Byla c0b4db2e1df4e3cc

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos narės, pavaduojančios Komisijos pirmininkę, Jurgitos Narkevičiūtės (pranešėja), narių Gvidos Ivanauskienės, Raimondos Juodkaitės, išnagrinėjo R.K. (toliau – Pareiškėjas) 2025-02-05 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 202412-12 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr)FR0682-254 (toliau – Inspekcijos sprendimas, skundžiamas sprendimas). Pareiškėjas, Pareiškėjo atstovas advokatas K.J. bei Inspekcijos atstovas E.F. 2025-03-04 dalyvavo Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu. Komisija n

Pareiškėjas Komisijos prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, taip pat mano, kad skirta 50 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) bauda yra neproporcinga. Skunde nurodoma, kad ginčas kilo dėl Pareiškėjui papildomai apskaičiuoto 1 810,40 Eur GPM, 716,44 Eur GPM delspinigių ir skirtos 905 Eur GPM baudos, mokesčių administratoriui konstatavus, kad Pareiškėjas 2018–2021 metais gavo 12 283,95 Eur pajamas iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kurių nedeklaravo metinėse pajamų deklaracijose, neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM. Pareiškėjas skunde Komisijai išdėstė nesutikimo argumentus.

Dėl sudarytų sandorių su G.G.. Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas 2018 m. iš G.G. (Pareiškėjo pusbrolis; toliau – G.G.) pasiskolino 30 000 Eur sumą, kurios iki 2021-12-31 nėra grąžinęs. Tačiau Inspekcija konstatavo, kad G.G. neturėjo finansinių galimybių 2018 m. paskolinti 30 000 Eur grynaisiais pinigais, nes gyventojo (šeimos) turto deklaracijų neteikė, turėto turto, suteiktų (gautų) paskolų ir turėtų santaupų grynaisiais pinigais bei banko sąskaitose nedeklaravo; nedeklaravo išvykimo į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę (toliau – Jungtinė Karalystė); 2016 m. pajamų deklaracijoje deklaravo užsienio valstybėje (Jungtinėje Karalystėje) gautas pajamas (neatskaičius mokesčių), kurių suma nebuvo didelė. Pareiškėjo teigimu, G.G. nedeklaravimo išvykimo į Jungtinę Karalystę faktas jo finansinėms galimybėms jokios įtakos neturi. Be to, apie 2018 metais suteiktą 30 000 Eur paskolą grynaisiais pinigais įrodo tiek paties G.G. patvirtinimas, tiek G.G. pateikti paskolą patvirtinantys rašteliai. Pareiškėjas skunde aptarė dešimt paskolos raštelių (po 3 000 Eur; skundo p. 2). Inspekcija neginčijo, kad pasirašyti skolos rašteliai atitiko visus įstatymo reikalavimus, taikomus paskolos sandoriams virš 600 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.871 straipsnio 1,

3 dalys1). Kiekvienai iš Pareiškėjo įsipareigotų grąžinti sumų esant ne didesnei nei 3 000 Eur, nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeista imperatyvi CK 6.871 straipsnio 4 dalies norma2. Pareiškėjo nuomone, kadangi jie su G.G. yra pusbroliai, beprocentės, ilgalaikės paskolos suteikimas artimam asmeniui, kuriuo pasitikima, nėra ekonomiškai nepagrįstas ar nelogiškas, kaip skundžiamame sprendime konstatavo Inspekcija. Ta aplinkybė, kad G.G. deklaravo savo pajamas užsienio valstybėje tik už 2016 metus, negali sukelti Pareiškėjui neigiamų pasekmių. Pareiškėjo įsitikinimu, G.G. gavo tiek socialines išmokas, tiek pajamas, susijusias su darbo santykiais.

