Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Jolitai Inčienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

KAL1 , a. k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) ., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2010-05-06 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams. 2011-01-17 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų. Bausmę atliko 2011-04-27;

2. 2013-10-17 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, areštu 30 parų. Bausmę atliko 2013-11-15;

3. 2018-12-27 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui. 2019-06-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą 2 metų laivės atėmimo bausmę;

4. 2019-06-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metas. Paskirta bausmė subendrinta su 2018-12-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2021-08-31;

5. 2023-04-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų;

6. 2024-01-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2023-04-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams 60 dienų. Bausmę atliko 2024-06-14;

7. 2024-10-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų;

8. 2025-05-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2024-10-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams 60 dienų. KAL1 pripažintas recidyvistu. Bausmę atliko 2025-12-19, turintis neišnykusį teistumą,

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

KAL1 mušdamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent: jis 2025 m. gegužės 5 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,19 promilių neblaivumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ant laiptų, vedančių į namo rūsį, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam NKA1 į dešinės pusės apatinį žandikaulį, t. y. tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam NKA1 fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies nurodydamas, kad jis neprisimena prieš tiek laiko viskas buvo. Jis jau nebeprisimena dėl ko tas konfliktas įvyko. Aišku, kad ne visą laiką tenka dalyvauti konfliktuose. Nieko neprisimena.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus kaltinamasis su pagarsintais parodymais sutinka.

Nukentėjusysis NKA1 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jau kaltinime nurodytos dienos 11 val. dienos jis (A. Ž.) išgėrinėjo, pradėjo rėkauti. Link vakaro kaimynė grįžo iš darbo, gėlyne tvarkėsi, pradėjo jis rėkauti. Pro langą jis (NKA1pamatė, kad KAL1 eina į parduotuvę, tai buvo 17.40 val., pasakė, kad eina į rūsį paimti ką nors vakarienei. Einant atgal iš rūsio pamatė jį jau grįžtant, todėl nenorėdamas su juo susitikti užsidarė (privėrė) rūsio bendras duris, kad jis nematytų, kad jis (NKA1) yra rūsyje. Priėjus prie rūsio durų išgirdo, kad KAL1 laiptinėje. Pagalvojo, kad tegul eina namo, nes jis pirmame aukšte gyvena. Nenorėjo jokio kontakto su juo. O jis atidarė duris ir pradėjo šaukti: „ką ten su kaimyne mylitės“, vyras užsienyje, tai jis galvoja, kad mes kažkokį romaną turim. Trenkė jam (NKA1) su ranka į veidą. Padėjo stiklainius, kad jam (NKA1) iš rankų neiškristų ir pradėjo eiti link KAL1, o jis pabėgo. Jau antrą kartą su juo susitinka teisme. Kaimynai jau jo bijo. TV pagalba kviesta, „Farai“ laidoje rodė, seniūnui rašė laiškus, jokios pagalbos. Buvo sutikęs ir jo mamą, kalbėjo, sakė, kad savo sūnų tramdytu. Šiąnakt visą namą prikėlė. Balkone daužosi, laiptinėje turėklus laužo, žmonėms padangas bado. Gana jau kentėti. Tada galvojo, kad suspės nueiti iki rūsio, bet jis greičiau grįžo iš parduotuvės. Stovėjo prie durų galvojo praeis, bet atidarė duris ir pradėjo rėkti, trenkė į veidą. Trenkė kumščiu. Pataikė į žandikaulį iš dešinės pusės, teko kviesti policiją. Buvo nuvežę į ligoninę. Dantų neišmušė. Niekas su juo nenori bendrauti. Kai blaivas ramus, bet kaip išgeria pasikeičia.

2025-05-05 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas NKA1 , pageidaujantis pareikšti apie įvykį parodė, kad 2025-05-05, apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje, vedančioje į daugiabučio namo rūsį, kaimynas KAL1 nieko nesakęs vieną kartą rankos kumščių trenkė jam į dešinės pusės apatinį žandikaulį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo jo kaimyną nubausti įstatymų numatyta tvarka (t. I, b. l. 1).

