Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-05 · Civilinė byla Nr. e2A-1688-653/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-05
Bylos Nr.
e2A-1688-653/2026
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02283-2025-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas
ATS2, ATS3, ATS1, ATS1 priešieškinį
Ieškovas
IES1, IES2
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracija, "Nacionalinė žemės tarnyba Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1688-653/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02283-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų ATS2, ATS3 (ATS3) ir ATS1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų IES1 (IES1) ir IES2 ieškinį atsakovams ATS2, ATS3 (ATS3), ATS1 ir pagal atsakovų ATS2, ATS3 (ATS3), ATS1 priešieškinį ieškovams IES1 ir IES2 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai IES1 (IES1) ir IES2 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami leisti jiems atidalyti žemės sklypą natūra be ATS2, ATS3 (ATS3) ir ATS1 sutikimų - vykdyti žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjo matininko V. B. 2024 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal 2025 m. vasario 28 d. Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyrius surašytą žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidalinti iš žemės sklypo natūra nurodytus plotus.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriame prašė suteikti teisę atsakovams ATS2, ATS3 ir ATS1 be bendraturčių ieškovų IES1 ir IES2 sutikimo vykdyti 0,8501 ha (8501 kv. m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjo matininkės T. P. (kvalifikacijos pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) 2025 m. rugpjūčio 26 d. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (M 1:500, data – 2025 m. rugpjūčio 26 d.), bei užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą įregistruojant atidalytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre.

Ieškovai su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priešieškinį tenkinti iš dalies; leisti IES1 ir IES2 atidalyti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), natūra be atsakovų ATS2, ATS3 ir ATS1 sutikimų ir vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Topokada“ projektuotojo V. B. 2024 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patikrintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriaus 2025 m. vasario 28 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidalyti natūra iš bendrosios nuosavybės teisė valdomo žemės sklypo taip: 1) priteisti ieškovams IES1 ir IES2 bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį UAB „Topokada“ projektuotojo V. B. 2024 m. rugsėjo 3 d. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte suformuotą žemės sklypą, pažymėtą Nr. 2 (4 251 m² ploto); 2) priteisti atsakovams ATS2, ATS3 ir ATS1 UAB „Topokada“ projektuotojo V. B. 2024 m. rugsėjo 3 d. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte suformuotą žemės sklypą, pažymėtą Nr. 1 (4 250 m² ploto), 1/3 dalį priteisiant atsakovui ATS2 ir 2/3 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisiant atsakovams ATS3 ir ATS1; 3) priteisti ieškovei IES2 lygiomis dalimis iš atsakovų ATS2, ATS3 ir ATS1 2 325,51 Eur, t. y., iš kiekvieno atsakovo po 775,17 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Ieškovui IES1 priklauso 4251/17002 dalys žemės sklypo, ieškovei IES2 - 4251/17002 dalys žemės sklypo, ATS2 – 1000/8501 dalys žemės sklypo, atsakovams ATS3 ir ATS1 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3250/8501 dalys žemės sklypo.

Vertinant atsakovo pateiktą planą, teismas pažymėjo, kad šalių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėjo būti rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis. Teismas nustatė, kad atsakovai neturi Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) parengtos išvados, kad šis planas atitinka teisės aktų reikalavimus ir galės būti tvirtinamas. Apie aplinkybę, kad projektas neatitinka visų teisės aktų reikalavimų, nurodė ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo teismo posėdžio metu pažymėdamas, kad administracijos Susisiekimo skyrius turi šiam projektui pastabų.

Iš priešieškinio reikalavimų teismas nustatė, kad žemės sklypas turėtų būti padalytas į keturis sklypus: ieškovams atitektų sklypas „3“, atsakovui ATS2 – sklypas „1“, o atsakovams ATS3 ir ATS1 – sklypai „2“ ir „4“. Formuojant ir (ar) pertvarkant žemės sklypą, žemės sklypas turi būti stačiakampio arba artimos jam keturkampės formos, išskyrus Taisyklėse nurodytas išimtis (Taisyklių 34 punktas, 49¹.3.1 papunktis). Nagrinėjamu atveju nei atsakovams atitenkanti sklypo dalis, pažymėta indeksu „2“, nei ieškovams atitenkanti žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „3“, neatitinka šio Taisyklėse nustatyto kriterijaus. Teismas pažymėjo, kad šios sklypo dalys į Taisyklėse numatytas išimtis nepatenka.

Teismo vertinimu, atsakovai turėjo galimybę įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti ir parengti tinkamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dar iki ieškovams kreipiantis į teismą, ar jau gavus ieškinį, jeigu manė, kad ieškovų parengtas projektas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Ieškovai dar 2025 m. kovo mėn. teikė savo pasiūlymą dėl sklypo atidalijimo, su kuriuo atsakovai nesutiko.

Nors atsakovai kritikuoja ieškovų planą dėl jo neatitikties taikos sutartyje sutartai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, tačiau, teismo vertinimu, atsakovų planas taip pat neatitinka sutartos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatytos pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-42-341/2016, kuri yra privaloma šalims ir dėl to žemės sklypo atidalijimo būdas turi būti kuo artimesnis šiai tvarkai.

Pagal atsakovų projektą, atsakovams ATS3 ir ATS1 atitektų žemės sklypo dalis plane pažymėta posūkio taškais 24, 23, 22, 21, nors taikos sutartimi buvo sutarta, kad šia sklypo dalimi naudosis J. G. (arba jos teisių perėmėjai-ieškovai). Atsakovų projektą ieškovams tenkantis žemės sklypas „3“ ir atsakovams atitenkantis žemės sklypas „2“ netinkamai išsidėstę. Ieškovams skirtas sklypas ribotųsi ne su viena, o su keliomis atsakovų sklypų ribomis. Atsižvelgdamas į ilgalaikius šalių konfliktus, teismas darė išvadą, jog toks padalijimas skatintų tolesnius konfliktus.

