Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1979-653/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-27
Bylos Nr.
e2A-1979-653/2026
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01486-2025-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
"Swedbank"
Atsakovas
ATS1, Lietuvos Respublika, Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1979-653/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01486-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių (apeliančių) ATS1, atstovaujamos rūpintojos M. L. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ patikslintą ieškinį atsakovėms ATS1, atstovaujamai rūpintojos M. L. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama ieškovei iš atsakovių ATS1, atstovaujamos rūpintojos M. L. (toliau – ir Atsakovė1) ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Atsakovė2) (toliau kartu – ir Atsakovės) priteisti solidariai: 1) 4 105,35 Eur dydžio skolą nustatant, kad Atsakovės atsako tik paveldėtu turtu; 2) 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir P. A. (toliau – ir Kredito gavėjas) naudojantis interneto banku 2023 m. vasario 12 d. sudarė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Kredito gavėjui buvo suteiktas 1 737,72 Eur kredito limitas. Ieškovė ir Kredito gavėjas 2015 m. balandžio 14 d. sudarė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Kredito gavėjui buvo suteiktas 3 300,00 Eur kredito limitas. Kredito gavėjas mirė 2023 m. vasario 20 d. ieškovė 2023 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į Vilniaus rajono 1-ąjį notaro biurą pranešdamas apie Kredito gavėjo turtėtus finansinius įsipareigojimus.

Ieškovė taip pat nurodė, kad remiantis Testamentų registro išrašo duomenimis po Kredito gavėjo mirties palikimą priėmė E. A. ir Atsakovė1. Įpėdinė E. A. 2023 m. spalio 8 d. mirė. Įpėdinei Atsakovei1 buvo išsiųstos ieškovės pretenzijos su siūlymu padengti skolą, tačiau palikėjo skola nebuvo padengta. Skola ieškovei 2025 m. balandžio 10 d. buvo 4 105,35 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad į mirusiojo P. A. 5/8 dalis turto nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti ir ši turto dalis nėra paveldėta, Atsakovė2 byloje yra laikoma kaip solidari atsakovė.

Atsiliepimas

Atsakovė1 atsiliepimu prašė teismo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai bylinėjimosi išlaidas bei už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį skirti ieškovei 1 000 Eur baudą ir 50 proc. šios baudos skirti Atsakovei1.

Atakovė1 nurodė, kad iš Atsakovei1 išduoto 2025 m. vasario 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo galima spręsti, kad po Kredito gavėjo mirties įpėdiniais liko ne tik Atsakovė1 ir jos motina E. A., bet ir kiti asmenys. Po Kredito gavėjo mirties jo palikimą galėjo priimti kiti įpėdiniai pradėdami turtą (automobilį OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER SW) faktiškai valdyti ir juo naudotis. Ieškovė nerinko ir neteikė teismui įrodymų apie galimus kitus Kredito gavėjo palikimo paveldėtojus, nesikreipė į AB „Regitra“ dėl informacijos apie minėto automobilio registracijos (savininko) duomenų pasikeitimą. Atsakovė1 pažymėjo, kad nėra automobilio OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER SW savininkė, nes pagal paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ji paveldėjo tik 1/8 dalį automobilio, jai tenkančio turto vertė pagal antstolio Irmanto Gaidelio sudarytą turto apyrašą yra tik 750 Eur.

Atsakovė1 taip pat nurodė, kad iš viešai prieinamos informacijos (interneto svetainė autoplius.lt) matyti, jog ginčo automobilio – 2011 m. pagaminto OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER SW RINKOS (pardavimo) kaina 2025 m. rugsėjo mėn. svyravo nuo 1 250 Eur iki 5 200 Eur, o vidutinė – apie 3 000 Eur. Taigi, viltis, kad automobilis varžytynėse bus parduotas už didesnę nei antstolio vertinimu nustatytą kainą – 6 000 Eur, nėra pagrįsta protingumo kriterijumi ir negali būti pagrindu šalių ginčui dėl turto vertės. Atsakovės1 įsitikinimu, ieškovė nuo pat ginčo pradžios pateikė akivaizdžiai niekuo nepagrįstas ir neteisėtas pretenzijas sumokėti 1 747,99 Eur dydžio mirusiojo Kredito gavėjo skolas, o atsakovei nesutikus tenkinti pretenzijas – pateikė teismui ieškinį 4 105,35 Eur sumai.

