Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-408-627/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10103-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamosios J. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutarties, kuria 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas jos turtui – 46 900 Eur, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-82-576/2026, kurioje, J. R. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalį. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu kaltinamosios J. R. turtui – 46 900 Eur buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Procesinės prievartos priemonės terminas paskutinį kartą buvo pratęstas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios J. R. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios J. R. skundą, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad žemesnysis teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, taikomų ribojimų svarbą, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnyje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė. Priešingai nei nurodoma skunde, prievartos priemonės terminas nebuvo pratęstas formaliai ir paviršutiniškai, žemesnės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog J. R. turtui vis dar būtina taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pakankamai detaliai pasisakė, kokių duomenų visuma patvirtina apribojimų pagrindą. Atkreiptinas kaltinamosios J. R. dėmesys į tai, kad nagrinėjamame skunde, kaip ir ankstesniuose aukštesniajam teismui paduotuose skunduose, yra pateikiami tapatūs argumentai dėl taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumo, ginčijamas turto atitikimas konfiskuotino turto požymius, ribojimų proporcingumas. Šie kaltinamosios argumentai ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartyje buvo nagrinėti ir atmesti, kaip nepagrįsti.

Sprendžiant, ar pratęsti griežtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kaskart yra vertinama, ar tokia asmens disponavimo savo turtu kontrolė nagrinėjamoje situacijoje yra vienintelė priemonė išvengti šio turto perleidimo ar praradimo. Kiekvieną kartą šios sąlygos nustatomos iš naujo, tačiau tam tikros jau anksčiau nustatytos aplinkybės (pvz., kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos specifika, nusikaltimų galimos sąsajos su asmens turimu turtu) gali išlikti nepakitusios ilgą laiką ir būti esmine priežastimi, kodėl tokie apribojimai vis dar yra būtini ir negali būti panaikinami. Taip yra ir nagrinėjamu atveju. Tai, kad apskųstoje nutartyje pasikartoja tam tikri argumentai iš ankstesnių teismų priimtų nutarčių, kuriomis buvo pratęstas J. R. taikomos procesinės prievartos priemonės terminas, savaime nedaro jos neteisėta bei nepagrįsta, taip pat nepatvirtina, jog J. R. taikomų apribojimų proporcingumo klausimas išspręstas neteisingai. Tuo atveju, kai tam tikri kaltinamosios keliami klausimai ir argumentacija sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, kad teismo išvados bus motyvuojamos panašaus turinio argumentais, tačiau tai nereiškia, kad aktualūs bylos duomenys nebuvo iš naujo apsvarstyti ir įvertinti.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, skyrimo ir pratęsimo pagrindai ir sąlygos numatyti BPK 151, 152 straipsniuose. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti įtariamajam/kaltinamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už jo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas: 1) įtariamiesiems/kaltinamiesiems; 2) pagal įstatymus materialiai atsakingiems fiziniams asmenims; 3) fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą; 4) juridiniams asmenims, ir tik nustačius vieną iš keturių tokių ribojimų pagrindų: 1) siekiant užtikrinti civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą; 4) nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti tiek pagrindai, tiek sąlygos kaltinamosios J. R. nuosavybės apribojimams: procesinė prievartos priemonė taikoma tinkamam asmeniui – J. R., kuri yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalį, iš kurios galimai buvo gauta turtinės naudos. Egzistuoja taikomų nuosavybės apribojimų pagrindai – procesine prievartos priemone siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, jei bylą išnagrinėjus teisme turtas bus pripažintas atitinkančiu BK 72 straipsnyje ar BK 72³ straipsnyje nurodytus konfiskuotino turto požymius.

