Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2026-10-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-544-1289/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-29
Bylos Nr.
eII-544-1289/2026
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-15521-2026-3
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Ugnė Rėkutė
Pažeidėjas
APA1
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-544-1289/2026Teisminio proceso Nr. 4-48-3-15521-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ugnė Rėkutė,sekretoriaujant Astai Kielytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1 (naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis – per „Zoom“ platformą),

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butekvič) (naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis – per „Zoom“ platformą),

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus 2026 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17316-2026 (ROIK 26296615524).

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17316-2026 (toliau – ir Institucijos nutarimas, Skundžiamas nutarimas) APA1 (toliau – ir pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 65 (šešiasdešimt penkių) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2026 m. vasario 16 d. apie 16.04 val., (duomenys neskelbtini), „Tik Tok“ socialiniame tinkle, pasiekiamame viešai, be amžiaus apribojimo, paskyroje (duomenys neskelbtini) (paskyros nuoroda: (duomenys neskelbtini)) APA1 vaizduojamame vaizdo įraše (vaizdo įrašo nuoroda (duomenys neskelbtini)) vartojo necenzūrinius, bei žeidžiančius, viešoje erdvėje vartoti nepriimtinus žodžius, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, t. y. moralės ir pagarbos vieni kitiems principus pagrįstus bendromis viešo elgesio taisyklėmis, egzistuojančiomis visuomenėje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 su Institucijos nutarimu nesutiko ir pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, neįrodžius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, arba grąžinti bylą Institucijai Skunde pareiškėjas nurodo, kad Institucijos nutarimas yra nepagrįstas, nepakankamai motyvuotas ir priimtas nenustačius bei Institucijos nutarime neatskleidus būtinųjų ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Skunde nurodoma, kad:

nutarime nėra tinkamai individualizuota tariamai padaryta veika. Pažymima, kad ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti ne tik formaliai nurodytas taikomas ANK straipsnis, bet ir išdėstytos bei motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, tačiau šis nutarimas šio reikalavimo neatitinka. Nurodoma, kad Institucijos priimtame nutarime apsiribojama abstrakčia formuluote, kad buvo vartojami necenzūriniai bei įžeidžiantys, viešoje vietoje vartoti nepriimtini žodžiai, tačiau neįvardinamas nė vienas konkretus pavartotas žodis. Akcentuojama, kad tokia formuluotė neleidžia nustatyti: 1. kokie konkretūs žodžiai inkriminuojami; 2. kiek ir kokiame sakinyje jie buvo pavartoti; 3. kam jie buvo skirti; 4. ar jie apskritai buvo įžeidžiantys konkrečiam asmeniui; 5. ar jie buvo pavartoti kaip tiesioginis kreipinys, citata, humoras, hiperbolė, meninės ar pramoginės raiškos dalis; 6. ar vertintas visas vaizdo įrašas, ar tik atskiras jo fragmentas; 7 kokiomis aplinkybėmis ir kokioje vietoje šie žodžiai iš tikrųjų buvo pasakyti. Pažymima ir tai, kad Institucijos nutarime kaip paskyros ir konkretaus vaizdo įrašo faktiškai pateikiama ta pati nuoroda į visą socialinio tinklo paskyrą. Unikali konkretaus vaizdo įrašo nuoroda, jo identifikavimo numeris, paskelbimo data, pavadinimas, trukmė ar kitas konkretų įrašą identifikuojantis požymis nutarime nenurodytas. Skundo autoriaus nuomone bendro pobūdžio nuoroda į paskyrą negali pakeisti konkretaus įrodymo identifikavimo, kadangi paskyroje gali būti daug skirtingu metu paskelbtų vaizdo įrašų, o jos turinys gali keistis. Iš Institucijos nutarimo neįmanoma nustatyti, kurį konkretų įrašą institucija vertino ir ar teismui bus pateiktas būtent tas pats, visas ir nepakeistas vaizdo įrašas. Dėl šių trūkumų nutarime neapibrėžtos kaltinimo ribos;