Atsakovė2 atsiliepime nurodė, kad nėra priėmusi E. A. palikimo, nes iki ieškovės pateikto ieškinio gavimo dienos nebuvo gavusi pranešimo apie galimą E. A. palikimo perėjimą valstybei.

Šalies argumentai

Ieškovė dublike nurodė, kad Atsakovė1, veikdama per rūpintoją, neneigia dalies transporto dalies paveldėjimo fakto, todėl jai, kaip transporto priemonės dalies savininkei, kyla atitinkamos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytos teisės ir pareigos, taip pat teisė į bylą pateikti įrodymus apie paveldėtos transporto priemonės būklę. Ieškovė dar 2024 m. rugpjūčio mėnesį bandė rasti būdą kaip galėtų būti dengiamos palikėjo P. A. skolos, tačiau Atsakovės1 rūpintoja M. L. kategoriškai atsisakė bendradarbiauti ir kreditoriui neteikė paveldėjimą ar paveldėtojos atstovavimą patvirtinančių dokumentų. Įvertinant tai, kad šiai dienai nėra aiški dalies paveldėto turto vertė, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas yra pagrįstai suformuotas vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakoma, kad kreditoriaus reikalavimas turėtų būti ne sumažinamas iki apyraše nurodytos paveldimo turto vertės, o apribojama įpėdinio atsakomybė paveldėtu turtu. Nors Atsakovė1 ir neginčija to, kad paveldėjo dalį palikėjo P. A. turto, taip pat ir skolinius įsipareigojimus, tačiau, ieškovės įsitikinimu, atsiliepime į ieškinį be aiškių argumentų teigiama, kad ieškinys yra nepagrįstas visa apimtimi.

Atsiliepimas

Atsakovė1 triplike nurodė, kad procesiniuose dokumentuose jau buvo pažymėta apie tai, kad Atsakovė1 yra nepilnametė. Triplike pažymėta ir tai, kad ieškovė absoliučiai nereagavo į faktą, jog Kredito gavėjo palikimą nepilnametė Atsakovė1 priėmė per savo tuometį rūpintoją, o taip pat iš ieškovės procesinių dokumentų matyti, jog ieškovei yra žinoma apie dabartinę Atsakovės1 rūpintoją M. L..

Atsakovė1 triplike taip pat pažymėjo, kad ji paveldėjo tik 1/8 dalį automobilio OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER SW. Iš palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad 5/8 dalis automobilio paveldi valstybė, tačiau ieškovė nesiaiškina – kam priklauso likusios 2/8 dalys automobilio, tačiau tik nepilnametei Atsakovei1 perkelia prievolę rūpintis ir atsakyti už jai neva nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nenustačius, kam priklauso ar turėtų priklausyti 2/8 (arba 1/4) automobilio OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER SW dalys, nėra teisinio pagrindo nukreipti į Atsakoves išieškojimą visa apimtimi.

Atsakovė2 triplike nurodė, kad E. A. yra laikoma priėmusia P. A. palikimą pagal apyrašą, ji būtų atsakiusi už P. A. skolas tik paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytu turtu. Tik šiame paveldėjimo teisės pagal įstatyme liudijime nurodytu turtu už P. A. skolas atsako ir E. A. turto paveldėtoja Atsakovė2. Atsakovė2 palaiko savo atsiliepime pateiktus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir mano, kad, nežinojusi apie paveldimą turtą ir P. A. skolas bei neatsisakiusi ieškovei padengti skolos iš P. A. turto dalies, kurią paveldėjo E. A., neturėtų atsakyti už susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. vasario 27 d. priimtu sprendimu nusprendė ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ patikslintą ieškinį tenkinti: priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ naudai iš atsakovių ATS1, atstovaujamos rūpintojos M. L. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos solidariai 4 105,35 Eur dydžio skolą, nustatant, kad atsakovės atsako tik paveldėtu turtu, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugsėjo 24 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ naudai iš atsakovės ATS1, atstovaujamos rūpintojos M. L., 46 Eur sumokėto žyminio mokesčio; priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 46 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 4 105,35 Eur skolą yra pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad palikėjo įpėdiniai yra Atsakovė1 ir Atsakovė2, kurios už palikėjo skolas atsako neviršydamos joms perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Teismas taip pat nustatė, kad Atsakovė1 paveldėjo 3/8 dalis, o Atsakovė2 – 5/8 dalis palikėjo turto. Atsižvelgdamas į nustatytas paveldėjimo dalis, teismas atmetė Atsakovės1 argumentus, jog Atsakovė1 paveldėjo tik 1/8 dalį palikėjo turto ir kad nėra aišku, kam atiteko likusios 2/8 dalys, laikydamas šiuos argumentus nepagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Atsakovės1 nepilnametės įpėdinės statusas savaime neatleidžia jos nuo pareigos atsakyti už palikėjo skolas, kadangi teisės aktai nenumato nepilnamečiams įpėdiniams didesnių teisių kreditorių atžvilgiu nei pilnamečiams. Teismas pažymėjo, kad nepilnametės Atsakovės1 vardu jos rūpintojas priėmė palikimą pagal turto apyrašą, todėl nepilnametė privalo atsakyti už palikėjo prievoles, tačiau tik paveldėto turto apimtimi. Taip pat teismas atmetė argumentus dėl netinkamų buvusio rūpintojo veiksmų priimant palikimą, nurodydamas, kad jie nesudaro pagrindo perkelti pareigą grąžinti skolą rūpintojui.