2025-05-05 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini),, matomas trijų aukštų daugiabutis namas. Name yra trys atskiri įėjimai į laiptines. Virš pirmos laiptinės po trečio aukšto langu matoma pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera. Vidurinis įėjimas į laiptinę yra iš kiemo pusės. Laiptinės durys atidarytos. Pro duris patenkama į laiptinės koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje matomi laiptai vedantys į viršutinius daugiabučio aukštus. Kairėje pusėje matomos medinės durys, kurios uždarytos ir užrakintos pakabinama spyna. Spyna atrakina ir duris atidaro nukentėjęs asmuo NKA1 . Atidarius duris matomi laiptai vedantys žemyn. Nulipus žemyn, kairėje pusėje matomos durys, durys uždarytos. Dešinėje pusėje matomas koridorius, kurio kairėje pusėje yra dar vienos durys bei dešinėje pusėje yra dar dvejos durys, kurios veda į atskiras rūsio patalpas. Visos durys uždarytos ir užrakintos. Laiptų bei koridoriaus danga betonas. Apžiūrėjus įvykio vietą, koridorių bei laiptinę, tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta ir nepaimta (t. I, b. l. 2-3, 13-18).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-05-05 nukentėjusysis NKA1 parodė, kad parodymus duoda laisva valia, psichinėmis ligomis neserga. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2025-05-05, apie 17.40 val., jis būdamas namie per langą pamatė, kad kaimynas KAL1 eina per kiemą į parduotuvę. Tai pamatęs nusprendė nueiti į rūsį ir pasiimti maisto produktus, kuriuos laiko ten. Jo rūsys yra (duomenys neskelbtini), vidurinėje laiptinėje. Jo minėtas kaimynas dažnai būna neblaivus ir agresyvus, todėl nenorėjo su juo susitikti. A. gyvena toje laiptinėje, kur yra jo rūsys. Nuėjęs į rūsį ir pasiėmęs reikalingus daiktus, ėjo laiptais iš rūsio į viršų link išėjimo, rūsio įėjimo duris jis buvo uždaręs, bet neužrakinęs. Jau būnant prie išėjimo durų, išgirdo, kad kaimynas grįžta namo, suprato, kad tai A., nes atpažino iš balso. A. eidamas kažką kalbėjo, bet negirdėjo ką. Nenorėdamas susitikti su kaimynu sustojo ant paskutinio viršutinio rūsio laipto ir laukė, kad A. nueitų namo. Tačiau kaimynas staiga atidarė rūsio duris ir rankos kumščiu trenkė jam dešinės pusės apatinį žandikaulį. Kurios pusės ranka jam trenkė, jis nespėjo ir pamatyti, todėl pasakyti dabar negali. Po smūgio jis pajautė stiprų fizinį skausmą. Kaimynas nieko nesakęs nuėjo į savo butą. A. gyvena pirmame aukšte, duris dešinėje pusėje, buto numeris 7. Po įvykio jis daugiau su kaimynu nekalbėjo ir paskambino 112. Šio įvykio daugiau niekas nematė, aplinkui žmonių nebuvo. Kaimynas, kai būna neblaivus, kabinėjasi prie visų kaimynų be jokios priežasties. Šiuo metu taip pat mano, kad A. buvo neblaivus. Jis pas medicinos ekspertus nevažiuos (t. I, b. l. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-05-30 nukentėjusysis NKA1 papildomai parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina ir šiandien papildys. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jau daugiau kaip trisdešimt metų. Kaimynas KAL1 tame pačiame name, bute Nr. 7, gyvena nuo gimimo, ten jis ir užaugo. Iki šio įvykio tarp jų artimų ar asmeninių santykių nebuvo, bendravimas apsiribodavo pasisveikinimu. Pažymi, kad A. terorizuoja visą jų kaimynystę. Kaimynai su juo nebendrauja, vengia kontaktų, nes jis dažnai būna agresyvus, žmonės net palieka savo mašinas ar pasitraukia iš kiemo, kad tik jo nesutiktų ir išvengtų konflikto. Pats su A. santykių taip pat nepalaiko, tik pasisveikindavo. A. mėgsta kabinėtis prie žmonių dėl įvairiausių priežasčių, kur jie vaikšto, ką veikia ar kur važiuoja. Ne kartą yra puolęs žmones, elgiasi agresyviai, yra matęs, kad būna su savimi nešiojasi peilį, kurį kartais demonstruoja. Taip pat naikina kitų kaimynų turtą, daužo langus, bado automobilių padangas. A. beveik kiekvieną dieną jį užgaulioja, keikia, vartoja tokius žodžius kaip „duosiu į galvą“, „pydaras“, „gaidys“, dažnai apspjauna. Labai dažnai vartoja alkoholį, jeigu turi pinigų, praktiškai kas dieną girtas. Kai būna išgėręs, A. elgesys darosi dar agresyvesnis, o kai blaivus, būna ramus. 2025-05-05, apie 18 val., tiksliai nežino, jis buvo namuose ir pro langą pamatė, kad A. išeina į parduotuvę. Tuo metu pagalvojo, kad kol A. nebus, greitai nueis į rūsį, kur laiko maisto produktus. Nenorėdamas su A. susitikti, rūsio duris prirėmė ir uždėjo spyną, kad durys neatsidarytų, padarė imitaciją, jog rūsys užrakintas. Pats durų neužsirakino. Rūsyje užtruko apie 5–10 minučių, kol susirinko produktus, agurkus ir kitus maisto produktus. Kai ėjo atgal laiptais iš rūsio į viršų, išgirdo, kad kažkas ateina. Iš balso suprato, kad tai A.. Nesigirdėjo, ką A. tiksliai kalba, bet iškart atpažino A. iš balso. Nenorėdamas konflikto, sustojo ant paskutinio viršutinio rūsio laiptelio ir tyliai laukė, kol A. praeis. Tačiau A. staiga atidarė rūsio duris ir nieko nesakęs vieną kartą kumščiu trenkė jam į apatinį žandikaulį dešinėje pusėje. Iš kurios rankos smūgis suduotas, jis nematė, nes viskas įvyko labai greitai. Smūgio stiprumą nuo 1 iki 10 vertintų 6 balais, jautė skausmą. Po smūgio pajuto deginantį jausmą link ausies, kitą dieną toje vietoje buvo matomas paraudimas, tačiau didesnio patinimo ar lūžio nebuvo. Po smūgio išlaikė pusiausvyrą, vieną koją pastatė ant žemesnio laiptelio, taip išvengdamas griuvimo. Kuria koja laikė pusiausvyrą, jis neprisimena. Yra šimtu procentų įsitikinęs, kad tai buvo A., nes atpažino jį iš balso, veido bruožų, jis A. pažįsta ir žino kaip atrodo. Nespėjo net sureaguoti ar apsiginti, smūgis buvo netikėtas. Negali pasakyti, ar smūgis buvo iš viršaus, iš apačios ar iš šono, bet buvo suduota kumščiu vieną kartą. Po smūgio A. pasakė: „Ko čia slepiatės, eikit namo pistis“, ar kažką panašaus. Tada jis, susierzinęs, padėjo stiklainius ir pradėjo eiti link A.. Pamatęs, kad artėja, A. pabėgo į savo butą, esantį pirmame aukšte dešinėje, bute Nr. 7. Po šio įvykio jokių ilgalaikių sveikatos sutrikimų ar padarinių nejaučia. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereikš, papildomų išlaidų neturėjo, nes reikalingų vaistų turėjo namuose, jų davė mama. Tačiau reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, 10 000 eurų. Šią sumą grindžia tuo, kad patyrė dvasines kančias ir išgyvenimus. Situacija kartojasi jau ilgą laiką, A. nuolat kenkia, naikina kaimynų turtą, terorizuoja juos visus (t . I, b. l. 70-73)

