaipėdos miesto 1- ame notarų biure.

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo.

Kreditorius, ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu, privalo įrodyti, kad šio sandorio sudarymo momentu turėjo ir iki šiol tebeturi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, reikalavimą kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai byloje surinkta medžiaga yra nustatyta, kad atsakovas A. U. turi įsiskolinimų kreditoriams, vienas iš kreditorių yra ieškovė, kurios naudai antstolių kontorose yra atliekami išieškojimai iš atsakovo ir yra nurodytos vykdomosios bylos, kuriose išieškojimas atliekamas ieškovės naudai sprendimo 20 punkte. Bendra iš atsakovo A. U. ieškovei išieškotina suma į valstybės biudžetą sudaro 9 971,14 Eur, neįvertinus turto konfiskavimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vykdomi išieškojimai nebaigti, reikalavimo teisės galiojančios. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė yra atsakovo A. U. kreditorė, turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Be to, reikalavimo teisės neginčijo ir pats atsakovas, kuris teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu ir prašė leisti jam su ieškove sudaryti taikos sutartį. Atsakovas A. U. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu iš esmės pats patvirtino ir pripažino, kad jis po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, kad vienas iš brolių pasikreips pas notarą dėl palikimo ir jį priims ir vėliau jie pasidalins. Atsakovas A. U. taip pat patvirtino, kad jis turi daug skolų kreditoriams ir skolos kreditoriams nėra sumokėtos bei tai, kad šiuo metu jis nedirba ir jokio turto neturi. Taigi pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo.

Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog atsakovas A. U. nekilnojamojo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas A. U. šiuo metu nedirba, prieš tai dirbo, tačiau jo atžvilgiu yra užvesta daugiau nei dvidešimt vykdomųjų bylų ir išieškojimai nėra užbaigti, nors vykdomi jau ne pirmus metus. Mirus atsakovo A. U. tėvui, atsakovas kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis pagal įstatymą įgijo paveldėjimo teisę į jo tėvui palikimo dieną priklausiusią turto dalį (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš byloje pateiktos Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarės R. M. – Zikienės pateiktų duomenų nustatyta, kad po K. U. mirties dėl jo palikimo kreipėsi tik du paveldėtojai tai yra sūnus K. U. ir R. U..

Bylos duomenims nustatyta, kad K. U. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas, kuris aprašytas šio sprendimo 14 punkte, tai yra atsakovas A. U., jei per įstatymo nustatytą terminą būtų priėmęs palikimą po tėvo mirties, jam būtų atitekusi dalis jo tėvo nekilnojamojo turto pagal įstatymą.

Teismas sprendžia, jog atsakovas (skolininkas) A. U. žinodamas, kad jis turi įsipareigojimų ieškovei bei kitiems kreditoriams ir neturėdamas jokio turto, ar pakankamai pajamų iš kurių galėtų įvykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriais, siekdamas išvengti išieškojimo iš paveldimo turto, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po tėvo K. U. mirties, kas akivaizdžiai pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės teises. Faktiškai nepriėmęs palikimo atsakovas A. U. tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovas palikimo nepriėmimas pažeidė kreditorių interesus.

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis.). Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119- 421/2016, 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad neegzistavo joks atsakovui A. U. taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kt., kurio pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą po tėvo mirties. Atsakovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo privaloma sudaryti ginčijamą sandorį, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju sąlyga dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio įrodyta.

Dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Pagal CK 5.50 straipsnio ir 5.60 straipsnio nuostatas įpėdinis disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Palikimo nepriimti galima paduodant pareiškimą notarui arba neatliekant jokių aktyvių veiksmų (CK 5.60 straipsnis). Paveldėjimo teisės atsisakymas kvalifikuotinas kaip juridinę reikšmę turintis veiksmas – asmens valios panaikinti savo civilinę teisę išreiškimas. Pagal CK 5.60 straipsnio 2 dalį palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Tai lemia išvadą, kad ir dėl atsiradusių pasekmių nukentėjęs subjektas abiem atvejais savo teises ginti gali tokiais pat būdais. CK 5.61 straipsnyje reglamentuotos situacijos, kai įpėdinis atsisako ar nepriima palikimo, jų neindividualizuojant. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikimo nepriėmimas yra suprantamas kaip apibendrintas įvairių situacijų apibūdinimas, kai šaukiamas paveldėti įpėdinis nepaduoda pareiškimo notarui, nesikreipia į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir neatlieka jokių aktyvių veiksmų, siekdamas paveldėti. Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, išreikštas aktyviu įpėdinio veiksmu, o palikimo nepriėmimas yra asmens, turinčio teisę į palikimą, neveikimas arba pasyvus elgesys, tačiau tiek palikimo nepriėmimas, tiek atsisakymas yra įpėdinio valios išraiška ir turi tas pačias pasekmes; toks asmuo netampa mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėmėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-421/2016). Taigi, įpėdinio valią parodo jo veiksmai palikimo atžvilgiu, siekiant jo nepriimti, o ne jų išraiškos forma. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Šiuo atveju buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, atsakovui palikimo dalies nepriėmus, visas palikimas galėjo atitekti kitiems paveldėtojams. Pats atsakovas patvirtino, kad jis į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, kad kažkuris iš brolių kreipsis į notarą, o po to pasidalins. Viso K. U. turėjo keturis sūnus, tai yra keturis pirmos eilės įstatyminius įpėdinius, kurie lygiomis dalimis turi teisę paveldėti palikimą po tėvo mirties. Pirmasis dėl palikimo priėmimo į notarą per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi sūnus K. U., o vėliau R. U. buvo teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis savo tėvų palikimą priėmė faktiniu valdymu. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šioje byloje atsakovo nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – atsisakius palikimo, nepaneigta. Atsisakydamas palikimo atsakovas žinojo apie savo skolinius įsipareigojimus, šių tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad toks vienašalio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl šiuo atveju atsakovo atsisakymas priimti jam pagal įstatymą tenkančią savo tėvo palikimo dalį, teismo vertinimu, buvo sudarytas atsakovui žinant, kad taip bus pažeistos jo kreditorių teisės, todėl yra pagrindas pripažinti, jog jis buvo nesąžiningas.

Dėl ieškinio senaties.

Actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos tam, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, todėl ieškovės reikalavimus, reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo A. U. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo K. U. mirties, tenkintinas (CK 6.66 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių.

Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Nagrinėjamu atveju atsakovo neveikimo – atsisakymas priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovo pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovo interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į paveldėtą turtą.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti atsakovo A. U., naudai šį turtą: 5/24 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini); 170/23323 dalis negyvenamosios patalpos-neįregistruotos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini), 5/24 dalis iš 0,0600 ha žemės sklypo ploto, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o teismui netenkinus šio ieškinio reikalavimo, teismo prašome leisti nukreipti atsakovo A. U. skolų išieškojimą aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose ieškovės VMI prie FM naudai į atsakovui A. U. tenkančią palikimo dalį, atsiradusią po jo tėvo K. U. mirties, t. y. į šį turtą: 5/24 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini); 170/23323 dalis negyvenamosios patalpos-neįregistruotos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini) ir 5/24 dalis iš 0,0600 ha žemės sklypo ploto, adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025 iš esmės pakeitė praktiką dėl nustatinėtinų aplinkybių, faktų ir reiškiamų reikalavimų civilinėse bylose dėl vienašalių sandorių – palikimo atsisakymo, nepriėmimo – negaliojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, be kita ko, pasisakė, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į paveldėtą nekilnojamąjį turtą nenuginčijus atlikto palikimo priėmimo ir šiuo pagrindu atsiradusios jo nuosavybės teisės į ginčo turtą. Tam, kad teismas galėtų nukreipti išieškojimą pagal kreditorių finansinius reikalavimus į ginčo turtą, turi būti išspręsti nuosavybės teisę į ginčo turtą patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo, palikimo priėmimo teisėtumo klausimai.