Atsižvelgdamas į tai, kad nei nepilnametė Atsakovė1, nei Atsakovė2 neįvykdė palikėjo prievolės, teismas pripažino pagrįstu ir teisėtu kreditorės reikalavimą priteisti skolą iš abiejų įpėdinių solidariai, apribojant jų atsakomybę paveldėtu turtu.

Kadangi byloje nebuvo nustatyta ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių, teismas atmetė Atsakovės1 prašymą skirti ieškovei baudą kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi byloje nenustatyta ieškovės nesąžiningo elgesio pareiškiant ar tikslinant ieškinį. Teismas pažymėjo, kad nors Atsakovė2, iki bylos iškėlimo nežinojo apie paveldėtą turtą ir palikėjo skolas, o bylos nagrinėjimo metu pripažino ieškinį bei neginčijo pareigos atsakyti ieškovei paveldėto turto apimtimi, ji iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos su ieškove neatsiskaitė. Teismas taip pat nurodė, kad Atsakovės1 nepilnametystė savaime nesudaro pagrindo atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, teismas nusprendė ieškovės sumokėtą 92 Eur žyminį mokestį paskirstyti Atsakovėms lygiomis dalimis, priteisdamas iš kiekvienos Atsakovės po 46 Eur ieškovės naudai.

III. Apeliacinių skundų argumentai ir atsiliepimai į juos

Atsakovė1 ATS1 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

Atsakovės1 teigimu, pagal šį liudijimą ji paveldėjo 1/4 dalį palikėjo turto, kurį sudarė 1/8 dalis transporto priemonės OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER SW ir 1/8 dalis banko sąskaitoje esančio piniginio indėlio su priklausančiomis palūkanomis bei kompensacija;

pažymėjo, kad viso paveldėjimo proceso metu, nuo paveldimo turto apyrašo sudarymo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nepilnametei atstovavo tuometis jos rūpintojas M. S.. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti prašymai įtraukti į bylą buvusį rūpintoją M. S. trečiuoju asmeniu ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kaip išvadą teikiančią instituciją, tačiau teismas šių prašymų netenkino;

nurodo, kad egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kadangi nebuvo tinkamai užtikrinta nepilnametės teisių ir teisėtų interesų apsauga. Atsakovė1 nurodo, kad jos buvęs rūpintojas M. S., veikdamas nepilnametės vardu, inicijavo paveldimo turto apyrašo sudarymą ir priėmė palikimą, nors žinojo apie palikėjo 4 109,32 Eur dydžio skolinius įsipareigojimus. Atsakovės1 teigimu, jai nėra žinoma, kokiais motyvais buvęs rūpintojas priėmė palikimą, kurį sudarė ir automobilio OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER SW dalis, kuria nepilnametė niekada nesinaudojo, taip pat ar buvęs rūpintojas gavo paveldėtą piniginį indėlį ir kaip juo disponavo. Remdamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punktu ir 12 straipsnio 4 dalimi (1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234), atsakovė akcentuoja, kad sandoriai, pažeidžiantys vaiko turtinius interesus, gali būti pripažįstami negaliojančiais, o disponuojant nepilnamečio turtu būtina užtikrinti jo interesų apsaugą. Paminėtų teisės aktų kontekste turėjo būti išspręstas klausimas dėl tinkamų šalių nustatymo byloje.

