Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus ir Jurgos Vasiliauskienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistajam NUT1 ir jo gynėjui advokatui Aloyzui Kruopiui,vertėjai Žanai Tadorovskajai,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoline forma išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 1ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Arvydo Kuzminsko prašymus dėl apeliacinio skundo atšaukimo baudžiamojoje byloje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nuosprendžio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų nukentėjusiojo NKA1 sveikatos sutrikdymą – vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už sunkų nukentėjusiojo NKA2 sveikatos sutrikdymą – ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šios už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir NUT1 skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į NUT1 paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kardomoji priemonė – suėmimas NUT1 palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, ir iš NUT1 Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 4 567,39 Eur turtinei žalai atlyginti bei penki procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (4 567,39 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 4 567,39 Eur turtinei žalai atlyginti bei penki procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (4 567,39 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo NKA1 civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš NUT1 NKA1 priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo NKA2 civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš NUT1 NKA2 priteista 7 000 Eur turtinei žalai atlyginti.Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė I. Gureckienė dėl priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir NUT1 paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirti NUT1 galutinę subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.2026 m. liepos 13 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio prašymas dėl apeliacinio skundo atšaukimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-321-658/2026 bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro A. Kuzminsko raštas dėl apeliacinio skundo atšaukimo. Juose Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Rėksnys bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. Kuzminskas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 316 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 straipsniu, nurodo atšaukiantys Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. Gureckienės 2026 m. balandžio 15 d. pateiktą apeliacinį skundą.Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. Gureckienės apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas ir teismo procesas nutraukiamas.Baudžiamojo proceso įstatymas numato apelianto teisę apeliacinį skundą atšaukti (BPK 316 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 316 straipsnio 2 dalį, prokuroro paduotą skundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia (BPK 316 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti, tiek prašymus dėl apeliacinių skundų atšaukimo pateikę subjektai, tiek prašymo pateikimo laikas, atitinka BPK 316 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei tokio pobūdžio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras A. Kuzminskas prašymus atšaukti apeliacinį skundą palaikė ir teismo procesą prašė nutraukti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Rėksnio ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro A. Kuzminsko prašymai dėl apeliacinio skundo atšaukimo atitinka BPK 316 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei tokio pobūdžio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, jų valia išreikšta aiškiai, daugiau apeliacinių skundų byloje nėra pateikta, todėl teismas palieka prokurorės apeliacinį skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.Dėl proceso išlaidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-162-648/2021 ir kt.). Be kita ko, pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-240-489/2022 ir kt.).Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme nuteistajam NUT1 buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. liepos 13 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam NUT1 pagal 2026 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. KTS-2026-04058 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 162,50 Eur dydžio išlaidas.Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme pradėta pagal prokurorės pateiktą apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi paliekamas nenagrinėtas, o teismo procesas nutraukiamas. Todėl pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo NUT1 nepriteisiamos, konstatavus, kad už gynėjo darbą šioje byloje sumokama įstatymo, kuriuo reglamentuojamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas, nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 1, 3, 5 dalimis,