Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) SUA1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys byloje SUA1 ir akcinė bendrovė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Kauno apylinkės teismas 2026 m. birželio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir, be kita ko, iš jos priteisė suinteresuotam asmeniui SUA1 7 224,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėta nutartis įsiteisėjo 2026 m. birželio 26 d.

Pareiškėja PRS1 pateikė prašymą atidėti ir išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, mokant kas mėnesį pagal grafiką, po atlyginimų išmokėjimo dienos, po 300,00 Eur, mokėjimo laikotarpis 24 mėnesiai. Pareiškėja nurodė, kad viena augina nepilnametį sūnų, vaiko išlaikymui lėšų negauna; mėnesinės pajamos iš darbo užmokesčio sudaro 1 600 Eur. Taip pat nurodė, kad turi dvi paskolas, kurių bendra mokėjimo suma sudaro 518,44 Eur.

Suinteresuotas asmuo SUA1 atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti, priteisti jai iš pareiškėjos 1 388,48 Eur papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas; išduoti vykdomąjį raštą dėl 2026 m. liepos 13 d. prašyme ir šiame atsiliepime nurodytų bylinėjimosi išlaidų priverstinio išieškojimo iš pareiškėjos. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išdėstyti įsiteisėjusios nutarties įvykdymo tvarką 2 kalendoriniams metams. Be to, pareiškėjos prašymas yra grindžiamas žinomai melagingomis aplinkybėmis, dalis reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjos turtinę padėtį (ją vertinti), prašyme nutylima. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes apie jos vienos išlaikomą vaiką, kurie (įrodymai) patvirtintų, kad pareiškėja ir vaiko tėvas yra nutraukę santuoką (arba gyvena skyriumi, jeigu niekada nebuvo sudarę santuokos), o vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su pareiškėja; kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš vaiko tėvo buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis; dėl tokio teismo sprendimo nevykdymo pareiškėja kreipėsi į antstolį; vaiko tėvui nevykdant išlaikymo prievolės, pareiškėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV) siekdama gauti vaiko išlaikymo išmokas. Kritiškai vertindama pareiškėjos argumentus apie gaunamas pajamas, akcentavo, jog pareiškėja nutyli, kad remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 4 patalpos-butai, 1 kito pobūdžio statinys ir 1 žemės sklypas. Be to, pareiškėja kartu su A.B., kuris yra pareiškėjos sūnaus tėvas (neva neteikiantis išlaikymo) tiesiogiai valdo juridinį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjai priklauso kontrolinis akcijų paketas – 8 vnt. iš viso 10 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų. Pagal viešai prieinamus minėtos bendrovės finansinius duomenis, bendrovė nuo 2022 m. veikia pelningai, o pavyzdžiui, 2025 m. sugeneravo 1 203 570,00 Eur pardavimo pajamų, o bendrovės turimas (ir balansine, o ne rinkos verte) apskaitytas ilgalaikis turtas (202 584,00 Eur) ir trumpalaikis turtas (943 736,00 Eur) viršijo mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (816 486,00 Eur), kas reiškia, kad bendrovė yra moki. Suinteresuoto asmens vertinimu, iš to akivaizdu, jog pareiškėja disponuoja kitu vertingu turtu – bendrovės akcijomis, kurių turi ir pareiškėjos sūnaus tėvas (dėl ko mažai tikėtina, kad jis negali teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymo, jeigu šalys apskritai šiai dienai gyvena skyriumi arba yra nutraukusios santuoką). Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja yra ir bendrovės direktorė. Todėl, anot suinteresuoto asmens, akivaizdu, jog pareiškėja, būdama bendrovės direktore ir sprendimų priėmimo procesą kontroliuojančia akcininke, pati sprendžia dėl jai mokėtino darbo užmokesčio dydžio, dėl ko duomenų apie gaunamą darbo užmokestį negalima laikyti objektyviais ir pagrįstais. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja turi realias galimybes nutartį įvykdyti nedelsiant, be kita ko, realizuojant ar įkeičiant dalį nekilnojamojo turto, paskirstant bendrovės pelną (išsimokant dividendus) ar padidinant sau mokamą darbo užmokestį, tačiau elementariai siekia nutartį įvykdyti išimtinai jai palankiu būdu ir suinteresuoto asmens interesų pažeidimo sąskaita. Dėl pareiškėjos nurodytų kreditorinių įsipareigojimų atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjos banko sąskaitos išrašą, pareiškėja išankstinio kredito grąžinimui 2026 m. gegužės 12 d. skyrė net 2 000,00 Eur sumą, kas sudaro daugiau nei 1 pareiškėjos per mėnesį gaunamo darbo užmokesčio dydį ir beveik 4 mėnesių dydžio kreditorinių įsipareigojimų sumą. Mano, kad pareiškėjos faktiniai veiksmai patvirtina, jog ji turi laisvų piniginių lėšų, kadangi mažai tikėtina, jog apdairus ir rūpestingas asmuo, turėdamas finansinių sunkumų, savo noru sumokėtų papildomą 2 000,00 Eur sumą bankui, taip įvykdydamas dalį piniginės prievolės prieš terminą. Vienkartinė 2 000,00 Eur įmoka sudaro beveik 28 procentus visos priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos ir akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjos deklaruojama sunki turtinė padėtis neatitinka tikrovės. Taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėja siekia, kad nutarties vykdymas būtų išdėstytas 2 metų laikotarpiui, tačiau nuo pat 2026 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo nėra atlyginusi bylinėjimosi išlaidų jokia apimtimi, kas reiškia, kad ji elementariai siekia sukurti kuo daugiau nepatogumų suinteresuotam asmeniui ir (ar) vilkinti iš jos suinteresuoto asmens naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, nutarties vykdymo išdėstymas prašyme nurodytam ar bet kokiam kitam laikotarpiui grubiai pažeistų suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad yra senyvo amžiaus ir po savo motinos mirties serga (duomenys neskelbtini), jaučia nuolatinį nerimą ir dėl to jai yra paskirtas medikamentinis gydymas. Be to, ji šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, jokių socialinių išmokų negauna, dėl ko jai yra reikalingos piniginės lėšos.

Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, atskirsdama į suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad vaikui išlaikymas iš tėvo nėra priteistas, kadangi vaiko tėvas praleidžia pakankamai daug laiko su vaiku, tarp jų glaudus ryšys, vežasi atostogų, apmoka būrelį, ir kt. Dėl nekilnojamojo turto paaiškino, kad butai ir kiti statiniai su žeme, adresu (duomenys neskelbtini), apleistas senas, medinis - butais išskirstytas atskiromis dalimis, be kanalizacijos ir dujų, negyvenamas. Kitame bute gyvena pareiškėjos motina, (duomenys neskelbtini). Dėl buto, kuriame gyvena pareiškėja, yra įsipareigojimas bankui, (duomenys neskelbtini), dėl buto, (duomenys neskelbtini), taip pat yra įsipareigojimai bankui, pirktas kaip investicija. Dėl įmonės (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad ji buvo įsteigta vieno akcininko A.B. 2004 m.; ją įdarbino 2009 m.; akcijas A.B. perleido 2019 m., 8 vnt. Pažymėjo, kad jos akcijų turėjimas niekaip neįtakoja jos pajamų, kadangi nei karto bendrovėje nebuvo mokami dividendai ar kiti mokėjimai. Atkreipė dėmesį, kad įmonės pelnas 2025 m. buvo 3 690 Eur, 2024 m. – 27 800 Eur. Įmonės valdomas turtas priklauso įmonei ir padeda uždirbti įmonės pelną. Įmonės turtas jai nepriklauso ir nepriklausė ir jai asmeniškai negeneruoja pajamų. Dėl anksčiau grąžintos paskolos dalies paaiškino, jog jai motina B.C. perveda pinigų, kuriuos ji kaupia ir nori greičiau sumažinti paskolos dalį. Dėl jokia apimtimi neatlygintos bylinėjimosi išlaidų sumos pažymėjo, kad susirašinėjo su suinteresuoto asmens atstovu, suprato, kad susitarimo nepavyks surasti, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis. Prašė atmesti suinteresuoto asmens prašymą vėl priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 3 d. yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nutarė pareiškėjos PRS1 prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo patenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui SUA1 priteistą iš pareiškėjos PRS1 7 224,93 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, mokant po 301,04 Eur kiekvieną mėnesį, įmoką sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, mokėjimų pradžios mėnesiu laikant sekantį mėnesį po to, kurį įsiteisės sprendimas (nutartis), kuriuo galutinai išspręstas šis ieškovės prašymas dėl sprendimo išdėstymo; nesuėjus mokėjimo terminui (pagal šią nutartį), atsakovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti; suinteresuoto asmens SUA1 prašymą dėl 2026 m. liepos 13 d. prašyme ir atsiliepime nurodytų bylinėjimosi išlaidų priverstinio išieškojimo iš pareiškėjos PRS1 atmesti.

