Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas P. S. skundas ir pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-15481-2026 dalyje dėl P. S. skirtos administracinio poveikio priemonės –transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 117 780 eurų – konfiskavimo, ir sumažinta iš P. S. konfiskuotino turto – transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma iki 30 000 eurų, likusioje dalyje nutarimą paliekant nepakeistą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15481-2026 (ROIK 26303709047) P. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis, 2026 m. birželio 1 d., 10.00 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teises vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, o ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyti veiksmai padaryti pakartotinai. Be to, vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą 90 km/h greitį ir važiavo 128 km/h greičiu, leistiną greitį viršijo 34,16 km/h (įvertinus prietaiso paklaidą 3 %). Tokiais savo veiksmais P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 ir 127 punktų reikalavimus. Institucijos 2026 m. birželio 26 d. nutarimu P. S. paskirta administracinė nuobauda – 850 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 17 mėnesių bei transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 117 780 EUR – konfiskavimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartimi iš dalies tenkintas P. S. skundas ir pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-15481-2026 dalyje dėl P. S. skirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 117 780 eurų – konfiskavimo, ir sumažinta iš P. S. konfiskuotino turto – transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma iki 30 000 eurų, likusioje dalyje nutarimą paliekant nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovas advokatas Audrius Pėstininkas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos konfiskavimo ir iš P. S. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio – vertės dalį, atitinkančią 20 000 eurų sumą arba mažesnę, teismo nuožiūra proporcingą sumą. Taip pat prašo pakeisti šią skundžiamą nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15481-2026 dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir paskirtą 17 mėnesių terminą sutrumpinti iki 12 mėnesių. Kitą nutarties dalį prašo palikti nepakeistą.

Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino visos automobilio vertės išieškojimą neproporcingu, tačiau, nustatydamas išieškotiną sumą, nenuosekliai atsižvelgė į paties teismo nustatytų P. S. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Pagal teismo motyvaciją išieškotinos sumos dydį turėjo lemti pažeidėjo asmenybės pavojingumas, o teismas šį pavojingumą įvertino kaip nesiekiantį nuolatinio ar ypač atsainaus lygmens. Vis dėlto skundžiamoje nutartyje konstatuojama, kad „pakaks iki 30 000 eurų sumažintos konfiskuotinos sumos“. Taigi teismas nenurodė, kokiais kriterijais vadovaudamasis pasirinko 30 000 eurų sumą ir kodėl mažesnė suma nebūtų pakankama ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems tikslams pasiekti.

Remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir teismų praktika, pažymėjo, kad nustatyta suma dvigubai viršija didžiausią sumą, išieškomą iš asmenų, kurių asmenybė charakterizuojama kur kas blogiau. Net skunde prašoma 20 000 eurų suma viršija kiekvieną pateiktoje praktikoje priteistą sumą, daugiau nei 23 kartus – paskirtą baudą ir 20 kartų – maksimalią ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą. Kadangi paties teismo vertinimu P. S. bylos aplinkybės yra palankesnės nei minėtose bylose, nustatyta suma nėra individualizuota ir proporcinga.

Taip pat nurodė, kad papildomi 10 000 eurų reikšmingai padidina P. S. tenkančią naštą. P. S. neturi nuosavybės teisės į automobilį, kurio verte grindžiamas išieškojimas, turi išlaikytinių ir rūpinasi tėvu, todėl 30 000 eurų išieškojimas jam būtų ne tik turtinis praradimas, bet ir sunkiai įvykdoma prievolė. Be to, specialiosios prevencijos tikslai jau įgyvendinami bauda ir teisės vairuoti atėmimu, o bendrajai prevencijai pakanka 20 000 eurų ar mažesnės sumos.

Remdamasis ANK nuostatomis ir teismų praktika, nurodo, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimo dydis turėtų būti siejamas su šios priemonės prevenciniu tikslu, o ne su atsitiktine, trečiajam asmeniui priklausančio automobilio kaina. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog P. S. automobilį „Mercedes-Benz“ pasirinko siekdamas išvengti konfiskavimo rizikos. Tai yra jo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo pagrindu valdomas automobilis, kurio kaina nepadidino P. S. padaryto nusižengimo pavojingumo. Nurodė, kad P. S. pasirinkimas vykti pas sergantį tėvą automobiliu „Mercedes-Benz“ rodo ne jo didesnį pavojingumą, bet veikimą staiga – susijaudinus dėl tėčio sveikatos. O atsitiktinis brangaus automobilio vairavimas neturėtų būti priežastimi, nulemiančia administracinio poveikio priemonės mastą, kai analogiškų aplinkybių visumoje kitas pažeidėjas vien todėl, kad pasirinko pigesnę transporto priemonę, patirtų ženkliai švelnesnes pasekmes.