2025-05-05 nukentėjusysis NKA1 savanoriškai pateikė VšĮ „Ukmergės ligoninė“ 2025-05-05 Gydytojo įrašą, ligos istorijos Nr. 25PR-4859, kuriame užfiksuota, kad NKA1 skundžiasi apatinio žandikaulio skausmu, 2025-05-05 trenkė kaimynas į veidą su kumščiu. Užfiksuota objektyvi būklė: paraudimas ties apatiniu žandikauliu dešinėje (t. I, b. l. 3, 12).

2025-05-08 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas R. L., susipažinęs su tiriamo įvykio aplinkybėmis bei R. G. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad R. G. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymui nėra pagrindo (t. I, b. l. 32-33).

2025-05-05 Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenimis, 2025-05-05 17.51 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambinęs NKA1 pranešė, kad prieš 5 minutes rūsyje kaimynas iš 7 buto davė per veidą iš rankos. Kaimynas neblaivus ir agresyvus (t. I, b. l. 26).

2025-05-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK) vyriausiojo patrulio M. E. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-05-05, apie 17.51 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, kaimynas, galimai iš 7 buto, sudavė pranešėjui per veidą iš rankos. Kaimynas yra neblaivus ir agresyvus. Atvykus rastas NKA1 , kuris paaiškino, kad nurodyto daugiabučio namo laiptinėje, prie įėjimo į rūsį, eidamas neblaivus kaimynas KAL1 jam vieną kartą kumščiu smogė į veido sritį. Namuose rastas KAL1 , nustatytas 1,19 promilių neblaivumas, nurodė, kad kaimynui R. G. smogė vieną kartą į veidą, bet kodėl, nepaaiškino. (duomenys neskelbtini), namo kiemą filmuoja vaizdo stebėjimo kamera, kurią prižiūri LUD1 , tačiau su juo pabendrauti nepavyko. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. I, b. l. 27).

2025-05-29 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti prie bylos gauti ir pridėti Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas ir policijos pareigūnų „BODY“ kamerų vaizdo įrašai:

1. Garso įrašo pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92385567355, skambučio pradžia_ 2025-05-05 17_47_54)“ trukmė 00:02:40. Garso įraše girdima, kaip pranešėjas skambina į Bendrąjį pagalbos centrą. Pranešėjas nurodo, kad eidamas iš rūsio patalpos, buvo užpultas iš pasalų kaimyno, kuris sudavė jam į veidą. Pranešėjas apibūdina, kad minėtas asmuo yra neblaivus. Paklaustas, kurioje vietoje įvyko įvykis, pranešėjas atsako, jog (duomenys neskelbtini), Operatorė klausia, iš kurio namo ar buto yra asmuo, sudavęs smūgį. Pranešėjas paaiškina, kad smurtavęs asmuo gyvena tame pačiame daugiabutyje, toje pačioje laiptinėje, ir, jo manymu, galimai 7 bute, tačiau tiksliai nežino. Paklaustas operatorės, kuo buvo suduota, pranešėjas atsako, jog „ėjau iš rūsio, net nesupratau, buvo tamsu rūsyje, lipau iš rūsio, jis trenkė į veidą ir viskas, trenkė iš rankos”. Operatorė klausia, kur šiuo metu gali būti asmuo, kuris sudavė į veidą. Pranešėjas sako, kad šis, būdamas neblaivus, nuėjo į laiptinę, pamatė, jog pranešėjas skambina telefonu ir tuomet greitai pasišalino į savo namus. Operatorė klausia, ar minėtas asmuo yra agresyvus. Pranešėjas atsako, kad jis yra agresyvus, anksčiau dėl jo elgesio buvo kreiptasi į savivaldybę bei seniūniją su prašymais, kad jį iškraustytų. Operatorė klausia, kada įvyko įvykis. Pranešėjas paaiškina, jog įvykis įvyko maždaug prieš 5 minutes. Operatorė klausia pranešėjo gyvenamosios vietos. Pranešėjas nurodo, jog gyvena 7 name ir į įvykio vietą atėjo iš 7 į 9 namą. Operatorė klausia, ar pranešėjui reikalinga greitosios medicinos pagalba. Pranešėjas atsako, kad medikų pagalbos jam nereikia. Skambučio pabaigoje operatorė klausia pranešėjo vardo, į ką pranešėjas atsako – NKA1 . Įrašas baigiasi.

2. Vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20250505-180108UTC+0300“ trukmė – 00:16:05. Vaizdo įrašas prasideda, tarnybiniu automobiliu į įvykio vietą atvykstant policijos pareigūnams. Matomas daugiabutis namas, ant kurio aiškiai įžiūrima namo numerio lentelė su užrašu „9“. Pareigūnai sustoja prie nurodyto namo laiptinės, kur jų laukia pranešėjas. Pranešėjas NKA1 palydi pareigūnus prie įvykio vietos – laiptinės, vedančios į namo rūsį. NKA1 paaiškina, jog jis ėjęs į rūsį atsinešti daiktų, parodydamas pareigūnams, jog rūsio durys buvo užrakintos spyna. Paaiškina, kad KAL1 , kuris, jo teigimu, jam sudavė smūgį, pats neturi teisės naudotis rūsio patalpomis, nes nėra registruotas minėtame name. NKA1 sako, kad anksčiau šiame name gyvenę artimieji mirę prieš 20 metų, o minėtam asmeniui buvo atjungta elektra, vandentiekis ir dujos. NKA1 sako, kad tuo metu, kai jis buvo rūsio patalpose, duris jis užsidarė, nes nenorėjo, jog girtas kaimynas ten patektų, galvojo, kad KAL1 pamatęs uždarytas rūsio duris, neužeis į rūsį. Tačiau KAL1 , pamatęs atrakintas rūsio duris, jas atidarė ir išvydęs jį lipantį į viršų rūsio laiptais, netikėtai sudavė smūgį į veidą. Rodydamas vietą, į kurią buvo suduota, NKA1 sako, „snukin, va taip“. Bendraujant pareigūnams su pranešėju, pokalbio metu, iš laiptinės pasigirsta vyriškas balsas, kuris sako: „klausyk, ką tas gaidys pasakoja“. NKA1 sako, jog asmuo blaivus būna ramus, tačiau neblaivus kelia konfliktus. Iš laiptinės pasigirsta tas pats balsas, sakantis: „a, girdi, viskas normaliai, vsio...“ ir toliau girdisi įvairūs šūkavimai bei nepasitenkinimas. Pareigūnas paklausia R. G., ar smūgis pataikė į veidą. NKA1 atsako: „pataikė, va į čia“, rodydamas į veido sritį. Į klausimą, ar smūgis buvo stiprus, NKA1 atsako: „koks skirtumas, man jau atsibodo, vežkit jūs kur norit“, reikšdamas nepasitenkinimą dėl kaimyno elgesio ir išsakydamas, kad šis padangas bado, peiliu ir kirviu laksto, pavojingai elgiasi. Nurodo, kad liepos mėnesį su kirviu lakstė, buvo išvežtas į psichiatrijos ligoninę. Tarp pareigūnų ir R. G. kyla trumpas žodinis konfliktas, pranešėjas yra piktas dėl įstatymų. Pareigūnai vėliau nueina prie galimai smurtavusio asmens KAL1 buto, iš kurio girdisi jo pasakyta frazė: „toks jau sudaužytas, kad jau pareiškimą rašyt“. Po to į tą patį butą įeina ir NKA1 , tarp kaimynų kyla žodiniai ginčai bei priekaištai vienas kitam dėl elgesio, dujų naudojimo bei ankstesnių konfliktų. Pareigūnai išveda KAL1 iš buto ir prie tarnybinio automobilio jam nustato neblaivumą alkotesterio matuokliu. Įrašas fiksuoja, kad asmuo elgiasi konfliktiškai, kreipiasi į pro šalį einantį kaimyną, prašo cigaretės, vartoja necenzūrinius žodžius, demonstruoja irzlų bei priešišką elgesį. Asmeniui paaiškinama, jog už viešoje vietoje vartojamus necenzūrinius žodžius jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei įspėjama apie atsakomybę. Pareigūnas paaiškina asmeniui, jog bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto. Vaizdo įrašas pasibaigia.

3. Vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20250505-180110UTC+0300 “ trukmė 00:13:10. Vaizdo įrašo turinys iš esmės sutampa su aukščiau šioje apžiūroje jau aprašytais vaizdo įrašais, todėl detaliai atskirai jis nėra aprašomas. Toliau aprašomos tik tos vaizdo įrašo vietos, kurios nebuvo užfiksuotos ir aprašytos aukščiau nurodytuose vaizdo įrašuose. Minėtas vaizdo įrašas prasideda, kai į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, kuriuos pasitinka NKA1 . Pastarasis pareigūnus nusiveda į laiptinę, rūsyje esančias patalpas. Toliau, vaizdo įrašo eigoje, laiptinėje pasirodo asmuo, atpažįstamas kaip KAL1 , kuris atpažįstamas iš jam būdingų bendrų veido bruožų, dėvintis mėlynos spalvos džemperį, tamsios spalvos sportines kelnes. Minėtas asmuo vaizdo įraše matomas stovintis pirmame laiptinės aukšte, prie dešinėje pusėje esančio buto durų, pusiau išlindęs į laiptinę, šaukdamas: „klausyk, ką jis šneką“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip vienas iš pareigūnų prieina prie KAL1 ir klausia, kas įvyko. Į tai KAL1 atsako: „nieko čia nebuvo, gaidys paachuelino ir gavo“. Pareigūnas toliau teiraujasi apie konflikto priežastis, į ką KAL1 atsako: „rūsiuose kažką ten laikė, kažką ten, kažkokį, gavo ir vsio“, taip pat priduria: „jis pats grybą pradėjo pjaut... apsistumdėm“. Pakartotinai klausiant apie konflikto, apsistumdymo priežastis, KAL1 atsako: „nieko, viskas gerai ir tvarkoj... ožys“. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai nusiveda KAL1 prie tarnybinio policijos automobilio, kur jam matuojamas neblaivumas. Vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kaip alkotesterio matuokliu KAL1 nustatoma 1,19 promilės alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Daugiau reikšmingos, naudingos informacijos minėtame vaizdo įraše nėra.

4. Vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20250505-182058UTC+0300“ trukmė 00:01:24. Minėtas vaizdo įrašas prasideda, kai policijos pareigūnas atlieka įvykio vietos apžiūrą, fiksuoja, fotografuoja. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pranešėjas NKA1 atidaro rūsio duris, kur, jo teigimu, jam buvo suduotas smūgis. Vaizdo įraše matyti, kaip NKA1 ranka rodo vietą ir paaiškina aplinkybes, nurodydamas, kad, atidarius rūsio duris, jam buvo suduotas vienas smūgis. Toliau NKA1 nurodo konkrečią vietą rūsyje, kur įvyko incidentas, parodydamas, kad viskas įvyko ant laiptų, vedančių žemyn į rūsį. Vaizdo įraše girdėti, kaip NKA1 sako: „čia va ant aukščiausio stovėjau, net nespėjau nulipt“, parodydamas tikslią vietą, kur jis stovėjo konflikto metu. Apžiūrėjus likusią vaizdo įrašo dalį, daugiau reikšmingos informacijos nenustatyta (t. I, b. l. 49-52).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-05-14 liudytojas LUD1 parodė, kad prie (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Minėtą kamerą įrengė jis su kaimynais ir prižiūri jis vienas. Kamera buvo sumontuota praeitais metais, siekiant užtikrinti namo kiemo teritorijos saugumą, gyventojų saugumą, jų turtą, dėl vagysčių ar turto naikinimo. Kamera veikia nuolat, ji fiksuoja vaizdą ir garsą. Vaizdo įrašai yra saugomi telefone. Prieigą prie šios kameros įrašų turi tik jis. Kitų asmenų, kurie galėtų peržiūrėti ar kopijuoti vaizdo įrašus, nėra. Vaizdo įrašai saugomi 2-3 savaites, po to jie automatiškai išsitrina. Sutinka pateikti policijai 2025-05-05, nuo 17.00 val. iki 18.00 val., laikotarpio vaizdo įrašą. Minėto laikotarpio vaizdo įrašą peržiūrėjo ir jame matė, kaip KAL1 koliojasi su R. G., jie yra kaimynai. KAL1 sakė G. „gaidys“, „eik nachui“ ir t.t., jie abu matėsi kaip stovi kieme, KAL1 buvo lauke, o NKA1 laiptinėje. Dėl ko konfliktavo jie, jis nežino, nesuprato. Jis juos atpažįsta iš kameros vaizdo įrašo. Nori pasakyti, kad su KAL1 jis nesutaria, su kitais kaimynais A. irgi nesutaria, yra „daug pridirbęs visiems“, vagia viską, daužo, laužo, padangas bado. Dėl visų įvykių yra pranešta policijai, yra pasipiktinęs policija, nori, kad kaimynystėje būtų ramybė. Yra buvę daugybę konfliktų tarp kaimynų ir KAL1 (t. I, b. l. 85-88).

2025-05-14 Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad LUD1 pateikė su tiriama nusikalstama veika susijusius vaizdo įrašus, darytus 2025-05-05 nuo 16.00 val. iki 18.00 val. (t. I, b. l. 53-55).

2025-05-16 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo R. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), LUD1 savanoriškai sutiko pateikti vaizdo stebėjimo kameros, kuri filmuoja gyvenamąjį namą, kiemo teritoriją, įrašus, tačiau dėl mobiliojo telefono ar programėlės, kuria valdoma vaizdo stebėjimo kamera, techninių trikdžių, vietoje pavyko išimti tik vieną vaizdo įrašą, vėliau LUD1 telefonu informavo, kad jam pavyko išimti daugiau vaizdo įrašų ir 2025-05-14 apie 17.00 val., el. paštu atsiuntė 5 vaizdo įrašus, o apie 18.00 val., dar 2 vaizdo įrašus, kurie turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Iš viso byloje yra 7 vaizdo įrašai (t. I, b. l. 57-58).

2025-05-30 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti LUD1 pateikti vaizdo stebėjimo kameros įrašai, gauti iš adresu (duomenys neskelbtini), įrengtos vaizdo stebėjimo kameros:

1. Vaizdo įrašo „20250505212258651_(duomenys neskelbtini)_L_0_L110505212258“ trukmė 00:00:40. Vaizdo įrašas nufilmuotas 2025-05-05, apie 15:29 val., vaizdo įrašo viršuje dešiniajame kampe matomas filmavimo datos ir laiko žymėjimas. Dešiniajame apatiniame kampe matomas pavadinimas „IMOU“. Ant gyvenamojo namo įrengta vaizdo stebėjimo kamera filmuoja namo kiemo teritoriją. Įraše užfiksuotas KAL1 , kuris dėvi mėlynos spalvos džemperį, juodos spalvos sportines kelnes, dešinėje rankoje prispaudęs prie savęs laiko ne mažiau kaip keturis rudos spalvos butelius. Vaizdo įrašas prasideda, kai KAL1 sako: „kažkokie tai nachui...“. Toliau asmuo sustoja, pakelia galvą į viršų ir, žiūrėdamas į gyvenamojo namo pusę, galimai jame esančiam asmeniui pradeda šaukti: „kas tau yra... ateik nachui, ateik gaidy nachui“. Dalis KAL1 tariamų žodžių dėl prastos garso kokybės nėra aiškiai suprantami. Po to KAL1 nusispjauna ir išeina iš kameros matymo lauko. Kitų reikšmingų duomenų ar bylai svarbios informacijos, susijusios su tiriamu įvykiu, minėtame vaizdo įraše nenustatyta.

