- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-3542-1014/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01140-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Atsakovas
- ATS2, ATS1
- Ieškovas
- IES1
- Kategorijos
- 3.1.9.3Teismo nuobaudos sumažinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų ATS2 ir ATS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl nuostolių už parduotą netinkamos kokybės daiktą atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5802-1224/2026 pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl nuostolių už parduotą netinkamos kokybės daiktą atlyginimo.
Šalies argumentai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi tenkino ieškovės atstovės 2026 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje pateiktą prašymą ir dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skyrė atsakovams ATS2 ir ATS1 500 Eur dydžio baudą, 50 procentų jos (250 Eur) skiriant ieškovei IES1 .
Žemesnės instancijos teismas
2026 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas pateikė prašymą panaikinti teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paskirtą baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nutarė atsakovų ATS2 ir ATS1 prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti iš dalies: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir šia nutartimi atsakovams skirtą 500 Eur baudą sumažinti iki 250 Eur. Teismas panaikino nutarties dalį, kuria 250 Eur paskirtos baudos dalis skirta ieškovei IES1 .
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai iš esmės neginčija teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad laiku nebuvo pateiktas triplikas, per teismo nustatytą terminą nebuvo patikslintas prašymas dėl ekspertizės (ne)skyrimo, o 2026 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje atsakovas ATS2 ir jo atstovas iškėlė klausimą dėl byloje anksčiau nepateiktų įrodymų – 2024 m. vasario 23 d. turto vertinimo ataskaitos ir nuotraukų – prijungimo. Taigi, atsakovai nepaneigė teismo nutartyje dėl baudos skyrimo nustatytų aplinkybių, kad jų procesinis elgesys, vertinant jį kartu su jų atstovo atliktais procesiniais veiksmais, neatitiko CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir CPK 42 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų rūpintis greitu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu, laiku teikti įrodymus bei tinkamai vykdyti procesines pareigas.
Nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad atsakovų procesinis elgesys buvo tęstinis ir turėjo neigiamą poveikį proceso koncentracijai, ekonomiškumui ir operatyvumui.
Teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip nurodo atsakovai, jie nėra profesionalūs teisininkai, byloje naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, palaikė ryšį su savo atstovu, teikė jam turimus dokumentus ir informaciją bei siekė tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes iš dalies patvirtina kartu su prašymu pateikti duomenys apie atsakovų bendravimą su jų atstovu.
Teismas, spręsdamas dėl baudos panaikinimo, vertino, kad aplinkybė, jog šalis byloje veikia per profesionalų teisininką, savaime neatleidžia jos nuo procesinių pareigų. Asmuo, pasirinkęs atstovą, negali visiškai perkelti atsakomybės už savo procesinį elgesį atstovui, nes procesines teises ir pareigas byloje įgyvendina pats dalyvaujantis byloje asmuo per savo atstovą. Tačiau ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant dėl sankcijos individualizavimo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, jog, anot atsakovų, dalis procesinių veiksmų buvo neatlikta arba atlikta pavėluotai dėl tikėjimosi, jog procesinių dokumentų bei įrodymų pateikimą tinkamai organizuos profesionalus teisininkas.
Be to, atsakovai dalyvavo procese, palaikė ryšį su atstovu, siekė pateikti jų poziciją pagrindžiančius įrodymus, o ekspertizės skyrimo prašymo galiausiai atsisakė dar iki 2026 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio.
Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų pasekmes, atsakovų procesinio elgesio tęstinumą ir kartu atsižvelgdamas į papildomai pateiktus duomenis, atsakovų veikimą per profesionalų atstovą, jų procesinio elgesio aplinkybes bei tai, kad nenustatyta pakankamai duomenų apie vienintelį ir išimtinį atsakovų tikslą tyčia vilkinti bylos nagrinėjimą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paskirtą 500 Eur baudą sumažinti iki 250 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendra atsakovams skiriama bauda mažinama iki 250 Eur, taip pat į tai, jog šios baudos dalies skyrimas ieškovei nėra privalomas ir byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti būtent 50 procentų baudos ieškovei skyrimo būtinybę, nusprendė teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria 250 Eur baudos dalis skirta ieškovei, panaikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai ATS2 ir ATS1 (toliau – ir apeliantai) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Nagrinėjamu atveju atsakovai veikė per atstovą – advokatą, kuris turi pareigų atstovaujamajam ir už jų nevykdymą gali būti atsakingas. Atsakovai būtinybę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus sužinojimo tik teismo posėdžio metu, kai buvo svarstomas baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo klausimas, todėl neturėjo realios galimybės įvykdyti savo procesinės pareigos.
