- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-586-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00709-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės Vilniaus, Vilniaus šilumos tinklai
- Kategorijos
- 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) Vilniaus šilumos tinklai kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalies normoje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti mirusios palikėjos T. R. įpėdinei – Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad tiekė šilumos energiją gyvenamajame name esančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kuris nuosavybės teise priklauso Vilnius miesto savivaldybei. Nuo 2013 m. kovo 5 d. nuomininko teisėmis bute gyveno ir šilumos energija naudojosi T. R., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. T. R. liko skolinga pareiškėjai 282,82 Eur už suvartotą šilumos energiją nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. (imtinai). 2019 m. rugpjūčio 7 d. Testamentų registras informavo, kad T. R. turtą paveldėjo valstybė. Atsakydama į pareiškėjos 2019 m. gruodžio 12 d. pretenziją su prašymu apmokėti mirusiosios skolą, Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigojo pateikti dokumentus, įrodančius, jog įstatymo nustatytas nuo palikėjos mirties trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą asmenims nebuvo praleistas.
2. Pareiškėja paaiškino, kad kreipiasi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriams reikalavimams pareikšti, kadangi nors ji ir juridinis asmuo ir jos pagrindinės prievolės yra dvi: nepertraukiamai tiekti šilumos energiją ir atlikti mokėjimų paskaičiavimą daugiau nei 200 000 Vilniaus miesto šilumos energijos vartotojams, tačiau vykdant minėtas funkcijas informacijos surinkimas dėl negrąžintų turtinių įsipareigojimų yra šalutinė pareiškėjos funkcija, kurią vykdo AB Vilniaus šilumos tinklai teisininkai be kitų darbų (pavyzdžiui, ikiteisminių ginčų sprendimai/konsultacijos, atsakymų vartotojams derinimai, viešųjų pirkimų kuravimas ir su tuo susijusių ginčų sprendimas, administraciniai bei darbo teisės klausimai, sutarčių su tiekėjais sudarymas ir pan.), todėl yra akivaizdu, jog pareiškėja dėl objektyvių ir labai svarbių priežasčių praleido nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka, kadangi pareiškėja nebuvo aktyvi kreditorė, o taip pat nenurodė pakankamai svarbių priežasčių, dėl kurių terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti turėtų būti atnaujintas, be to, pareiškime nėra pagrįstas reikalavimo dydis ir pareiškėjos nėra pasisakyta bei įrodyta, kokia dalimi mirusioji (ir atitinkamai kokia dalimi Vilniaus miesto administracija) turėtų atsakyti už laikotarpyje pareiškėjos skaičiuojamą įsiskolinimą nuo 2017 m. kovo 30 d. – 2018 m. rugpjūčio 26 d. (imtinai). Suinteresuotas asmuo prašė teismo pareiškimą atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir atnaujino pareiškėjai trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą T. R., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atnaujintą terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja tiekė šilumos energiją gyvenamajame name esančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso Vilnius miesto savivaldybei. Bute nuomos sutarties pagrindu nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. (imtinai) gyveno T. R., kuri liko skolinga pareiškėjai 282,82 Eur sumą už suvartotą šilumos energiją nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. (imtinai). T. R. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
6. Teismo vertinimu pareiškėja, sužinojusi apie skolininkės mirtį ir jos turto perėjimą valstybei, buvo aktyvi ir visgi ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, t. y. su pretenzija kreipėsi į palikimą priėmusį asmenį. Pareiškėjos darbo krūvis yra didelis, o terminas šiuo atveju nėra praleistas labai žymiai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, sąlygojusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, šiuo atveju yra pripažintinos pateisinamomis, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra atnaujintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos AB Vilniaus šilumos tinklai pareiškimą dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
7.1. pareiškėja nebuvo aktyvi kreditorė, terminas kreiptis į teismą atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą praleistas žymiai, be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji per teisės aktais nustatytą terminą dėl objektyvių kliūčių negalėjo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir informuoti dėl T. R. priskaičiuotos skolos ar išviešinti informacijos apie mirusio asmens skolą kitais būdais;
7.2. nepakankamas skaičius darbuotojų, administruojančių vartotojų skolas, yra subjektyvi ir nuo pareiškėjos AB Vilniaus šilumos tinklai valios bei atitinkamų sprendimų priklausanti aplinkybė. Tai reiškia, kad pareiškėja subjektyviai pasirinko, kaip elgtis dėl T. R. įsiskolinimo, todėl nepagrįstas delsimas pareikšti reikalavimą mirusiojo asmens įpėdiniams laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu pačios pareiškėjos elgesiu, kurio pasekmės tenka pačiai pareiškėjai.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja AB Vilniaus šilumos tinklai atsiliepime į atskirąjį prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. po ilgo susirašinėjimo dėl skolų už šilumos energiją su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke Vilniaus miesto savivaldybe, pareiškėjai tik 2018 m. lapkričio mėn. tapo žinoma, kad jos paslaugomis nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. naudojosi T. R., todėl tik 2018 m. lapkričio mėn. pareiškėja atliko mokesčių perskaičiavimą, tai yra buto savininkei anuliavo mokesčius, o atsakovei pagal turto buvimo vietą pateikė apmokėti pirmą sąskaitą, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2018 m. gruodžio 31 d. ir sąskaitoje nurodyta suma tapo T. R. skola;
8.2. apeliantas – kaip valstybės institucija ir mokesčių administratorius turi neabejotinai didesnes galimybes (lyginant su pareiškėja) operatyviai gauti/surinkti duomenis, reikalingus palikimui priimti (įskaitant ir apie palikėją, ir jo esamus kreditorius);
8.3. bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja pagal galimybes dėjo pastangas išsiaiškinti mirusiosios įpėdinius, rinko duomenis ir įvykdė tiek palikimo priėmimą valstybės vardu įgyvendinančios informavimo funkciją tiek aktyviai atliko skolos administravimo/išieškojimo veiksmus (vartotojai nuolat keičiasi (migruoja, miršta, perleidžia butus), o valstybės institucijos (prieziumuojant, kad galėjo likti įsiskolinimas už suvartotą šilumos energiją) operatyviai nesuteikia duomenų šilumos tiekėjai, todėl apie mirusį skolininką dažniausiai pareiškėja sužino tik pradėjus ruošti ieškinį teismui;
8.4. pratęsti praleistą terminą leidžia ir CK 5.63 straispnio 4 dalis, kadangi nėra suėjęs naikinamasis 3 metų terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjai trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti mirusios skolininkės įpėdinei – Lietuvos Respublikos valstybei.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
11. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti: 1) 2018 m. sausio 9 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ raštą Vilniaus m. savivaldybei dėl įsiskolinimo; 2) 2018 m. lapkričio 30 d. Šilumos tinklų sąskaitą buto nuomininkei; 3) 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitą buto savininkei ir nurodo, kad šių papildomų dokumentų prijungimo būtinybė atsirado dėl to, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme visiškai nekėlė klausimo, kodėl po (duomenys neskelbtini) T. R. mirties iki 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėja negalėjo pareikšti savo kreditorinius reikalavimus.
