- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-14
- Bylos Nr.
- e2-296-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00180-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- M. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo M. T. prašymas dėl preliminaraus sprendimo vykdymo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Luminor Lizingas (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui M. T. (toliau – ir atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 153 793,36 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka priimant preliminarų sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 153 793,36 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (153 793,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 064 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas 2025 m. gruodžio 11 d. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė sudaryti taikos sutartį ir mokėjimus išdėstyti penkerių metų laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė atsakovui 20 dienų terminą nutartyje nustatytiems prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo trūkumams pašalinti.
5. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo 2025 m. gruodžio 11 d. procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir jį grąžino atsakovui.
Šalies argumentai
6. Atsakovas 2026 m. sausio 13 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė teismo skatinti sudaryti taikos sutartį, nustatyti skolos mokėjimą dalimis ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui, mokėjimus pradedant nuo 2026 m. spalio 20 d., spręsti klausimą dėl neigiamų įrašų „Creditinfo“ sistemoje proporcingumo ir jo poveikio skolininko galimybėms tvariai vykdyti ūkininko veiklą. Atsakovas nurodė, kad dėl refinansavimo kreipėsi į kitus kredito davėjus (,,Kreda“, Šiaulių banką, ,,SME Finance“), tačiau prašymai negali būti tenkinami, nes ieškovė įtraukė atsakovą į „Creditinfo“ sistemą kaip skolininką, be to, atsakovas neturi turto, kurį galėtų įkeisti; taip pat kreipėsi į ieškovę su prašymu sudaryti mokėjimų grafiką 5 metų laikotarpiui, mokėjimus pradedant nuo 2026 metų, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas; perdavus vykdomąjį raštą antstoliams, būtų faktiškai nutraukta atsakovo vykdoma žemės ūkio veikla, o realizuotas ar neįkeistas turtas nepadengtų daugiau kaip 90 proc. skolos; proporcingas skolos išdėstymas dalimis leistų tęsti veiklą ir realiai įvykdyti prievolę; pagrindinė ūkininko veikla yra augalininkystė, vykdoma nuomojamoje žemėje, todėl būtina užtikrinti pagrindines gamybos išlaidas (žemės nuomos mokėjimus, kuro įsigijimą, žemės ūkio technikos priežiūrą, darbo užmokesčio mokėjimą, šeimos minimalaus pragyvenimo užtikrinimą); žemės ūkio sektoriaus padėtis yra sudėtinga – grūdų supirkimo kainos žemos, o gamybos sąnaudos didėja; turi kitų finansinių įsipareigojimų, kurių terminai sueina 2026 metų rudenį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl preliminaraus sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašą apie nuosavybės teise priklausantį turtą; išraše nurodyta 20 nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai, statiniai), vertės nenurodytos. Pateiktame 2025 metų ūkio balanse, nurodyta, kad viso turto vertė 613 044 Eur (ankstesnis laikotarpis 993 823 Eur), materialusis turtas sudaro 356 981 Eur (sumažėjo nuo 718 850 Eur). Teismo vertinimu, turto masės sumažėjimą lėmė mašinų ir įrangos vertės pokytis nuo 476 248 Eur praėjusiu laikotarpiu iki 12 1024 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 370 641 Eur (buvo 640 088 Eur), kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo nuo 12 764 Eur iki 22 586 Eur. Nurodoma, kad neliko 187 756 Eur lizingo įsipareigojimų, tačiau balanse neatsispindi preliminariu teismo sprendimu priteista suma. 2025 metų ūkio pelno nuostolių ataskaitoje nurodoma, kad grynasis pelnas sumažėjo nuo 13 117 Eur praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu iki 1 463 Eur.
9. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti finansiniai įrodymai nėra pakankami sunkiai atsakovo turtinei padėčiai pagrįsti, taip pat neįrodo turtinės padėties ateityje pagerėjimo.
10. Pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog vykdo žemės ūkio veiklą, dalyvauja visose žemės ūkio ekoschemose ir yra įsipareigojęs Nacionalinei mokėjimų agentūrai vykdyti veiklą ne trumpiau kaip 5 metus; 2025 metais deklaravo pasėlius kaip pereinantis prie ekologinio ūkininkavimo, tai objektyviai sumažins veiklos sąnaudas ir padidins gaunamas pajamas ūkyje. Atsakovas papildomai pateikė duomenis, kad yra pateikta paraiška Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl paramos gavimo, taip pat paskolų ir lizingo mokėjimų grafikus apie planuojamų mokėjimų periodiškumą, jų dydį ir patiriamas išlaidas, dengiant finansinius įsipareigojimus dalimis, tačiau, anot teismo, minėti duomenys niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovo turtinė padėtis ateityje pagerės. Teismui pateiktuose dokumentuose nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais (Pakruojo unija, UAB ,,Heavy Finance“) grafikai, mokėtinos sumos (pavyzdžiui, Pakruojo kredito unijai iki 2025 m. spalio 20 d. turėjo būti sumokėta 23 000 Eur), tačiau teismui nepateikti duomenys apie kokius nors atliktus mokėjimus kreditoriams.
11. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti finansiniai dokumentai nėra pakankami, nes atsakovas nepateikė aktualių duomenų apie kiekvieną mėnesį patiriamas išlaidas, iš kurių būtų galima padaryti išvadą apie jo finansinę padėtį šiuo metu ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą, o atsakovo pateikti dokumentai (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, skolų mokėjimo grafikai) savaime nėra pakankami išvadai, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, šis sprendimas bus įvykdytas. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis ateityje pagerės, kad jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą per išdėstymo laikotarpį, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią įmanomą laiką.
12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas šiuo atveju neįrodė, jog jo turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip išimtinis atvejis, sudarantis sąlygas sprendimo vykdymo išdėstymui, kadangi atsakovas neįrodė prašymo pagrįstumo, neįrodė, kad turtinė padėtis ateityje pagerės. Teismas teisiškai reikšminga pripažino faktinę aplinkybę, kad pagal bylos duomenis atsakovas nuo sutarties nutraukimo, ir jau esant priimtam teismo sprendimui, iki šios dienos, nėra sumokėjęs ieškovei net mažiausios skolos dalies. Vadinasi, atsakovas nededa maksimalių pastangų pagal galimybes gera valia įvykdyti prievolę ieškovei, o ne siekia lengvatinio termino teismo sprendimo vykdymui atidėti.
13. Dėl prašymo spręsti klausimą dėl neigiamų įrašų „Creditinfo“ sistemoje proporcingumo ir jo poveikio skolininko galimybėms tvariai vykdyti veiklą, teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokie neteisingi duomenys apie jį patalpinti „Creditinfo“ sistemoje, todėl deklaratyvus teigimas, kad patalpinti duomenys gali daryti poveikį jo galimybėms vykdyti veiklą, taip pat nesudaro pagrindo teigiamai spręsti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
14. Dėl prašymo teismo skatinti sudaryti taikos sutartį teismas nurodė, kad taikos sutarties sudarymas yra šalių procesinė teisė. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta priimant preliminarų sprendimą, kuris įsiteisėjo, todėl teismas negali šalims nei siūlyti taikytis, nei imtis priemonių sutaikyti šalis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovas M. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apskųsta nutartis yra nepagrįsta, nes netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės bei neteisingai pritaikytos procesinės teisės normos, klaidingai įvertintos atsakovo finansinės ataskaitos.
15.2. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti atsižvelgiama į skolininko realias galimybes įvykdyti sprendimą, pajamas ir jų pobūdį, šeimyninę padėtį, proporcingumo ir teisingumo principus, kreditoriaus interesų ir skolininko teisių pusiausvyrą, tačiau apskųstoje nutartyje šios aplinkybės nebuvo tinkamai ir visapusiškai įvertintos.
15.3. Apeliantas yra ūkininkas, jo pajamos yra sezoninės ir priklauso nuo derliaus, gamtinių sąlygų ir rinkos kainų. Pajamos gaunamos tik tam tikrą laikotarpį, todėl intensyvus išieškojimas apsunkina atsakovo veiklą.
15.4. Apskųstoje nutartyje padaryta išvada, kad apelianto turtas sumažėjo, tačiau nebuvo tinkamai įvertinta, jog turtas sumažėjo dėl banko perimtos ir realizuotos technikos, kombainas ir traktorius buvo naudoti tik vieną sezoną, netekus technikos, sumažėjo galimybės generuoti pajamas. Netekęs technikos, apeliantas buvo priverstas ją nuomotis, todėl patyrė papildomas išlaidas. Tai dar labiau sumažino apelianto galimybes įvykdyti įsipareigojimus. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad apeliantas išlaiko du nepilnamečius vaikus, o vykdoma ūkinė veikla yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Apeliantas nevengia prievolės įvykdymo ieškovei, tačiau siekia tą padaryti palaipsniui. Ilgesnis teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leistų užtikrinti nuoseklų ir realų skolos grąžinimą.
Atsiliepimas
16. Ieškovė UAB Luminor Lizingas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais, o sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės ir jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, o taip pat apeliantas net nesistengė vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog teismui nepateikti duomenys apie kokius nors atliktus mokėjimus kreditoriams.
16.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo pateikti dokumentai (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, skolų mokėjimo grafikai) savaime nėra pakankami išvadai, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, šis sprendimas bus įvykdytas. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis ateityje pagerės, jog jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą per išdėstymo laikotarpį, išlieka grėsmė, kad nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovo teisėtas lūkestis įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią įmanomą laiką. Taip pat sutiktina su teismo išvada, kad atsakovas šiuo atveju neįrodė, jog jo turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip išimtinis atvejis, sudarantis sąlygas sprendimo vykdymo išdėstymui, kadangi atsakovas neįrodė prašymo pagrįstumo, neįrodė, kad turtinė padėtis ateityje pagerės.