Taip pat nepagrįstas Inspekcijos argumentas, jog Pareiškėjas ir G.G., teikdami paaiškinimus apie sudarytus paskolų sandorius, įrodymų, patvirtinančių lėšų perdavimą grynaisiais pinigais, nepateikė. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas3 (toliau – LAT) išaiškino, jog aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Dėl sudarytų sandorių su kitais fiziniais asmenimis. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratoriui nurodė, jog yra gavęs 40 000 Eur paskolas grynaisiais pinigais iš kitų fizinių asmenų: R.B. (toliau – R.B.; suteikė 10 000 Eur), M.B. (toliau – M.B.; suteikė 4 000 Eur), V.A. (toliau – V.A.; suteikė 2 000 Eur), F.N. (toliau – F.N.; suteikė 2 000 Eur), V.K. (toliau – V.K.; suteikė 5 000 Eur), M.V. (toliau – M.V.; suteikė 3 000 Eur), G.L. (toliau – G.L.; suteikė 4 000 Eur), E.C. (toliau – E.C.; suteikė 4 000 Eur) ir dar iš dviejų fizinių asmenų, kurių pavardžių Inspekcija neįskaitė, kurie suteikė po 3 000 Eur (toliau – 10 fizinių asmenų). Tačiau Inspekcija Pareiškėjo nurodytų gautų paskolų sumų iš minėtų fizinių asmenų ir 2 fizinių asmenų, kurių pavardės neįskaitomos, nepripažino Pareiškėjo pajamomis.

Pareiškėjas skunde Komisijai pateikė savo kreditorių kontaktus: R.B. mob. (duomenys neskelbtini), M.B. mob. (duomenys neskelbtini), V.A. mob. (duomenys neskelbtini), V.K. mob. (duomenys neskelbtini), E.C. mob. (duomenys neskelbtini), M.V. (nėra išsaugotas kontaktas) (Komisijos pastaba. Nurodyti tik 5 fizinių asmenų kontaktai). Skunde akcentuota, kad Inspekcija nepateikė objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų faktą, jog R.B., M.B., V.A., F.N., V.K., M.V., E.C. neturėjo finansinių galimybių suteikti Pareiškėjui nurodytų paskolų sumų. Inspekcijos motyvas, kad Pareiškėjas nepateikė šių sumų perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų, yra nepagristas dėl aukščiau minėto LAT išaiškinimo. Dar daugiau, kai kuriems kreditoriams Pareiškėjui suteiktas paskolas (ar jų dalis) gražino mokesčių mokėtojo sutuoktinė I.K. (toliau – I.K.) bankiniais pavedimais. Šių aplinkybių Inspekcija nevertino ir nenurodė, kodėl jas ignoruoja. Dėl iš G.L. gautos paskolos Pareiškėjas nurodė, kad 2021 metais pradėta vykdomoji byla dėl skolos iš Pareiškėjo išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. e2-1297-863/2021 (2021-04-29 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-21-19-4504, skundo priedas Nr. 4). Inspekcija, nepripažindama 4 000 Eur gautos iš G.L. paskolos Pareiškėjo pajamomis, savo išvadas grindė prielaidomis bei ignoruodama įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pareiškėjo nuomone, mokesčių mokėtojas yra silpnoji šio mokestinio ginčo šalis, todėl mokesčių administratorius privalo pateikti neginčijamus įrodymus, pagrindžiančius patikrinimo akte nurodytas aplinkybes. Skunde nurodyta, kad mokesčių administratorius turėtų pats surinkti pakankamai įrodymų, o ne reikalauti jų iš mokesčių mokėtojo.

Dėl tikrinto laikotarpio pajamų ir išlaidų įvertinimo. Inspekcija skundžiamame sprendime padarė išvadas, kad tikrintinu laikotarpiu Pareiškėjo išlaidos 12 283,95 Eur viršijo jo CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

CK 6.871 straipsnio 4 dalis nustato, kad, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. 3

LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013.

1 gautas pajamas (Pareiškėjas grynaisiais pinigais gavo 2 005,19 Eur pajamas ir patyrė 15 000 Eur išlaidas). Tačiau, Pareiškėjo nuomone, Inspekcija neįvertino jo sutuoktinės 2021 m. bankiniais pavedimais jam pervestos 12 100 Eur sumos ir nepagristai šios sumos nelaikė Pareiškėjo pajamomis (skundo 3 priedas I.K. „S“ banko išrašas). Inspekcijai ši aplinkybė buvo žinoma ir vertinama atliekant sutuoktinės mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-1231 Dėl paskirtos baudos dydžio. Pareiškėjo teigimu, jam skirta 50 proc. dydžio GPM bauda yra nepagrįsta. Inspekcija pripažįsta Pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (padaryta nedidelė žala biudžetui, nesumokėtų mokesčių dydis neviršija 500 bazinių socialinių išmokų), tačiau nustatė ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (Pareiškėjas vengė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją, dokumentus ar paaiškinimus). Pareiškėjo nuomone, Inspekcijos poziciją paneigia patikrinimo metu pateiktas raštiškas paaiškinimas, kuriame mokesčių mokėtojas nurodė savo kreditorius ir jų suteiktas paskolas, o aplinkybė, kad jis nepateikė papildomų dokumentų savo pozicijai pagrįsti, nėra pagrindas skirti 50 proc. baudą.