Kaltinamoji J. R. skunde pažymi, kad piniginės lėšos yra gautos legaliu būdu, todėl toks turtas negalės būti konfiskuojamas. Su tokiais teiginiais nesutiktina. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. R. yra kaltinama tuo, kad legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus, t. y. galėjo gauti ekonominės naudos, kuri galimai atitiktų turto, kuriam taikomas turto konfiskavimas, požymius. Nustačius, jog tam tikras turtas preliminariai atitinka įstatyme išvardytus konfiskuotino turto kriterijus, laikino nuosavybės teisės ribojimo taikymas yra ne tik, kad teisėtas, bet ir pagrįstas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad BPK leidžia taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą esant pagrįstam manymui, o ne vien tik surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog asmens turimas turtas atitinka konfiskuotino turto požymius. Tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme bus daromos išvados, ar turtas gautas legaliu, ar nusikalstamu būdu, ar bus taikomas turto konfiskavimas, tuo tarpu šioje proceso stadijoje nėra galimybės daryti išvadą dėl turto kilmės, todėl aukštesnysis teismas vertina tik taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumą, kuris nagrinėjamu atveju yra neabejotinas.

Byloje esančiais duomenimis yra pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bus svarstomas ne tik turto konfiskavimo, bet ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymo galimumas, o iš BK 72³ straipsnio taikymo sąlygų matyti, kad gali būti konfiskuojamas ir kitas turtas, kuris gautas nusikalstamu būdu, o ne tik tiesiogiai iš inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl konfiskuojamo turto apimtis gali keistis, būti žymiai didesnė nei nauda, gauta inkriminuoto nusikaltimo darymo metu. Kaip jau pažymėta anksčiau, duomenų apie šio turto kilmę sisteminis vertinimas bus atliekami tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priimant galutinį procesinį sprendimą. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu, ar tuo labiau, aukštesniajam teismui nagrinėjant skundą dėl taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumo, tokios išvados nėra daromos. Kaltinamoji J. R. ir kiti asmenys gali teikti bylą nagrinėjančiam teismui duomenis, susijusius su turto kilme, būtinybe juo naudotis, siekdami laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar sušvelninimo, tačiau šiuo metu, aukštesniajam teismui neturint jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių apribojimų masto keitimo būtinybę (išskyrus kaltinamosios deklaratyvius teiginius), procesinės prievartos priemonės sąlygos paliekamos nepakeistos.

Nors, J. R. vertinimu, taikomi ribojimai yra pertekliniai, laikytina, kad procesinė prievartos priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, suderinama su bendraisiais principais, BK, BPK išdėstytomis taisyklėmis ir šiuo metu vis dar negali būti švelninama. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Kiekvienos procesinės prievartos priemonės taikymo metu asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, todėl vertinamas jų proporcingumas siekiamiems tikslams ir atsižvelgiama į tokios priemonės netaikymo ar panaikinimo padarinius, kurie šiuo atveju būtų ženklūs. Nors laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas gana ilgai ir neabejotinai varžo kaltinamosios J. R. teises, tokia griežta priemone siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas kitiems asmenims ar sunaudotas, dėl ko jo konfiskavimas galėtų būti apsunkintas arba taptų neįmanomas. Įvertinus kaltinamosios J. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir ribojimais siekiamus tikslus, atsižvelgiant į gresiančią žalą, kuri galėtų kilti pakeitus laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą, pratęsta procesinė prievartos priemonė nelaikytina per griežta, o vien tik kaltinamosios nesutikimas su tokiu teismo procesiniu sprendimu, nedaro jo neteisėto ir nepagrįsto. Nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis, todėl nustačius, kad taikoma procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga, nustačius, kad turtas buvo gautas teisėtu būdu ir negalės būti pripažįstamas konfiskuotinu turtu ar nustačius kitas reikšmingas aplinkybes, remiantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, ribojimai galės būti nedelsiant panaikinti, o paaiškėjus, jog iš tikrųjų laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikomas nepagrįstai ir dėl to jo savininkas patyrė nuostolių, pažeistos teisės galės būti ginamos civilinio proceso tvarka.

Kaltinamajai J. R. esant pagrįstų abejonių dėl netinkamų proceso subjektų veiksmų, ji gali paduoti skundus nustatyta tvarka, tačiau tai nėra aukštesniojo teismo nagrinėjimo objektas. Plačiau skunde keliamais klausimais, susijusiais su tyrimo eiga – kad 4 metų laikotarpis buvo pakankamas ištirti pinigų kilmę ir teisėtumą, kad pinigai buvo rasti ir paimti 2022 m. gegužės 3 d., o nutarimas paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą priimtas tik 2022 m. gegužės 12 d., t. y. J. R. negalėjo disponuoti pinigais nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamosios J. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.