- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-10
- Bylos Nr.
- e2YT-37950-984/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24576-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Lietuvoje
- Ieškovas
- Luminor Bank AS
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Akcinė bendrovė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašymą atnaujinti terminą palikėjo kreditoriaus reikalavimui pareikšti, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinė bendrovė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti pareiškėjai terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos po pareiškėjos kliento (skolininko, palikėjo) E. B., mirties (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad tarp palikėjo E. B. ir pareiškėjos 2018 m. liepos 5 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 2700-2018-137868. Palikėjas (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal pirmiau paminėtą kredito sutartį liko 2 731,57 Eur įsiskolinimas pareiškėjai. Pareiškėja termino praleidimą sieja su kredito įmokų dengimu iš palikėjo sąskaitos po jo mirties ir vėliau vykusiomis turto paveldėjimo valstybės vardu procedūromis.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos prašymo netenkinti.
Nurodo, kad pareiškėja pati nurodo savo prašyme, apie palikėjo mirtį jau žinojo 2021 m. birželio 30 d. kreipiantis į VMI dėl kreditorinio reikalavimo. Jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negalėjo sužinoti apie E. B. mirtį ir įstatymo nustatytu terminu pareikšti reikalavimo paveldėjimo byloje, pareiškėja nenurodo. Be to, pažymėjo, kad yra praleistas ir 3 metų naikinamasis terminas. Nurodė, kad administruoja 2 822,82 Eur paveldėtas pinigines lėšas po E. B., kurio palikimą paveldėjimo teise pagal įstatymą priėmė valstybė, paveldėjimo santykiuose atstovaujama AB Turto bankas, mirties.
Suinteresuotas asmuo AB Turto bankas atsiliepime prašo pareiškėjos prašymo netenkinti.
Nurodo, kad suinteresuotas asmuo buvo gavęs pranešimą apie palikėjo palikimą ir valstybė paveldėjo palikėjo nekilnojamąjį turtą, kurį 2025 m. rugpjūčio 13 d. nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre teises į jį. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie visapusiškai patvirtintų pareiškimo prašymo pagrįstumą, taip pat nenurodė pakankamai svarbių priežasčių, dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas. Faktas, kad pareiškėja nesirūpino besikaupiančia skola rodo, kad ji pažeidė reikalavimą veikti aktyviai ir rūpestingai, ir šį terminą praleido daugiau kaip 3 metus.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
Byloje nustatyta, kad tarp E. B. ir pareiškėjos 2018 m. liepos 5 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 2700-2018-137868. Pagal sutartį pareiškėja suteikė 4 700 Eur kreditą 60 mėn. laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. birželio 16 d. E. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal kredito sutartį liko kliento 2 731,57 Eur įsiskolinimas pareiškėjai. Iš E. B. sąskaitos kreditas buvo dengiamas bei pinigai nurašomi iki 2021 m. kovo 23 d.
Pareiškėja 2021 m. birželio 9 d. kreipėsi VĮ Registrų centras Testamentų registrą dėl duomenų gavimo apie palikimą priėmusius asmenis. 2021 m. birželio 15 d. pranešimus VĮ Registrų centras ieškovą informavo, kad Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo.
2021 m. birželio 30 d. pareiškėja kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) bei prašė pradėti veiksmus klientui nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo valstybei. Negavus atsakymo, pareiškėja pakartotinai dėl kliento palikimo į VMI kreipėsi 2022 m. spalio 13 d. VMI persiuntė raštą VĮ Turto bankas su prašymu pradėti paveldėjimo procedūrą.
Pareiškėja 2025 m. liepos 8 d. kreipėsi į VĮ Turto banką dėl informacijos gavimo, ar yra realizuotino turto, ar yra tikimybė susigrąžinti mirusio kliento įsiskolinimą, nes nuo to priklauso ar pareiškėja teiks kreditorinį reikalavimą. VĮ Turto bankas 2025 m. gruodžio mėn. pranešė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio pagrindu, nesant nei testamentinių, nei įstatyminių įpėdinių (duomenys neskelbtini) mirusio E. B. turtas – butas (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas. 2025 m. rugpjūčio 13 d. Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu Turto bankas perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Paveldėtos piniginės lėšos, galimai esančios palikėjo banko/pensijų kaupimo sąskaitoje (-ose), transporto priemonės buvo perduotos administruoti VMI.
VĮ Turto bankas 2026 m. sausio mėn. pareiškėjai raštu nurodė, kad neturi dokumentų, pagrindžiančių 2 533,78 Eur skolos išviešinimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka, todėl prašo juos pateikti. Nepateikus prašomų dokumentų, 2 533,78 Eur pareiškėjos kreditorinis reikalavimas nebus įtrauktas į E. B. kreditorių sąrašą ir atlygintas iš tikrosios palikėjo turto vertės.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. balandžio 20 d. raštu informavo, kad įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Pareiškėja nurodė, kad jai tapo žinoma apie E. B. mirtį 2021 m. balandžio 20 d. gavus ERGO pirmiau paminėtą pranešimą, tačiau apie tai, jog neatsirado įpėdinių pareiškėjai tapo žinoma, kai buvo gautas VĮ Registrų centro Testamentų registro 2021 m. birželio 15 d. atsakymas.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Kasacinis teismas, 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, keisdamas ankstesnę kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas.
Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo.