Teismas nurodė, jog įvertinus pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jos turtinė padėtis iš tiesų objektyviai trukdo jai pilna apimtimi iš karto įvykdyti skolinius įsipareigojimus suinteresuoto asmens atžvilgiu. Išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrindžia pareiškėjos padėtį ir kodėl pareiškėja dėl objektyvių priežasčių negalėtų iš karto įvykdyti teismo nutarties sumokant priteistą sumą. Pareiškėja nuo 2026 m. rugpjūčio 11 d. gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, viena augina nepilnametį sūnų, negauna nepilnamečio vaiko išlaikymo, vykdo bankinius įsipareigojimus Urbo bankui, kuriam mėnesinė paskolos dengimo suma 374,49 Eur, Vilniaus bankui – mėnesinė paskolos dengimo suma 143,95 Eur. Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėja piktybiškai siekia išvengti prievolės. Taip pat byloje nėra duomenų, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens finansinę padėtį. Teismas sprendė, kad nustatyta mokėjimo tvarka maksimaliai atitiks esamą pareiškėjos turtinę padėtį, užtikrins realų sprendimo įvykdymą ir nepažeis šalių interesų. Teismo vertinimu, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteista 7 224,93 Eur suma fiziniam asmeniui yra didelė, todėl darytina išvada, kad sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai neadekvačiai apsunkintų pareiškėjos padėtį ir tai jai taptų itin sunkia finansine našta. Anot teismo, siekiant sudaryti pareiškėjai sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti suinteresuoto asmens teisėtus interesus, yra tikslinga pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui priteistą iš pareiškėjos 7 224,93 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, mokant po 301,04 Eur kiekvieną mėnesį, visas įmokas sumokant iki einamojo mėnesio dienos 20 dienos. Tokia suma iš esmės atitinka ir CPK 736 straipsnyje nurodomų maksimalių iš ieškovės pajamų išskaitytinų sumų dydį ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Pareiškėjos prašymą patenkinęs, teismas atmetė suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu atkreipęs dėmesį, jog į bylą nepateikta duomenų, kad SUA1 būtų kreipusis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai suteikimo. Be to, teismas nurodė, jog priėmus šią nutartį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, darytina išvada, kad nėra suėjęs skolininkei skolos mokėjimo terminas, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetamas.

Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, perduoti vykdomojo rašto išdavimo suinteresuotam asmeniui klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