Teismas konstatavo, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo atidalijimo planas neatitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų, nėra suderintas su atitinkamomis institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka, neatitinka taikos sutartimi sutartos naudojimosi žemės sklypu tvarkos bei neatitinka siekiamos teisinės taikos tarp šalių kriterijaus, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principo.

Vertinant ieškovų planą, teismas nustatė, kad NŽT 2025 m. vasario 28 d. Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyrius surašė žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo buvo nuspręsta, kad projektas gali būti tvirtinamas tada, kai bus gauti visų žemės sklypų savininkų aktualūs derinimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą̨ turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Iš UAB „Topokada“ matininko V. B. 2024 m. rugsėjo 3 d. parengto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad yra suformuoti du žemės sklypai po 0,4251 ha. Pagrindinė naudojimo paskirtis: kita. Žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pagal ieškovų planą ieškovams nuosavybės teise lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) priklausys 4251 kv. m žemės sklypas Nr. 2, o atsakovams - 4250 kv. m žemės sklypas Nr. 1 (1/3 dalis ATS2 ir 2/3 dalys atsakovams ATS3 ir ATS1).

Nors atsakovai ieškovų projektą kritikuoja dėl jo neatitikties teisės aktų reikalavimams (t. y. kad šiame plane numatytas ne 6 m, o 4 m kelio plotis, taip pat dėl priešgaisrinėms, sanitarinėms zonoms neatitikties teisės aktų reikalavimams), tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti šis planas pažeidžia teisės aktų reikalavimus: 2025 m. vasario 28 d. Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyrius surašė žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad ieškovų planas atitinka teisės aktų reikalavimus; ieškovų projektas buvo viešai skelbiamas. Atsakovai, susipažinę su NŽT struktūrinio padalinio išvada apie ieškovų projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, jos per įstatymo nustatytą terminą neskundė.

Teismo vertinimu, ieškovų pasiūlytas sklypo atidalijimas iš esmės atitinka šalių turimas dalis, statinių lokalizaciją, jų nuosavybės teisės dalis ir naudojimą.

Teismo vertinimu, atsakovų argumentai, kad jie investavo daug asmeninio darbo, laiko ir finansinių lėšų jaukios aplinkos sukūrimui, jos sutvarkymui jiems priskirtose naudoti žemės sklypo dalyse, o ieškovai jiems pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir išduotus paveldėjimo teisės liudijimus praktiškai jokių investicijų į savo dalis neatliko, nesudaro pagrindo atidalyti žemės sklypą pagal atsakovų siūlomą projektą.

Teismas akcentuoja, kad atidalijus daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Nors ieškovams atitenka vienu kvadratiniu metru daugiau ir atsakovams gali būti sudėtingiau naudotis kai kuriais statiniais (pavyzdžiui, malkine ar šuliniu), tačiau atidalytus žemės sklypus bus galima naudoti pagal paskirtį (statyti (valdyti, naudoti) vienbučius/dvibučius gyvenamuosius namus), nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nors atsakovai nurodė, kad toks turto naudojimas būtų nepatogus dėl apsunkinto priėjimo prie pastatų, šulinio ar lauko virtuvės, teismas pažymi, jog tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovų pasiūlytas planas iš esmės pažeidžia atsakovų teisėtus interesus.

Teismas akcentavo, kad pagal ieškovų pasiūlytą variantą, šalims išlieka teisė naudotis ir valdyti ne tik gyvenamuosius namus, bet ir kitus įregistruotus statinius joms priskirtose žemės sklypo dalyse. Be to, patekimo į sklypus būdai yra numatyti ieškovų pateiktame projektuotojo V. B. parengtame plano projekte, kuriame suplanuoti kelio servitutai.

Nors po atidalijimo idealiosios žemės sklypo dalys nevisiškai atitiks šalių turimas, tačiau, atidalijus žemės sklypą ieškovų siūlomu būdu, teismo vertinimu, bus išlaikytos esminės turimos nuosavybės proporcijos ir iš esmės bus išspręsti bendraturčių ginčai. Ieškovų pasiūlytas sklypo padalijimo būdas labiau atitinka bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyros principą ir teisės aktų reikalavimus.

Teismas paminėjo, kad atsakovai reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nereiškė, savo žemės sklypo atidalijimo, atitinkančio teisės aktų reikalavimus ir šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, varianto, nepateikė. Pažymėjo, kad ne tik ieškovai, bet ir atsakovai turėjo teisę inicijuoti procedūras dėl besiribojančio sklypo atidalijimo, be to, šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) atidalijimo.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų sklypo atidalijimo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, su nedidelėmis išlygomis atitinka taikos sutartimi patvirtintą naudojimosi tvarką, atsakovų statiniai taip pat iš esmės yra jiems tenkančioje dalyje, teismas tenkino ieškinio reikalavimas atidalyti sklypą pagal projektuotojo V. B. 2024 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti atsakovų patikslintą priešieškinį; prijungti prie bylos 2026 m. sausio 16 d. Matininkės T. P. parengtą aiškinamąjį raštą; stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iki Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS) bus gauti byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir NŽT pritarimai (arba atsisakymai pritarti) dėl matininkės T. P. parengto žemės sklypo projekto; skirti apeliacinės instancijos teisme žemėtvarkos planavimo dokumentų (sklypo atidalijimo projektų vertinimo) ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime neaptarė ieškovų ir atsakovų atidalijimo projektų pranašumų ir trūkumų juos objektyviai palygindamas, teismas buvo šališkas padėdamas sprendimo motyvuojamąją dalį nuo atsakovų atidalijimo projekto vertinimo ir kritikos;