Remdamasis ANK 36 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi P. S. ankstesniu baustumu, įskaitant tai, kad jis ne pirmą kartą vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Tačiau šis faktas byloje jau įvertintas – jis sudaro ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikuojantį pakartotinumo požymį, jo pagrindu atsisakyta trumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą ir pagrįstas konfiskuotino turto vertės išieškojimo taikymas.

Institucija paskyrė minimaliai artimą 850 eurų baudą ir net trumpesnį nei sankcijos minimumas – 17 mėnesių – teisės vairuoti atėmimą, o pirmosios instancijos teismas šių priemonių nekeitė. Kadangi, paties teismo vertinimu, išieškotiną sumą daugiausia lemia pažeidėjo asmenybės pavojingumas, todėl individualizavimas turi būti nuoseklus – tas pats asmenybės pavojingumo vertinimas negali lemti ties sankcijos minimumu nustatytos baudos bei teisės vairuoti atėmimo ir kartu dvigubai didesnės už didžiausią praktikoje išieškotą sumą.

Nurodė, kad ilgalaikė P. S. šeiminė situacija, kai teisės vairuoti atėmimo trukmė tiesiogiai veikia ir nuolatinės slaugos reikalaujantį asmenį, skiriasi nuo įprastų buitinių nepatogumų ir atitinka ANK 34 straipsnio 6 daliai taikyti pripažįstamą unikalios socialinės situacijos kriterijų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į nustatytą lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas galėtų būti sutrumpintas iki 12 mėnesių. Toks terminas kartu su bauda ir konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimu užtikrintų ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų įgyvendinimą ir nesukurtų pernelyg didelės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Be to, P. S. pasamdė vairuotoją, o šeimoje teisę vairuoti turi ir jo žmona, todėl jis pakeitė elgesį ir gyvenimą susiorganizavo taip, kad pats nevairuotų. Dėl to specialiosios prevencijos tikslai būtų pasiekti ir sutrumpinus terminą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apelianto atstovo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti nutartį. Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantą teigiamai apibūdinančias aplinkybes, jo šeiminę padėtį ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir pakartotinį draudimo vairuoti nepaisymą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas reikšmingai sumažino konfiskuotiną sumą, tačiau nenustatė pagrindo trumpinti teisės vairuoti atėmimo termino. Apelianto atstovo nurodytos aplinkybės, kurias teismas jau įvertino individualizuodamas administracinio poveikio priemones, nepagrindžia būtinybės šias priemones dar labiau švelninti. Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir visapusiškai, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei prašymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. S. neginčija savo kaltės dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo ir už tai jam paskirtos 850 EUR dydžio baudos. Apeliacinės instancijos teismui, patikrinusiam byloje esančius įrodymus, abejonių P. S. kalte padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus nekyla, taip pat nenustatyta, jog skiriant P. S. administracinę nuobaudą (850 EUR dydžio baudą), būtų pažeistos ANK 34 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniame skunde keliamas administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas – prašoma dar labiau sumažinti iš P. S. išieškotiną konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertės dalį iki 20 000 eurų arba nustatyti dar mažesnę, taip pat sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą iki 12 mėnesių.