Suinteresuoto asmens vertinimu, skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai aiškino bei taikė CPK 284 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Mano, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos turtinė padėtis objektyviai trukdo jai pilna apimtimi iš karto įvykdyti skolinius įsipareigojimus suinteresuotam asmeniui pagal teismo priimtą bei įsiteisėjusią nutartį, suabsoliutinant pareiškėjos pateiktus duomenis apie jos gaunamas 1 600,00 Eur dydžio mėnesines darbines pajamas (darbo užmokestį) „į rankas“, o nuo 2026 m. rugpjūčio 11 d. – gaunamą nedarbo išmoką bei kreditorinius įsipareigojimus. Pakartotinai akcentuoja pareiškėjos prašyme nutylėtą informaciją apie jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, atkreipdama dėmesį į to turto vidutinę rinkos vertę, ne mažesnę nei 398 304,49 Eur. Pažymi, kad viešame registre nurodytos vertės yra nustatytos VĮ Registrų centro naudojamu masinio vertinimo būdu, o individualiai nustatytos šio nekilnojamojo turto (jo dalių) vertės būtų ženkliai didesnės, remiasi internetinės svetainės „Aruodas“ skelbimais apie panašioje vietoje esančių turto objektų pardavimą. Mano, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto (jo dalių) vertė rinkoje yra ženkliai didesnė, kas suponuoja dar geresnę pareiškėjos turtinę padėtį. Be kita ko, atkreipia dėmesį apie pačios pareiškėjos nurodytus duomenis apie vieno iš butų pirkimą investicijai, kas anot suinteresuoto asmens, patvirtina, jog pareiškėja turi piniginių lėšų ne tik pragyvenimui, tačiau ir investavimui ir akivaizdu, kad pareiškėja iš šio nekilnojamojo turto, vertinant įsigijimo tikslą, dar ir galimai gauna pajamas (pavyzdžiui, nuomos). Atkreipdama dėmesį į VĮ Registrų centro duomenis, daro prielaidą, jog nekilnojamojo turto įsigijimas didžiąja dalimi buvo apmokėtas pareiškėjos nuosavu kapitalu. Neginčydama pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl bendrovės turto atskirtinumo nuo jos akcininkų turto, pažymi, jog tai nepaneigia fakto, kad pareiškėja disponuoja bendrovės, kurios finansiniai rodikliai yra teigiami, vertybiniais popieriais (akcijomis). Dėl pareiškėjos aplinkybių apie darbo santykių pabaigą ir nedarbo išmokos gavimą, mano, jog darbo užmokestis ir nedarbo socialinio draudimo išmoka, nevertinant pareiškėjos turimo itin vertingo nekilnojamojo turto, savaime neatspindi tikrosios pareiškėjos turtinės padėties gaunamų pajamų prasme, kadangi pareiškėja pati paaiškinimuose pripažino, jog dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto nusipirko investiciniais tikslais, todėl pagrįstai manytina, kad toks turtas yra skirtas ekonominei naudai (pavyzdžiui, nuomos pajamoms) gauti. Atkreipia dėmesį ir į pareiškėjos pateiktų duomenų apie jos pajamų mėnesinį dydį pagal pateiktus sąskaitų išrašus, vaiko išlaikymą, prieštaringumą.

Taip pat akcentuoja, jog svarbu atsižvelgti ir į pareiškėjos nesąžiningą procesinį elgesį, pasireiškusį neatskleidžiant ir slepiant reikšmingus duomenis apie faktinę turtinę padėtį. Pažymi, jog pareiškėja disponuoja didelės vertės nekilnojamuoju turtu, kuris gali būti ne tik realizuojamas, bet ir įkeičiamas, siekiant gauti piniginių lėšų nutarties įvykdymui. Todėl vien aplinkybė, kad pareiškėja turi 518,44 Eur dydžio mėnesinius kreditorinius įsipareigojimus, negalėjo ir negali būti vertinama izoliuotai ir savaime pagrįsti nutarties vykdymo išdėstymą, juolab kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vidutinė vertė daugiau kaip 768 kartus viršija nurodomų mėnesinių kreditorinių įsipareigojimų dydį (ir galimai ženkliai daugiau vertinant, kad tikroji turto vertė yra gerokai didesnė). Papildomai pažymi, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto (jo dalių) vertė ženkliai viršija ne tik jos nurodomus mėnesinius, bet ir bendrą (visos apimties) neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams (kredito įstaigoms) sumą.