teismas savo iniciatyva už ieškovų atstovą nurodė visus teisinius argumentus, kurie net nebuvo išdėstyti ieškovų atstovo procesiniuose dokumentuose. Tokiu būdu teismas faktiškai veikė kaip ieškovo atstovas, peržengė savo kompetencijos ribas ir priėmė sprendimą remdamasis aplinkybėmis, dėl kurių atsakovai ir jų atstovas neturėjo galimybės gintis proceso metu. Tai leidžia pagrįstai abejoti teismo nešališkumu ir proceso skaidrumu;

taikos sutartimi šalys susitarė dėl dviejų sklypų naudojimo tvarkos, kurioje nuosavybės teisių dalių neatitikimas viename sklype buvo kompensuotas kitame. Teismas, vertindamas tik vieną sklypą izoliuotai, neatsižvelgė į šį kompensacinį mechanizmą;

teismas neįvertino, kad ieškovų atidalijimo projekte suprojektuota tik 4,0 metrų pločio kelias (vietoje privalomo pagal teisės aktų reikalavimus 6,0 metrų pločio), o tai prieštarauja 2022 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nustatytiems reikalavimams bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu patvirtintiems Statybos techninio reglamento 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ privalomieji reikalavimai” ir Kelių techninio reglamento 1.01:2008 „Automobilių keliai“ V skyriaus IX skirsnio 51 d. reikalavimams. Teismas negalėjo pritarti klaidingai NŽT pozicijai, kad siauresnis kelias yra leistinas, ir ja motyvuoti skundžiamą sprendimą;

NŽT pritarimo ieškovų atidalijimo projektui, savaime nekonstatuoja šio projekto atitikties imperatyviesiems teisės aktų reikalavimams ir nepanaikina jame esančių esminių prieštaravimų. NŽT pritarimas šiuo atveju yra tik viena iš privalomų procedūrinių tokio projekto derinimo stadijų, tačiau jis turi tik išankstinę (preliminarią) galią ir neapriboja teismo pareigos ex officio įvertinti, ar pateiktas ieškovų atidalijimo projektas nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų bei bendrųjų teisingumo ir protingumo principų. Aplinkybė, kad apeliantai neapskundė NŽT pritarimo ieškovų atidalijimo projektui, nereiškia, jog jie sutiko su teisės aktų pažeidimu;

teismo sprendimo (37 p.) išvada, kad atsakovų atidalinimo projektas tariamai neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra paremta teismo prielaidomis ir nepagrįstomis Vilniaus rajono savivaldybės atstovo, dalyvavusio teismo posėdyje, abstraktaus pobūdžio pasisakymais, kad šios institucijos susisiekimo skyrius tariamai turi kažkokių pastabų;

Vilniaus rajono savivaldybės išduotose projektavimo sąlygose nurodyta, kad vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini) seniūnijose) bendrojo plano sprendiniais žemės sklypas patenka į urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų GV - vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo teritorijos naudojimo tipą, kuriame mažiausio formuojamo žemės sklypo dydis - 0,1000 ha, o didžiausias - 0,8000 ha. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ieškovų projektą, pagal kurį apelianto ATS2 gyvenamajam namui priskirtas tik 5 arų žemės sklypo plotas aplink 323,23 kv.m. bendrojo ploto gyvenamąjį namą, pažeidė ATS2 nuosavybės teisę, sukūrė situaciją, kad atsakovas ATS2 pagal Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintus teisės aktus (Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį planą ir kraštovaizdžio specialųjį planą) netenka galimybės kada nors atsidalinti iš šios atsakovams teismo sprendimu skirtos bendros žemės sklypo dalies;

lyginant 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtintą sklypo naudojimosi schemą su ieškovų atidalijimo projektu, matyti esminiai šalims priklausančio sklypo dalių konfigūracijos ir priskirtų šalims dalių akivaizdūs skirtumai, dėl ko atsakovai netenka galimybės naudotis didžiąja dalimi jų naudotų sklypo dalių, netenka galimybės naudotis statiniais ir juos tinkamai prižiūrėti, atsakovai negalės automobiliu įvažiuoti į garažą, būsimų sklypų ribos kerta statinius, atsakovai turės persodinti visą augmeniją, demontuoti ir naujai įrengti grindinio plytelių dangas, demontuoti ir į kitą vietą perstatyti malkinę (sandėliuką). Apeliantų nuomone, kelias dešimtis tūkstančių eurų kainuojančio gerbūvio ir statinių bei augmenijos persodinimas, sugriovimas, perstatymas, demontavimas ir kūrimas iš naujo tikrai nėra ir negali būti prilyginamas tik „nedidelėms išlygoms“;

priešingai nei ieškovų siūlomame projekte, atsakovų projektą įgyvendinus, atsakovai toliau neliktų bendrosios dalinės nuosavybės teisės bendrasavininkiais;

pagal ieškovų siūlomą projektą atsakovų įrengta srutų duobė atsidurtų mažiau negu 1 metro atstumu nuo suplanuotos sklypo ribos, nors pagal teisės aktų reikalavimus minimali sanitarinė zona tarp požeminės srūtų duobės (kaupimo rezervuaro) ir kaimyninio sklypo ribos privalo būti 3 metrai. Priešingai, atsakovų projekte šis atstumas yra daug didesnis negu 3 metrai. Pagal ieškovų siūlomą projektą sklypo riba yra nutolusi nuo atsakovo ATS2 gyv. namo tik 1,7 metro atstumu. Statybos techninis reglamentas numato, kad tarp dviejų mūrinių pastatų priešgaisrinis atstumas turi būti mažiausiai 6 metrai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovų projekte nurodytas servitutas S3, S6 (173 kv. m.) apsunkina (sumažina plotą) išimtinai tik atsakovams suprojektuotą sklypo dalį, o ne visų abiejų šalių dalis. Projekte numatyta, kad kelias pasibaigia ties koordinatės tašku Nr.18, taigi yra faktiškai panaikinamas vienintelis esamas ir atsakovų naudojamas patekimas keliu (privažiavimas), kuris buvo numatytas daugiau negu ir prieš 10 metų teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, atsakovai turėtų netekti turimos galimybės transporto priemone privažiuoti prie jiems priklausančio pastato ir patekti į po pastatu esančius garažus. Atsakovų projekte yra numatytas servitutinis kelias S-3, S-4, kuriuo atsakovai turės galimybę privažiuoti transporto priemone prie jiems priklausančio pastato ir patekti į po pastatu esančius garažus;