Ieškovė AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo: atmesti atsakovės ATS1 atstovės pagal įstatymą M. L. apeliacinį skundą ir palikti 2026 m. vasario 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-484-1115/2026 nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

nurodo, kad ieškinys pareikštas tinkamoms atsakovėms – palikėjo įpėdiniams, nepilnametei Atsakovei1 ir Atsakovei2, o ne buvusiam nepilnametės Atsakovės1 rūpintojui M. S.. Būtent įpėdiniai atsako už palikėjo skolas.

pažymi, kad nors apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl buvusio rūpintojo veiksmų teisėtumo, pats palikimo priėmimo sandoris nėra ginčijamas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis perima ne tik palikėjo turtą, bet ir jo prievoles, neturėdamas galimybės pasirinkti, kurį turtą ar įsipareigojimus paveldėti. Be to, įstatyme nustatyta tvarka priimto palikimo negalima atsisakyti, o palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad įpėdinio atsakomybė būtų ribojama paveldėto turto verte. Galimos pretenzijos dėl netinkamų rūpintojo veiksmų gali būti reiškiamos atskirai, pavyzdžiui, pareiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo;

nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos į bylą kaip išvadą teikiančios institucijos. Ieškovės teigimu, pagal CK 3.178 straipsnį privalomas šios institucijos dalyvavimas numatytas nagrinėjant ginčus dėl vaikų, susijusius su jų gyvenamąja vieta, bendravimo tvarka ar išlaikymu. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo iš palikėjo įpėdinių, o ne dėl šeimos teisinių santykių ar leidimo priimti palikimą. Be to, palikimas jau yra priimtas, o jo priėmimo sandoris neginčijamas, todėl, ieškovės vertinimu, nebuvo pagrindo įtraukti vaiko teisių apsaugos institucijos.

Atsakovė2 Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į Atsakovės1 apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo sprendimą dėl Atsakovės1 apeliaciniame skunde pateiktų argumentų priimti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

Atsakovė2 Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-484-1115/2026 ir priimti naują sprendimą, t. y. AB „Swedbank“ ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti AB „Swedbank“ naudai iš atsakovių ATS1, atstovaujamos rūpintojos M. L., ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos solidariai 4 105,35 Eur dydžio skolą nustatant, kad Atsakovės atsako tik paveldėtu turtu, priteisti ieškovės AB „Swedbank“ naudai iš atsakovės ATS1, atstovaujamos rūpintojos M. L., 46 Eur sumokėto žyminio mokesčio; kitą sprendimo dalį dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugsėjo 24 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 46 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

neprieštaravo ieškovės ieškiniui dalyje dėl 4 105,35 Eur skolos iš Atsakovių priteisimo, tačiau Atsakovė2 nesutiko su reikalavimu, kad būtų priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos ir kitos bylinėjimosi išlaidos ir prašė šio reikalavimo netenkinti;

nurodo, kad pagal CK penktosios knygos nuostatas mirusiojo turtas pereina valstybei, jeigu nėra įpėdinių arba nė vienas jų nepriima palikimo. Tokiu atveju turtas valstybei pereina nuo palikimo atsiradimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar kompetentinga institucija atliko paveldėjimo įforminimo veiksmus. Skola, kurią prašo priteisti ieškovė yra susidariusi dar iki palikėjos E. A. mirties, o paveldėjimo teisės liudijimas valstybei buvo išduotas tik 2025 m. spalio 21 d., todėl procesinės palūkanos, jeigu būtų priteisiamos, turėtų būti skaičiuojamos ne anksčiau kaip nuo šios datos, o ne nuo 2025 m. rugsėjo 24 d. Atsakovė taip pat pabrėžia, kad pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama paveldėto turto tikrąja verte;

iki bylos iškėlimo apeliantė nežinojo apie paveldimą turtą ir P. A. skolas, bei neatsisakė ieškovei padengti skolos iš P. A. turto dalies, kurią paveldėjo E. A., todėl neturėtų atsakyti už susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 4 punktą ji privalo ginti teisėtus valstybės interesus. Remdamasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 2 dalimi, Atsakovė2 argumentuoja, kad valstybės interesus ginančios institucijos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įstatyme nustatytais atvejais, įskaitant apeliacinių ir kasacinių skundų teikimą. Todėl, nebuvo teisinio pagrindo priteisti iš Atsakovės2 46 Eur žyminio mokesčio atlyginimą ieškovės naudai.