Atsakovų procesinis elgesys nėra laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tripliko pateikimas yra šalies pareiga, o ne teisė. Pareigos netinkamas vykdymas negali būti sutapatinamas su procesiniu piktnaudžiavimu. Teismas nustatė prašymo skirti ekspertizę trūkumus, t. y. konstatavo, kad prašymas yra netikslus. Kadangi šie trūkumai nebuvo pašalinti ir prašymas nebuvo patikslintas, jis turėjo būti laikomas nepaduotu. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo už tai skirti sankcijos. Be to, prašymo nepatikslinimas kaip tik atitiko greito proceso tikslus ir neužvilkino bylos nagrinėjimo atliekant dėl nebetikslingos ekspertizės. Pareiškimas apie ketinimą pateikti papildomus dokumentus taip pat nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes pirmosios instancijos teismas suteikė galimybę šalims pateikti papildomus įrodymus.
Atsiliepimas
Ieškovė IES1 atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsakovai sistemingai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl jų veiksmų bylos nagrinėjimas nuolat atidedamas, o procesinis elgesys nesikeičia net pakeitus atstovą. Ieškovė pažymi, kad ji yra suinteresuota kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, nes jos šeima dėl ginčo namo stogo būklės priversta gyventi remonto sąlygomis.
Atsakovai nepagrįstai visą atsakomybę už procesinius pažeidimus perkelia buvusiam advokatui. Jų pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovai bendravo su atstovu, domėjosi procesinių dokumentų rengimu ir žinojo bylos eigą. Be to, patys dalyvavo teismo posėdžiuose ir savarankiškai teikė procesinius dokumentus, todėl nepagrįstai teigia neturėję galimybės tinkamai įgyvendinti procesinių pareigų.
2026 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje atsakovas ATS2 prašė prijungti 2024m. vasario 23 d. turto vertinimo ataskaitą, kurią turėjo dar iki bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau laiku nepateikė nei teismui, nei savo atstovui. Dėl šių veiksmų teismo posėdis buvo atidėtas. Ieškovės vertinimu, atsakovų procesinis elgesys rodo ne pavienius pažeidimus, o nuoseklų bylos nagrinėjimo vilkinimą.
Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovų procesinio elgesio pobūdį, pasikartojimą ir pasekmes ir pagrįstai sumažino paskirtą baudą nuo 500 Eur iki 250 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovams skirtą 500 Eur baudą sumažinti iki 250 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos paskiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 95 straipsnį teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas CPK 107 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Kadangi CPK 107 straipsnyje, įtvirtinančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).
Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Šalys turi ir kitas CPK ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.
Reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas CPK 95 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu; tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Kaip jau nurodyta pirmiau, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad apeliantai teisingai nurodo, jog aptarti atskirai vertinami atsakovų procesinio elgesio epizodai ar atskiri procesiniai veiksmai savaime nesudarytų pakankamo pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apskųstos teismo nutarties motyvai, bylos medžiaga, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai leidžia pagrįstai nuspręsti, kad bauda atsakovams paskirta ne už pavienį procesinį veiksmą, o už nuoseklų ir pasikartojantį procesinį elgesį, trukdžiusį operatyviam bylos nagrinėjimui.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai laiku nepateikė tripliko, per teismo nustatytą terminą nepatikslino prašymo dėl ekspertizės skyrimo, tik prieš teismo posėdį informavo apie šio prašymo atsisakymą, o posėdžio metu iškėlė klausimą dėl anksčiau nepateiktų įrodymų prijungimo. Apeliantų teiginys, kad teismas suteikė galimybę pateikti papildomus įrodymus abiem šalims, nepaneigia, kad būtinybė atidėti posėdį ir suteikti tokią galimybę kilo būtent dėl atsakovų teismo posėdyje iškelto klausimo dėl anksčiau nepateiktų įrodymų prijungimo, 2024 m. vasario 23 d. turto vertinimo ataskaita buvo atsakovų žinioje gerokai iki bylos nagrinėjimo, todėl objektyvių priežasčių jos nepateikti laiku pasirengimo nagrinėti bylą metu, nenurodyta. Situacija, kai advokato atstovaujama šalis ekspertizės prašymą ir kitus procesinius dokumentus teikė nesilaikydama teismo nustatytų terminų ir prieš pat teismo posėdį, kasacinio teismo pripažinta piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020). Atsakovai, žinodami apie teismo nustatytą terminą, nei pašalino ekspertizės prašymo trūkumus, nei laiku pranešė, kad prašymo nepalaiko, o tai padarė tik likus vienai dienai iki teismo posėdžio, taip sudarydami sąlygas neapibrėžtumui dėl to, ar byla gali būti išnagrinėta paskirtame teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas tęstinis atsakovų procesinis elgesys nėra suderinamas su CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta proceso šalių pareiga domėtis teismo proceso eiga, rūpintis greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu, teikiant teismui įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimus ir atsikirtimus, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir tinkamai naudotis turimomis procesinėmis teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šios išvados nepaneigia ir apeliantų atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad byloje jie veikė per profesionalų atstovą. Atsakovų ir jų atstovo vidiniai santykiai, įskaitant atsakovų lūkestį, kad procesinių dokumentų pateikimą organizuos atstovas, nepaneigia procesinio pažeidimo fakto. Šias aplinkybes, kaip ir atsakovų sveikatos būklę, pirmosios instancijos teismas jau įvertino individualizuodamas sankciją ir sumažindamas baudą. Pagal Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 punktus advokatas privalo sąžiningai vykdyti profesines pareigas, laikytis įstatymų, informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius ir derinti su juo savo veiksmus. Taigi, atsakovų atstovas turėjo pareigą tinkamai informuoti atstovaujamuosius apie jų procesines teises ir pareigas, jų tinkamą įgyvendinimą ir vykdymą bei tinkamo nevykdymo sukeliamas pasekmes. Be to, atsakovai dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl spręstina, kad žinojo ar turėjo žinoti savo procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas – naudojimasis profesionalaus atstovo pagalba neatleidžia atsakovų nuo pareigos domėtis bylos eiga, rūpintis greitu ir teisingu jos išnagrinėjimu bei sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis.
Konkretaus baudos dydžio nustatymas priklauso teismo diskrecijai, įvertinus asmens procesinio elgesio pobūdį, mastą ir poveikį proceso trukmei bei operatyvumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-916/2025). Pirmosios instancijos teismas, mažindamas baudą, įvertino visas apeliantų nurodomas subjektyviąsias aplinkybes: jų veikimą per profesionalų atstovą, sveikatos būklę, dalyvavimą procese, ekspertizės prašymo atsisakymą ir tai, kad nenustatytas vienintelis tikslas vilkinti procesą. Atskirajame skunde nenurodyta naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos ir sudarytų pagrindą baudą dar mažinti ar ją panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo paskirta 250 Eur bauda už dokumentų ar įrodymų pateikimą ne laiku (jų nepateikimą) atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus ir yra pakankama sankcija siekiamam tikslui įgyvendinti – paskatinti atsakovus bendradarbiauti su teismu, atsakingai ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei rūpintis operatyviu bylos išnagrinėjimu. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su atsakovų atstovavimu ir jų pateiktais įrodymais apie santykį su savo atstovu, pagrįstai sumažino paskirtą baudą, o ne ją visiškai panaikino.
Dėl bylos procesinės baigties
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reglamentuojančias proceso teisės normas, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti arba pakeisti. Todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovų ATS2 ir ATS1 atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.