- Teismas
- Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-12
- Bylos Nr.
- S-9
- Bylos rūšis
- Mokestinis ginčas
- Instancija
- MGK (ikiteisminė)
- Teisėjai
- Evaldas Raistenskis (pirm.), Jurgita Narkevičiūtė (pran.), Rasa Stravinskaitė, Andrius Venius, Vilma Vildžiūnaitė
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininko Evaldo Raistenskio, narių Jurgitos Narkevičiūtės (pranešėja), Rasos Stravinskaitės, Andriaus Veniaus ir Vilmos Vildžiūnaitės, išnagrinėjo UAB „G1“ (toliau – Pareiškėja) 2023-11-30 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2023-11-10 sprendimo grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-1371527 (toliau – Inspekcijos sprendimas, skundžiamas sprendimas). Pareiškėjos atstovas advokatas dr. U. K. ir Inspekcijos atstovas N. J. informavo Komisiją, jog šalys nedalyvaus nuotoliniame 2024-01-09 Komisijos posėdyje.
Aprašomoji dalis
Komisija n u s t a t ė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundžiamu Inspekcijos sprendimu nesutiko, pateikdama skundą Komisijai prašė tenkinti Pareiškėjos skundą ir ginčijamą sprendimo dalį panaikinti. Pareiškėjos manymu, mokesčių administratorius nepagristai neatsižvelgė į mokesčio mokėtojos pateiktus motyvus ir tuo pagrindu priėmė neteisingą sprendimą, t. y. negrąžino 52 076,54 Eur pelno mokesčio (už 2020–2021 metus)1. Pareiškėjos nuomone, Inspekcijos sprendimo dalis yra paremta klaidingu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 56-1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų aiškinimu ir taikymu – padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida.
Dėl neteisingo PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikymo ir aiškinimo. Pareiškėjos vertinimu, Inspekcijos sprendime neteisingai taikoma ir aiškinama PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, nustatanti reikalavimą mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdyti ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį. PMĮ 56-1 str. 1 dalies 1 punktas yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas – nurodyta nuostata nustato aiškų ir nedviprasmišką reikalavimą dėl atitinkamo akcijų kontrolės intensyvumo nuostolių perdavimo dienai – nurodyta nuostata reikalauja, kad nuostolių perdavimo dieną patronuojantis vienetas valdytų ne mažiau nei 2/3 kiekvieno iš nuostolių perdavime dalyvaujančių vienetų akcijų. Analizuojama nuostata nenustato jokio reikalavimo užtikrinti nurodytą kontrolės intensyvumą tam tikrą terminą – nėra reikalaujama, kad nurodytas kontrolės intensyvumas (2/3) būtų išlaikytas kokį nors tęstinį laikotarpį, įstatymas pateikia nuorodą į taškinį momentą, t. y. nuostolių perdavimo dieną. Pareiškėja pastebi, jog PMĮ nėra nustatytas toks reikalavimas, apie kurį kalbama skundžiamame sprendime, kad nurodytas 2/3 kontrolės intensyvumas būtų išlaikytas ne trumpiau nei 2 metus. PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad mokestiniai nuostoliai būtų perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, t. y. nustatytas buvimo grupėje reikalavimas (vienetų grupės sąvoka yra įtvirtina PMĮ 2 straipsnio 7 dalyje). PMĮ 56-1 straipsnio 1
Šalies argumentai
Pastaba. Pareiškėja 2023-09-28 prašyme prašė grąžinti 59 849,54 Eur;
1 dalies 2 punkte nėra jokios nuorodos į PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą akcijų kontrolės intensyvumą (2/3). PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas kontrolės intensyvumas turi būti tik nuostolių perdavimo dieną. Reikalavimas būti vienoje vienetų grupėje turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kaip tai nustatyta PMĮ 2 straipsnio 7 dalyje – vienetų grupe yra laikoma grupė, kurią sudaro patronuojantysis vienetas ir jo patronuojamasis (dukterinis) arba keli patronuojamieji (dukteriniai) vienetai, kuriuose patronuojantysis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytino pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
Kadangi skundžiamame sprendime pripažįstama, kad UAB "A1" ir Pareiškėja vienetų grupei priklauso nuo 2018-03-14, tai nuostolių perdavimo dieną (2021-07-14) buvo tenkinama PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga (vienetai toje pačioje grupėje buvo ilgiau nei 2 metus, skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos), o 2021-07-14 UAB "E1" turėjo 100 proc. UAB "A1" akcijų kontrolę.