Priešingos pozicijos laikosi Inspekcija.

Antra sprendimo dalimi apskaičiavo 716,44 Eur GPM delspinigius.

Trečia skundžiamo sprendimo dalimi skyrė 905 Eur GPM baudą.

Skundžiamame sprendime nurodyta, jog tikrinti mokesčiai: GPM – už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-12-31; pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) – už laikotarpį nuo 202001-01 iki 2021-12-31. Pareiškėjo ir sutuoktinės I.K. santuoka įregistruota 2014-03-29. Sutuoktiniai 2014-04-22 sudarė vedybų sutartį, pagal kurią visas turtas įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu santuokos metu po povedybinės sutarties sudarymo laikomas asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe. Atsižvelgus į tai, atlikto patikrinimo metu kiekvieno sutuoktinio pajamos, išlaidos bei iš to kylančios mokestinės prievolės vertintos atskirai. Inspekcija skundžiamame sprendime akcentavo, kad Pareiškėjas pastabų dėl patikrinimo akto nepateikė. Skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog patikrinimo aktas tvirtinamas.

1. GPM APSKAIČIAVIMAS

Dėl sudarytų sandorių su G.G.. Patikrinimo metu Pareiškėjas nurodė, kad G.G.

2018 m. grynaisiais pinigais suteikė 30 000 Eur paskolą, kuri 2021-12-31 nebuvo grąžinta. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad Pareiškėjas informacijos apie sudarytus sandorius su G.G. Inspekcijai neteikė.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 421 straipsnio nuostatomis, pasisakė, jog jeigu gyventojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 dalyje4 nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. G.G. Inspekcijai paaiškino, kad dirbo Jungtinėje Karalystėje, paskolos buvo suteiktos svarais, kokiu tikslu Pareiškėjas skolinosi pinigines lėšas nesidomėjo, paskolos suteiktos be palūkanų, paskolintas lėšas Pareiškėjas grąžins pagal poreikį, 2023-04-18 piniginės lėšos yra negrąžintos. Inspekcija nurodė, kad gautas pajamas bei turėtas santaupas patvirtinančių dokumentų G.G. nepridėjo. Pareiškėjas bei G.G., teikdami paaiškinimus apie sudarytus paskolų sandorius, įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų perdavimą grynaisiais pinigais, nepateikė. Mokestinio 1

Pagal 42 straipsnio 1 dalį nuolatiniai Lietuvos gyventojai Inspekcijai privalo teikti informaciją apie jų sudarytus sandorius, kurie atitinka visas šias sąlygas: 1) gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų; 2) asmens gyventojui per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija 15 000 Eur; 3) sandoriai nėra notarinės formos; 4) gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.

4 patikrinimo metu, įvertinus Pareiškėjo gautas pajamas ir turimą turtą, nustatyta, kad Pareiškėjas neturi lėšų paskolai grąžinti bei nuosavo turto, kuris gali užtikrinti lėšų grąžinimą. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad G.G. gyventojo (šeimos) turto deklaracijų neteikė, turėto turto, suteiktų (gautų) paskolų ir turėtų santaupų grynaisiais pinigais bei banko sąskaitose nedeklaravo. Taip pat nedeklaravo išvykimo į Jungtinę Karalystę. Inspekcijos duomenimis, G.G. nuo 2007-06-19 iki 2007-07-23 ir nuo 2019-07-19 iki šiol dirba Lietuvoje, yra teikęs metines pajamų deklaracijas už 2012 m. ir 2016 m. (forma GPM308); už 2019–2023 m. (forma GPM311). Metinėje pajamų deklaracijoje už 2012 metus gautų pajamų nedeklaravo, 2016 metų pajamų deklaracijoje deklaravo užsienio valstybėje (Jungtinėje Karalystėje) gautas pajamas (neatskaičius mokesčių), kurių suma nėra didelė. Tretieji asmenys Inspekcijai teikė duomenis apie G.G. išmokėtas pajamas (išmokas) už 2019–2023 m. laikotarpį, kurių suma nėra didelė. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis G.G. asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais Utenos rajone (įsigyti 2019 m., parduoti 2020 m.). G.G. taip pat priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys Vilniaus mieste (įsigyti 2020 m. iš Pareiškėjo sutuoktinės I.K.). Taip pat nustatyta, kad G.G. 2019 m. pagal sudarytą paskolos sutartį pasiskolino pinigines lėšas iš fizinio asmens. Inspekcija nurodė, kad išanalizavus visus duomenis, padaryta išvada, kad G.G. neturėjo finansinių galimybių ir negalėjo Pareiškėjui 2018 m. paskolinti 30 000 Eur grynaisiais pinigais.

Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT)

5 praktika , Inspekcija sprendime padarė išvadą, jog mokesčių mokėtojas negali remtis vien tik tvirtinimu, kad jis gavo atitinkamas piniginių lėšų sumas ar galimai jomis disponavo, jas naudojo patirdamas atitinkamas išlaidas, jis turi realiai pagrįsti jo nurodomus piniginių lėšų šaltinius. Ginčo atveju Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis realiai grynaisiais pinigais iš nurodytų asmenų gavo pinigines lėšas bei šiomis piniginėmis lėšomis faktiškai disponavo. Pareiškėjo pozicijos dėl piniginių lėšų grynaisiais perdavimo ir disponavimo šiomis lėšomis fakto nepagrindžia jokie kiti objektyvūs įrodymai. Inspekcija akcentavo, kad pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais, mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos6. Inspekcija skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad Pareiškėjo nurodytos gautos paskolų sumos iš 10 fizinių asmenų pagrįstai nepripažintos mokėtojo pajamomis vertinant jo pajamų šaltinius.

Dėl tikrinto laikotarpio pajamų ir išlaidų vertinimo. Mokestinio tyrimo metu Pareiškėjas nurodė, kad 2018-01-01 santaupų grynaisiais pinigais neturėjo. Įvertinus mokėtojo pateiktą informaciją ir Inspekcijos turimus duomenis, priimtame sprendime konstatuota, jog Pareiškėjas 2018-01-01 santaupų grynaisiais pinigais neturėjo. Įvertinus bankų sąskaitų išrašų duomenis, Inspekcija nustatė, kad mokėtojas 2018-01-01 piniginių lėšų likučio banko sąskaitose neturėjo.

LVAT 2011-09-09 nutartis adm. byloje Nr. A-556-3513/2011.

LVAT 2010-12-31 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1852/2010, 2013-01-04 nutartis adm. byloje Nr. A-4382923/2012, 2020-06-17 nutartis adm. byloje Nr. eA-2809-968/2020, 2021-03-31 nutartis adm. byloje Nr. eA-970-575/2021.

Siekiant nustatyti Pareiškėjo laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2021-12-31 gautas pajamas bei patirtas išlaidas, mokestinio patikrinimo metu buvo išnagrinėta kredito įstaigų pateikta informacija apie Pareiškėjo vardu atidarytose bankų sąskaitose vykdomas pinigines operacijas, analizuota Inspekcijos duomenų bazėse turima informacija bei vertinta Pareiškėjo pateikta informacija. Pareiškėjo 2018–2021 m. patirtos išlaidos 12 283,95 Eur (iš jų 2018 m. – 1 862,65 Eur, 2019 m. – 3 635,50 Eur, 2020 m. – 3 266,78 Eur, 2021 m. – 3 519,02 Eur) viršijo pajamas (patikrinimo akto I skyriaus 2 dalis, skaičiavimai – patikrinimo akto 4 ir 5 prieduose). Šioms išlaidų sumoms apmokėti Pareiškėjas naudojo pinigines lėšas iš nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų šaltinių, kurių nedeklaravo, GPM neapskaičiavo bei nesumokėjo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 22 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija konstatavo, kad patikrinimo metu mokesčio bazė pagrįstai nustatyta ir mokėtina mokesčio suma apskaičiuota vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir taikant Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių7 (toliau – Taisyklės) 6.3.3 papunktyje numatytą išlaidų metodą. Pareiškėjo 2018–2021 m. papildomai gautos 12 283,95 Eur kitos pajamos, vadovaujantis GPMĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pripažintos B klasės pajamomis, kurios apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu (GPMĮ 6 straipsnio 1 dalis), ir Pareiškėjui pagrįstai patikrinimo akte apskaičiuotas 1 810,40 Eur GPM. Patikrinimo metu PVM deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo pažeidimų už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31 nenustatyta, PVM Pareiškėjui neapskaičiuotas.