Ieškovė AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į Atsakovės2 apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo: atmesti atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą ir palikti 2025 m. vasario 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-484-1115/2026 nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė;

šiuo atveju ieškovė jokių nesąžiningų veiksmų neatliko, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos.

Atsakovė ATS1 nepateikė atsiliepimo į Atsakovės2 apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Apeliacijų objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Ieškovė AB „Swedbank“ ir kredito gavėjas P. A. (toliau – ir Kredito gavėjas), naudodamasis interneto banku, 2023 m. vasario 12 d. sudarė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Kredito gavėjui buvo suteiktas 1 737,72 Eur kredito limitas. Bankas ir Kredito gavėjas 2015 m. balandžio 14 d. sudarė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Kredito gavėjui buvo suteiktas 3 300,00 Eur kredito limitas. Kredito gavėjas mirė 2023 m. vasario 20 d.

Remiantis Testamentų registro išrašo bei gimimo įrašo duomenimis po Kredito gavėjo mirties palikimą pagal paveldimo turto apyrašą 2023 m. kovo 21 d. priėmė įpėdiniai E. A. (Kredito gavėjo sutuoktinė) ir Atsakovė1 ATS1 (Kredito gavėjo nepilnametė duktė).

Ieškovė AB „Swedbank“ 2023 m. balandžio 6 d. raštu antstoliui Irmantui Gaideliui pateikė informaciją apie Kredito gavėjo turtą ir turimus įsipareigojimus. Ieškovė AB „Swedbank“ 2023 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į Vilniaus rajono 1-ąjį notaro biurą pranešdamas apie Kredito gavėjo turtėtus finansinius įsipareigojimus.

Kredito gavėjo įpėdinė (sutuoktinė) E. A. 2023 m. spalio 8 d. mirė.

Iš į pateikto 2024 m. vasario 5 d. antstolio Irmanto Gaidelio sudaryto paveldimo turto apyrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto po Kredito gavėjo mirties, matyti, kad palikėjo turtą sudaro: 1) transporto priemonė OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 6 000,00 Eur; 2) piniginės lėšos, esančios palikėjo vardu atidarytoje banko sąskaitoje, likutis 582,34 Eur. Šiame paveldimo turto apyraše nurodyta, kad skolines pareigas sudaro: 1) 1 747,99 Eur skolinis įsipareigojimas AB „Swedbank“, pagal 2014 m. sausio 29 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2 357,70 Eur skolinis įsipareigojimas AB „Swedbank“, pagal 2015 m. balandžio 14 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. balandžio 6 d. duomenimis); 3) 3,63 Eur gyventojų pajamų mokesčio skola – 3,63 Eur.

Remiantis Testamentų registro išrašo duomenimis, po E. A. mirties, jos palikimą 2024 m. gegužės 9 d. atsisakė priimti ATS1.

Ieškovė AB „Swedbank“ 2024 m. spalio 18 d. nepilnametei įpėdinei ATS1 išsiuntė pretenziją su prašymu sumokėti ieškovei palikėjo P. A. 1 763,98 Eur pradelstą skolą. 2025 m. sausio 21 d. išsiųsta banko pretenzija nepilnametei įpėdinei ATS1 dėl 2 038,99 Eur pradelstos skolos sumokėjimo. Įpėdinė Atsakovė1 ATS1 nei pati, nei per savo rūpintojus banko reikalaujamų sumų neapmokėjo.

Į bylą pateiktame 2025 m. vasario 26 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, nurodoma, jog įpėdinė Atsakovė1 ATS1 paveldi ¾ dalis turto, kurio savininkas yra Kredito gavėjas. Paveldimą turtą sudaro: 1) 1/2 dalis transporto priemonės OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2) 1/2 dalis piniginio indėlio su priklausančiais procentais ir kompensacija, esančio AB „Swedbank“ sąskaitos, priklaususios mirusiajam pagal 2023 m. balandžio 6 d. AB „Swedbank“ išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Palikimas priimtas pagal 2024 m. vasario 5 d. antstolio Irmanto Gaidelio sudarytą paveldėjimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Į mirusiojo 5/8 dalis turto nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti.