Nagrinėjamu atveju E. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas reikalavimui pateikti suėjo 2021 m. gegužės 17 d. Pareiškėja, tikslindama pareiškimą pati nurodė, kad apie E. B. mirtį jai tapo žinoma 2021 m. balandžio 20 d., gavus draudimo bendrovės ERGO pranešimą apie nedraudiminį įvykį. Taigi, pareiškėja, sužinojusi apie kliento mirtį, nesant palikimą priėmusių įpėdinių, turėjo pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau pareiškėja 2021 m. birželio 30 d. kreipėsi į VMI bei prašė pradėti veiksmus klientui nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo valstybei. Po to, tik 2025 m. liepos 8 d. kreipėsi į VĮ Turto banką su prašymu informuoti, ar yra realizuotino turto. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2025 m. liepos mėn. praėjo daugiau nei 3 metai, tačiau pareiškėja jokių veiksmų neatliko. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja 2025 m. liepos 8 d. kreipdamasi į VĮ Turto banką su prašymu, prašo informuoti, ar yra realizuotino turto, ar yra tikimybė atgauti mirusio kliento įsiskolinimą, nes nuo to priklauso ar pareiškėja teiks kreditorinį reikalavimą. Taigi, pareiškėja iki 2025 m. liepos mėn. dar nebuvo iki galo apsisprendusi, ar teiks kreditorinį reikalavimą.
Vertinant pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. kreipimąsi į VMI ir vėlesnį susirašinėjimą su valstybės institucijomis, esminę reikšmę turi ne pats kreipimosi faktas, o jo teisinis turinys, adresatas ir momentas. Pareiškėjai jau 2021 m. birželio 15 d. buvo žinoma, kad Testamentų registre nėra įregistruoto pareiškimo dėl E. B. palikimo priėmimo. Vadinasi, tuo metu nebuvo nustatytų palikimą priėmusių įpėdinių, kuriems kreditorius galėtų pareikšti reikalavimą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau ši aplinkybė kreditoriaus neatleido nuo pareigos laiku ginti savo teises: įstatymas tokiai situacijai aiškiai numato alternatyvų teisių gynimo būdą – ieškinio dėl paveldimo turto pareiškimą teisme. Pareiškėja šia galimybe nesinaudojo, o pasirinko kreiptis į VMI ne su konkrečiu kreditoriniu reikalavimu, bet su prašymu inicijuoti palikėjo turto perdavimo valstybei veiksmus.
Pažymėtina, kad VMI, kaip valstybės institucija, ir VĮ Turto bankas, kaip valstybei perėjusio turto patikėtinis bei valstybės interesams atstovaujantis subjektas, savaime nėra tapatūs palikimą priėmusiam įpėdiniui. Vien prašymo pradėti paveldėjimo procedūras pateikimas institucijai, kuri tuo metu nebuvo identifikuota kaip palikimą priėmusio įpėdinio atstovė, negali būti prilygintas tinkamam kreditoriaus reikalavimo pareiškimui įstatyme nurodytam adresatui. Be to, toks kreipimasis pagal savo turinį nesudarė galimybės nustatyti, kad pareiškėja besąlygiškai pareiškia konkretų piniginį reikalavimą palikėjo turto atžvilgiu. Vėlesnis valstybės paveldėto nekilnojamojo turto perdavimas VĮ Turto bankui 2025 m. rugpjūčio 13 d. negali atgaline data pakeisti 2021 m. kreipimosi į VMI teisinės reikšmės ar pašalinti kreditoriaus pareigos laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų.
Pareiškėjos elgesio nuoseklumą ir tikrąjį ankstesnių kreipimųsi pobūdį ypač aiškiai atskleidžia jos 2025 m. liepos 8 d. raštas VĮ Turto bankui. Jame pareiškėja prašė informuoti, ar yra realizuotino turto ir reali galimybė susigrąžinti įsiskolinimą, tiesiogiai nurodydama, kad nuo šios informacijos priklausys, ar ji apskritai teiks kreditorinį reikalavimą. Taigi net praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo palikimo atsiradimo pareiškėja dar tik svarstė, ar pasinaudoti kreditoriaus teisėmis. Toks sąlyginis ketinimas, siejamas su skolos išieškojimo ekonominio naudingumo vertinimu, nėra tapatus jau pareikštam reikalavimui ir patvirtina, kad pareiškėjos neveikimą lėmė jos pačios pasirinkta veiksmų strategija, o ne objektyvus negalėjimas kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad kreditorius negali įstatyme nustatytų imperatyvių terminų laikymosi susieti su vėlesniu savo apsisprendimu, ar reikalavimo vykdymas bus ekonomiškai tikslingas.
Šių aplinkybių visuma paneigia ieškovės argumentus, kad pareiškėja laiku ėmėsi visų būtinų veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Institucijoms adresuoti prašymai išsiaiškinti paveldėjimo situaciją ar inicijuoti turto perdavimą valstybei negali pakeisti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo pareiškimo būdo; juo labiau jie nesustabdo ir nepratęsia šiame straipsnyje įtvirtintų terminų. Net jei ankstesni veiksmai būtų vertinami kaip tam tikras domėjimasis galimu skolos išieškojimu, jie nepašalina esminio fakto – per įstatymo nustatytą laiką teismui ieškinys dėl paveldimo turto nebuvo pareikštas, o 2025 m. pareiškėja vis dar nebuvo apsisprendusi dėl paties kreditorinio reikalavimo teikimo, todėl nenustatyta pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o pasibaigęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas negali būti atnaujintas.
Teismai jau yra išaiškinę, kad pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtis priemonių skolai atgauti arba prisiimti riziką dėl skolos neišieškojimo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1590-577/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. e2S-586-803/2020).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki kreipimosi į teismą (2026 m. rugsėjo 17 d.) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai savalaikiai pareikšti reikalavimą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Kaip minėta, pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK 1.117 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus naikinamajam terminui, išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga, naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Atmesti pareiškėjos Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašymą atnaujinti terminą palikėjo kreditoriaus reikalavimui pareikšti.
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.