Pareiškėja pabrėžia, kad net ir aiškinant PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas kartu (sistemiškai), niekaip negalima daryti išvados, kad yra nustatytas reikalavimas išlaikyti ne mažiau nei 2/3 nuostolių perdavime dalyvaujančių vienetų akcijų 2 metus iki nuostolių perdavimo momento. PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata nustato reikalavimą, kuris taikomas tik nuostolių perdavimo dieną, o PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata nustato reikalavimą 2 metus būtų vienetų grupėje, bet ne du metus užtikrinti 2/3 proc. akcijų kontrolės intensyvumą. PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoje nėra jokios nuorodos į PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą kontrolės intensyvumą – priešingai, įstatymų leidėjas sąlygą formuluoja remdamasis PMĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta bendra sąvoka („vienetų grupė“), kuri reikalauja, kad būtų kontroliuojama bent 25 proc. kiekvieno grupės vieneto akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytino pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, skunde konstatuojama, kad Pareiškėja atitiko visas PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies sąlygas – nuostolių perdavimo dieną (2021-07-14) UAB "E1" valdė 100 proc. UAB "A1" akcijų (PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 punktas), Pareiškėja ir UAB "A1" įmonių grupėje yra nuo 2018-03-14 (PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pareiškėja papildomai pažymi, kad
Nr. S-2023/145 (7-2023/133) ir 2023-03-25 sprendime Nr. S-47, išnagrinėjusi iš esmės analogišką ginčą, priėjo išvados, jog tais pačiais argumentais paremta Inspekcijos pozicija neatitinka PMĮ 56-1 straipsnio nuostatų – Inspekcija klaidingai taiko ir aiškina PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skunde taip pat pažymima, jog iš esmės analogišką ginčą yra išnagrinėjęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris 2022-04-15 sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1416-860/2022 konstatavo, kad Inspekcija „neteisingai aiškino ir taikė PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies nuostatas.“ Pareiškėjos teigimu, šie sprendimai papildomai pagrindžia jos skundo argumentų pagrįstumą, todėl skundžiama sprendimo dalis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėja taip pat pažymi, kad iš esmės analogišką ginčą yra išnagrinėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) priimdamas 2023-12-13 nutartį adm. byloje Nr. eA-551-575/2023.
Priešingos pozicijos laikosi Inspekcija. Ginčijamame sprendime nurodyta, jog 59 849,54 Eur sumos negrąžinimo priežastis:
a) dėl 7 773 Eur sumos permoka (skirtumu) įskaitytos nepriemokos, kurias privaloma įskaityti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 straipsnio 1 dalyje bei Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 (toliau – Taisyklės), 8.1.1 papunktyje nustatytą tvarką.
b) 52 076,54 Eur – „kitos priežastys“.