2. Vaizdo įrašo „20250505212258651_(duomenys neskelbtini)_L_0_L110505212258_1“ trukmė 00:00:40. Sutampa su prieš tai apžiūrėtu įrašu „2025050 521225865 80348AEP SFF E081_L_0_L110505212258“, todėl atskirai nėra aprašomas, nes jame nėra reikšmingos informacijos nusikalstamai veikai tirti.

3. Vaizdo Įrašo „20250514175041652_(duomenys neskelbtini)_L_0_L110514175041“ trukmė 00:00:50. Vaizdo įrašas nufilmuotas 2025-05-05, apie 16:04 val., vaizdo įrašo viršuje dešiniajame kampe matomas datos ir laiko žymėjimas. Dešiniajame apatiniame kampe matomas pavadinimas „IMOU“. Ant gyvenamojo namo įrengta vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į namo kiemo teritoriją. Vaizdo įrašo pradžioje girdisi asmens šauksmas: „kurva, blet, nachui“. Netrukus iš už namo kampo išbėga KAL1 , vilkintis mėlynos spalvos džemperį, kurio dešinėje rankoje matomas rudos spalvos butelis. KAL1 sustoja, atsisuka į kiemo pusę ir pradeda šaukti: „kas yra, gaidy, nachui... dar pasakys kažkoks tai gaidys man nachui“. Dėl prastos garso kokybės dalis tariamų žodžių yra sunkiai suprantami. Vaizdo įraše užfiksuotas asmuo pagal bendrus veido bruožus, balso tembrą ir aprangą yra KAL1 . Kitų reikšmingų duomenų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nenustatyta.

4. Vaizdo įrašo „20250514175041652_(duomenys neskelbtini)_L_0_L110514175041_1“ trukmė 00:00:40. Sutampa su vaizdo įrašu „20250514175041 52 80348AEPS (duomenys neskelbtini) L 0 L1105 14175 41“, todėl atskirai nėra aprašomas, nes jame nėra reikšmingos informacijos nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

5. Vaizdo įrašo „20250505212124798_(duomenys neskelbtini)_L_0_L110505212124“ trukmė 00:00:20. Minėtas vaizdo įrašas nufilmuotas 2025-05-05, apie 16:33 val., kas matyti vaizdo įrašo viršuje dešiniajame kampe esančiame filmavimo datos ir laiko žymėjime. Dešiniajame apatiniame kampe matomas pavadinimas „IMOU“. Vaizdo įrašas prasideda vaizdu, kai ant gyvenamojo namo įrengta vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja namo kiemo teritoriją. Vaizdo įrašo pradžioje trumpai matomas vyro siluetas. Iš tolimesnio garso takelio girdėti vyriškas balsas, kuris ištaria frazę: „tu vapšie užsičiaupk nachui gaidy“. Pagal balsą, intonaciją bei kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, galima pagrįstai teigti, kad šią frazę ištaria policijos pareigūnams žinomas asmuo KAL1 . Pažymėtina, kad šiame vaizdo įraše KAL1 asmens veidas ar kiti išoriniai požymiai, leidžiantys jį vizualiai identifikuoti, nefiksuojami, išskyrus minėtą trumpai pasirodantį vyro siluetą įrašo pradžioje. Kitų reikšmingų duomenų, susijusių su tiriamu įvykiu ar bylai svarbių aplinkybių, minėtame vaizdo įraše nenustatyta.

6. Vaizdo įrašo „20250505212124798_(duomenys neskelbtini)_L_0_L110505212124_1“ trukmė 00:00:20. Minėtas vaizdo įrašas nufilmuotas 2025-05-05, apie 16:33 val., vaizdo įrašo viršuje dešiniajame kampe matomas filmavimo datos ir laiko žymėjimas. Šis vaizdo įrašas sutampa su anksčiau peržiūrėtu vaizdo įrašu pavadinimu „(duomenys neskelbtini) L0L110505212124“, tačiau šiame įraše filmuojama kita namo teritorijos pusė. Apie 16:33 val. vaizdo įraše užfiksuojamas asmuo KAL1 , kuris pasirodo vaizdo įraše išėjęs iš už namo pusės. Kitų reikšmingų duomenų ar bylai svarbios informacijos, susijusios su tiriamu įvykiu, vaizdo įraše nenustatyta.