Be to, anot suinteresuoto asmens, šiuo atveju nėra nustatyta viena iš esminių sąlygų, būtinų sprendimo vykdymo išdėstymui – objektyvaus pagrindo manyti, kad per išdėstytą laikotarpį pareiškėjos finansinė padėtis pagerės ir ji realiai įgis didesnes galimybes įvykdyti įsiteisėjusią nutartį. Esant tokioms aplinkybėms, nutarties vykdymo išdėstymas skundžiama nutartimi ne tik neatitinka teismų praktikos, bet ir faktiškai reiškia nepagrįstą ir absoliučiai formalų instituto taikymą, nesant jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad ateityje pareiškėja nutartį įvykdys lengviau. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nutarties vykdymo išdėstymas skundžiama nutartimi grubiai pažeidžia suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus bei suteikia pareiškėjai nepagrįstą procesinį pranašumą. Atkreipia dėmesį, kad pati yra senyvo amžiaus, po motinos mirties serga (duomenys neskelbtini), jaučia nuolatinį nerimą, dėl ko jai yra paskirtas medikamentinis gydymas, šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, negauna jokių socialinių išmokų, todėl jai yra objektyviai reikalingos piniginės lėšos. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidoms panaudojo visas turėtas santaupas, o dalį lėšų buvo priverstas skolintis iš savo sūnaus. Teismo nutartimi pripažinus pareiškėjos reikalavimus nepagrįstais, ji turėjo ir turi teisėtą lūkestį, jog visas priteistas bylinėjimosi išlaidas ji atgaus iš karto. Be kita ko, atkreipia dėmesį į pareiškėjos nesąžiningą elgesį teismo posėdyje, kai ji teikė prieštaringus paaiškinimus dėl asmeninio testamento surašymo ir pasirašymo aplinkybių. Mano, jog teismas, neįvertinęs pareiškėjos nesąžiningumo ir procesinio elgesio visumos, nepagrįstai jos pateiktiems duomenims dėl nutarties išdėstymo suteikė didesnę įrodomąją reikšmę ir, remdamasis jais, padarė neteisingą išvadą apie būtinybę išdėstyti nutarties vykdymą 2 kalendoriniams metams.

Laiko teisiškai nepagrįstu ir teismo motyvą dėl CPK 736 straipsnio taikymo. Pažymi, kad aplinkybė, jog nustatyta mėnesinė įmoka atitinka tai, kas ir taip būtų išskaitoma iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar kitų pajamų pagal CPK 736 straipsnio normą, nepagrindžia išvados, kad visas vykdymo procesas turi būti apribotas ir negalimas išieškojimas iš kito pareiškėjos turto. Skundžiama nutartimi nepagrįstai suteiktas prioritetas pareiškėjos turto apsaugai, nors akivaizdu, kad vykdymo procese netgi nereikėtų atlikti išieškojimo iš pareiškėjos gyvenamojo būsto, tam pakanka ir kito turto, kurį asmeninės nuosavybės teise ji valdo.

Be kita ko, prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja 2026 m. rugpjūčio 26 d., t. y. likus vos dviem dienoms iki 2026 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, pateikė paaiškinimus su papildomais duomenimis apie savo turtinę padėtį, todėl suinteresuotas asmuo objektyviai neturėjo pakankamai laiko sureaguoti ir iki posėdžio surinkti ir teismui pateikti šiuos pareiškėjos teiginius paneigiančius įrodymus. Be to, poreikis pateikti dalį šiame skunde nurodomų papildomų įrodymų iškilo tik po to, kai buvo priimta ir suinteresuotam asmeniui įteikta skundžiama nutartis, kurioje pirmosios instancijos teismas rėmėsi selektyviais pareiškėjos nurodytais duomenimis apie jos turtinę padėtį ir jais grindė prašymo tenkinimą, nevertinant įrodymų visumos ir pareiškėjos nutylėtų aplinkybių.

Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymi, kad šalių byloje interesai yra priešingi, šis naujas procesas dėl sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo kilo dėl pareiškėjos atliktų veiksmų (pateikto prašymo), todėl suinteresuoto asmens naudai turi būti priteisiamos visos su šiuo procesu susijusios bylinėjimosi išlaidos. Be to, kritiškai vertina ir skundžiamos nutarties dalį dėl suinteresuoto asmens atmesto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog pareiškėja prašymu siekė nutarties išdėstymo jos naudai, todėl dėl tokio savarankiško proceso suinteresuotam asmeniui atitekusi bylinėjimosi išlaidų našta negali būti perkeliama (paliekama) jam. Be to, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimas yra asmens teisė, o ne pareiga ir joks teisės aktas nenustato, jog pasinaudojimas šia teise yra būtina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sąlyga. Teisė laisvai pasirinkti savo atstovą ir gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies nesiejama su tuo, ar asmuo turėjo teorinę galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, priešingu atveju, būtų nepagrįstai suvaržyta kiekvieno asmens teisė laisvai pasirinkti advokatą.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmiausia pasisakytina dėl naujų įrodymų prijungimo, būtent apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų (dėl pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto), duomenų apie skelbimus iš internetinės svetainės „Aruodas“, suinteresuoto asmens pajamų mokesčių deklaracijos, Sodros informacijos apie suinteresuoto asmens valstybinį socialinį draudimą, sąskaitos išrašo. Pažymėtina, kad pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Šiuo atveju, įvertinęs apeliantės prie atskirojo skundo pridėtus įrodymus, be kita ko atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė pateiktais duomenimis grindžia savo atskirojo skundo argumentus, iš esmės papildydama jau pirmosios instancijos teismui pateiktą poziciją, taip pat tai, kad pareiškėja su minėtais dokumentai turėjo teisę susipažinti ir dėl jų atsiliepti / atsikirsti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie gali turėti reikšmės nagrinėjamam klausimui, įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie yra priimami.

Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Taigi, teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Visgi, jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu, numatančiu, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje be kita ko atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taip pat paminėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), todėl procesinė našta įrodyti reikšmingas (išskirtines) aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimą, tenka tokį prašymą teikiančiai šaliai.

Taip pat svarbu pažymėti, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, kad priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024).