Papildomi Inspekcijos išdėstyti motyvai: mokesčio permoka (skirtumas) gali būti grąžinama arba įskaitoma MAĮ 87 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Sprendžiant permokos (skirtumo) grąžinimo klausimus, visų pirma, turi būti nustatyta, ar mokesčių mokėtojas tikrai permokėjo mokesčių, ar turi turtinių teisių į šią permoką (skirtumą) (MAĮ 87 straipsnio 6 dalis). Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad prašymui grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas, jam išnagrinėti ir sprendimui priimti mokesčių mokėtojas turi pateikti papildomus dokumentus ar duomenis (pavyzdžiui, teismo nutartis, nepateiktas už praėjusius laikotarpius pirmines ar patikslintas mokesčių deklaracijas ir kita), pagrindžiančius Inspekcijos administruojamų mokesčių permokos (skirtumo) susidarymą ir (arba) patvirtinančius Inspekcijos neadministruojamųjų mokesčių, baudų, paskirtų pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus, ir kitų įmokų sumokėjimą ar nepagrįstai išieškotas sumas. Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad prašymo grąžinti permoką (skirtumą) nagrinėjimo metu nustačius, kad mokesčių mokėtojas yra nepateikęs jam privalomų teikti dokumentų / duomenų, kuriuos pagal galiojančius teisės aktus privalo pateikti mokesčių mokėtojas, taip pat trūksta duomenų sprendimui priimti, Inspekcijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas jį pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą, kuriame nurodo, kokie duomenys/dokumentai turi būti pateikti papildomai, ir informuoja, kad nepateikus papildomų dokumentų ir / ar duomenų per pranešime nurodytą terminą, bus priimtas sprendimas negrąžinti (neįskaityti) mokesčių ir kitų įmokų permokos (skirtumo) ir pateikta priežastis. Pareiškėja 2023-09-28 pateikė prašymą grąžinti 59 849,54 Eur mokesčių permokas (skirtumą), iš jų 59 847,54 Eur pelno mokesčio permoką už 2020-01-01–2020-12-31 mokestinį laikotarpį, 2 Eur pelno mokesčio permoką už 2021-01-01–2021-12-31 mokestinį laikotarpį. Siekiant nustatytų mokesčių permokų pagrįstumą vadovaujantis Taisyklių 15 ir 16 punkto nuostatomis Pareiškėjai per elektroninių paslaugų portalą Mano VMI išsiųstas 2023-10-06 pranešimas Nr. (17.17-40) RES-167220 dėl papildomų dokumentų ir duomenų pateikimo. Pareiškėja 2023-10-06 pranešime Nr. (17.17-40) RES-167220 nurodytus dokumentus ir duomenis pateikė 2023-10-12.
Prašyme nurodyta 59 847,54 Eur pelno mokesčio permoka susidarė dėl patikslintos 2020-01-01–2020-12-31 mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijos pateikimo. Pareiškėja 2021-01-22 pateiktoje pirminėje 2020-01-01–2020-12-31 mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 1 120 921 Eur pelno mokestį, 2021-12-13 pateiktoje patikslintoje 2020-01-01–2020-12-31 mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijoje Pareiškėja deklaravo 559 613 Eur pelno mokestį, t. y. 561 308 Eur mažiau nei 2021-01-22 pateiktoje pirminėje 2020-01-01–2020-12-31 mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijoje.
Nurodyta, jog 2 Eur pelno mokesčio permoka, kurios susidarymo data 2022-01-01, susidarė dėl deklaruoto ir sumokėto avansinio pelno mokesčio. Pareiškėja 2021-01-01–2021-12-31 mokestinio laikotarpio avansinio pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 27 656 Eur avansinį pelno mokestį, 2021-01-01–2021-12-31 mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 27 654 Eur pelno mokestį.
Pareiškėja 2021-12-13 pateiktoje ir prašymo nagrinėjimo metu, t. y. 2023-11-08, pateiktoje patikslintoje 2020-01-01–2020-12-31 mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 4 014 465 Eur iš vienetų grupės vienetų perimtus mokestinius veiklos nuostolius, kurie nebuvo deklaruoti 2021-01-22 pateiktoje pirminėje 2020-01-01–2020-12-31 mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijoje. Pagal 2021-12-13 pateiktos ir 2023-11-08 patikslintos 2020-01-01– 2020-12-31 mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijos ((duomenys neskelbtini) priedas) duomenis Pareiškėja iš UAB "D1" perėmė 1 816 261 Eur nuostolius, iš UAB "B1" – 1 185 212 Eur nuostolius, iš UAB "C1" – 54 873 Eur nuostolius, iš UAB "A1" – 958 119 Eur nuostolius.