2. DELSPINIGIŲ APSKAIČIAVIMAS

Vadovaujantis GPMĮ 36 straipsnio 2 dalies bei MAĮ 96–99 straipsnių nuostatomis, skundžiamame sprendime nuo patikrinimo akte apskaičiuotos 1 810,40 Eur GPM sumos Pareiškėjui apskaičiuoti 716,44 Eur GPM delspinigiai.

3. BAUDOS SKYRIMAS

Vadovaudamasi GPMĮ 36 straipsnio 2 dalies, MAĮ 139 straipsnio 1 ir 2 dalių, 140 straipsnio 1–4 dalių, 142 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsižvelgusi į Pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (padaryta nedidelė žala biudžetui ir nesumokėtų mokesčių dydis neviršija 500 bazinių socialinių išmokų) bei į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (Pareiškėjas vengė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti aktualią informaciją, dokumentus ar paaiškinimus; mokesčių administratorius nesumokėtus mokesčius apskaičiavo nuo patikrinimo metu nustatytų pajamų, kurių gavimo šaltinių Pareiškėjas nepagrindė), Inspekcija skundžiamu sprendimu Pareiškėjui skyrė 50 proc. dydžio baudą – 905 Eur (1 810,40 Eur x 50 proc.). Komisija k

Pareiškėjo 2025-02-05 skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas Inspekcijos sprendimas, kuriuo patvirtinti patikrinimo akto rezultatai ir Pareiškėjui nurodyta sumokėti 1 810,40 GPM, 716,44 GPM delspinigius ir 905 GPM baudą, keistinas į sprendimą pavesti Inspekcijai atlikti pakartotinį Pareiškėjo patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl nurodymų Pareiškėjui sumokėti GPM ir su juo susijusias sumas, mokesčių administratoriui konstatavus, jog Pareiškėjas 2018-01-01–2021-12-31 laikotarpiu disponavo 12 283,95 Eur piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negalėjo pagrįsti Patvirtintos Inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“.

7 įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos. Mokestinės prievolės Pareiškėjui apskaičiuotos, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių nuostatomis, taikant išlaidų metodą. Mokesčių administratorius nepripažino Pareiškėjo pateiktų įrodymų, kurie, Pareiškėjo teigimu, pagrindžia jo turėtas pajamas: (1) dešimties skolos raštelių, pagal kuriuos G.G. 2018 m. grynaisiais pinigais Pareiškėjui suteikė 30 000 Eur paskolą. Inspekcija pažymėjo, kad G.G. neturėjo finansinių galimybių ir negalėjo Pareiškėjui 2018 m. paskolinti 30 000 Eur grynaisiais pinigais; (2) Pareiškėjo 2023-03-24 paaiškinime nurodytų aplinkybių, jog jis yra gavęs 40 000 Eur paskolas grynaisiais pinigais iš kitų 10 fizinių asmenų. Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis realiai grynaisiais pinigais iš nurodytų asmenų gavo pinigines lėšas bei šiomis piniginėmis lėšomis faktiškai disponavo. Pareiškėjas su Inspekcijos pozicija nesutiko ir skunde Komisijai bei Komisijos posėdžio metu akcentavo, jog mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino Pareiškėjo pajamomis iš pusbrolio G.G. gautų 30 000 Eur bei iš 10 fizinių asmenų gautos 40 000 Eur sumos. Pareiškėjo teigimu, jo pateikti įrodymai objektyviai patvirtina, kad nurodytas pinigines lėšas jis realiai gavo ir jomis disponavo, o skolos rašteliai atitinka CK nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra silpnoji šio mokestinio ginčo šalis, todėl mokesčių administratorius turėjo pats surinkti pakankamai įrodymų, o ne reikalauti jų iš mokesčių mokėtojo. Taip pat Pareiškėjas tiek skunde, tiek Pareiškėjo atstovas posėdžio metu akcentavo, kad mokesčių administratorius neįvertino mokesčių mokėtojo sutuoktinės I.K. 2021 m. bankiniais pavedimais jam pervestos 12 100 Eur sumos. Pareiškėjas pažymėjo, kad ši aplinkybė buvo žinoma ir vertinama atliekant sutuoktinės 2018-01-01–2021-12-31 laikotarpio mokestinį patikrinimą.