pažymima, kad Institucijos nutarime nėra nustatyti ir motyvuotai pagrįsti ANK 481 straipsnio 1 dalies požymiai. Cituojant ANK 481 straipsnio 1 dalies dispoziciją, pažymimą, kad Institucijos nutarime nepaaiškinta, kuri iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų yra inkriminuojama. Taip pat Institucijos nutarime nėra nurodytas konkretus asmuo, prie kurio neva buvo įžeidžiamai kibta, nenurodyti konkretūs tyčiniai veiksmai ir neatskleistas tikslas pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį;

taip pat nurodoma, kad nenustatytas viešosios vietos požymis, kadangi nėra paaiškintu kokiu pagrindu nustatyta, kad tariamas nusižengimas buvo padarytas adresu (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad iš vaizdo įrašo savaime neišplaukia aplinkybė jog asmuo žodžius pasakė viešoje vietoje, juos pasakė skelbimo momentu ar pats įrašą paskelbė. Institucijos nutarime nėra nustatytos faktinės paskelbto vaizdo įrašo sukūrimo, (ne) redagavimo, įkėlimo aplinkybės, taip pat nėra nustatyta kas nurodytu metu valdė paskyrą ir ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo davė sutikimą vaizdo įrašo viešinimui. Pareiškėjo manymu jo matomumas vaizdo įraše savaime neįrodo, nei įrašo paskelbimo, nei paskyros valdymo, nei pasirinkimo konkrečius pasisakymus skelbti viešai. Jeigu žodžiai buvo pasakyti privačioje vietoje, o įrašą paskelbė kitas asmuo, negalima automatiškai konstatuoti, kad vaizdo įraše matomas žmogus pats vartojo necenzūrinius žodžius viešojoje vietoje ANK 481 straipsnio prasme;

akcentuojama ir tai, kad Institucijos nutarime nurodoma, jog paskyra buvo viešai pasiekiama, be amžiaus apribojimų, tačiau paskyra buvo pažymėta suaugusiems skirtą turinį žyminčiais ženklais. Skundo autoriaus nuomone Institucija priimdama nutarimą nepagrindė šios aplinkybės objektyviais duomenimis. Pažymima, kad paskyros amžiaus žymėjimas savaime nebūtinai pašalina bet kokią atsakomybę, tačiau jis yra reikšminga bylos faktinė aplinkybė, tiesiogiai prieštaraujanti nutarime įrašytam teiginiui ir turinti būti objektyviai ištirta;

skunde cituojama ANK 567 straipsnio dispozicija. Nurodoma, kad nutarimas nėra pagrįstas konkrečių įrodymų analize, nutarime nepaaiškinta: koks vaizdo įrašas buvo ištirtas; kaip jis buvo gautas; kas ir kada jį užfiksavo; ar išsaugota originali įrašo byla; ar atlikta socialinio tinklo turinio apžiūra; ar surašytas apžiūros protokolas; ar užfiksuoti vaizdo įrašo metaduomenys; ar nustatytas įrašo paskelbimo laikas; ar patikrintas vaizdo įrašo vientisumas; kaip nustatyta paskyros priklausomybė; kaip nustatyta mano tapatybė; kuo remiantis nustatyta fizinė nusižengimo vieta; kokie konkretūs žodžiai kvalifikuoti kaip necenzūriniai. Pažymima, kad ANK 481 straipsnio sudėčiai ne visais atvejais būtina įrodyti konkrečius materialinius padarinius, tačiau institucija vis tiek privalo įrodyti objektyvius veikos požymius ir jos viešosios tvarkos pobūdį. Vien bendras teiginys, kad buvo pažeistos visuomenėje egzistuojančios elgesio taisyklės, šios pareigos neatitinka. Todėl šiuo atveju Institucijos nutarimo turinys leidžia manyti, kad institucija ne įrodė kiekvieną administracinio nusižengimo požymį, bet iš bendro socialinio tinklo turinio egzistavimo padarė prielaidą apie administracinę atsakomybę.

nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo sudarytos realios galimybės pateikti poziciją iki Skundžiamo nutarimo priėmimo. Pažymima, kad pareiškėjas negavo registruotu paštu siunčiamo pranešimo apie bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų dėl konkretaus vaizdo įrašo, paskyros amžiaus apribojimų, vaizdo įrašo konteksto bei jo paskelbimo aplinkybių ir kitų bylai reikšmingų duomenų;

kartu skunde cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, nurodant, dispozicija. Institucija negali taikyti administracinės atsakomybės vien dėl abstraktaus vertinimo, kad pasisakymas neatitinka moralės ar pagarbos principų. Teisės pažeidimo konstatavimas turi būti grindžiamas konkrečiais įstatymo požymiais, o ne bendru pareigūno nepritarimu pasisakymo formai ar stiliui. Institucijos nutarime nėra įvertinta ar konkretaus turinio paskelbimas realiai galėjo pažeisti viešosios tvarkos saugomus interesus, ar pritaikyta atsakomybė buvo būtina ir proporcinga, ypač atsižvelgiant į paskyros turinio pobūdį ir suaugusiesiems skirto turinio žymėjimą;

papildomai pažymima, kad Institucijos nutarime nėra nurodyta kokie konkretūs pareiškėjo asmenybės, kaltės ar tariamo nusižengimo pavojingumo duomenys buvo vertinti skiriant piniginę nuobaudą. Pareiškėjas nurodo, kad pagrindinis šio skundo argumentas yra ne baudos dydis, o tai, kad apskritai neįrodyta administracinio nusižengimo sudėtis. O tuo atveju, jeigu teismas, priešingai šiame skunde išdėstytiems argumentams, nuspręstų, kad administracinio nusižengimo padarymas yra įrodytas, prašo subsidiariai įvertinti nemotyvuotą nuobaudos individualizavimą ir skirti ne didesnę kaip minimalią ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą. Šis subsidiarus prašymas nelaikytinas administracinio nusižengimo pripažinimu;

apibendrintai skunde nurodoma, kad Skundžiamame nutarime neįvardyta konkreti inkriminuojama kalba, nepateikta konkretaus vaizdo įrašo nuoroda, nenustatyta jo sukūrimo ir paskelbimo data, nepagrįsta nusižengimo vieta, neįrodyta paskyros kontrolė, neįvertinti amžiaus apribojimai, nepateikta konkrečių įrodymų analizė ir neatskleista, kurią ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą alternatyvią veiką atitinka pareiškėjo elgesys; Institucijos nutarime pateiktos išvados iš esmės apsiriboja įstatymo ir šabloninių teiginių pakartojimu. Pareigūnės teiginys, kad „įrodymų pakanka“, nepakeičia pareigos įvardyti ir motyvuotai įvertinti konkrečius įrodymus, kaltė negali būti grindžiama prielaidomis. Pareiškėjo teigimu, jeigu Institucija negali pateikti konkretaus, autentiško ir identifikuoto vaizdo įrašo, įrodyti jo paskelbimo aplinkybių, jo ryšio su paskelbimu ir visų ANK 481 straipsnio sudėties požymių, pradėta teisena turi būti nutraukta. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad pradėta administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, o ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia teismui teisę panaikinti institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Institucijos atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti pareiškėją kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo.

Atsiliepime cituojama ANK 481 straipsnio dispozicija, bei nurodomi šio straipsnio taikymo pagrindai. Pažymima, kad asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi jis viešoje vietoje vartojo necenzūrinę ir įžeidžiančio pobūdžio frazę „bybi tu niuchink petuchas“, kuri savo turiniu yra vulgari bei žeminanti. Taip pat iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pasisakymas buvo išsakytas viešoje vietoje, asmenį supo pašaliniai asmenys, todėl jo elgesys nebuvo privataus pobūdžio ir buvo objektyviai suvokiamas aplinkinių, todėl tokiu elgesiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir pažeidžiama viešoji rimtis.