pirmosios instancijos teismas ignoravo faktinę aplinkybę, kad ieškovų projekte nurodyta sklypo riba tiesiai per vidurį kerta inžinerinį statinį – vandens šulinį, ir atsakovams norint juo naudotis sukant rankeną ir keliant šulinio vandenį tektų peržengti suplanuotą sklypo ribą ir įžengti ieškovų sklypo dalį. Atsakovų projekte yra numatytas servitutas S4-0, suteikiantis teisę ieškovams naudotis inžineriniu statiniu – vandens šuliniu, esančiu atsakovams ATS3 ir ATS1 atitenkančioje sklypo dalyje, t. y. būsimų sklypų ribos nekerta inžinerinio statinio – vandens šulinio;

ieškovų projekte formuojant naujai atidalinamus žemės sklypus, esančios pažymėtos koordinatės (taškai) Nr.: 19, 20, 21, 22, 23, žymintys planuojamų atidalyti sklypų ribą, yra nutolusios nuo atsakovų ATS3 ir ATS1 naudojamo mūrinio gyvenamojo pastato atstumu, mažesniu negu 3 metrai, taigi yra pažeisti Reglamento priešgaisriniai reikalavimai;

ieškovų atidalijimo projekte numatyta sklypo riba kerta atsakovo ATS2 įsirengto laikino statinio – malkinės (sandėliuko) ribas, taigi neaišku kaip atsakovas turėtų galimybę naudotis šiuo statiniu;

atsakovų projektas leidžia pasiekti tą patį atidalijimo tikslą be žalos turtui (pvz., išsaugant dangą, tujas, veją ar užtikrinant reikiamą kelio plotį), todėl nebuvo poreikio pritarti žalos padarymui pagal ieškovų atidalijimo projektą;

teismas neįvertino aplinkybės, kad šalys nuo 2016 m. naudojasi ne stačiakampio arba artimos jam keturkampės formos, sklypo dalimis. Ieškovams pagal jų projektą skirta žemės sklypo dalis taip pat neatitinka tokios formos;

teismo sprendime egzistuoja esminis prieštaravimas tarp motyvuojamosios dalies (kur nurodoma, kad pasirinktas ieškovų būdas) ir rezoliucinės dalies (kurioje rašoma, kad priešieškinis tenkinamas iš dalies), todėl ir dėl šios priežasties, toks sprendimas negali būti laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teismas faktiškai priešieškinio netenkino;

teismas klaidingai nurodė, kad atsakovas ATS2 turi „100/8501“ žemės sklypo dalį, nes ATS2 dalis yra 1000/8501. Sprendimo 44 punkte teismas nurodė, kad Taikos sutartį patvirtino „Vilniaus rajono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 16 d. nutartis“, nors teisinga nutarties data yra 2016 m. gegužės 16 d.;

teismas nepasinaudojo teise (arba pareiga) patikrinti informaciją ŽPDRIS sistemoje, kurioje yra pateiktas 2026 m. sausio 16 d. matininkės T. P. parengtas aiškinamasis raštas. Teismas ignoravo liudytoja apklaustos matininkės T. P. parodymus, nevertino ir apeliantų pateiktos foto medžiagos. Teismas, darydamas išvadą dėl apeliantų atidalijimo projekto tariamo ydingumo, rėmėsi tik deklaratyviomis Savivaldybės atstovo pastabomis, tačiau neanalizavo jų esmės;

pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad abiejų šalių pateikti atidalijimo projektai turi trūkumų, turėjo galimybę skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis) optimaliam atidalijimo variantui nustatyti, kuris atitiktų tiek teisės aktų reikalavimus, tiek bendraturčių interesų pusiausvyrą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą – iš esmės prašė spręsti dėl apeliacinio skundo teismo nuožiūra. Nurodė, kad dabartiniu metu T. P. žemėtvarkos projekto būsena (pagal 2026 m. kovo 12 d. ŽPDRIS duomenis): organizatorių (Vilniaus rajono savivaldybės) derinimo stadija. Todėl teismas, nesivadovaudamas tokiu žemėtvarkos projektu, kuris nėra praėjęs derinimo, viešinimo, tikrinimo, tvirtinimo – privalomų procedūrinių stadijų, pasielgė teisingai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą teisės normomis sprendimą. NŽT nuomone, teismas priimtame sprendime tinkamai konstatavo, kad <...> atsakovų pateiktas žemės sklypo atidalijimo planas neatitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų, nėra suderintas su atitinkamomis institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka, neatitinka taikos sutartimi sutartos naudojimosi žemės sklypu tvarkos bei neatitinka siekiamos teisinės taikos tarp šalių kriterijaus, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principo <...>.

Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą – su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

nurodė, kad taikos sutartyje 5 punkte dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos buvo įtvirtinta, kad nors ir kiekvienas bendraturtis jam priskirtinoje dalyje turi teisę atlikti darbus ir veikti, tačiau tokių darbų atlikimas ir atitinkamai naudojimosi tvarkos nustatymas neturi trukdyti ar riboti teisės bendraturčiams priklausančių žemės sklypų dalių atidalijimo. Taigi, jau tada bendraturčiai suprato arba turėjo suprasti, kad kiekvienas iš jų, nepriklausomai nuo to, kad nustatoma naudojimosi tvarka, turės teisę ir pagrindą reikalauti atidalyti savo dalį iš bendros nuosavybės ir kad atlikdami kokius tai darbus ar remontus savo dalyje, jie neturi teisės juos atlikti taip, kad sudarytų kliūtis atsidalinti ar apsunkintų atsidalinimą;

teismo pasirinktas pareikštų reikalavimų vertinimo eiliškumas nedaro jokios įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir sprendimo pagrįstumui. Sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai pasisakyta dėl abiejų šalių pateiktų žemės sklypo projektų atitikimo įstatymų ir poįstatyminių aktų – Taisyklių reikalavimams, o taip pat ir palyginta su taikos sutartimi buvusia nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka (Sprendimo 46 – 47 p.). Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas ir teisiniai sprendimo argumentai yra teismo, o ne šalių pareiga;

NŽT Patikrinimo aktas – oficialus rašytinis įrodymas – parengtas laikantis Taisyklėse bei kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų;

ieškovų parengtame žemės sklypo projekte nebuvo projektuojami vietinės reikšmės keliai, o buvo nustatyti (projektuojami) arba paliekami anksčiau įregistruoti kelio servitutai. Pažymėtina, kad privažiavimas prie ginčo žemės sklypo jau buvo anksčiau ir juo bus naudojamasi: privažiavimo kelias yra nuo A. M. gatvės pusės bendrojo naudojimo keliu – (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytais kelio servitutais. Toks atsakymas buvo gautas iš NŽT (I Tomas, b.l. 31-32). Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu bei ieškovų pateiktu žemės sklypo planu, pertvarkomame žemės sklype yra įregistruotas 0,0380 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) (toliau – Kelio servitutas). Kelio servituto įregistravimo pagrindas yra 2011 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Atidalijant žemės sklypą ir formuojant naujus žemės sklypus esamas (įregistruotas) Kelio servitutas yra paliekamas tokio pat pločio kokio jis jau buvo įregistruotas, t. y. 0,0380 ha ploto, nebuvo jokio pagrindo ir jokių iniciatyvų jo keisti;

net ir neatidalijus žemės sklypo, statinių išdėstymas neatitinka visų šiai dienai taikytinų privalomų reikalavimų, kuriuos cituoja apeliantai;

formuojamo žemės sklypo riba (žydra linija): 1) nekerta malkinės pietrytinės sienos – atstumas tarp sienos ir formuojamos ribos yra apie 0,42 m; 2) nekerta malkinės stogo iškyšos pietvakarinėje pusėje – mažiausias atstumas tarp stogo krašto ir formuojamos ribos yra apie 0,08 m;

žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengtas remiantis topografiniu planu, kurio matavimai atlikti 2023 m. gegužės 9 d. Pagal šį planą formuojamo sklypo riba visiškai sutampa su esamos grindinio trinkelių dangos riba. Tai atvaizduota ieškovų dublike;

apeliacinio skundo 76 punkte nurodoma, kad „Ieškovų projekte numatyta, kad kelias pasibaigia ties koordinatės tašku Nr.18, taigi yra faktiškai panaikinamas vienintelis esamas ir Atsakovų ATS3 ir ATS1 naudojamas patekimas keliu (privažiavimas), kuris buvo numatytas daugiau negu ir prieš 10 metų Teismo nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje…“. Tačiau toks vertinimas, teiginiai neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad pagal taikos sutarties sąlygas ir schemą tai nebuvo kelias, ar servitutas, o bendro naudojimo sklypo dalis, pažymėta žemės naudojimo plane Nr. 1;

žemės sklype esantys inžineriniai statiniai (kiemo statiniai): šulinys, lauko tualetas ir tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso keliems savininkams, todėl tualetui ir tvorai ieškovų pateiktame žemės sklypo projekte projektuojamas Statinių servitutas, o šulinys naudojamas iš abiejų pusių (įrengtais vandens siurbliais), todėl paliekamas ant ribos, taip išlaikant vienodas galimybes juo naudotis;

atsakovai nebuvo pateikę ne tik, kad jokių savo tariamas tokio dydžio (kokį deklaruoja apeliaciniame skunde) investicijas į bendro turto (žemės sklypo) pagerinimą įrodymų, bet ir nebuvo pareiškę jokių reikalavimų dėl tokių išlaidų atlyginimo/dalies kompensavimo. Deklaruojamų investicijų rinkos vertės atsakovai byloje priešieškiniu net nebuvo nurodę, kokias nurodo apeliaciniame skunde. grindinio trinkelių dangos prie gyvenamojo namo, 3 metrų aukščio ir 14 metrų ilgio tujų gyvatvorė, malkinės (sandėliuko) (2,5 m × 4 m) lieka atsakovams priskirto sklypo dalyje. Tai matyti tiek iš projekto;

teismas šioje byloje neturėjo pareigos veikti aktyviai, byla privataus intereso. Antra, atsakovai bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nebuvo pareiškę jokio prašymo dėl kokio tai ekspertizės skyrimo ir specialiųjų žinių poreikio, todėl toks prašymas vertintinas kaip veikimas prieš proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą. Trečia, byloje vertinti ekspertiškai projektų atitikimą įstatymo ir kitų teisės aktų keliamiems reikalavimams nėra, kadangi tai atliekama pagal Taisyklių reikalavimus atsakingų institucijų. Be to, apeliantų siūlomi preliminarūs klausimai ekspertizei nėra tokie, atsakymai, į kuriuos reikalauja specialiųjų žinių, jie susiję su teisės aktų taikymu;

pagal projekto sprendinius yra pertvarkomas šalims bendra daline nuosavybe priklausantis žemės sklypas ir projektuojami du žemės sklypai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos: Nr. 1 – 0,4250 ha ploto ir Nr. 2 – 0,4251 ha ploto ir būtent sklype Nr. 1 stovi atsakovui priklausantis gyvenamasis namas. Joks 391 m² ploto sklypas aplink atsakovo gyvenamąjį namą pagal projektą nėra formuojamas. Todėl teisinės reikšmės byloje nagrinėjamam ginčui neturi teikiamas 2026 m. kovo mėn. 5 d. Savivaldybės atsakymas, kad „Atsižvelgiant į tai, 0,0323 ha ploto žemės sklypo atidalinimas po gyvenamuoju pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negalimas, kadangi Projekto sprendiniai prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams.“

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų ir papildomų paaiškinimų priėmimo, dėl prašymo stabdyti bylą ir skirti ekspertizę.

