Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-352-626/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10103-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamosios J. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 3 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. R. turtu – automobiliams –„BMW M550I Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir „BMW Serie X X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 8 d. iki 2026 gruodžio 8 d.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Apygardos teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-82-576/2026, kurioje J. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 216 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su S. R. (S. R.) ir kitais nenustatytais asmenimis, legalizavo žinomai nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas – ne mažiau kaip 150 567,84 Eur.

Apygardos teismo nutarties esmė

Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios J. R. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Viena iš BPK nustatytų procesinės prievartos priemonių, kuriomis neišvengiamai suvaržoma konstitucinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, yra laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Vadinasi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas tik siekiant šių procesinių tikslų – kai reikia užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui.

Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 6 dalimi, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip 6 (šešis) mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl baudžiamojo proceso įstatyme išvardytų apysunkių nusikaltimų, taip pat dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios J. R. Turtui taikomas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Pasak kaltinamosios, Turtą ji įsigijo iš asmeninių lėšų, todėl procesinės prievartos priemonės taikymas yra nepagrįstas. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjant skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar termino pratęsimo, kaltinamo asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir nusikalstamos veikos aplinkybės nenustatinėjamos. Atitinkamai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą dėl Turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kilmės, nes tai žemesnysis teismas galės padaryti tik ištyręs ir įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Nagrinėdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.

Kaltinamajai J. R. yra pareikšti kaltinimai pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji J. R. galėjo padaryti jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina liudytojų (E. A. ir kt.) apklausų, kratų, objektų apžiūrų, asmens parodymo atpažinti protokoluose, taip pat atlikus J. R. ūkinės finansinės veiklos tyrimą pateiktoje specialisto išvadoje, tarnybiniuose pranešimuose ir kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Žemesnysis teismas, spręsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimą, tinkamai įvertino šiuos duomenis ir jų pakankamumą.

Savo ruožtu tai, ar yra visos BK 72 ir 72³ straipsniuose įtvirtintos sąlygos, bus konstatuota tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu (BK 72³ straipsnio 1 dalis).

J. R. kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su sutuoktiniu S. R. ir kitais nenustatytais asmenimis, galimai legalizavo nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas per automobilių įsigijimą, jų remontą ir pardavimą kitiems asmenims. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teisme taip pat yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-65-1034/2026, kurioje S. R. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 260 straipsnio 3 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija). Šios kaltinamosios sutuoktiniui inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai yra susijusios su turtinės naudos gavimu. Atitinkamai egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamosios J. R. vardu registruotas Turtas galėtų būti pripažintas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio 2 dalies prasme arba galėtų atitikti turto, kuriam būtų taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, požymius pagal BK 72³ straipsnį. Tuo atveju, jeigu J. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu būtų pripažinta kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, byloje būtų sprendžiamas baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo arba išplėstinio turto konfiskavimo – taikymo klausimas, o tai, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, sudaro pagrindą kaltinamosios Turtui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Atsakant į kaltinamosios J. R. argumentus, susijusius su procesinės prievartos priemonės proporcingumu, sutiktina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios Turtui taikomas pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. Negana to, kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09565-21 kaltinamajai priklausančiam Turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d. Vis dėlto, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikia įvertinti bylos nagrinėjimo stadiją – vyksta įrodymų tyrimas, teisiamieji posėdžiai suplanuoti iki 2026 m. rugsėjo 28 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys), baudžiamoji byla nagrinėjama intensyviai. Be to, analizuojant laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumą, būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamosios Turtui nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis automobiliais. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys nepagrindžia, kad dėl Turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamoji J. R. patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas, jog tokie suvaržymai gali esmingai paveikti jos teises bei pareigas, kad kiltų pavojus kokiai nors jos veiklai ar net gyvavimo sąlygoms.

Kaip jau minėta, nuosavybės teisės ribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis, ši procesinės prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, jeigu ji taps nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Kita vertus, kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – laikinumas nereiškia, jog ji negali būti taikoma iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar bylą jau išnagrinėjus, nes galimybę ją taikyti iki teismui byloje priėmus galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą arba priteistų civilinių ieškinių įvykdymą, konfiskuoto turto išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 84 punktas). Vadovaujantis nurodytais motyvais, yra pagrindas konstatuoti, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas atitinka proporcingumo principą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamosios J. R. Turtui taikomos procesinės prievartos priemonės terminą, nepažeidė jos taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai šiuo metu nėra pasikeitę ar išnykę, todėl kaltinamosios skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti kaltinamosios J. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartį. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.