Taip pat akcentuojami pareiškėjo veiksmai po įvykio t. y. vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas minėtas pasisakymas, paskelbimas viešai internetinėje erdvėje, socialinio tinklo „Tikt tok“ paskyroje. Atsiliepimo autoriaus nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad asmuo suvokė savo elgesio viešumą ir sąmoningai sudarė galimybę su tokiu turiniu susipažinti neribotam asmenų ratui. Todėl byloje surinktų duomenų visuma pagrįstai leidžia konstatuoti, kad asmens veiksmai nebuvo vien privataus pobūdžio bendravimas, o savo pobūdžiu ir aplinkybėmis pažeidė viešąją tvarką bei sudarė pagrindą taikyti administracinę atsakomybę.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus ir papildomai paaiškino, kad nebuvo pateikta konkretaus vaizdo įrašo nuoroda, tų žodžių, kuriuos inkriminavo Institucija, pareiškėjas nemato jokių necenzūrinių žodžių. Taip pat nurodo, kad net pripažinus jį kaltu už administracinio nusižengimo padarymą, individualizuojant bausmę jam turėtų būti paskirta pusė minimalios piniginės nuobaudos. Institucija neleido pareiškėjui susipažinti su bylos medžiaga bei nepranešė apie bylos nagrinėjimą. Pareiškėjui nėra žinoma dėl kokio konkretaus vaizdo įrašo buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Institucijos nutarimą gavo, tačiau nutarime pridėtos nuorodos nukreipia į visą pareiškėjo socialinio tinklo paskyrą, o ne į konkretų vaizdo įrašą. Žino, kad jo pavartoti žodžiai nebuvo necenzūriniai kadangi jie buvo nurodyti atsiliepime, vaizdo įrašo nematė. Pareiškėjas anksčiau du kartus buvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimus, anksčiau priimtus nutarimus ginčijo. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą teismo posėdžio metu pareiškėjas suprato dėl kokio vaizdo įrašo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Taip pat nurodė, kad jo nuomone, nebuvo pavartoti necenzūriniai žodžiai, kadangi „petuchas“ yra paukšti, o „bybį“ yra saldainiai. Pareiškėjas nematė, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas būtų įkeltas į jo socialinio tinklo paskyrą.

Institucijos atstovas Vladislavas Butekvičius teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepimą ir jame nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už keiksmažodžių pavartojimą viešoje vietoje ir vėliau už paskelbimą internetinėje erdvėje. Pavartoti žodžiai buvo ne necenzūriniai, o kitokie pasisakymai: „Bybį niuchinsi, petuchas“ ir pan. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nebuvo supažindintas su vaizdo įrašu esančiu byloje, kadangi protokolas surašytas asmeniui nedalyvaujant ir nagrinėjimas buvo rašytinio proceso tvarka. Protokolas buvo išsiųstas el. paštu, kuris buvo matomas registre, tai matoma iš metaduomenų, kad nutarimas buvo išsiųstas tinkamai. Visi dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami elektroniniu paštu. Prašymas susipažinti su medžiaga iš pareiškėjo buvo gautas tada, kai buvo pradėta administracinio nusižengimo. Tyrimas buvo pradėtas dėl internetinio patrulio pateiktos informacijos. Bausmės dydis buvo parinktas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas baustas ne pirmą kartą, todėl bauda skiriama sankcijos ribose nuo minimumo iki maksimumo ir skaičiuojama nuo vidurkio atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atstovo manymu žodis „Petuchas“ nėra necenzūrinis, tačiau jis yra vulgarus. Pažymi, kad straipsnis, dėl kurio pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn nereikalauja padarinių, esminis dalykas yra tas, kad kaip matyti ir iš vaizdo įrašo kad tai vyko viešoje vietoje, o antra dalis kadangi vaizdo įrašas įkeltas į socialinius tinklus.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Taip pat nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ar jos nebuvimu. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Prieš analizuojant aktualią situaciją bei pasisakant dėl esminių pateikto skundo argumentų, pažymėtina, jog teismo ar institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės; nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta kas privaloma nustatyti priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, t. y. privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Atitinkamai ANK 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, jog tik ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Kaip jau minėta, skundu APA1 nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu ir prašo procesinį sprendimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti neįrodžius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Taip pat skunde pareiškėjas formuoja ir alternatyvų prašymą – grąžinti bylą institucijai, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje APA1 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Taigi minėtas straipsnis ne tik įtvirtina du iš anksto įstatymo leidėjo nustatytus veiksmus - necenzūrinių žodžių/gestų vartojimą viešoje vietoje ir įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kurie traktuotini kaip viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas, bet nustato ir kitą neapibrėžtą veiksmų skaičių, kuriais gali būti padaromas šis nusižengimas, palikdamas dėl tokių veiksmų turinio, pavojingumo ir atitikimo ANK 481 straipsnio 1 dalies sudėčiai vertinti pareigūnui ir teismui.