Apeliantai prašė priimti naujus rašytinius įrodymus: matininkės T. P. aiškinamasis raštas, pateiktas ŽPDRIS sistemoje 2026 m. kovo 5 d.; ATS2 el. laiškas VRSA su paklausimu dėl atsidalijimo galimybės; 2026 m. kovo 25 d. VRSA atsakymas ATS2 dėl negalimumo atsidalinti; 2026 m. balandžio 2 d. ATS2 paklausimas VRSA dėl atidalijimo projekto derinimo vilkinimo; 2026 m. balandžio 23 d. VRSA atsakymas ATS2 dėl projekto derinimo vilkinimo motyvų; 2026 m. balandžio 26 d. ATS2 skundas AGK dėl VRSA rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Taip pat 2026 m. spalio 2 d. apeliantai pateikė prašymą priimti papildomus rašytinius paaiškinimus bei papildomai teikiamus naujus rašytinius įrodymus: 2022 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos projektiniai reikalavimai Nr. FP-450-25.1.16E; apelianto ATS2 skundas Regionų administraciniam teismui dėl AGK Panevėžio apygardos skyriaus 2026 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 21RE4-327 panaikinimo ir Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartis dėl skundo priėmimo (administracinė byla Nr. eI3-18327-484/2026); Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) erdvinių duomenų peržiūros ekrano nuotraukos su kelio pločio matavimo rezultatu (byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016 m. gegužės 13 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos nustatymo schema (M 1:2000) – byloje esančio dokumento kopija (pateikta su apelianto ATS2 atsiliepimu pirmosios instancijos teisme).

Ieškovai, reaguodami į apeliantų procesinius prašymus (kuriuos prašė atmesti), pateikė naujus rašytinius įrodymus - 2026 m. rugpjūčio 25 d. AGK sprendimą Nr. 21RE-948 ir 2026 m. rugsėjo mėn. 10 d. Panevėžio AGK sprendimą Nr. 21RE4-327 (AG4-282/18-2026).

Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovai pateikė teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintą žemės sklypo atidalinimo projektą, sudarė vieną iš priešieškinio netenkinimo pagrindų. Šiuo pagrindu ieškovai grindė atsikirtimus į priešieškinį. Dėl to naujų įrodymų, susijusių su projekto derinimo aplinkybėmis, po bylos išnagrinėjimo priėmimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, civilinio proceso principų. Be to, šios bylos dalykas nėra susijęs su valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų priimtų sprendimų ginčijimu ir jų apskundimu, todėl pateikti įrodymai, kuriais siekiama pagrįsti projekto derinimo procesą, neturi ryšio su byla. Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas neturėjo pareigos veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus. Atsakovai turėjo galimybę pateikti visus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (tame tarpe 2026 m. sausio 16 d. matininkės T. P. parengtą aiškinamąjį raštą). Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymo priimti naujus rašytiniai įrodymus (CPK 180 straipsnis, 314 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

Apeliantai rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė jau pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, o, kaip nurodyta pirmiau, apeliacinį procesą reglamentuojančios civilinio proceso teisės normos nenustato atsiliepimo teikimo dėl pateikto atsiliepimo procesinės galimybės. Dėl nurodytų priežasčių apeliantų paaiškinimai raštu nepriimami.

Apeliantų prašymai dėl bylos sustabdymo, dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo atmestini. Pažymėtina, kad atsakovai tokių prašymų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nereiškė, nors ieškovų nesutikimo su priešieškiniu argumentai jiems buvo žinomi. Dėl to tokie prašymai negali būti tenkinami apeliacinės instancijos teisme, kaip pareikšti pavėluotai, prieštaraujantys civilinio proceso principams, tokių prašymų tenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, apeliantų prašymas dėl ekspertizės skyrimo iš esmės yra susijęs su teisiniu vertinimu, kuriam atlikti nėra būtinos specialios žinios, ekspertizės aktas nepaneigtų byloje nustatyto fakto, kad atsakovai teismui pateikė tvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintą projektą, todėl ir dėl šių motyvų ekspertizės skyrimas byloje nėra tikslingas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių, kad šalys yra ginčo žemės sklypo bendraturčiai, nėra ginčo dėl jiems priklausančių daiktinių teisių (sprendimo 26 p.), išviešintų nekilnojamojo turto registre. Nėra ginčo, kad šalių santykiai yra konfliktiniai, kad teismo nutartimi civilinėje byloje buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nėra ginčo dėl šios sutarties turinio, teismo procesinio sprendimo privalomumo ir reikšmės nagrinėjant reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (teismo sprendimo 44 p., 46 p.). Aplinkybės, dėl kurių nėra ginčo nekartojamos, laikomos nustatytomis.

Apeliantai nenurodė nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėjo būti rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis; atsakovai neturi NŽT parengtos išvados, kad planas atitinka teisės aktų reikalavimus ir galės būti tvirtinamas.

Taigi, atsakovai priešieškinį grindžia projektu, kuris, priešingai nei ieškovų pateiktas projektas, nebuvo suderintas su valstybės institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka. Trečiuoju asmeniu įtraukta dalyvauti byloje NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ir dabartiniu metu T. P. žemėtvarkos projekto būsena yra derinimo stadijoje.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo sprendžiant ar ieškovų pateiktas projektas nepažeidžia atsakovų teisių, ar jis atitinka faktinį naudojimąsi sklypu. Taip pat apeliantai teigia, kad ieškovų projektas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertinant įrodymus buvo šališkas.

Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas palygino abiejų šalių pateiktus projektus, įvertino šių projektų šalių ginčijamais aspektais. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis neįrodo, kad teismas buvo šališkas. Neturi teisinės reikšmės apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausiai pasisakė dėl atsakovų priešieškinio, o ne dėl ieškovų ieškinio. Kadangi reikalavimai yra tarpusavyje susiję, nėra reikšmingas jų vertinimo eiliškumas. Apeliantų nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendime padaryti rašymo apsirikimai taip pat nepatvirtina teismo šališkumo: CPK 276 straipsnyje numatyta suinteresuotų asmenų teisė teikti teismui pareiškimus dėl klaidos ištaisymo.

Apeliantai nenurodė kokie konkrečiai teismo argumentai nebuvo nurodyti ieškovų procesiniuose dokumentuose ar bylos nagrinėjimo metu, į kokius teismo argumentus atsakovai negalėjo atsikirsti bylą nagrinėjant iš esmės. Ginčo teisinis kvalifikavimas yra teismo, o ne šalių pareiga, šalys neprivalo procesiniuose dokumentuose nurodyti reikalavimo teisinio pagrindo (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), todėl teismo sprendime nurodyti teismo teisiniai argumentai nelaikytini ginčo ribų peržengimu.

Taigi, apeliantai neįrodė teiginio, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nagrinėjant šalių ginčą.

Priešingai nei teigia apeliantai, teismas atsižvelgė į teismo nutartimi patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką, įvertino abiejų šalių projektus dėl atitikties šiai tvarkai. Nors apeliantai teigia, kad nurodytoje tvarkoje šalys susitarė dėl dviejų sklypų, tačiau šiuo aspektu apeliantai neginčija teismo išvados, jog ir atsakovai teikė projektą tik dėl vieno žemės sklypo atidalijimo, jokio kompensacinio mechanizmo, kaip teigė apeliantai, susijusio su naudojimosi kitu sklypu tvarka, nenumatyta ir atsakovų projekte. Nagrinėjamu atveju abi šalys savo valia pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikšti reikalavimą dėl vieno žemės sklypo atidalinimo, todėl teismas pagrįstai nagrinėjo ginčą pareikštų reikalavimų ribose.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gali turėti esminę reikšmę vėliau sprendžiant daikto padalijimo natūra klausimus, tačiau toks sprendimas negali būti pernelyg sureikšmintas, nes naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4.80, 4.81 straipsniai). Tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad abu projektai nėra identiški šalių nustatytai naudojimosi tvarkai (pvz., teismo sprendimo 47 p.) bei vertino projektus nenukrypstant nuo aukščiau nurodytos teismų praktikos.

Apeliantų argumentai, kad teismas netinkamai vertino NŽT pritarimą ieškovų atidalijimo projektui, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo jokių valstybės institucijų priimtų sprendimų, susijusių su naujo sklypo formavimu, ieškovo projekto (kuris buvo viešai skelbiamas) derinimu, todėl šioje byloje tokie sprendimai, tame tarpe NŽT patikrinimo aktas, vertinami kaip oficialūs rašytiniai įrodymai ir nėra pagrindo jais nesivadovauti, nustatant bylai reikšminga aplinkybes, arba juos vertinti kaip neteisėtus ar nepagrįstus. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne prielaidomis, kaip teigė apeliantai, o oficialių rašytinių įrodymų vertinimu.

Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi oficialiu rašytiniu įrodymu atmesdamas atsakovo argumentus dėl ieškovo projekto neatitikties teisės aktų reikalavimams.

Be to, iš ieškovų pateikto projekto matyti, kad projekte nebuvo projektuojami vietinės reikšmės keliai, o buvo nustatyti (projektuojami) arba paliekami anksčiau įregistruoti kelio servitutai. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog šiuo atveju turi būti vertinami teisės aktuose numatyti vietinės reikšmės kelių plotai. Apeliantai neginčija nei kelio servituto įregistravimo pagrindų, nei fakto, kad kelio servitutai paliekami tokio pat pločio, kokio jie buvo įregistruoti. Šios aplinkybės bei faktas, jog ieškovai derino projektą teisės aktų nustatyta tvarka ir nebuvo gauta pastabų dėl suprojektuotų privažiavimo kelių, servitutų plotų, daroma išvada, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog ieškovų atidalijimo projektas prieštarauja 2022 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nustatytiems reikalavimams bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu patvirtintiems Statybos techninio reglamento 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ privalomieji reikalavimai” ir Kelių techninio reglamento 1.01:2008 „Automobilių keliai“ V skyriaus IX skirsnio 51 d. reikalavimams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nustatant važiuojamosios dalies kelio plotį pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 2 lentelės 3.3 p. tiesiant naujus ir rekonstruojant esamus kelius, atsižvelgiama aplinkybių visumą: į kelio kategoriją, paskirtį bei eismo intensyvumą. Šiuo aspektu apeliantai nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad projektuojamas pravažiavimo kelio plotas turi būti 6,0 metrai.

Iš atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad ieškovai neginčija fakto, jog Vilniaus rajono savivaldybės išduotose projektavimo sąlygose nurodyta, kad vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini) seniūnijose) bendrojo plano sprendiniais žemės sklypas patenka į urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų GV - vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo teritorijos naudojimo tipą, kuriame mažiausio formuojamo žemės sklypo dydis - 0,1000 ha, o didžiausias - 0,8000 ha. Iš ieškovų projekto matyti, kad projektuojami du žemės sklypai (ieškovams ir atsakovams), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; atsakovams tenkančios sklypo plotas - 0,4250 ha, ieškovams - 0,4251 ha. Iš ieškovo projekto matyti, kad 391 m² pažymėtas plotas aplink atsakovo gyvenamąjį namą pagal projektą nėra formuojamas kaip atskiras žemės sklypas. Todėl apeliantų argumentai, kad jie negalės ateityje atidalinti žemės sklypo atmestini kaip neįrodyti.

