Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, sekretoriaujant Vilijai Budrikienei,dalyvaujant pareiškėjui APA1, jo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskui,skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotam atstovui AGI1,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo APA1 skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2026-01-15 Lietuvos kariuomenės Karo policijos (duomenys neskelbtini) būrio vado pavaduotojo A. G. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 08-ANR_N-13-2026, APA1 nubaustas 30,00 Eur bauda, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 1 dalyje, kad 2025-12-15, 18.51 val., (duomenys neskelbtini), vartojo narkotinę medžiagą kokainą be gydytojo paskyrimo. Nustatyta pagal (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininių laboratorinių tyrimų išvadą (šlapimo mėginio Nr. 058740006). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl narkotinių psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo, 2000-01-05, Vilnius, Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo reikalavimus. Skundu pareiškėjas APA1 prašo panaikinti skundžiamą 2026-01-15 ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundą motyvuoja šiais argumentais: pagal ANK 71 str. 1 d. atsakomybėn asmuo traukiamas už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Kaip matyti, šio nusižengimo sudėties elementas yra vartojimas, t. y. asmuo turi suvokti ir žinoti, kad vartoja narkotines medžiagas, bei būtent tokio vartojimo savo elgesio ir siekia.Tačiau, jeigu asmuo narkotinių medžiagų sąmoningai ir tyčia nevartojo bei nesiekė jų vartoti, tokiu atveju atsakomybė asmeniui pagal šį straipsnį negali kilti.Pareiškėjo ir kitų asmenų: E. J. ir G. J. pareiškimų pagrindu Karo policijos (duomenys neskelbtini) yra pradėta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.M-8-04-00001-26, dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pareiškėjų ir minėtų asmenų atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.M-8-04-00001-26 yra nagrinėjamos aplinkybės tiesiogiai susijusios su šia administracinio nusižengimo byla Nr. 08-ANR_N-13-2026.Kaip ir nurodyta pareiškėjo pareiškime, dėl galimai įvykdytos jo atžvilgiu nusikalstamos veikos, taip ir šiuo atveju pažymima, kad pareiškėjas tyčia ir sąmoningai narkotinių medžiagų kokaino nevartojo, bei jų vartoti neturėjo tikslo.2025-12-14 naktį, pareiškėjas kartu su kolegomis E. J. ir G. J. laisvalaikį leido naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).Šiame bare iškilo žodinis konfliktas tarp G. J. ir jo buvusios draugės A. M.. Ši mergina jautė stiprius jausmus G. J., bei turėjo vilčių su juo sukurti šeimą. Tačiau, ji buvo atstumta ir įskaudinta G. J.. Viena iš draugystės nutraukimo priežasčių, jog A. M. vartojo įvairias narkotines medžiagas. Vėliau A. M. persekiodavo G. J., jo merginą ir grasino susidoroti su G. J..Minėto konflikto tarp G. J. ir jo buvusios draugės A. M. metu, pastaroji grasino visiems, t. y. pareiškėjui, G. J. ir jo broliui E. J., kad padarys taip, jog nei E. J., nei G. J. ir nei pareiškėjas nebedirbs (duomenys neskelbtini). A. M. turėjo tikslą pakenkti visiems paminėtiems asmenims, kadangi A. M. iki draugystės su G. J., draugavo su pareiškėju, kuris ją taip pat paliko.Tą naktį, t. y. 2025-12-14 naktiniame bare pareiškėjas su nurodytais asmenimis vartojo alkoholinį kokteilį, kuris buvo supiltas į vieną talpą – specialiai pramogai paruoštą arbatinį. Ši talpa buvo laikoma ant stalelio, prie kurio nevaržomai galėjo prieiti visi bare buvę asmenys, tame tarpe ir A. M.. Būtent, prie šio stalelio ne kartą buvo priėjusi ir A. M.. Ji kartais prieidavo be reikalo, kartais bandydavo kalbėtis, konfliktuodavo ir pan. Todėl, A. M. turėjo visas galimybes be apribojimų, jiems nebūnant prie stalelio ar būnant kartu prie stalelio ir jiems nematant į bendrą talpą su gėrimu įpilti narkotinių ar kitokių medžiagų.A. M. turi visas galimybes turėti narkotinių medžiagų, kadangi ji nuolatos vartodavo kokainą ir rūkydavo žolę. Kiek žinoma iš pasakojimų, šią narkotinę medžiagą ji gaudavo (duomenys neskelbtini) arba iš asmenų, kurie ten lankydavosi ar kažkaip jie susiję su šiuo (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini). Tiksliai narkotinių medžiagų tiekėjo ji neatskleidė, bet ji akivaizdžiai yra priklausoma nuo šios narkotinės medžiagos, nes vėliau buvo matoma, kad tos medžiagos ji nuolat turi su savimi.A. M. žinodama, kad