Iš priimto Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad APA1 pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2026 m. vasario 16 d. apie 16.04 val., „Tik Tok“ socialiniame tinkle, pasiekiamame viešai, be amžiaus apribojimo, paskyroje (duomenys neskelbtini) (paskyros nuoroda: (duomenys neskelbtini)), vaizduojamame vaizdo įraše (vaizdo įrašo nuoroda (duomenys neskelbtini)) vartojo necenzūrinius bei žeidžiančius, viešoje erdvėje vartoti nepriimtinus žodžius, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, t. y. moralės ir pagarbos vieni kitiems principus pagrįstus bendromis viešo elgesio taisyklėmis, egzistuojančiomis visuomenėje. Taigi pareiškėjo neteisėti veiksmai pripažinti – socialiniame tinkle viešai paskelbtame vaizdo įraše vartoti necenzūriniai bei žeidžiantys, viešoje erdvėje vartoti nepriimti žodžiai, plačiau šių veiksmų nedetalizuojant bei nenurodant.

Analizuojamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į ANK 609 straipsnį, reglamentuojantį administracinio nusižengimo protokolo turinį. Administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, turi būti nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys, turintys reikšmės administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalyje ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-6-628/2019, Nr. 2AT-11-628/2020).

Kaip jau minėta, APA1 nubaustas už tai, kad viešoje vietoje vartojo necenzūrinius bei įžeidžiančius, viešoje erdvėje vartoti nepriimtinus žodžius. O tam, kad pareiškėjas galėtų gintis, o teismas spręsti, ar tokie veiksmai tikrai gali būti įvertinti kaip neteisėti, turi būti nurodyta, kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti. Gi šiuo atveju administraciniame kaltinime nėra nurodomi konkretūs žodžiais, kuriuos vartojo pareiškėjas galimo administracinio nusižengimo padarymo metu, taip pat nėra nurodomi, o juo labiau detalizuojami žodžiai, kuriuos Institucija pripažino kaip necenzūrinius ir įžeidžiančius, viešoje erdvėje vartoti nepriimtinus žodžius. Kaip nustatyta, analogiškos faktinės aplinkybės kaip Skundžiamame nutarime, nurodytos tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek tarnybiniame pranešime dėl protokolo surašymo. Vienintelis duomenų šaltinis – administracinio nusižengimo tyrimo metu, iš kurio galima identifikuoti inkriminuojamus galimus necenzūrinius bei įžeidžiančius, viešoje erdvėje vartoti nepriimtinus žodžius, yra BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, kurioje fiksuota, jog vaizdo įraše girdimos frazės „Tuoj tave paimsiu blet ir pakratysiu nachui“, „Bybi tu niūchinsi dūchas“. Iš tiesų, vaizdo įraše, esančiame bylos medžiagoje ir kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu, fiksuotas pareiškėjas su kitu vyru, taip pat nustatyta, jog APA1 kartu sėdinčiam vyrui pasako: „Na štai ką sutikau, tiek grasino, grasino, sutikau dreba“, o kitas vyras ranka pagriebia pareiškėjo petį ir pasako: „Paimsiu ir pakratysiu blet“, pareiškėjas atsistoja ir traukiasi nuo minėto vyro, ir pasako: „Bybį tu niuchink petuchas, davai seni“, toliau matoma, kaip pareiškėjas pasišalina, vaizdo įrašas baigiasi. Taigi iš paminėtų aplinkybių galima tik manyti (nuspėti), kad vienintelė konkreti frazė dėl kurios APA1 buvo kaltinamas ir nubaustas, ir dėl kurios buvo atliktas administracinio nusižengimo tyrimas yra „Bybį tu niuchink petuchas“.