Vertinant apeliantų argumentus dėl jų investicijų į gerbūvį, srutų duobės atstumo nuo suplanuotos sklypo ribos, pažymėtina, kad šalių sudarytos taikos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad bendraturčių atliekami darbai, įgyvendinamos teisės neturi pažeisti kitų bendraturčių teisių, taip pat neturi trukdyti ar riboti bendraturčiams žemės sklypų dalių atidalinimo. Be to, šioje byloje atsakovai nereiškė reikalavimų dėl kompensacijos (nuostolių) priteisimo ieškovų reikalavimų patenkinimo atveju. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad pagal dabartinę situaciją ir susiklosčiusią naudojimosi tvarką, neatidalijus žemės sklypų, statinių išdėstymas, jų atstumai iki žemės sklypo ribų atitinka apeliantų nurodytus imperatyvius reikalavimus. Taigi, šios apeliantų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti ieškovų projektą kaip pažeidžiantį esmines atsakovo teises.

Apeliantai deklaratyviai teigia, kad atsakovai netenka galimybės naudotis statiniais ir juos tinkamai prižiūrėti, atsakovai negalės automobiliu įvažiuoti į garažą, būsimų sklypų ribos kerta statinius, atsakovai turės naujai įrengti grindinio plytelių dangas, demontuoti ir į kitą vietą perstatyti malkinę (sandėliuką). Apeliantai nenurodė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, jog sklypo dalių riba nekerta malkinės pietrytinės sienos – atstumas tarp sienos ir formuojamos ribos yra apie 0,42 m bei nekerta malkinės stogo iškyšos pietvakarinėje pusėje – mažiausias atstumas tarp stogo krašto ir formuojamos ribos yra apie 0,08 m. Tokią išvadą teismas padarė vertinant V. B. 2024 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir aiškinamąjį raštą, taip pat dublike nurodytas ir išsamiai pagrįstas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad šalims išlieka teisė naudotis ir valdyti ne tik gyvenamuosius namus, bet ir kitus įregistruotus statinius joms priskirtose žemės sklypo dalyse; pažymėjo, kad patekimo į sklypus būdai yra numatyti ieškovų pateiktame projektuotojo V. B. parengtame plano projekte, kuriame suplanuoti kelio servitutai. Apeliantai nenurodė argumentų, paneigiančių teismo išvados, kad, patvirtinus ieškovo pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą, atsakovų nurodyti nepatogumai naudojantis kiemo statiniais (šuliniu, kt.), negalės būti išspręsti kitais įstatyme numatytais būdais, todėl neįrodė, kad šiuo aspektu ieškovų pasiūlytas planas yra neracionalus, kad iš esmės pažeidžia atsakovų teisėtų interesų.

Atsakovai neginčija teismo išvados, jog tarp atsakovų nėra konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl vien tai, kad pagal ieškovų planą atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdys sklypą, pažymėtą Nr.1 (atsakovas ATS2 nuosavybės teise valdys 1/3 dalį, atsakovai ATS3 ir ATS1 – 2/3 dalis), negali būtų vertinama kaip atsakovų teisių pažeidimas.

Kaip buvo minėta, atsakovų projektas nebuvo suderintas teisės aktų nustatyta tvarka, be to, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovų pateikto plano neracionalumą, atsižvelgdamas į konfliktinę situaciją tarp šalių (teismo sprendimo 47 p., 48 p.). Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog atsakovų projektas leidžia pasiekti tą patį atidalijimo tikslą be apeliantų nurodytų neigiamų padarinių.

Kaip buvo minėta, nagrinėjamos bylos kategorija nepriskirtina byloms, kurioje teismas turi būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva vadovutis ŽPDRIS sistemoje įkeltais duomenimis ir vertinti įrodymus, kuriais atsakovai nesirėmė. Priešingai, nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą, nustatė esmines bylos aplinkybes ir atsakė į pagrindinius ginčo argumentus; teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento. Apeliantai nenurodė kokie konkretūs ir kodėl liudytojos T. P. parodymai, vertinant įrodymų visumą, buvo esminiai ginčo išsprendimui, kokias teismo išvadas paneigia atsakovų pateikta foto medžiaga. Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovų pateiktą projektą remdamasis ne deklaratyviomis savivaldybės atstovo pastabomis, kaip teigė apeliantai, bet objektyviais byloje esančiai duomenimis, patvirtinančiais, kad atsakovų projektas nebuvo suderintas teisės aktų nustatyta tvarka, ko neginčija ir apeliantai.

Apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad abiejų šalių pateikti atidalijimo projektai turi trūkumų, turėjo galimybę skirti ekspertizę optimaliam atidalijimo variantui nustatyti - neatitinka civilinio proceso dispozityvumo, šalių rungimosi principams. Be to, atsakovai pirmosios instancijos teisme tokios ekspertizės skirti neprašė.

Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų priešieškinį visa apimtimi, o ne iš dalies, neturi esminės reikšmės vertinant pareikšto apeliacinio skundo ribose pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tuo labiau, kad apeliantai neskundžia sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovų nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (4 247,10 Eur) iš dallies viršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą dydžius, todėl bei atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, išlaidos mažintinos iki 3500 Eur sumos (CPK 98 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą, išlaidos priteisiamos iš apeliantų lygiomis dalimis ieškovės IES2 naudai.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų ATS2, ATS3 ir ATS1 lygiomis dalimis ieškovės IES2 naudai 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Margarita StambrauskaitėJelena ŠiškinaRūta Veniulytė-Jankūnienė