Įvertinusi Pareiškėjo skundo ir posėdžio Komisijoje metu nurodytus motyvus, byloje esančius dokumentus ir Inspekcijos atstovo posėdžio metu pateiktus argumentus, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija, priimdama skundžiamą sprendimą, neišnagrinėjo visų su Pareiškėjo gautų pajamų (jų dydžiu) susijusių aplinkybių. Dėl mokesčių teisės aktų taikymo apskaičiuojant Pareiškėjui mokėtinus mokesčius ir su jais susijusias sumas ginčas nekyla. Pagal GPMĮ nuostatas asmuo gavęs arba uždirbęs pajamų (bet kokia jų forma) privalo jas deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, o jų teisingumui pagrįsti turi turėti visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (dabartinis pavadinimas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas) ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentus, sandorius ir pan. (2; 3; 5; 19; 24; 25 straipsniai). Kaip nurodo LVAT, šia prasme įvairios civilinio teisinio pobūdžio sutartys dėl atitinkamų lėšų gavimo, GPMĮ taikymo prasme, nėra pirminiai ir tiesioginiai įrodymai, neginčijamai patvirtinantys atitinkamų lėšų gavimo faktą. Tokio pobūdžio sutartys tik sudaro pagrindą prielaidai, kad asmuo galėjo gauti atitinkamų lėšų pagal šiuos sandorius, tačiau jos pačios savaime neįrodo, kad asmuo iš tikrųjų šias lėšas ir gavo ir jomis disponavo (2019-04-17 nutartis adm. byloje Nr. A-272-438/2019). Tokiais atvejais realus lėšų gavimo / negavimo faktas tampa įrodinėjimo dalyku, kuris gali būti įrodinėjamas bei paneigiamas visomis leistinomis priemonėmis (tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais), šiuos įrodymus vertinant pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Vadinasi, aplinkybės, ar asmuo gavo / negavo atitinkamas lėšas, ar jos apmokestinamos GPM, ar ne, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, joje surinktų įrodymų visumos ir pan. (LVAT 2011-04-14 sprendimas adm. byloje Nr. A442-1111/2011; 2015-02-10 nutartis adm. byloje Nr. eA-110-438/2015; 201701-09 nutartis adm. byloje Nr. A-2342-442/2016, 2019-04-17 nutartis adm. byloje Nr. A-272438/2019 ir kt.). Taigi, kaip pripažįstama LVAT praktikoje, išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų (pavyzdžiui, paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, pajamų gavimo nepagrindžia (2011-09-09 adm. byloje Nr. A-556-3513/2011, 2015-02-10 adm. byloje Nr. A-110-438/2015; 2017-01-09 nutartis adm. byloje Nr. A-2342-442/2016). Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į MAĮ 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (LVAT 2014-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-556-554/2014; 2017-01-09 nutartis adm. byloje Nr. A-2342-442/2016). Taip pat LVAT yra nurodęs, jog vien tai, kad dovanų (paskolų) davėjai turėjo galimybes disponuoti sutartyse nurodytomis lėšomis, nesudaro pagrindo dovanojimo (ar paskolų) sutartyse nurodomų lėšų pripažinti realiai perduotomis (LVAT 2019-0529 nutartis adm. byloje Nr. eA-1057-442/2019, 2020-12-09 nutartis adm. byloje Nr. eA-4091968/2020). Visa tai apsprendžia ir byloje įrodinėtinų aplinkybių pobūdį bei apimtį, o būtent, asmuo turi įrodyti, kad jis pagal civilinio teisinio pobūdžio sandorius realiai gavo GPM neapmokestinamas lėšas, o mokesčių administratorius atitinkamai turi įrodyti, kad asmuo šių lėšų pagal jo nurodomus sandorius negavo; kad jų kilmė ir pobūdis yra kitokie ir pan. (LVAT 201904-17 nutartis adm. byloje Nr. A-272-438/2019). Ginčo atveju mokesčių administratorius Pareiškėjo 2018-01-01–2021-12-31 laikotarpio gautas pajamas ir patirtas išlaidas nustatė pagal kreditų įstaigų pateiktą informaciją apie Pareiškėjo vardu atidarytose bankų sąskaitose vykdomas pinigines operacijas, Inspekcijos duomenų bazėse turimą informaciją bei paties Pareiškėjo atliktų kontrolės veiksmų metu pateiktą informaciją. Pareiškėjo nurodytos iš pusbrolio G.G. gautos 30 000 Eur paskolos bei iš 10 fizinių asmenų gautų iš viso 40 000 Eur paskolų mokesčių administratorius nepripažino Pareiškėjo realiai gautomis sumomis, kuriomis mokesčių mokėtojas galėjo realiai disponuoti. Su šiomis Inspekcijos nustatytomis aplinkybėmis ir jų pagrindu padaryta išvada Komisija sutinka ir konstatuoja, kad Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų 30 000 Eur pagal G.G. išrašytus skolos raštelius ir 40 000 Eur pagal 10 fizinių asmenų paskolos sutartis (sutarčių Pareiškėjas nepateikė) grynaisiais pinigais gautų piniginių lėšų realų gavimo faktą. Atvirkščiai, mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, kad pagal skolos raštelius G.G. negalėjo ir neturėjo finansinių galimybių paskolinti nurodytos sumos, o dėl iš 10 fizinių asmenų pasiskolintų tam tikrų sumų, tai Pareiškėjas jokių šiuos sandorius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas neįrodė, jog tikrinamuoju laikotarpiu realiai pasiskolino ir disponavo 70 000 Eur suma (30 000 Eur + 40 000 Eur), t. y. neįrodė, kad pagal civilinio teisinio pobūdžio sandorius realiai gavo GPM neapmokestinamas lėšas. Komisija šioje dalyje pažymi, kad mokesčių administratorius neturi rinkti įrodymų, kad paneigtų Pareiškėjo iškeltas abejones dėl gautų pajamų apmokestinimo teisingumo arba kad pagrįstų Pareiškėjo skundo teiginius. Pareiškėjas pats turi šias abejones ir savo skundo teiginius pagrįsti, t. y. įrodyti faktines aplinkybes, sąlygojančias nustatytos mokesčio bazės neteisingumą ar mokesčio dydžio apskaičiavimo neteisingumą, kuriomis jis remiasi.