Aptariamu atveju, ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui SUA1 iš pareiškėjos priteistos 7 224,93 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos mokėjimo išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui, nustatęs, kad pareiškėjos turtinė padėtis objektyviai trukdo jai pilna apimtimi iš karto įvykdyti skolinius įsipareigojimus suinteresuoto asmens atžvilgiu, akcentuodamas, kad pareiškėja nuo 2026 m. rugpjūčio 11 d. gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, viena augina nepilnametį sūnų, negauna nepilnamečio vaiko išlaikymo, vykdo bankinius įsipareigojimus UAB Urbo bankui (mėnesinė paskolos dengimo suma 374,49 Eur), Vilniaus bankui (mėnesinė paskolos dengimo suma 143,95 Eur). Taigi, iš skundžiamo procesinio sprendimo matyti, kad jis iš esmės grindžiamas pareiškėjos pateiktais duomenimis apie jos gaunamas pajamas, įsipareigojimus kitiems turimiems kreditoriams, aplinkybe apie išlaikomą vaiką. Tačiau, kaip jau minėta, vien tik pareiškėjos kaip sunki deklaruojama jos turtinė padėtis savaime negalėtų lemti būtinybės išdėstyti sprendimo įvykdymą. Juo labiau, kai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų ir nepakanka pripažinti, kad pareiškėjos turtinė padėtis šiuo atveju yra tokia bloga, jog sudarytų pagrindą konstatuoti išimtinį atvejį įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymui. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, joje buvo paminėti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens argumentai, taip pat susiję ir su suinteresuoto asmens pastebėjimais apie pareiškėjos turimą nekilnojamąjį turtą, jos dalyvavimą įmonės valdyme, ir kt., tačiau, kaip teisingai pastebėjo apeliantė, pirmosios instancijos teismas dėl tokių aplinkybių nepasisakė ir priimdamas procesinį sprendimą jų neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų visumos kontekste. Neneigiant pareiškėjos akcentuotų ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl pareiškėjos pajamų (darbo užmokesčio, vėliau nedarbo socialinio draudimo išmokos) bei turimų jos įsipareigojimų pagal paskolos sutartis minėtiems kreditoriams, atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys, tarp kurių ir Nekilnojamojo turto registro išrašai, taip pat patvirtina, kad pareiškėja turi ir nekilnojamojo turto, t. y. jai nuosavybės teise priklauso bent keli nekilnojamojo turto objektai (dalis žemės sklypo bei gyvenamojo namo su statiniais (duomenys neskelbtini); butas, (duomenys neskelbtini) (įregistruota hipoteka); butas, (duomenys neskelbtini) (įregistruota hipoteka); butas, (duomenys neskelbtini), dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės su dviračių saugyklomis, (duomenys neskelbtini). Ir nors pareiškėja dar klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teikdama papildomus paaiškinimus akcentavo, kad viename iš butų gyvena ji, kitame jos motina, kitas apleistas ar negyvenamas, tačiau tokie deklaratyvūs paaiškinimai nepaneigia faktinės situacijos, kad be gyvenamo būsto pareiškėja nuosavybės teise (nors daliai turto registruota ir hipoteka) turi dar kelis nekilnojamojo turto objektus, kurių vien vidutinė rinkos vertė, apeliantės skaičiavimu pagal VĮ Registrų centro duomenis, gali siekti apie 400 000 Eur. Negana to, kaip teisingai pastebėta ir apeliantės, pati pareiškėja užsiminė apie vieno iš turto objektų įsigijimą investiciniais tikslais, kas leidžia daryti prielaidą apie siekį generuoti pasyvias pajamas, didinti turimo kapitalo vertę, kas irgi niekaip nekoreliuoja su asmens mėginimu pagrįsti savo sudėtingą turtinę padėtį siekiant procesiniu sprendimu priteistos sumos išdėstymo ilgesniam laikotarpiui. Šiame kontekste iš byloje esančių duomenų kyla pagrįstų abejonių ir dėl galimų papildomų pareiškėjos pajamų (nors byloje tokios aplinkybės ir nebuvo atskleistos), pavyzdžiui, kaip nurodyta byloje pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio minėto buto (duomenys neskelbtini) yra sudaryta nuomos sutartis. Be paminėto, kaip patvirtina bylos duomenys, tarp jų ir VĮ Registrų centro duomenys apie juridinių asmenų dalyvius, pareiškėjai priklauso ir kontrolinis akcijų paketas įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), kuri, byloje pateiktais duomenimis, veikia pelningai, ir kuriai pareiškėja vadovavo; iš byloje pateikto VSDFV Panevėžio skyriaus 2026 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašo, matyti, kad tik nuo 2026 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjai paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Be kita ko, kritiškai vertintina ir pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjos padėtį taip pat neva pagrindžiančios aplinkybės apie jos vienos auginamą nepilnametį vaiką, negaunant vaiko išlaikymo ir pan. Pažymėtina, kad tokie pareiškėjos dėstyti argumentai byloje nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad tokios aplinkybės ženkliai (aiškia apimtimi) įtakoja pareiškėjos turtinę padėtį ir yra reikšmingas jos prašymą (dėl sprendimo vykdymo išdėstymo) pagrindžiantis argumentas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati pareiškėja savo papildomuose paaiškinimuose yra užsiminusi, kad vaiko tėvas praleidžia pakankamai daug laiko su vaiku, vežasi jį atostogų, apmoka būrelį, rūpinasi kitais jo poreikiais (norais), tokiu būdu pati pripažindama vaiko tėvo dalyvavimą vaiko išlaikyme, tačiau tuo pačiu neatskleisdama aiškios teikiamo išlaikymo apimties.

