Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1970 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26865-2024-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 26 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ ieškinį atsakovei patalpų savininkų bendrijai „Panerių 39“ dėl be pagrindo gautų 5264,59 Eur priteisimo. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino.Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas), taip pat nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, kad kai byla nutraukiama dėl to, jog ieškovas atsisako pareikšto reikalavimo, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas).2. Ieškovė neginčija teismų išvadų, kad nutraukus bylą, teismas neturi spręsti byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo iš esmės, tačiau nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu atsakovės naudai. Teismų nutartys šiuo klausimu prieštaringos: nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi spręsti byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo iš esmės, tačiau spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir nusprendė dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, kadangi buvo vertinami ieškovės veiksmai (neveikimas) iki bylos iškėlimo, iš narystės bendrijoje kylantys santykiai ir pan. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės veiksmai iki bylos iškėlimo buvo netinkami ir kad dėl to ji neturėjo teisės į ieškinio patenkinimą ir atitinkamai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir ieškovė privalo atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas.3. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė už pastato techninės patalpos nuomą 2021 – 2023 m. gautų ir ieškovei bei kitiems patalpų savininkams priklausančių lėšų nepaskirstė ir / ar nepanaudojo pastatui atnaujinti išimtinai savo nuožiūra. Atsakovė nepateikė įrodymų ir net neįrodinėjo, kad būtų buvusios objektyvios priežastys, dėl kurių gautos lėšos negalėjo būti paskirstytos savininkams ar panaudotos pastatui atnaujinti.4. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Teismai neįvertino to, kad rekomendacijos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra tik vienas iš kriterijų, todėl ta aplinkybė, kad prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, nereiškia, kad teismas privalo priteisti visas ir / ar bet kokias išlaidas, neviršijančias rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų ir kt.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.