Dėl Pareiškėjo pateikto antstolio 2021-04-29 patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-21-19-4504 iš Pareiškėjo G.L. naudai, kuris, Pareiškėjo nuomone, įrodo, jog G.L. buvo jam paskolinęs 4 000 Eur, Komisija nurodo, kad LVAT praktikoje yra pažymėjęs, jog teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo yra tik tam tikra civilinio teisinio pobūdžio pasekmė ir mokestine teisine prasme nepagrindžia mokestinėje byloje tiriamo pajamų gavimo8 bei mokestine teisine prasme nepaneigia išvados, kad mokestinėje byloje tiriamos pareiškėjo gautos piniginės lėšos priskirtinos apmokestinamosioms pajamoms9. Taigi patvarkymas dėl skolos išieškojimo nepagrindžia, jog Pareiškėjas realiai iš G.L. buvo gavęs paskolą grynaisiais pinigais.

Tačiau, kaip jau minėta, tiek skunde Komisijai, tiek posėdžio Komisijoje metu Pareiškėjas akcentavo, jog mokesčių administratorius neįvertino sutuoktinės I.K. 2021 m. bankiniais pavedimais jam pervestos 12 100 Eur sumos. Inspekcijos atstovas nurodė, kad pats Pareiškėjas nepateikė informacijos apie jo vardu užsienio bankuose turimas sąskaitas, todėl šie duomenys Pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu liko neįvertinti, be to, vien sutuoktinės banko išrašai apie Pareiškėjui pervestas pinigines lėšas nėra pakankamas įrodymas apie jo gautas pajamas. Inspekcijos atstovas taip pat nurodė, kad Pareiškėjo sutuoktinės patikrinimo metu Pareiškėjui pervesta 12 100 Eur suma įvertinta, nustatant sutuoktinės I.K. išlaidas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad, nors mokesčių administratoriui buvo žinoma aplinkybė apie sutuoktinės 2021 metais Pareiškėjui pervestas 12 100 Eur pinigines lėšas, tačiau šio fakto įvertinimas nėra pateiktas nei patikrinimo akte, nei 8

LVAT 2019-01-14 nutartis adm. byloje Nr. eA-2002-968/2018.