Vis tik, iš byloje suriktų domenų matyti, kad Institucijos pozicija dėl nagrinėjamo administracinio kaltinimo buvo nevienareikšmė. O būtent, viena vertus Institucijos nutarime nurodyta, kad APA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis savo socialinio tinklo „Tik tok“, visiems viešai prieinamoje paskyroje patalpino vaizdo įrašą, kuriame buvo pavartoti necenzūriniai bei įžeidžiantys, viešoje erdvėje vartoti nepriimtini žodžiai. Tačiau vėliau Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad APA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis viešoje vietoje vartojo necenzūrinę ir įžeidžiančio pobūdžio frazę „bybi tu niuchink petuchas“, kuri savo turiniu yra vulgari bei žeminanti, o vėliau patalpino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas šis pažeidimas, internetinėje erdvėje, taip sąmoningai sudarydamas galimybė su šiuo turiniu susipažinti neribotam skaičiui žmonių. Taigi kaltinant pareiškėją jau dvejose vietose pavartojus necenzūrinio ir įžeidžiančio pobūdžio žodžius. O gi jau teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad APA1 administracinėn atsakomybėn patrauktas už keiksmažodžių pavartojimą viešoje vietoje ir vėliau už vaizdo įrašo patalpinimą internetinėje erdvėje, taip pat atstovui pažymint, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavartoti žodžiai „bybį niuchinsi, petuchas“ nebuvo necenzūriniai, tačiau jie buvo vulgarūs. Taigi tokia Institucijos, iš esmės nekonkreti ir sunkinanti administracinį kaltinimą, pozicija, teismui kelia pagrįstų abejonių už kokį konkretų veiksmą APA1 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, ir kurioje iš nurodytų vietų t. y. internetinėje erdvėje, ar vietoje kurioje buvo nufilmuotas minėtas vaizdo įrašas, ar abejose kartu, administracinis nusižengimas buvo padarytas. Akcentuotina, kad faktinių aplinkybių, dėl kurių padarymo asmuo yra kaltinimas, nurodymas, yra būtinas siekiant aiškiai apibrėžti kokie veiksmai ar kokios aplinkybės sudaro administracinio pažeidimo esmę. Tokia situacija iš esmės daro asmeniui pareikštą kaltinimą ir administracinio nusižengimo tyrimo apimtį netikslią, neaiškią ir neapibrėžtą, kas negali būti ištaisoma bylą nagrinėjant teisme. Taigi kaltinimas nėra aiškiai ir tinkamai suformuluotas nei administracinio nusižengimo protokole, nei Skundžiamame nutarime. Pareiškėjas būtent ir nurodė, kad jam nėra aišku, kokie jo konkretūs veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Tokia situacija iš esmės riboja asmens teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Taip pat teismas pažymi, jog visa įrodinėjimo našta ir kaltinimo palaikymo funkcija negali būti perkeliama teismui, kuris, nors ir privalo būti aktyvus, negali tapti šališka, įrodymus renkančia ir kartu kaltinimą palaikančia tyrimo institucija. Toks teismo modelis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalimas. Pastebėtina ir tai, kad teismo, kaip aktyvaus arbitro vaidmuo neeliminuoja įstatyminės tyrimo įstaigų ir jos pareigūnų pareigos teismui pateikti išsamią ir objektyvią bylos medžiagą. Teismas atkreipia dėmesį, jog ir Institucijos atstovas į teismo posėdį buvo kviečiamas teismo iniciatyva, tačiau ir jo paaiškinimų nepakako išnagrinėti skundą iš esmės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos nutarimas surašyti nesilaikant administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui keliamų reikalavimų. Iš Skundžiamame nutarime nurodytų ANK 481 straipsnio 1 dalies nusižengimo aplinkybių nėra aiški kaltinimo esmė, kaip buvo minėta anksčiau, todėl tai laikytina esminiu Institucijos nutarimo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymu. Kartu pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-1035/2023). Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla gražintina institucijai, kompetentingai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Priėmus tokio pobūdžio procesinį sprendimą, teismas nebepasisakys dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų bei kito alternatyvaus prašymo – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus 2026 m. liepos 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17316-2026 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ugnė Rėkutė