Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2647 Nr. eCIK-832/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00256-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 27 d. paduotu ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Elfoksas“ ir „Falko Group“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Elfoksas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Falko Group“ ieškinį atsakovams M. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Providera“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Oflex“ ir V. Š. dėl žalos, atsiradusios iš nesąžiningos konkurencijos ir komercinių paslapčių naudojimo, priteisim. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovių ieškinys. Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.Ieškovių kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalį, nes šią teisės normą aiškino ir taikė pernelyg siaurai – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Providera“ veiksmų teisėtumą vertino tik pagal atskirus KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus pavyzdinius nesąžiningos konkurencijos veiksmus, neįvertinę, ar atsakovų veiksmų visuma, atsižvelgiant į laikinojo įdarbinimo veiklos trišalį teisinį modelį ir jo ekonominę specifiką, prieštaravo ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams.2. Teismai netinkamai aiškino KĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kriterijų „gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti“, nes atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Providera“ veiksmus nepagrįstai kvalifikavo tik kaip teisėtą verslo modelio kopijavimą, neįvertinę, kad šių veiksmų ekonominis turinys - funkcionuojančios verslo dalies (tą patį klientą aptarnaujančios organizuotos laikinųjų darbuotojų grupės) perėmimas, tiesiogiai paveikęs ieškovių konkurencinį pranašumą.3. Teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnį, nes neteisingai nustatė komercinės paslapties vertinimo objektą, neatsižvelgdami į CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl informaciją apie laikinuosius darbuotojus ir darbo naudotojus vertino kaip atskirus ginčo informacijos elementus, o ne kaip vientisą, tarpusavyje susijusią informacijos visumą. Be to, teismai nepagrįstai susiaurino šioje teisės normoje įtvirtintos komercinių paslapčių teisinės apsaugos ribas siedami ją su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 79 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu laikinųjų darbuotojų duomenų teisiniu reguliavimu ir darbuotojo teisės laisvai pasirinkti darbdavį užtikrinimu. DK 79 straipsnio 2 dalies 2 punktas reglamentuoja darbuotojų asmens duomenų tvarkymo tikslus ir ribas, tačiau nenustato CK 1.116 straipsnio taikymo ribų. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti savarankiški komercinės paslapties kriterijai, kurių įstatymas nesieja nei su konkrečia ūkine veikla, nei su tam tikros veiklos srities specialiuoju teisiniu reguliavimu. Be to, CK 1.116 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas aiškiai įvardijo informaciją, kuri nelaikoma komercine paslaptimi, tačiau tarp šių išimčių nėra nei informacijos apie darbuotojus, nei laikinojo įdarbinimo įmonės sukauptos informacijos apie laikinuosius darbuotojus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis DK 79 straipsnio 2 dalies 2 punktu, faktiškai papildė CK 1.116 straipsnio 2 dalį nauja, įstatyme nenumatyta išimtimi ir taip nepagrįstai apribojo CK 1.116 straipsnio taikymą laikinojo įdarbinimo veikloje bei išplėtė DK 79 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo ribas.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.