Pareiškėja prašymo nagrinėjimo metu, t. y. 2023-10-12, pateikė 2021-07-14 mokestinių nuostolių perkėlimo sutartį, pagal kurią UAB "A1" mokesčių mokėtojai perduoda 2020 metų mokestinius nuostolius, kurių dydis 958 119 Eur. Pagal Inspekcijos turimus duomenis Pareiškėjos vienintelis akcininkas 2016-03-15–2022-06-10 buvo UAB "F1" Pagal Pareiškėjos pateiktą dokumentą „Duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus 2018-03-16“ 2018-03-16 UAB "A1" vardinių paprastųjų akcijų skaičius – 36 672 vnt., UAB "A1" akcininkai: nuo 2016-1129 Agromeril OU (adresas Narva mnt 13, Tallinn, Estijos Respublika), kuriai priklausė 14 669 vnt. UAB "A1" akcijų, ir nuo 2018-03-14 UAB "E1" kuriai priklauso 22 003 vnt. UAB "A1" akcijų. Pagal pateiktą dokumentą nuo 2018-03-14 UAB "E1" priklausė 60 proc. UAB "A1" akcijų (22 003 vnt./36 672 vnt.) x100)). Pagal turimus duomenis UAB "A1" vienintelis akcininkas nuo 2020-03-25 iki 2022-02-01 – UAB "E1" UAB "E1" akcininkas nuo 2012-10-29 iki 2022-02-09 – UAB "F1" Inspekcijos vertinimu, pagal PMĮ 56-1 str. 1 dalies nuostatas vienetas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), jeigu: 1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir 2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba 3) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos. PMĮ 56-1 str. 1 dalies nuostata „mokestinių nuostolių perdavimo diena“ turi būti suprantama sistemiškai, vertinant mokesčių mokėtojo mokestinio laikotarpio rezultato apskaičiavimą bei tolesnius veiksmus, kurie gali būti atliekami su gautu mokestinio laikotarpio rezultatu. Todėl turi būti įvertinama, ar tais metais, už kuriuos mokestiniai nuostoliai perduodami, yra tenkinamos visos PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t. y. pagrindinis reikalavimas – tuo laikotarpiu, kai mokestiniai nuostoliai yra perkeliami, turi būti tenkinamas PMĮ 56-1 straipsnio reikalavimas dėl buvimo vienetų grupėje ne trumpiau kaip dvejus metus.
Vadovaujantis Taisyklių 8.1.1 punkte nustatyta tvarka ir Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193, 9.1 punkte nustatyta tvarka iš prašyme nurodytos 10 192,56 Eur nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 laikotarpio permokos 630 Eur buvo įskaityti 2023 m. 9 mėn. pridėtinės vertės mokesčio prievolei padengti pagal
2023-10-18 pateiktą 2023 m. 9 mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600 forma), 7 143 Eur įskaityta 2020 m. pelno mokesčio prievolei padengti pagal 2023-11-08 pateiktą patikslintą 2020-01-01–2020-12-31 mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją ((duomenys neskelbtini) forma).
Komisija k o n s t a t u o j a:
Pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiama sprendimo dalis naikintina.
Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl Inspekcijos sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta negrąžinti Pareiškėjai 52 076,54 Eur pelno mokesčio permokos. Inspekcija nurodė, kad pagal turimus duomenis Pareiškėja 2020-01-01–2020-12-31 mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną nepagrįstai sumažino iš UAB ,,Agrosfera“ perimtu 958 119 Eur mokestinio laikotarpio nuostoliais, nes 2019-01-01–2019-12-31 mokestinio laikotarpio pabaigoje, t. y. 2019-12-31 neatitiko PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.
Pareiškėjos nuomone, ginčijamas Inspekcijos sprendimas paremtas klaidingu PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų aiškinimu ir taikymu – padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida.
Dėl PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo. Visų pirma paminėtina, kad 2009-12-09 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4, 5, 12, 13, 17, 18, 26, 31, 33, 34, 35, 38-2, 40-1, 41, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo X-1 skyriumi įstatymu Nr. XI-539 (toliau – Pakeitimo įstatymas) PMĮ buvo papildytas 56-1 straipsniu, kuris nustatė galimybę perduoti mokestinius nuostolius tarp įmonių grupės vienetų. Pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad gali būti perduodami tik už 2010 metų mokestinį laikotarpį ir už vėlesnius mokestinius laikotarpius apskaičiuoti mokestiniai nuostoliai.
PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienetas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), jeigu: 1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytino pelno dalį, ir 2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba 3) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos. Sutiktina su Pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, jog PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalyje, skirtingai nei skundžiamame sprendime nurodo mokesčių administratorius, nėra nustatyta sąlyga dėl 2/3 kapitalo dalies nepertraukiamo valdymo tęstinį 2 metų laikotarpį. Kaip teisingai nurodyta skunde, PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta sąlyga, kad vienetų grupėje patronuojantis vienetas valdytų ne mažiau nei 2/3 kiekvieno iš nuostolių perdavime dalyvaujančių vienetų akcijų (turimo kapitalo dalies kriterijus) būtent nuostolių perdavimo dieną. Taigi, analizuojama PMĮ 56 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata nenustato jokių papildomų sąlygų dėl patronuojančio vieneto turimo kapitalo dalies (ne mažiau kaip 2/3) nepertraukiamo valdymo laikotarpio. Tuo tarpu PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kad mokestiniai nuostoliai būtų perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos. Taigi šioje normoje yra nustatytas nepertraukiamo buvimo vienetų grupėje reikalavimas ir jokių papildomų sąlygų dėl patronuojančio vieneto turimos kapitalo dalies (ne mažiau kaip 2/3) nepertraukiamo valdymo ne trumpiau kaip dvejus metus nėra nustatyta.
PMĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad vienetų grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantysis vienetas ir jo patronuojamasis (dukterinis) arba keli patronuojamieji (dukteriniai)
vienetai, kuriuose patronuojantysis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytino pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
Todėl PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas dėl nepertraukiamo buvimo toje pačioje vienetų grupėje turi būti suprantamas ir aiškinamas atsižvelgiant į PMĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą vienetų grupės sąvoką ir jai keliamus reikalavimus – kad grupės patronuojantysis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdytų daugiau kaip 25 procentus grupę sudarančių vieno ar kelių patronuojamųjų (dukterinių) vienetų akcijų.
Tuo tarpu skundžiamame sprendime dėl nuostolių perdavimo vienetų grupėje nurodytas reikalavimas, kad vienetų grupėje patronuojantis vienetas iki mokestinių nuostolių perdavimo du metus nepertraukiamai valdytų ne mažiau kaip 2/3 nuostolių perdavime dalyvaujančių dukterinių vienetų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytino pelno dalį, yra suformuluotas tik PMĮ 56-1 straipsnio apibendrintame komentare. Akivaizdu, jog apibendrintame mokesčio įstatymo komentare pateiktas PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų PM lengvatos dėl nuostolių perdavimo tarp vienetų grupės vienetų sąlygų paaiškinimas „konkuruoja“ su PMĮ pateiktomis sąlygomis ir yra griežtesnės, nei jos suformuluotos pačiame įstatyme. Kaip minėta aukščiau, nei PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nei šios dalies 2 punkte nėra nustatytas reikalavimas, kad vienetų grupėje patronuojantis vienetas iki mokestinių nuostolių perdavimo du metus nepertraukiamai valdytų ne mažiau kaip 2/3 nuostolių perdavime dalyvaujančių dukterinių vienetų akcijų. Toks reikalavimas neatsispindi ir šią nuostatą įtvirtinusio Pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kuriame šios sąlygos paaiškintos taip, kaip jos įtvirtintos pačiame įstatyme.
Primintina, jog MAĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apibendrintas mokesčių įstatymo paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais.
Todėl įvertinus tai, kad apibendrintame mokesčio įstatymo komentare pateiktas PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pelno mokesčio lengvatos dėl nuostolių perdavimo tarp vienetų grupės vienetų sąlygų išaiškinimas neatitinka pačiame įstatyme įtvirtintų sąlygų, sutiktina su Pareiškėjos pozicija, kad skundžiamame sprendime neteisingai taikomos ir aiškinamos PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos (sąlygos) dėl turimos kapitalo dalies ir jos nepertraukiamo valdymo laikotarpio.
Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog UAB "A1" ir Pareiškėja (Pareiškėjos vienintelis akcininkas nuo 2016-03-15–2022-06-10 buvo UAB "F1" patronuojanti vienetų grupės įmonė) vienetų grupei priklauso nuo 2018-03-142, o susitarimas dėl mokestinių nuostolių perdavimo įformintas 2021-07-14, todėl nuostolių perdavimo dieną buvo tenkinama PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga (mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos), o UAB "E1" (šios bendrovės vienintelis akcininkas nuo 2012-10-29 iki 2022-02-09 buvo UAB "F1" patronuojanti vienetų grupės įmonė) 2021-07-14 turėjo 100 proc. UAB "A1" akcijų kontrolę, todėl nuostolių perdavimo dieną (2021-07-14) buvo tenkinama ir PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga (vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį).
Skundžiamame sprendime taip pat yra išdėstyti argumentai, jog Pareiškėja PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų neatitiko 2019-12-31. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, jog mokestiniai nuostoliai gali būti perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos. LVAT yra konstatavęs, jog PMĮ 56-1 straipsnis nenustato jokio (specialaus) termino, iki kada vienetai gali pasinaudoti galimybe 2
UAB „Agrosfera“ akcininkas nuo 2018-03-14 buvo UAB „ICOR“ (valdė 60 proc.). UAB „Agrosfera“ vienintelis akcininkas nuo 2020-03-25 iki 2022-02-01 buvo UAB „ICOR“, UAB „ICOR“ akcininkas nuo 2012-10-29 iki 2022-02-09 UAB „Lag&d“;
perkelti atitinkamo laikotarpio mokestinius nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamas perkėlimas yra susijęs su atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestinių prievolių dydžiu (perkeltais mokestiniais nuostoliais mažinamas juos perėmusio vieneto apmokestinamasis pelnas), nesant specialių taisyklių, taikoma bendra Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatyta mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis (2017-10-05 sprendimas adm. byloje Nr. A-204-602/2017). LVAT aukščiau minėtoje administracinėje byloje taip pat yra pripažinęs, jog sutarties dėl nuostolių perdavimo diena yra laikytina nuostolių perdavimo diena. Papildomai LVAT 2023-12-13 nutartyje adm. bylojeNr. eA-551-575/2023 nurodė, jog „pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Be to, pagal MAĮ 8 straipsnio 3 dalį, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. <...>Įstatymo 56-1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nesant įtvirtinto konkretaus ir aiškaus reikalavimo patronuojančiai įmonei ne tik mokestinių nuostolių perdavimo dieną, bet ir ne mažiau kaip du metus iki šios dienos valdyti ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, turėtų būti atsižvelgiama į konkretų teisės akte nurodytą reikalavimą“. Todėl Inspekcijos skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog Pareiškėja neatitiko PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų 2019-12-31 yra nepagrįsta. Kaip nurodyta aukščiau, mokestinių nuostolių perdavimo diena laikytina sutarties dėl mokestinių nuostolių perdavimo data (2021-07-14) ir šiai datai Pareiškėja atitiko visas PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies sąlygas. Komisija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus, daro išvadą, jog skundžiamas Inspekcijos sprendimas priimtas netinkamai išaiškinus bei pritaikius PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl sąlygų, kurioms esant galimas mokestinių nuostolių perdavimas tarp vienetų grupės vienetų. Pareiškėja, įvykdžiusi aukščiau aptartas sąlygas, turėjo teisę 2020 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną sumažinti iš UAB "A1" perimtais 958 119 Eur mokestinio laikotarpio nuotoliais, todėl skundžiama sprendimo dalis, kuria atsisakyta grąžinti Pareiškėjai už 2020 m. laikotarpį susidariusią 52 076,54 Eur pelno mokesčio permoką, naikintina. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023-11-10 sprendimo grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-1371527 dalį, kuria atsisakyta grąžinti Pareiškėjai 52 076,54 Eur pelno mokesčio permoką. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Regionų apygardos administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.