2025 m. balandžio 15 d. bankas pateikė ieškinį, reikalaudamas iš atsakovės ATS1 priteisti 4 105 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2025 m. spalio 21 d. iš palikimo paveldėjimo valstybei liudijimo matyti, kad palikėjos E. A. turtą, kurį sudarė jos piniginės lėšos ir 5/8 dalys kredito gavėjo valdytos transporto priemonės bei 5/8 dalys kredito gavėjo sąskaitoje turėtų lėšų, paveldėjo Atsakovė2 Lietuvos Respublika.

Dėl Atsakovės1 apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal 2025 m. vasario 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ji paveldėjo 1/4 dalį palikėjo P. A. turto, kurią sudaro 1/8 dalis transporto priemonės ir 1/8 dalis piniginio indėlio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie apeliantės teiginiai neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Iš 2025 m. vasario 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo turinio aiškiai matyti, kad apeliantė paveldėjo ne 1/4, o 3/4 dalis palikėjui P. A. priklausiusio turto, kurį sudarė 1/2 dalis transporto priemonės ir 1/2 dalis piniginio indėlio. Taigi, atsižvelgiant į palikėjui priklausiusio turto dalis ir apeliantei tenkančią paveldimo turto dalį, darytina išvada, kad apeliantė paveldėjo po 3/8 dalis visos transporto priemonės ir piniginio indėlio. Šią išvadą papildomai patvirtina ir byloje esantis 2025 m. spalio 21 d. palikimo paveldėjimo valstybei liudijimas, iš kurio matyti, kad Lietuvos Respublika paveldėjo palikėjai E. A. priklausiusias likusias 5/8 dalis nurodyto turto. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodytos paveldėto turto dalys neatitinka byloje esančių oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų duomenų, todėl nėra pagrindo vadovautis apeliantės pateiktu paveldėto turto apimties vertinimu.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nustatė apeliantei tenkančią paveldimo turto dalį, o apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šio rašytinio įrodymo turiniu ar jame nurodytomis paveldėto turto dalimis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Atsakovės1 apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino nepilnametės turtinių interesų apsaugos, nes neįvertino buvusio rūpintojo M. S. veiksmų priimant palikimą su žinomomis skolomis, neišsiaiškino palikimo priėmimo motyvų ir paveldėto turto valdymo bei disponavimo juo aplinkybių. Atsakovės1 teigimu, nėra žinoma, ar buvęs rūpintojas gavo paveldėtą piniginį indėlį ir kaip juo disponavo, o paveldėtu automobiliu Atsakovė1 niekada nesinaudojo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien aplinkybė, kad nepilnametės vardu palikimas buvo priimtas žinant apie palikėjo skolinius įsipareigojimus, savaime nepatvirtina, jog tokiu būdu buvo akivaizdžiai pažeisti jos turtiniai interesai. Nagrinėjamu atveju palikimas priimtas pagal paveldimo turto apyrašą, ribojantį įpėdinės atsakomybę už palikėjo skolas paveldėtu turtu, be kita ko, apyraše nurodyta palikėjo turto vertė viršijo į jį įtrauktų skolinių įsipareigojimų sumą.

Atsakovės1 nurodomos aplinkybės, kad ji nesinaudojo paveldėta transporto priemonės dalimi, taip pat nežino, ar buvęs rūpintojas gavo paveldėtas pinigines lėšas ir kaip jomis disponavo, savaime nepaneigia palikimo priėmimo teisinių padarinių. Šios bylos dalykas nėra susijęs su rūpintojo civiline atsakomybe, todėl apeliantės nurodytos su tuo susijusios aplinkybės šioje byloje nėra teisiškai reikšmingos.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su Atsakovės1 apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas įtraukti į bylą buvusį rūpintoją M. S. trečiuoju asmeniu, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą – išvadą teikiančia institucija, netinkamai nustatė proceso dalyvius ir neužtikrino nepilnametės interesų apsaugos. Atsakovės1 vertinimu, tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įtraukiamas į bylą tada, kai, atsižvelgiant į jo ir vienos iš bylos šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, bylos išsprendimas gali turėti įtakos, nors ir netiesioginės, jo materialiosioms teisėms ar pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018 24 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą konstatuojamas ne visais atvejais, kai į bylą neįtraukiamas teisinį suinteresuotumą turintis asmuo, o tik tada, kai teismo sprendimu tiesiogiai nusprendžiama dėl tokio asmens materialiųjų teisių ar pareigų. Nusprendimas dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ar pareigų suprantamas kaip jų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks tiesioginis poveikis šio asmens teisinei padėčiai. Taigi absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui konstatuoti būtinos dvi kartu egzistuojančios sąlygos: į bylą nebuvo įtrauktas teisinį suinteresuotumą turintis asmuo ir teismo sprendimu buvo tiesiogiai paveiktos jo materialiosios teisės ar pareigos. Vien aplinkybė, kad asmuo nebuvo įtrauktas į bylą arba teismo sprendime buvo vertinamos su juo susijusios faktinės aplinkybės, savaime nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, jeigu tokiu sprendimu nėra pakeičiama jo materialioji teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktas).

Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas įpėdiniams dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, o ne buvusiam nepilnametės rūpintojui M. S.. Šioje byloje nėra sprendžiama dėl M. S. veiksmų priimant Atsakovės1 vardu palikimą teisėtumo ar jo civilinės atsakomybės už paveldėto turto administravimą klausimas. Byloje reikšminga tik faktinė aplinkybė, kad atsakovė priėmė palikimą, tuo tarpu jos atstovo veiksmai, susiję su atsakovės atstovavimu, nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą. Taigi, šios bylos išnagrinėjimo rezultatas neturi įtakos buvusio nepilnametės rūpintojo materialinėms teisėms ir pareigoms. Taigi, aplinkybė, kad M. S. atstovavo nepilnametei Atsakovei1 paveldėjimo procese, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jo neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu lemia absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

Dėl vaiko teisių apsaugos institucijos (ne)įtraukimo apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CK 3.178 straipsnį vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas yra būtinas, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, kylančius iš šeimos teisinių santykių, kai tėvai (globėjai, rūpintojai) nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku, dalyvavimo jį auklėjant ir pan. Įstatyme nenustatyta būtino vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimo tokio pobūdžio bylose. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų vykdymo, pareiškus kreditoriaus reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra iš šeimos teisinių santykių kilęs ginčas dėl vaiko, kuriam nagrinėti nustatytas privalomas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas.

Be to, nagrinėjamu atveju nėra pareikšto reikalavimo pripažinti nepilnametės vardu sudarytą palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu ar ginčyti jai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat nenustatyta konkrečių nepilnametės teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, dėl kurių būtų buvęs būtinas vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas byloje. Todėl vien šios institucijos neįtraukimas į bylos nagrinėjimą nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą.

Dėl Atsakovės2 apeliacinio skundo argumentų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).

Be kita ko, pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal kasacinio teismo praktiką palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo data neturi įtakos valstybės, kaip palikėjos teisių ir pareigų perėmėjos, atsakomybės už palikėjos prievoles atsiradimo momentui, todėl vien aplinkybė, jog paveldėjimo teisės liudijimas valstybei išduotas 2025 m. spalio 21 d., nesudaro teisinio pagrindo procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią sieti su šia data, o ne su bylos iškėlimo teisme diena, t. y. 2025 m. rugsėjo 24 d.

Atsakovė2, be kita ko, remdamasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 2 dalimi, teigia, kad valstybės interesus ginančios institucijos yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jos nepagrįstai priteistas 46 Eur žyminio mokesčio atlyginimas ieškovės naudai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Jeigu prokuroras, valstybė ar savivaldybė ar atitinkama jų institucija byloje yra atsakovas (arba suinteresuotas asmuo), nepareiškęs priešpriešinių reikalavimų, tai moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020, 50 punktas).

Taigi aplinkybė, kad Atsakovė2 atstovauja valstybės interesams, savaime nesudaro pagrindo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog palikimo priėmimas pagal turto apyrašą užtikrino Atsakovės1 atsakomybės už palikėjo skolas ribojimą paveldėtu turtu. Buvusio rūpintojo veiksmų teisėtumo ir atsakomybės klausimai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl jo, kaip trečiojo asmens, ir vaiko teisių apsaugos institucijos neįtraukimas į bylos nagrinėjimą nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Atsakovės1 apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl šis apeliacinis skundas atmestinas.

Be kita ko, apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Atsakovės 2 apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra teisiškai nepagrįsti, neatitinka aptarto teisinio reglamentavimo ir formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas šiais klausimais, spręstina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl Atsakovės2 apeliacinis skundas taip pat atmestinas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Atsakovių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nenustačius pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, abu apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus apeliacinius skundus apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, kitų dalyvaujančių asmenų prašymų atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų nebuvo pateikta, todėl tokių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovių apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jelena Šiškina