16.3. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas nuo sutarties nutraukimo, ir jau esant priimtam teismo sprendimui, iki šios dienos nėra sumokėjęs ieškovui net mažiausios skolos dalies. Vadinasi, nėra faktinių duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad atsakovas deda maksimalias pastangas pagal galimybes gera valia įvykdyti prievolę ieškovei, o ne siekia lengvatinio termino teismo sprendimo vykdymui atidėti.
Šalies argumentai
16.4. Pats atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad netekus technikos sumažėjo galimybė generuoti pajamas, o taip pat pripažįsta patiriamas papildomas išlaidas dėl technikos nuomos, kitaip tariant, pripažįsta nuosekliai blogėjančią finansinę padėtį ir sunkėjančias galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo M. T. prašymas išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. preliminaraus sprendimo, kuriuo ieškovei UAB Luminor Lizingas iš atsakovo priteista 153 793,36 Eur skola, 6 proc. dydžio metines palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, vykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis ateityje pagerės. Nesant tokių duomenų, anot teismo, atsakovas nebus pajėgus įvykdyti preliminarų teismo sprendimą per išdėstymo laikotarpį, todėl išlieka grėsmė, kad nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis įsiteisėjusį preliminarų teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią įmanomą laiką.
19. Nesutikdamas su apskųstos nutarties išvadomis, atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo pateiktus įrodymus apie finansinę padėtį, neatsižvelgė į apelianto vykdomos ūkinės veiklos pobūdį, šeimyninę padėtį.
20. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
22. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
23. Pažymima, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, kad priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024).
24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo motyvus ir atskirojo skundo argumentus, nenustatė priežasčių abejoti teismo išvadomis, kad atsakovas neįrodė preliminaraus sprendimo vykdymo išdėstymui būtinų išimtinių sąlygų, nepagrindė būtinybės nukrypti nuo CPK 18 straipsnyje įtvirtinto teismo sprendimo vykdymo privalomumo principo.
25. Kaip formuluojama aptartoje teismų praktikoje, vien apelianto kaip sunki nurodoma jo turtinė padėtis savaime negalėtų lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Kita vertus, byloje esančių įrodymų nepakanka pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia bloga, jog sudarytų pagrindą konstatuoti išimtinį atvejį, dėl kurio būtų būtina atidėti teismo sprendimo vykdymą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2025 metų atsakovo ūkio balanse nurodyta, kad viso turto vertė 613 044 Eur (ankstesnis ataskaitinis laikotarpis 993 823 Eur), materialusis turtas sudaro 356 981 Eur (sumažėjo nuo ankstesnio ataskaitinio laikotarpio 718 850 Eur), tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 370 641 Eur (buvo 640 088 Eur), kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo nuo 12 764 Eur iki 22 586 Eur. Taigi, paminėti duomenys nepagrindžia, kad apelianto turtinė padėtis prasta tokia apimtimi, jog šiuo atveju susiklostė išskirtinė situacija, kuri sudaro pakankamą pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą.
26. Įvertinus bylos medžiagą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neįrodė, jog, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, atsakovo turtinė padėtis pagerės bei bus užtikrintas tinkamas preliminaraus teismo sprendimo įvykdymas atidėtu terminu. Byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad nuo preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovas vykdytų prievolę ieškovei. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas pateikė duomenis apie įsipareigojimus kitiems kreditoriams (pavyzdžiui, Pakruojo unijai, UAB ,,Heavy Finance“), tačiau nepateikė duomenų apie tinkamą prievolių vykdymą kreditoriams.
27. Nors apeliantas nurodo argumentus dėl ūkinės veiklos specifikos (veikla ir gaunamos pajamos priklauso nuo sezoniškumo; kredito įstaiga iš apelianto paėmė žemės ūkio techniką, todėl jis buvo priverstas techniką nuomotis ir patyrė išlaidas) ir dėl šeimyninės padėties (atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, o ūkinė veikla yra pagrindinės šeimos pajamos), tačiau šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymo institutas, nors ir yra skirtas sureguliuoti išskirtines situacijas, kai skolininkui yra objektyviai apsunkinta galimybė vykdyti teismo sprendimą ir yra įrodyta perspektyva dėl padėties pagerėjimo, tačiau negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas. Bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-801-823/2016).
28. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo išdėstyti preliminaraus teismo sprendimo įvykdymą, nes apeliantas neįrodė, jog jos finansinė padėtis (tiek šiuo metu, tiek ateityje) gali užtikrinti realų sprendimo įvykdymą prašyme nurodytomis sąlygomis, priešingai, prašymo tenkinimas iškreiptų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, pažeistų lygiateisiškumo, teisingumo principus. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nelemia išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo šių argumentų pagrindu priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.