12. Pareiškėjos prašomi priimti įrodymai buvo surašyti iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o 2018 m. sausio 9 d. pareiškėjos raštas Vilniaus m. savivaldybei neturi jokio ryšio su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, nes jis surašytas dar iki T. R. mirties. Minėtus dokumentus pareiškėja galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, jie sudarė pareiškėjos pateikto teismui prašymo įrodinėjimo dalyką, t. y. termino praleidimą dėl svarbių priežasčių. Aplinkybė, kad pareiškėja buvo aktyvi, yra sudedamoji termino praleidimo dėl svarbių priežasčių įrodinėjimo dalis, todėl ši aplinkybė turėjo būti įrodinėjama pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties nesutiktina su pareiškėjos argumentu, jog būtinybė pateikti šiuos dokumentus iškilo po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo tik po suinteresuoto atskirojo skundo pateikimo, pirmosios instancijos teismui jie nebuvo pateikti be svarbios priežasties, o jų pateikimas apeliacinės instancijos teismui gali užvilkinti bylos nagrinėjimą. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos pateikti apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai nepriimami.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja yra T. R., mirusios (duomenys neskelbtini), kurios palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė, kreditorė. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo diena yra laikoma palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (kreditorė) įpėdiniui reikalavimą tokiu būdu, kuris atitiktų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareikšti iki (duomenys neskelbtini) (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 7 d. testamentų registro išrašas patvirtina, kad T. R. palikimą 2019 m. vasario 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybė. Pareiškėja į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl 282,82 Eur skolos apmokėjimo kreipėsi 2019 m. gruodžio 13 d. pretenzija Nr. SD5-5513, o į teismą dėl praleisto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreipėsi 2020 m. sausio 10 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino konstatuodamas, kad terminas nėra praleistas labai žymiai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015).
16. Apeliacinio teismo vertinimu nei viena iš pareiškėjos prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytų aplinkybių nelaikytina svarbia pareiškėjos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastimi. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Taigi valstybės, kaip priėmusios T. R. palikimą, prievolė atlyginti palikėjos skolą pareiškėjai nėra besąlyginė ir atsiranda tik nustačius, kad pareiškėjos reikalavimas valstybei buvo pareikštas įstatymo nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
17. Pareiškėjos argumentai, jog ji aktyviai atliko skolos administravimo/išieškojimo veiksmus, o valstybės institucijos (preziumuojant, kad galėjo likti įsiskolinimas už suvartotą šilumos energiją) operatyviai nesuteikia duomenų šilumos tiekėjai atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiškėja net sužinojusi apie skolininkės mirties faktą (2019 m. birželio 6 d. Gyventojų registro išrašas), tik po dviejų mėnesių (2019 m. rugpjūčio 7 d.) atliko paiešką Testamentų registre, tačiau gavusi informaciją iš Testamentų registro, iškart nesikreipė nei į įpėdinį dėl skolos apmokėjimo, nei į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Teismui pareiškimas dėl termino atnaujinimo pateiktas tik 2020 m. sausio 10 d., t. y. beveik po vienerių metų ir 5 mėnesių po skolininkės mirties ir tik po 7 mėnesių nuo skolininkės mirties fakto sužinojimo.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nors pareiškėjai sužinojus apie skolininkės mirtį, jau buvo praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjos įpėdiniams, tačiau net ir tokiu atveju ji nesielgė atidžiai ir rūpestingai, t. y. tik po dviejų mėnesių ėmėsi priemonių palikėjos paveldėtojams išsiaiškinti ir tik po 7 mėnesių kreipėsi į teismą dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamą kreditoriaus delsimą ir nerūpestingumą (CPK 185 straipsnis).
19. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimtų riziką dėl skolos neišieškojimo.
20. Aplinkybė, kad pareiškėja nepraleido trijų metų naikinamojo termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nelaikytina svarbia termino atnaujinimo priežastimi. Minėta aplinkybė yra tik viena iš privalomų sąlygų terminui atnaujinti (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Priešingu atveju, jei terminas praleistas ilgiau nei treji metai, jis iš viso negali būti atnaujintas, o nurodytos termino praleidimo priežastys nėra vertinamos.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, jog terminą pareikšti reikalavimui T. R. palikimą priėmusiai Lietuvos Respublikos valstybei ji praleido dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, todėl pareiškėja dėl pačios neveiklumo prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises.
22. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tvarką palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama. Panaikinus nutartį, klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.