pareiškėjui ir nurodytiems asmenims yra labai svarbi (duomenys neskelbtini), bei būdama įskaudinta dėl nepavykusių santykių, tuo labiau 2025-12-14 naktį naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ pamačiusi pareiškėją ir G. J. su kitomis merginomis ir dėl to sukėlusi konfliktą, turėjo tikslą ir motyvą jiems pakenkti, kad prarastų darbą, bei tokiu būdu galėtų atkeršyti.Vėliau, A. M. žinodama, kad pareiškėjo ir nurodytų asmenų organizme yra kokaino, anonimiškai pranešė pareiškėjo ir minėtų asmenų darbovietei. Šioje vietoje labai svarbu pažymėti, jog A. M. pateikdama anonimišką pranešimą, tiksliai įvardijo narkotinę medžiagą – kokainą. Tačiau, tikslinant aplinkybes ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-8-04-00001-26 A. M. suklaidino tyrimą, nurodydama, kad apie pareiškėjų ir minėtų asmenų vartojimą, ji sužinojo iš savo draugės. Vėliau, apklausus nurodytą jos draugę, pastaroji parodė priešingai, jog tokių duomenų A. M. neteikė. Būtent todėl, kad tik A. M. viena žinojo, jog jų organizmuose gali būti narkotinių medžiagų vartojimo požymių, todėl apie tai ir buvo informuota (duomenys neskelbtini).Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nesutinka su pareiškėjo skundu. Nesutikimo argumentai nurodyti šie: 2025-12-15 apie 11 val. 30 min. neprisistatęs asmuo (toliau – anonimas) telefonu pranešė (duomenys neskelbtini) operatyviniam budėtojui, jog E. J., G. J. bei pareiškėjas savaitgalį vartojo narkotines medžiagas. Atlikus pirminį duomenų (duomenys neskelbtini) vertinimą, nustatyta, kad anonimo išvardyti asmenys (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į pateiktus duomenis, (duomenys neskelbtini) atliktas įvardytų (duomenys neskelbtini) pirminis patikrinimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, rezultatai buvo teigiami. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams pristačius E. J., G. J. bei pareiškėją į civilę asmens sveikatos priežiūros įstaigą – viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninę, atliktas minėtų (duomenys neskelbtini) patikrinimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Gavus teigiamus rezultatus, (duomenys neskelbtini) surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Narkotikų vartojimo faktą įrodo 2025-12-15 16:55 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atliktas laboratorinis tyrimas, kuriuo iš (duomenys neskelbtini) šlapimo ėminio (058740006) atliktas toksinių – narkotinių medžiagų nustatymas, parodęs, kad pareiškėjo organizme rasta kokaino (COC).2026-01-15 13 val. 43 min. pareiškėjo atžvilgiu surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 08-ANR_N-13-2026 (Registracijos objektų identifikavimo kodas (toliau – ROIK) 25292639561), kuriame nurodyta pažeidimo esmė, jog asmuo vartojo narkotinę medžiagą kokainą, be gydytojo paskyrimo. Nutarime pažymėta, kad vartojimo faktas nustatytas VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininiais laboratoriniais tyrimais, pažymėtas VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininių laboratorinių tyrimų 2025 m. gruodžio 15 d. išvadoje. Vadovaujantis ANK 71 str. 1 d. nutarimu pareiškėjui skirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.Vykdant Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) vado (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, atliktas tarnybinis patikrinimas „Dėl Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) APA1 galimai padaryto drausmės pažeidimo“ (toliau – tarnybinis patikrinimas).Pažymėjo, kad narkotinė medžiaga kokainas yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje, sąrašą. Atlikus tarnybinį patikrinimą, nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad pareiškėjui būtų suteiktas gydytojo vaistinių preparatų paskyrimas, kurių sudėtyje būtų kokaino (COC).Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjas E. M. 2025-01-19 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad medžiagos tikslinimo metu nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. sudėties požymių.Pareiškėjui pateikus skundą Nr. AP-3232 dėl nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-8-04-00001-26, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2026-02-04 nutarimu skundas Nr. AP-3232 buvo atmestas. Nutarime nurodyta, kad visi trys pareiškėjai, apklausų metu teigę, kad narkotinių medžiagų nevartoja, apie vartotas narkotines medžiagas prisipažino šį faktą nustačiusiai (duomenys neskelbtini) policininkei V. P.. Šis asmenų prisipažinimas taip pat užfiksuotas vaizdo įrašuose ir vaizdo įrašų apžiūros protokole. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas Svajūnas Bliudsukis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų E. J., G. J. ir pareiškėjo skundus dėl 2025-02-04 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Grigaičio nutarimo ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-8-04-00001-26, nustatė, kad net ir pradėjus tyrimą pareiškėjas ir kiti (duomenys neskelbtini) nekėlė versijų apie tyčinį apsvaiginimą, versija iškelta tik po neigiamų pasekmių kilimo, surašius jiems administracinio nusižengimo protokolus bei esant prielaidoms dėl drausminės atsakomybės tarnyboje taikymo. Be to, ikiteisminiame tyrime negauta duomenų apie bendrai vartotą gėrimą iš vienos talpos, E. J., G. J. ir pareiškėjo parodymai prieštaringi, versija apie galimą apsvaiginimą leidžia abejoti ir vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame jie kalba apie tai kaip reikėjo pasiruošti apgauti, atliekant šlapimo tyrimą, kaip sukeisti tyrimus. Taip pat pažymėjo, kad E. J., G. J. ir pareiškėjas, patikrinimo dieną, tikrinančiai pareigūnei V. P., gabenant patikrinimui į ligoninę, pripažino prieš mėnesį atostogų metu užsienyje vartoję marihuaną, kėlė versiją, jog ten taip pat galimai buvo apsvaiginti kokainu. Apibendrinant, iš surinktos medžiagos Klaipėdos apylinkės teismas neįžvelgė duomenų patvirtinančių pareiškėjo apsvaiginimą, o tariami A. M. veiksmai grindžiami tik subjektyvia E. J., G. J. ir pareiškėjo nuomone, atitinkamai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 64, 168 straipsniais, teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl 2025-02-04 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Grigaičio nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. M-8-04-00001-26.Klaipėdos apygardos teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026-02-17 nutarties, priėmė 2026-03-19 nutartį pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2026-02-17 nutartį dalyje, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2026-02-04 nutarimo. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad psichotropinių-narkotinių medžiagų vartojimas pareiškėjui nebuvo svetimas. Nors apklausų metu pareiškėjas ir kiti (duomenys neskelbtini) nurodė narkotinių medžiagų nevartojantys, tačiau medžiagos tikslinimo metu surinkti faktiniai duomenys šiuos teiginius paneigia. Teisme (duomenys neskelbtini) policininkės apklausos metu buvo patvirtinta, kad pareiškėjas ir kiti (duomenys neskelbtini) jai prisipažino maždaug prieš mėnesį vartoję marihuaną. Šias aplinkybes papildomai patvirtina apžiūrėti vaizdo įrašai iš tarnybinės transporto priemonės vaizdo registratoriaus, kuriuose girdimi pačio pareiškėjo ir kitų (duomenys neskelbtini) pasisakymai apie narkotinių medžiagų vartojimą atostogų metu. Be to, vaizdo įrašuose pareiškėjas aiškiai nurodo, kad atostogų metu sąmoningai vyko į Ispaniją būtent turėdamas tikslą vartoti narkotines medžiagas, manydamas, jog tokia veikla ten yra legali. Šių duomenų visuma teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir kiti (duomenys neskelbtini) buvo susipažinę su psichotropinių-narkotinių medžiagų vartojimu ir jų vartojimas jiems nebuvo atsitiktinis ar nežinomas reiškinys, todėl pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu laikytina pagrįsta ir atitinkančia byloje nustatytas faktines aplinkybes. Klaipėdos apygardos teismas 2026-03-19 nutartyje taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo vėlesni teiginiai apie tariamą tyčinį jo ir kitų pareiškėjų apsvaiginimą trečiųjų asmenų vertinami kritiškai kaip gynybinė pozicija, pasirinkta siekiant išvengti galimos teisinės ir drausminės atsakomybės atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), jam taikomi (duomenys neskelbtini), įskaitant draudimą vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas. Todėl teiginiai apie tariamą tyčinį apsvaiginimą gali būti vertinami kaip bandymas paaiškinti galimus teigiamus patikrinimo rezultatus ir perkelti atsakomybę tretiesiems asmenims. Nesant patikimų duomenų, patvirtinančių galimo tyčinio apsvaiginimo faktą, disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, teismo vertinimu, tokie paaiškinimai gali būti vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės už galimą drausmės pažeidimą ar teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, ypač turint omenyje pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir jam keliamus aukštesnius atsakomybės bei patikimumo standartus.Atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas skundu neįrodė, kad sąmoningai ir tyčia nevartojo bei nesiekė vartoti narkotinių medžiagų, nekyla abejonių, kad pareiškėjas buvo pagrįstai Lietuvos kariuomenėje nubaustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 71 str. 1 d.Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija narkotinių medžiagų pėdsakų jo organizme, taip pat neginčija narkotinių medžiagų nustatymo tyrimo teisėtumo, o dėstomi gynybinės pozicijos argumentai nuneigiami tarnybinio tyrimo išvada, nutarimais bei nutartimis, kuriuose papildomai atsispindi pareiškėjo narkotinių medžiagų vartojimo fakto pripažinimas. Lietuvos kariuomenė laikosi nuomonės, kad Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini), neviršydama savo įgaliojimų, atliko visus teisėtus ir būtinus veiksmus nusižengimą ištirti, jį tinkamai kvalifikuoti bei pritaikyti proporcingą sankciją vadovaujantis ANK nuostatomis, todėl prašo atmesti pareiškėjo skundą.Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas iš esmės rėmėsi skundo argumentais ir prašė skundą patenkinti.Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės rėmėsi skundo argumentais ir prašė skundą patenkinti. Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas oš esmės rėmėsi atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė skundo netenkinti. Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.APA1 yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 1 dalį, nusižengimą pareiškėjas ginčija savo skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Be to, administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2025-12-15 laboratorinio tyrimo matyti, kad APA1 šlapime (šlapimo mėginio Nr. 058740006) rasta kokaino (COC). Pareiškėjas neginčija narkotinių medžiagų pėdsakų jo organizme, tyrimo teisėtumo.Narkotinė medžiaga kokainas yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje, sąrašą.Nors pareiškėjas teigia, kad jis galimai buvo apsvaigintas, t. y. jis naktiniame bare su kitais asmenimis vartojo alkoholinį kokteilį, kuris buvo supiltas į vieną talpą, kuri buvo laikoma ant stalelio, prie kurio nevaržomai galėjo prieiti visi bare buvę asmenys, tame tarpe ir A. M., kuri prie šio stalelio ne kartą buvo priėjusi ir, mano, kad A. M. turėjo visas galimybes be apribojimų, jiems nebūnant prie stalelio ar būnant kartu prie stalelio, ir jiems nematant į bendrą talpą su gėrimu įpilti narkotinių ar kitokių medžiagų, šią pareiškėjo versiją paneigia bylos medžiaga.Klaipėdos apygardos teismas 2026-03-19 nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateiktos aplinkybės iš esmės yra susijusios su prašymu atlikti tyrimą dėl galimo tyčinio apsvaiginimo naktiniame klube, tačiau šių argumentų reikšmė vertintina, atsižvelgiant į jų ryšį su tiriamo įvykio aplinkybėmis ir galimybe pagrįsti pareiškėjų versiją objektyviais duomenimis. Pareiškėjai nurodo, kad A. M. galėjo turėti motyvą veikti prieš juos dėl asmeninio konflikto ir siekio atkeršyti, taip pat remiasi liudytojos E. M. parodymais, jog A. M. anksčiau vartojo kokainą. Šios aplinkybės tam tikru mastu gali būti reikšmingos vertinant galimą motyvą ar galimybę disponuoti narkotinėmis medžiagomis, tačiau savaime jos nepatvirtina fakto, kad konkretaus įvykio metu pareiškėjai buvo tyčia apsvaiginti ar kad būtent A. M. galėjo į jų gėrimus įpilti narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad patys pareiškėjai nurodo neturintys konkrečių duomenų ir nematę, jog A. M. būtų į jų gėrimus įpylusi kokių nors medžiagų. Tai, jog A. M. neleido laiko prie pareiškėjų stalo, patvirtina ir liudytoja E. M.. Pareiškėjų argumentai daugiausia grindžiami prielaidomis apie galimą konfliktą ir hipotetinę galimybę, kad A. M. galėjo disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Toks argumentavimas nėra pakankamas pats savaime pagrįsti teiginį apie tyčinį apsvaiginimą. Vertinant šių argumentų ryšį su pareiškėjų prašomu tyrimu dėl tyčinio apsvaiginimo, konstatuotina, kad jie turi daugiau netiesioginį nei tiesioginį įrodomąjį pobūdį. Jie gali paaiškinti galimą konflikto foną ar hipotetinį motyvą, tačiau nesuteikia objektyvių duomenų apie patį galimo apsvaiginimo faktą, jo būdą ar konkretų asmenį, kuris galėjo atlikti tokius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad psichotropinių