7. Vaizdo įrašo „20250505211938582_(duomenys neskelbtini)_L_0_L110505211938“ trukmė 00:00:15. Vaizdo įrašas nufilmuotas 2025-05-05, apie 17:34 val., vaizdo įrašo viršuje dešiniajame kampe nurodytame filmavimo datos ir laiko žymėjime. Dešiniajame apatiniame kampe matomas pavadinimas „IMOU“. Vaizdo įrašas prasideda, kai į kadrą patenka kiemo teritorija, esanti prie gyvenamojo namo. Vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja kiemą ir jo prieigas. Įraše matyti, kaip per kiemą vaikšto A. Ž., vilkintis mėlynos spalvos džemperį, vilkintis sportines kelnes, apsimovęs galvos uždangalą. Iš bendrų veido bruožų, kūno sudėjimo, eisenos, aprangos, taip pat girdimo balso, atpažįstamas KAL1 . Daugiau kitų reikšmingų detalių, susijusių su tiriamu įvykiu, minėtame vaizdo įraše nenustatyta (t. I, b. l. 62-65).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-06-05 įtariamasis KAL1 parodė, kad jam jo teisės ir pareigos yra išaiškintos, jas suprato, advokatas jam nereikalingas. Gydytojo psichiatro įskaitose nestovi, paskutinį kartą gulėjo psichiatrinėje Vilniuje, adreso nepamena, nuo ketvirtadienio, keturias dienas nuo ketvirtadienio iki pirmadienio, nuo 2025-05-29 iki 2025-06-02, jį išvežė, nes klausėsi muzikos ar ten dainavo, šoko namuose, ten papuolė pirmą kartą, daugiau nėra buvęs, vaistų jokių negeria, psichiką veikiančių irgi nevartoja, įtarimą suprato, pripažįsta nusikalstamą veiką iš dalies. Jis neatsimena, kada tiksliai įvyko šis įvykis, maždaug prieš mėnesį. Jis pažįsta NKA1 , kuris yra jo kaimynas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o R. (duomenys neskelbtini). Jie pasisveikina vienas su kitu, pasijuokia, kartais pabendrauja. Tarp jų niekada nebuvo jokių pykčių, viskas visada buvo tvarkingai, sąžiningai. Įvykio dieną buvo namuose, leido ramiai laiką, klausė muzikos. Tuo metu išėjo iš namų, išėjo iš laiptinės į lauką. Tiksliai, kur ėjo, neatsimena, norėjo kažkur nueiti ar gal nešė šiukšles, tiksliai neprisimena. Prie įėjimo į rūsį sutiko R.. Jis R. G. paklausė: „Kodėl tu rakini sklepo duris?“, nes jis tuo metu buvo pradėjęs rakinti rūsio duris, o pačios durys buvo pristumtos. Tarp jų įvyko konfliktas. R. jam atsakė: „Neaiškink, gaidį, tu man nevadovauk.“ Gerai nepamena, dėl ko supyko, tačiau trenkė R. iš dešinės rankos delno, staigiu judesiu, užsimojant iš dešinės rankos delnu į kaktą. Trenkti kumščiu netrenkė, tikrai. Tai buvo vienas smūgis. Po smūgio R. nenugriuvo, stovėjo. R. G. reakcija buvo šiek tiek išsigandusio, net nebuvo susiėmęs už kaktos, ar pasakęs, kad skauda. R. jam atgal nesudavė, jo nepuolė, R. , atrodo, išsigando. Jam išeinant iš laiptinės, rūsio durų neatidarinėjo, nes tuo metu R. jas užrakinėjo. Jokio konflikto nei rūsio viduje, nei ant laiptų prie rūsio nebuvo. Susipyko tik išėję iš rūsio, o konflikto ant laiptų nebuvo. Kodėl R. trenkė, buvo tiesiog supykęs. Po smūgio R. jam pasakė: „Tuoj policiją kviesiu.“ Jis mano, kad R. labai skaudėti neturėjo, bet koks ten skausmas, tiksliai nežino. Ko R. buvo rūsyje, jis nežino. Po to, kai R. pasakė, jog kvies policiją, jis nuėjo namo ir laukė policijos. Savo elgesį vertina taip, kad mano, jog buvo už ką. Tą dieną ir prieš jiems susimušant, buvo išgėręs alkoholio, buvo išgėręs alaus. „Švyturio“ alaus buvo išgėręs keturis vieno litro talpos butelius. Jautėsi išgėręs. Po įvykio su R. bendravo, pasilabina, R. jam nieko blogo nesako. Konkrečiai dėl įvykio vienas su kitu nekalbėjo. Yra R. G. paklausęs: „R., ar susitaikom, padarysim butelį kada?“ Į tai R. pradėjo juoktis, patylėjo ir išėjo. Dėl civilinio ieškinio sumokėjimo pasakys, kad šiuo metu atlieka viešuosius darbus, todėl uždirba tik maistui ir nelabai turi iš ko sumokėti. Ateityje, jei turėtų pinigų, atlygintų civilinį ieškinį. Daugiau nieko neturi pridurti (t. I, b. l. 98-101).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 303 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas. Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (BPK 20 straipsnis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

BK 140 straipsnio 1 dalis baudžiamąją atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, jog nors kaltinamasis A. Ž. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad konflikto jis neatsimena, tačiau pripažįsta, kad galėjo suduoti vieną smūgį nukentėjusiajam R. G. dešinės rankos delnu į veido sritį, yra pilnai įrodyta A. Ž. kaltį įvykdžius nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1 dalyje.

Nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, kad konflikto metu kaltinamasis jam sudavė smūgį patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nors nukentėjusiajam R. G. objektyvių sužalojimų nekonstatuota ir tuo pagrindu nėra nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau teismo vertinimu nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas kuris yra vienas iš BK 140 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymių.

Byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, t.y. nukentėjusiojo R. G. ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo LUD1 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, policijos registruojamų įvykių registro duomenimis bei kitais byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad A. Ž. mušdamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent: jis 2025 m. gegužės 5 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,19 promilių neblaivumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ant laiptų, vedančių į namo rūsį, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. G. į dešinės pusės apatinį žandikaulį, t. y. tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam R. G. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo KAL1 asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Kaltinamasis jau yra teistas septynis kartus už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe ir už ankščiau įvykdytą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį R. G..

Šio nusikalstama veika yra padaryta tiesiogine tyčia ir yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta kaltinamasis ankščiau yra teistas, per paskutinis metus administracine tvarka baustas 10 kartų, paskirtų baudų nemoka, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, yra psichiatrinėje įskaitoje - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2025-07-17 Specialisto išvadoje nurodyta, kad KAL1 artimu byloje nagrinėjamiems įvykiams metu diagnozuotas psichozinis sutrikimas, tikslinga objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl rekomenduojama jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. I, b. l. 124-125).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2026-01-15 — 2026-02-04 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad KAL1 2025-05-05 byloje nagrinėjamų įvykių metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jam konstatuojama - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas ir ūminė intoksikacija alkoholiu. Dėl savo psichikos būsenos KAL1 byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu KAL1 konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas; dėl savo psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Su KAL1 galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo procese. KAL1 dėl savo psichikos būklės gali teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. KAL1 taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo).

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Šiuo atveju iš dalies pripažindamas savo kaltę kaltinamasis yra nenuoširdus ir nesigailinantis dėl savo poelgio, nedarantis jokių išvadų dėl savo veiksmų ir toliau darantis panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y., atvirai reiškiantis savo agresiją kitų asmenų atžvilgiu. Pažymėtina, kad kaltinamasis ne pirmą kartą yra teistas už tyčinius nusikaltimus ir jam jau buvo paskirta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis reikiamų išvadų taip ir nepadarė.

BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaip jau minėta aukščiau kaltinamasis jau ne kartą yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau po atliktų bausmių darydavo naujas nusikalstamas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau veda amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo elgesys rodo kaltinamojo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtinas įprastines elgesio taisykles bei suteikia pagrindą išvadai, kad šioje byloje kaltinamojo aptariama veika nebuvo atsitiktinė, o yra nuolatinio kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė. Visa tai rodo kaltinamojo KAL1 pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti – anksčiau taikytos valstybinės prievartos priemonės jam nepadarė jokio realaus poveikio.

Todėl teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybė mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti paskyrus BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę t.y. laisvės atėmimą, nustatant sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Kadangi KAL1 yra atlikęs 2025-05-22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nėra bendrintina.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, teismas padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali skirti vieną arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas nukreiptas prieš kitų asmenų sveikatą. Kadangi kaltinamasis KAL1 jau buvo teistas dėl nusikalstamų veikų prieš žmogaus sveikatą, KAL1 įpareigotinas per vienerius metus nuo bausmės atlikimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Kadangi kaltinamasis KAL1 jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, KAL1 įpareigotinas per vienerius metus nuo bausmės atlikimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos programose.

Kaltinamajam yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 46.28 Eur. žalos ir 5 procentų metinių palūkanų atlyginimo priteisimo bei nukentėjusiojo R. G. ieškinys dėl 10000 Eur. neturtinės žalos priteisimo.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies ir 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnyje reglamentuojama, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 46,28 Eur dydžio žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimą (b. l. 38-41). Teismo vertinimu, šis reikalavimas yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, nėra neproporcingai didelis, be to, ir pats kaltinamasis jo neginčijo, todėl iš kaltinamojo priteistinas 46.28 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Be to, civilinė ieškovė prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys tenkinamas visiškai – iš kaltinamojo civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasa naudai priteisiamas 46.28 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Dėl nukentėjusiojo R. G. ieškinio dėl neturinės žalos priteisimo

Nukentėjusysis NKA1 prašo iš kaltinamojo priteisti 10000 Eur neturinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, baimę ir neigiamas emocijas dėl patirto smurto.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo patirti išgyvenimai, stresas, baimė ir neigiamos emocijos.

Kaip minėta neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pagal formuojamą praktiką, priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 2 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-898/2023, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-1121/2020 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala yra patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik įvertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-244/2011, 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo metu įrodyta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl abejonės teismui dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusiajam suduotas smūgis buvo nukreiptas į veido sritį, kas sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, buvo užpultas patalpoje, kurioje neturėjo galimybės pabėgti nuo kaltinamojo. Tačiau dėl sužalojimo jis nebuvo nedarbingas, o tik patyrė neigiamas emocijas.

Tad atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes, į kaltinamojo finansinę padėtį, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo mažintinas, nustatant, kad kaltinamasis dėl jo neteisėtų veiksmų atlikimo nukentėjusiajam sukėlęs fizinį skausmą, stresą ir kt., turi atlyginti 300,00 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį bei teismų praktiką.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai 2 vnt. su garso ir vaizdo įrašais saugojimui paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 2 d. 305 str., 307 str. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

KAL1 asmens kodas (duomenys neskelbtini) , pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo bausmės atlikimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, A. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo bausmės atlikimo sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos programoje.

Priteisti iš A. Ž. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 46,28 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 28 cnt) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. Ž. civilinio ieškovo R. G. naudai 300 (tris šimtus) Eur. neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus 2 vnt. su garso ir vaizdo įrašais saugojimui palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.