Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovei Linai Stankevičienei,

administracinėn atsakomybėn patrauktam TRA1, jo atstovui advokato padėjėjui Janui Zadavskiui,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo TRA1 atstovo advokato padėjėjo Jano Zadavskio (Jan Zadavski) skundą dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2026 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RRT-ANR_N-2-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos nutarimo grafoje „Pažeidimo esmė“, be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – ir RRT) gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo Antrosios valdybos Pirmojo skyriaus 2026 m. vasario 5 d. raštą Nr. IBPS-S-71827-26 „Dėl informacijos pateikimo apie įrenginį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-27553¬25“ (toliau – ir Raštas), kuriuo buvo pateikta informacija apie 2026 m. vasario 3 d. atliktą kratą ir ištyrimui perduotas kratos metu TRA1 name, adresu (duomenys neskelbtini) rastas įrenginys. Institucija, atsižvelgdama į Raštu pateiktą informaciją, atliko įrenginio (be identifikavimo numerio, RRT suteiktas identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūrą bei jo pagrindinių parametrų patikrinimą ir nustatė, jog tai yra veikiantis radijo ryšio slopinimo įrenginys, kurio paskirtis yra slopinti radijo dažnių signalus, veikiančius GSM, 3G, LTE, UMTS, 5GNR, Wifi 2,4 Ghz ir 5Ghz dažnių diapazonuose bei trukdyti navigacijos ir perdavimo sistemoms, palydovinėms radionavigacijos sistemoms (toliau – ir įrenginys). Išmatuoti įrenginio radijo dažnių parametrai buvo pateikti RRT Elektromagnetinio suderinamumo skyriaus Įrenginio patikrinimo ataskaitoje Nr. (29.28E) PA-3 (toliau – ir Ataskaita). Atsižvelgdama į Ataskaitoje užfiksuotus duomenis, t. y. jog patikrinus įrenginį buvo nustatyta, kad įrenginys yra radijo ryšio slopinimo įrenginys, kurį draudžiama naudoti/laikyti fiziniams asmenims pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 54 straipsnio 1 dalį, o tokio įrenginio neteisėtas naudojimas/laikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 464 straipsnio 3 dalį, Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą. Įvertinus 2026 m. gegužės 15 d. gautus asmens atstovo paaiškinimus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nutarta, kad paaiškinimai nėra patvirtinti kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, o surinktų įrodymų visuma patvirtina TRA1 atsakomybę, nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukti kitą asmenį.

Skunde dėstomas ANK 2 straipsnio 3 dalies teisinis reglamentavimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aktuali administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui. Nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1 kratos metu rastas civilinėje apyvartoje uždraustas daiktas nepriklauso. O būtent, kad minėtas įrenginys priklauso pareiškėjo sūnui LUD1, kuris minėtą įrenginį rado (duomenys neskelbtini) esančiame parke ir nesupratęs šio įrenginio paskirties atsinešė jį namo siekdamas vėliau tai išaiškinti. Apie prietaiso buvimą namuose jis tėvų, t. y. pareiškėjo, neinformavo.

Nesutinkama su Institucijos pozicija, kad TRA1 atsakomybę patvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys ir pagrindo administracinėn atsakomybėn traukti kitą asmenį nėra. Skundo autorius teigia, kad Institucija nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, dėl ko buvo šiurkščiai pažeistos TRA1 procesinės teisės ir šių pažeidimų visuma lėmė neteisėto ir nepakankamai motyvuoto nutarimo priėmimą. Pažymima, kad Institucija iš esmės tinkamai neišnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pateikto prašymo (paaiškinimo) ir jame išdėstytų argumentų. Institucija apsiribojo deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikė jokio motyvuoto vertinimo dėl nurodytų aplinkybių, nenurodė teisinių bei faktinių motyvų ir tokie Institucijos veiksmai neabejotinai neatitinka administraciniam procesui keliamų teisėtumo reikalavimų.

Taip pat skunde dėstomas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovo advokato padėjėjo pateiktas prašymas, kuriame nurodomos įrenginio atsiradimo pareiškėjo namuose aplinkybės, bei papildomas prašymas, kuriame nurodoma, kad Institucijos numatytas posėdis byloje, atsižvelgiant į tai, kad TRA1 nepripažįsta kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo bei prašymo apklausti jo sūnų LUD1, turi būt surengtas žodiniu būdu. Pažymima, kad pagal ANK 616 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka, tačiau Institucija šio prašymo netenkino ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepateikdama motyvuotų priežasčių, kodėl buvo atsisakyta surengti žodinį bylos nagrinėjimą, taip pažeisdama TRA1 procesines teises.