Apeliaciniame skunde keliamas skundžiamos nutarties prieštaringumo klausimas. Nurodoma, kad vertindamas pažeidėjo asmenybės pavojingumą pirmosios instancijos teismas laikė, kad jis nesiekia nuolatinio ar ypač atsainaus lygmens, tačiau nustatė ženkliai per didelę priteistiną vertės dalį ir nenurodė kokiais kriterijais vadovavosi ją priteisdamas. Atsakant į šį argumentą pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje yra detaliai aptartas su turto konfiskavimu susijęs reglamentavimas ir teismų praktika, kurioje nurodoma į kokias aplinkybes paprastai atsižvelgiama sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nebekartoja. Taigi, nors konkretūs kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama konfiskuojant turto vertės dalį nėra reglamentuoti, šią dalį teismas nustato įvertindamas tiek panaudoto turto vertę, tiek pažeidimo ir asmens pavojingumą, jo asmenybę ir finansinę padėtį. Šiuo atveju iš esmės visos aptartos aplinkybės skundžiamoje nutartyje buvo įvertintos.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių santykį – asmuo viso proceso metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, bendradarbiavo su tyrimą atlikusia institucija, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat tinkamai įvertino nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumą, tai, jog padarytas pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, P. S. per pastarųjų 5 m. laikotarpį administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas 25 kartus, iš kurių net 23 nusižengimai tiesiogiai susiję su KET pažeidimais, 13 jų už greičio viršijimą (toks pažeidimas nustatytas ir nagrinėjamoje byloje), per vos 3 m. laikotarpį ketvirtą kartą nustatytas pažeidimas, kuomet vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, iš ko seka, kad P. S. apskritai šį draudimą ignoruoja. Aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip neigiamai charakterizuojančias asmenį, rodančias, jog P. S. nelinkęs keisti neteisėto elgesio. Apeliacinės instancijos teismas tokioms išvadoms visiškai pritaria ir konstatuoja, jog teigiamai asmenį charakterizuojantys duomenys (darbinės veiklos turėjimas, šeimos sukūrimas, rūpinimasis tėvu) neatsveria jo veiksmų pavojingumo, atitinkamai negali būti pagrindu sušvelninti aptariamą administracinio poveikio priemonę. Nors skunde nurodoma, kad 30 000 EUR konfiskavimas P. S. yra nepakeliama finansinė našta, vis tik, jokių duomenų apie sunkią asmens finansinę padėti nepateikta. Bylos duomenys patvirtina, kad P. S. yra darbingo amžiaus, dirbantis, (duomenys neskelbtini) pareigas užimantis asmuo, taigi, turi galimybę įvykdyti jam skirtą poveikio priemonę.

Aukštesniojo teismo vertinimu, priimdamas sprendimą dėl turto dalies konfiskavimo pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aukščiau aptartas aplinkybes. Pastebėtina, jog 2026 m. birželio 26 d. nutarimu iš P. S. buvo konfiskuota net 117 780 EUR automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nuspręsta konfiskuoti tik dalį transporto priemonės vertės, ji sumažinta beveik 4 kartus. Toks konfiskuotino turto vertės sumažinimas yra reikšmingas ir priimtas įvertinus ne tik jau aptartas neigiamai, bet ir teigiamai pažeidėją charakterizuojančias aplinkybes (darbinę veiklą, rūpinimąsi šeimos nariais), jų pusiausvyrą. Pastebėtina, kad įvertinus aukščiau aptartą P. S. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei kiekį, pirmosios instancijos teismas net pernelyg švelniai įvertino pažeidėjo pavojingumą, nurodydamas, kad jis nesiekia nuolatinio ar ypač atsainaus lygmens. Nesutiktina, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai buvo atsižvelgta į ankstesnius P. S. baustumus. Nors šis faktas, kaip kvalifikuojantis požymis, iš tiesų patenka į ANK 424 straipsnio 5 dalies sudėtį, vis tik, jis turėjo būti įvertintas ir kaip asmenį charakterizuojantis faktas, aktualus sprendimui dėl administracinio poveikio priemonių priimti, todėl pirmosios instancijos teismo įvertintas pagrįstai.