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. CK 5.8 straipsnis numato, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kreditorius yra teisinio santykio šalis, kurios naudai kita to santykio šalis – skolininkas privalo atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Kreditorių interesų gynimo būdai nustatyti CK šeštosios knygos IV skyriuje, vienas jų – netiesioginis ieškinys. Netiesioginį ieškinį kreditorius gali reikšti tik tais atvejais kai yra būtina apsaugoti kreditoriaus neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, jos vykdymo terminas – suėjęs, o skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus (CK 6.68 straipsnio 1, 2 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. U. paveldėtojams paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti, yra tik užvesta paveldėjimo byla.

Pagal naujausią formuojamą praktiką kreditorių interesai turi būti ginami, ne nukreipiant skolos išieškojimą į svetimą turtą, o nuginčijant paveldėjimo teisės liudijimą ir prašant priteisti palikimą sudarantį turtą asmeniui, kuris jo atsisakė, tam, kad iš jo būtų galima išieškoti pagal ieškovo turimą reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025).

CK 6.145 straipsnis numato, jog pripažinus sandorį negaliojančiu yra taikoma restitucija. Teismas šiuo atveju vertina, kad ieškovės priteisti atsakovo A. U. naudai 5/24 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini); 170/23323 dalis negyvenamosios patalpos-neįregistruotos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini) ir 5/24 dalis iš 0,0600 ha žemės sklypo ploto, adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, kadangi atsakovas A. U. vienašalio sandorio – palikimo nepriėmimo (atsisakymo) – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus kreditorių pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. taikyti restituciją priteisiant atitinkamą dalį turto atsakovui A. U.. Teismas šiuo atveju sprendžia, kad turi būti taikomas restitucijos natūra būdas, t. y. atitinkama dalis turto 5/24 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini); 170/23323 dalis negyvenamosios patalpos-neįregistruotos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini) ir 5/24 dalis iš 0,0600 ha žemės sklypo ploto, adresu (duomenys neskelbtini), priteisiama atsakovui A. U., todėl ieškovės, reikalavimas priteisti atsakovui jam po tėvo mirties pagal įstatymą priklausančio paveldimo turto dalį, tenkintinas. Patenkinus reikalavimą dėl atsakovui priklausančio paveldimo turto dalies priteisimo, ieškovės alternatyvus reikalavimas dėl leidimo nukreipti atsakovo A. U. skolų vykdomosiose bylose išieškojimą į atsakovui A. U. tenkantį palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties, atmesti.

Trečiojo asmens R. U. atstovė prašė nenukreipti išieškojimo į butą, nes bute gyvena jos atstovaujamasis, tačiau įvertinus tai, kad tiek R. U., tiek A. U. bei K. U. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdinai, kurie turi teisę paveldėti ir nustatyta, kad ieškovė ieškiniu nesiekia, kad A. U. būtų priteista didesnė ne pagal įstatymą jam priklausanti dalis į tėvo paveldimą turtą, todėl nėra pagrindo netenkinti ieškinio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl iš atsakovo A. U. priteistina 115,00 Eur žyminio mokesčio, valstybės naudai.

Teismas šioje byloje patyrė 105,45 Eur suapvalinus 105,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamas iš atsakovo A. U., nes būtent dėl jo neveikimo atsisakymo priimti palikimą ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Trečiasis asmuo R. U. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė jo atstovavimo išlaidų, todėl jos jo naudai nepriteistinos.

Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad išnagrinėta civilinė byla ir yra pagrindas panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis iškėlimo, kuris buvo įregistruotas 2025 m. kovo 25 d. teismo pranešimo Nr. e2-8941-867/2025 pagrindu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo tėvo K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šį turtą: 5/24 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 170/23323 dalis negyvenamosios patalpos-neįregistruotos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5/24 dalis iš 0,0600 ha žemės sklypo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą patikslinto ieškinio reikalavimais dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. U. 115,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo A. U. 105,00 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad yra išnagrinėta civilinė byla ir yra pagrindas panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis iškėlimo, kuris buvo įregistruotas 2025 m. kovo 25 d. teismo pranešimo Nr. e2-8941-867/2025 pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.