Taigi, jau vien dėl paminėtų byloje nustatytų aplinkybių, pirmiausia atsižvelgiant į turimą nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo pareiškėjos turtinę padėtį laikyti sudėtinga, objektyviai nesudarančią jokių galimybių vykdyti įsiteisėjusį procesinį sprendimą aptariamoje apimtyje. Be kita ko atkreiptinas dėmesys ir į pareiškėjos elgesį sprendžiamo klausimo kontekste, kai, teikdama prašymą teismui, nurodytų aplinkybių (apie turimą turtą, ir pan.) net nepaminėjo, tik vėliau šiuo aspektu pateikė paaiškinimus, jau atsikirsdama į suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentus. Negana to, prašydama priteistos sumos mokėjimo išdėstymo, procesiniam sprendimui, kuriuo priteista aptariama suma, įsiteisėjus dar 2026 m. birželio mėnesį, pati nedėjo jokių pastangų bent kažkokia apimtimi sumažinti turimą skolą suinteresuotam asmeniui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad sprendimo vykdymo išdėstymo institutas, nors ir yra skirtas sureguliuoti išskirtines situacijas, kai skolininkui yra objektyviai apsunkinta galimybė vykdyti teismo sprendimą ir yra įrodyta perspektyva dėl padėties pagerėjimo, tačiau negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas. Bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2026). Atitinkamai kritiškai vertintina ir pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė dėl priteistos sumos dydžio reikšmingumo pareiškėjai kaip fiziniam asmeniui, dėl ko, anot teismo, sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai neadekvačiai apsunkintų pareiškėjos padėtį ir tai jai taptų itin sunkia finansine našta. Manytina, kad toks vertinimas anksčiau paminėtų aplinkybių kontekste nėra teisingas būtent kreditorės (suinteresuoto asmens) atžvilgiu, kuri, remdamasi byloje pateiktais duomenimis iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VSDFV, sąskaitos išrašu, taip pat akcentavo, kad pati niekur nedirba, jokių socialinių išmokų negauna, dėl ko jai yra reikalingos piniginės lėšos. Byloje šie duomenys nepaneigti. Apeliantė (kurios naudai įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu priteista minėto dydžio suma, patirta išimtinai dėl pareiškėjos inicijuoto teisminio proceso) taip pat yra fizinis asmuo, susidariusioje situacijoje turintis teisėtą lūkestį kuo greičiau susigrąžinti vykusiame teisiniame procese patirtas ir teismo jai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Iš kilusio ginčo matyti, kad pareiškėja šiuo atveju siekia būtent jai patogių sprendimo vykdymo sąlygų, tačiau jai neturėtų būti suteiktas nepagrįstas pranašumas, o įvertinus anksčiau paminėtas byloje nustatytas aplinkybes, šiuo atveju tokia situacija kaip tik ir susiklostė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus pareiškėjos prašymą, buvo ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir iškreipta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, pažeisti lygiateisiškumo, teisingumo principai.

Įvertinus paminėtą, konstatuotina, kad jokios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, šioje konkrečioje byloje nenustatytos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetamas. Atitinkamai prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į priimtą procesinį sprendimą, turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Suinteresuotas asmuo prašė priteisti iš pareiškėjos 1 388,48 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė suteiktų paslaugų ataskaitą, PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, 1 388,48 Eur sumai, bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Aptariamu atveju, pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė, kadangi pareiškėjos prašymas buvo patenkintas, tačiau kartu teismas atkreipė dėmesį, jog suinteresuotas asmuo nurodydamas apie savo sunkią finansinę padėtį, naudojosi profesionalaus teisininko (advokato) pagalba, o duomenų, kad būtų kreipęsis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, į bylą nepateikė. Visgi, toks pastebėjimas nagrinėjamo ginčo kontekste vertintinas kritiškai. Paminėta aplinkybė dėl nepasinaudojimo nemokama teisine pagalba neturėtų šiuo atveju užkirsti kelio suinteresuotam asmeniui susigrąžinti teisinei pagalbai patirtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas atmestas, pareiškėjos ir aptariamo suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, įvertinus priežastis, lėmusias tokių išlaidų atsiradimą (pareiškėjos inicijuotas klausimo nagrinėjimas), spręstina, kad suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo sumokėjo už teisines paslaugas 2026 m. III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2026 m. I ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 2 554,20 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą parengimą yra 1 021,68 Eur (2 554,20 Eur × 0,4). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma viršija paminėtą rekomenduojamą dydį, ir nenustačius pagrindo nuo jo nukrypti, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteistina minėta 1 021,68 Eur bylinėjimosi išlaidų suma pirmojoje instancijoje.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Apeliantė taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisimo, prašydama priteisti jai iš pareiškėjos 977,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančią PVM sąskaitą faktūrą, suteiktų paslaugų ataskaitą bei mokėjimo nurodymą.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas patenkintas, jos ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.15 papunktyje nurodyto maksimalaus užmokesčio už atskirojo skundo parengimą dydžio, apeliantės prašymas tenkinamas ir jos naudai iš pareiškėjos priteistina 977,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos PRS1 prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti; priteisti suinteresuotam asmeniui SUA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš pareiškėjos PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 1 021,68 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt vieną eurą ir 68 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje.

Klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui SUA1 iš pareiškėjos PRS1 977,08 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 8 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.