medžiagų vartojimas pareiškėjams nebuvo svetimas. Nors apklausų metu pareiškėjai nurodė narkotinių medžiagų nevartojantys, tačiau medžiagos tikslinimo metu surinkti faktiniai duomenys šiuos teiginius paneigia. (duomenys neskelbtini) policininkės apklausos metu buvo patvirtinta, kad pareiškėjai jai prisipažino maždaug prieš mėnesį vartoję marihuaną. Šias aplinkybes papildomai patvirtina apžiūrėti vaizdo įrašai iš tarnybinės transporto priemonės vaizdo registratoriaus, kuriuose girdimi pačių pareiškėjų pasisakymai apie narkotinių medžiagų vartojimą atostogų metu. Be to, vaizdo įrašuose pareiškėjas APA1 aiškiai nurodo, kad atostogų metu sąmoningai vyko į Ispaniją būtent turėdamas tikslą vartoti narkotines medžiagas, manydamas, jog tokia veikla ten yra legali. Tuo tarpu pareiškėjas E. J. tame pačiame įraše pasakojo apie minėtų atostogų metu įvykusias aplinkybes, kurių pats neprisimena, ir nurodė, kad jų metu patyrė fizines traumas bei sužeidimus. Šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai buvo susipažinę su psichotropinių medžiagų vartojimu ir jų vartojimas jiems nebuvo atsitiktinis ar nežinomas reiškinys, todėl pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu laikytina pagrįsta ir atitinkančia byloje nustatytas faktines aplinkybes. <...> Pažymėtina ir tai, kad būdami tarnybiniame transporte, pareiškėjai nekėlė klausimų ir nediskutavo apie galimą tyčinį jų apsvaiginimą ar kitų asmenų galimą poveikį jų būklei. Priešingai, jų pasisakymai buvo susiję su galimais veiksmais, kaip išvengti tikrinimo procedūros pateikiant svetimą mėginį, vyko diskusijas apie psichotropinių medžiagų vartojimą. Tai leidžia vertinti, kad tuo metu pareiškėjų pozicija nebuvo susijusi su teiginiu apie galimą apsvaiginimą prieš jų valią, o jų išsakytos mintys atskleidė sąmoningą ketinimą manipuliuoti tyrimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų pasisakymai gali būti vertinami kaip netiesioginis patvirtinimas, jog vienas iš pareiškėjų iš anksto svarstė galimybę pateikti kito asmens šlapimo mėginį, siekdamas išvengti galimų neigiamų patikrinimo rezultatų ir suklaidinti patikrinimą atliekančius pareigūnus. Toks elgesys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjai suvokė galimą psichotropinių medžiagų vartojimo nustatymo riziką ir siekė iš anksto pasirengti priemones, galinčias padėti išvengti nepalankių patikrinimo rezultatų. Pareiškėjo APA1 vėlesni teiginiai apie tariamą tyčinį jo ir kitų pareiškėjų apsvaiginimą trečiųjų asmenų vertinami kritiškai kaip gynybinė pozicija, pasirinkta siekiant išvengti galimos teisinės ir drausminės atsakomybės atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas APA1 yra (duomenys neskelbtini), jam taikomi griežtesni tarnybinės drausmės ir teisėtumo reikalavimai, įskaitant draudimą vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas. Todėl teiginiai apie tariamą tyčinį apsvaiginimą gali būti vertinami kaip bandymas paaiškinti galimus teigiamus patikrinimo rezultatus ir perkelti atsakomybę tretiesiems asmenims. Nesant patikimų duomenų, patvirtinančių galimo tyčinio apsvaiginimo faktą, disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, tokie paaiškinimai gali būti vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės už galimą drausmės pažeidimą ar teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, ypač turint omenyje pareiškėjo APA1 statusą ir jam keliamus aukštesnius atsakomybės bei patikimumo standartus.Pareiškėjo iškelta versija apie galimai jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką laikoma gynybine pozicija, kadangi byloje nėra duomenų apie galimą tyčinį apsvaiginimą. Byloje yra duomenys, kad pareiškėjas nurodė, kad atostogų metu sąmoningai vyko į Ispaniją turėdamas tikslą vartoti narkotines medžiagas, manydamas, jog tokia veikla ten yra legali, be to, pareiškėjas būdamas tarnybiniame transporte su kitais asmenimis, nekėlė klausimo ir nediskutavo apie galimą tyčinį apsvaiginimą ar kitų asmenų galimą poveikį jo būklei. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, vertinama, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas vartotojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo, tokiu būdu padarydamas ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.Skundžiamu nutarimu APA1 paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda, taikyta tinkamai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skundo patenkinimui pagrindų nenustatyta.