LVAT 2015-04-14 nutartis adm. byloje Nr. eA-345-438/2015.

skundžiamame sprendime. Komisijos vertinimu, situacija, kai mokesčių administratoriaus atstovas tik posėdžio metu nurodo, kad sutuoktinės banko išrašai nėra pakankamas įrodymas Pareiškėjo gautoms pajamoms pagrįsti, neatitinka ne tik gero administravimo principo nuostatų, tačiau ir pažeidžia Pareiškėjo teisę į gynybą. Viešajame administravime galiojantis objektyvumo ir nešališkumo principas viešojo administravimo subjektus įpareigoja atsižvelgti ir tinkamai įvertinti visus su konkrečiu administraciniu aktu susijusius svarbius veiksnius, o priimamą individualų administracinį aktą įpareigoja pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Inspekcijos atstovo Komisijos posėdžio metu išdėstyti argumentai, kad sutuoktinės banko išrašas nėra pakankamas įrodymas Pareiškėjo gautoms pajamoms pagrįsti, negali būti pripažįstami ginčijamojo sprendimo sudėtine dalimi. Visgi, Komisija iš dalies sutinka su Inspekcijos argumentais, kad vien iš sutuoktinės banko išrašo spręsti apie Pareiškėjo gautas pajamas nėra pakankamo pagrindo. Vien tai, kad pavedime nurodyta Pareiškėjo pavardė ir vardas, neturint Pareiškėjo vardu užsienio banke atidarytos sąskaitos išrašo ir neturint galimybės jo įvertinti, negalima daryti vienareikšmės išvados apie Pareiškėjo gautas pajamas, juolab, kad šios pajamos yra neapmokestinamos. Taigi, šiuo atveju, Komisija negali spręsti dėl Inspekcijos sprendimo pagrįstumo. Be to, pats Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl nepateikė duomenų apie jo vardu užsienio banke turėtas sąskaitas. Komisija, atsižvelgdama į aukščiau sprendime išdėstytus argumentus, jog mokesčių administratorius neįvertino visų jam žinomų su Pareiškėjo apmokestinimu susijusių aplinkybių, o Komisija negali priimti sprendimo iš esmės, mokesčių administratoriui paveda atlikti pakartotinį Pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kurio metu turėtų būti įvertinti visi mokesčių administratoriui žinomi duomenys ir, esant būtinybei, surinkti papildomi įrodymai dėl Pareiškėjo bankiniais pavedimais gautų pajamų.

Pareiškėjui taip pat nurodytina, jog Komisijai priėmus sprendimą pavesti Inspekcijai atlikti pakartotinį Pareiškėjo patikrinimą, mokestinio patikrinimo procedūra sugrąžintina į vieną iš pirmųjų stadijų, kur ir prasidėjo, kada galimas papildomas faktinių duomenų rinkimas ir vertinimas, t. y. sugrįžta į patikrinimo stadiją pas mokesčių administratorių. Taigi, tiek mokesčių administratorius, atlikdamas pakartotinį Pareiškėjo patikrinimą už tą patį mokestinį laikotarpį ir dėl to paties mokesčio apskaičiavimo pagrįstumo, privalės iš naujo, įvertinęs visas nagrinėjamam ginčui svarbias aplinkybes, nustatyti, kokiu būdu, pagal kokius dokumentus ir kokio dydžio pajamas gavo Pareiškėjas (dėl Pareiškėjo sutuoktinės jam pervestų piniginių lėšų), tiek Pareiškėjas turės galimybę pasinaudoti savo teise teikti jo poziciją pagrindžiančius paaiškinimus, t. y. pateikti užsienio bankuose turimų sąskaitų išrašus, kuriuos mokesčių administratorius savo turimomis priemonėmis galėtų įvertinti ir nuspręsti dėl jų tinkamumo šiame ginče kylančiais klausimais. ir iš naujo spręsti klausimą dėl Pareiškėjo apmokestinimo pagrįstumo.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių

Rezoliucinė dalis

administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 4 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2024-12-20 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr)FR0682-263 į sprendimą atlikti pakartotinį R.K. mokestinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.