Apeliantas akcentuoja, kad pažeidėjui už padarytą pažeidimą skirta nuobauda artima minimaliam dydžiui, teisės atėmimo terminas taip pat trumpesnis už sankcijos minimumą, tuo tarpu konfiskuotiną turto dalis nustatyta dvigubai didesnė už didžiausią praktikoje išieškotą sumą, kuri žymiai viršija net maksimalią ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą. Čia pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo paties pažeidėjo skundą, kuriuo buvo prašoma švelninti jam jau paskirtas administracinio poveikio priemones, taigi, negalėjo pasunkinti jo teisinės padėties ir nesprendė dėl ilgesnio specialiosios teisės atėmimo termino ar baudos dydžio, kuri iš viso nebuvo skundžiama. Atsakydamas į skundo argumentus argumentuotai apylinkės teismas išdėstė, kodėl nustatytas 17 mėnesių terminas negali būti dar labiau mažinamas. Atitinkamai pažeidėjo įžvelgiamas prieštaringumas yra nepagrįstas. Tiek dėl baudos tiek dėl specialiosios teisės atėmimo sprendimą jau buvo priėmusi Institucija. Taip pat pažymėtina, kad konfiskuotinos transporto priemonės ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos dydis negali būti siejamas su pažeidėjui paskirtos baudos dydžiu, tai yra savarankiškos poveikio priemonės, juo labiau, kad skirtinos baudos dydį apibrėžia straipsnio sankcija, kuri, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, iš esmės visuomet yra mažesnė, nei konfiskuotino turto vertė. Nagrinėjamu atveju, įvertinus individualias byloje nustatytas aplinkybes, taikytinos priemonės proporcingumą, konfiskuotina turto vertė sumažint net keturis kartus.

Atsakant į apelianto argumentą, jog konfiskuotinas turto vertė neturėtų būti siejama su atsitiktine automobilio kaina, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje būtent ir įvertino labai didelę vairuoto automobilio vertę bei ženkliai ją sumažino. Aptartas teismo sprendimas tinkamai pagrįstas ir motyvuotas, dar labiau lengvinti sistemingai nusižengimus darančio asmens teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. P. S. žinodamas savo neteisėto elgesio pasekmes pats prisiėmė riziką vairuoti tokios didelės vertės automobilį, tuo tarpu jokios anksčiau dėl analogiško pobūdžio nusižengimų taikytos administracinio poveikio priemonės nebuvo pakankamos atgrasyti nuo tokio elgesio pasikartojimo, taigi, nepasiekė prevencinių tikslų. Finansinės pasekmės pažeidėjui buvo žinomos ir yra natūrali administracinės atsakomybės dalis. Vien tai, jog skunde nesutinkama su nustatytu konfiskuotina suma, nesudaro pagrindo ją mažinti.

Prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą pažeidėjo atstovas apeliuoja į kylančius nepatogumus ne tik P. S., bet ir jo artimiesiems – P. S. rūpinasi tėvu, kuriam nustatytas nuolatinės priežiūros ir slaugos poreikis. Vis tik, aukštesnysis teismas neįžvelgia esmingų kliūčių P. S. įgyvendinti savo kaip sūnaus pareigą ir neturint teisės vairuoti, juo labiau, kad, kaip pats nurodė apeliaciniame skunde, šiuo metu turi vairuotoją. Kaip minėta, P. S. yra eilę kartų baustas už analogiškus KET pažeidimus ir žinojo tokio savo elgesio rizikas, įskaitant ir galimą teisės vairuoti pakartotinį atėmimą bei dėl to galimus sunkumus buityje. Nežiūrint į tai, savo elgesio nekeičia, atitinkamai turi prisiimti ir tokias savo elgesio pasekmes. Pastebėtina, kad paskutinį kartą 2024 m. liepos 22 d. nutarimu už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 23 mėnesiams, t. y. dar ilgesniam terminui, nei nagrinėjamu atveju. Akivaizdu, jog ši priemonė nepasiekė savo tikslų. Atsižvelgiant į tai, už eilinio analogiško administracinio nusižengimo padarymą dar labiau sutrumpinti 2026 m. birželio 26 d. nutarimu jam paskirtą, ir taip mažesnį už sankcijos minimumą 17 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą, nėra jokio pagrindo. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai pagrįstas ir teisingas, todėl paliktinas galioti.

Įvertinęs administracinio nusižengimo bylos įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas Institucijos 2026 m. birželio 26 d. nutarimą ir sumažindamas iš P. S. išieškotiną konfiskuotino automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą nuo 117 780 eurų iki 30 000 eurų, tačiau netrumpindamas paskirtos teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino, tinkamai įvertino P. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Tokios administracinio poveikio priemonės nėra per griežtos, jos yra teisingos ir proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui. Dar labiau mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą arba trumpinti paskirtos specialios teisės vairuoti atėmimo terminą, kaip prašoma apeliaciniu skundu, jame išdėstytais argumentais, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti P. S. atstovo advokato A. Pėstininko apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.