Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) PRS1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7203-1081/2026 pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7203-1081/2026, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas iš esmės nurodo, jog tokia pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes pirmosios instancijos teismas turėjo teikiamą skundą dėl antstolio veiksmų priimti ir nagrinėti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, nustatė, kad apeliantas tiksliai neįvardija pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar procesinės teisės normų taikymo pažeidimų ir/ar netikslumų, nenurodo jokių realių argumentų, kuriais remdamasis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia neaiškiais motyvais, padrika argumentacija, dėl ko nėra aišku, kokias pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, priimdamas nepalankią nutartį apelianto atžvilgiu.

Skundžiama 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartimi apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolio galimai neteisėtų veiksmų, kadangi apeliantas nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė pareiškėjo skundžiamą procesinį klausimą, pasisakė dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių bei savo išvadas tinkamai pagrindė. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, o atsisakydamas priimti skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Asmens teisės reikšti ieškinį (skundą) ribojimas jo priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tik patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024) .

Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti teisės norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuota CPK XXXI skyriuje.

Kaip teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Pagal paminėtos teisės normos reglamentavimą, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1 - 2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad proceso teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, turi būti teismo sprendžiami taip, jog pasiektas rezultatas neprieštarautų išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslams bei teisės į teismą įgyvendinimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, kuris atitiktų tokio pobūdžio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, kurio antstolis neišnagrinėjo ir dėl to pareiškėjas įgijo teisę dėl antstolio neveikimo kreiptis tiesiogiai į apylinkės teismą CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad būtų antstoliui teikęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame būtų aiškiai suformuluoti reikalavimai ir įvardyta, koks antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra skundžiamas, ir kurio antstolis būtų nepatenkinęs ar neišnagrinėjęs per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, kas suteiktų teisę pareiškėjui kreiptis tiesiogiai į teismą dėl antstolio neveikimo.

Pasisakant dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, pažymėtina, kad bylose, nagrinėjamose pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, tais atvejais, kai skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turi pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nesprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo. Taip pat byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, t. y. pateikė skundą antstolei ir vieną skundo egzempliorių kartu su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė apylinkės teismui.

Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teikiamu skundu pareiškėjas iš esmės siekia teismo atliekamo antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pareiškėjas nenurodė įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su atitinkamu skundu kreiptis tiesiogiai į teismą. Tokių aplinkybių byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pagrįstai skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjui pakartotinai išaiškintina, jog jis su atitinkamu skundu dėl antstolio veiksmų pirmiausiai turėtų kreiptis į patį antstolį (CPK 510 straipsnio 1–2 dalys). Tik tuo atveju, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėtų skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduotų jo teismui, pareiškėjas turėtų teisę tiesiogiai teismui pateikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Apeliacijos tikslas yra patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro tik teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7203-1081/2026, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tuo tarpu apelianto skunde reiškiami kiti prašymai, kaip ir kiti apelianto atskirajame skunde nurodomi įvairių situacijų vertinimai, nesudaro šios bylos apeliacijos objekto, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos bei pagrindo pasisakyti dėl jų vertinimo, nes tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantas prašo sujungti identiškas bylas ir panaikinti Telšių apylinkės teismo nutartis bylose: Nr. e2YT-7159-1081/2026, Nr. e2YT-7176-1081/2026, Nr. e2YT-7182-1081/2026, Nr. e2YT-7203-1081/2026, Nr. e2YT-7239-1081/2026. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro tik teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7203-1081/2026 teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tuo tarpu dėl teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7159-1081/2026 apeliacinis procesas vyksta Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1077-632/2026, byla jau išnagrinėta. Dėl teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7176-1081/2026 užvesta apeliacinė byla Kauno apygardos teisme Nr. e2S-2554-638/2026, byla jau išnagrinėta. Dėl teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7239-1081/2026 užvesta apeliacinė byla Panevėžio apygardos teisme Nr. e2S-946-1136/2026. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreiptis dėl civilinių bylų sujungimo netikslinga.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad asmenys, siekdami ginti savo pažeistas teises teisme, turi laikytis nustatytos tų pažeistų teisių gynimosi tvarkos, o jei ji nėra suprantama, turi teisę pasinaudoti profesionalių teisininkų pagalba. Apeliacinės instancijos teismas siūlo pareiškėjui pasinaudoti kvalifikuoto teisininko paslaugomis arba kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog pareiškėjas teikia panašaus pobūdžio skundus pakartotinai, taip inicijuodamas naujas bylas teismuose, kuriose sprendžiamas tas pats klausimas, dėl ko toks asmens elgesys gali būti pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-7203-1081/2026 palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.