Kartu dėstant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, susijusią su asmens kaltės administracinio nusižengimo procese vertinimu, pažymima, kad byloje nėra duomenų kada ir kokiu būdu TRA1 įgijo prietaisą, kur laikė, bei kaip juo naudojosi, taip pat duomenų patvirtinančių tai, jog jis apskritai žinojo apie šio prietaiso buvimą jo namuose. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, skundo autoriaus vertinimu ši administracinio nusižengimo byla TRA1 atžvilgiu privalo būti nutraukta.

Apibendrinant nurodoma, kad Skundžiamas nutarimas buvo priimtas ne visapusiškai ir neobjektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nepaklausus liudytojo LUD1, neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Institucija nepagrįstai nesurengė bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir neapklausė liudytojo, nors jo parodymai turi esminės reikšmės teisingam bylos aplinkybių nustatymui. Dėl šių esminių materialinės ir proceso teisės pažeidimų Skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.

Teigiama, kad Institucija informavo pareiškėjo atstovą apie bylos nagrinėjimo datos perkėlimą ir ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2026 m. birželio 25 d. pareiškėjo atstovas pateikė prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą, naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, tačiau vien aplinkybė, kad buvo pareikštas toks prašymas, savaime nepaneigia rašytinio proceso teisėtumo ir nereiškia, kad pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo užtikrinta. Pažymima, kad dar 2026 m. gegužės 15 d. pareiškėjo atstovas Institucijai pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus, kuriuose buvo išdėstyta pareiškėjo pozicija dėl administracinio nusižengimo. Šie paaiškinimai buvo perduoti Institucijai ir įvertinti nagrinėjant bylą kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Nurodoma, kad Institucija, priimdama nutarimą, vertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, tačiau konstatavo, kad jie nėra patvirtinti kitais objektyviais byloje esančiais duomenimis, o byloje surinktų įrodymų visuma sudarė pagrindą pripažinti pareiškėją kaltu padarius administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1 paaiškino, kad jam būnant Kauno kalėjime, jis gavo baudą dėl rasto prietaiso. Pradėjus aiškintis aplinkybes sužinojo, kad šį įrenginį atnešė sūnus, kuris jį rado ir atsinešė namo, kaip „Power banką“, paliko jį garaže. Pareiškėjas buvo suimtas po kratos, kratos metu jis buvo namuose. Kiek laiko prietaisas buvo pas jį namuose nežino, bet pagal sūnaus paaiškinimus tai galėtų būti apie du metus. Kratos metu radus šį įrenginį, pareiškėjas nesuprato kas tai per prietaisas ir kam jis naudojamas. Apie šį nusižengimą jis suprato tik gavęs protokolą ir tuomet pradėjo aiškintis su sūnumi kol buvo Kauno kalėjime. Sūnus apie aplinkybes iš pradžių paaiškino pareiškėjo žmonai namuose. Sūnui dabar yra 18 metų, jis nežinojo kas tai per įrenginys, rado jį parke, paėmė namo pakrauti ir jis taip ir liko. Šiuos paaiškinimus advokatas buvo pateikęs Institucijai. Jie gyvena keturiese, t. y. pareiškėjas, jo žmona, dukra ir sūnus. Namuose šio įrenginio nematė, tačiau jei būtų pamatęs galvotų, kad tai yra „Power bankas“. Šaukimą protokolo surašymui pareiškėjas gavo, tačiau atvykti nebūtų galėjęs ir nežinojo dėl kokio nusižengimo jis yra kviečiamas.

TRA1 atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais argumentais, ir atsižvelgiant į juos bei TRA1 ir liudytojo parodymus, prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad priimdami nutarimą rėmėsi teisėsaugos institucijos pateiktais duomenimis. Pareiškėjo versija, kad šį įrenginį į namus atnešė sūnus, nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis. Taip pat šie paaiškinimai buvo perduoti Institucijai ir jie buvo įvertinti kartu su kitais objektyviais duomenimis. Priimant nutarimą buvo vertinami kratos metu gauti duomenys bei įrenginio naudojimo paskirties vertinimo duomenys, bei gauta informacija iš kitų institucijų. Institucija buvo gavusi prašymą apklausti pareiškėjo sūnų, tačiau nesant kitų objektyvių duomenų patvirtinančių šią versiją, buvo nuspręsta vertinti tik jau turimus duomenys. Kratos protokole buvo nurodyta, kad kratos atlikimo metu pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, namuose buvo rastas šis įrenginys. Pareigūnas visada tikrina ar asmeniui priklauso ta gyvenamoji vieta, apklausti namuose gyvenančius asmenis Institucija tuo metu nematė poreikio. Kokiu būdu šis įrenginys atsirado namuose, kiek laiko jis buvo laikomas Institucija nesiaiškino, kadangi šis įrenginys yra uždraustas civilinėje apyvartoje, todėl jo panaudojimo fakto nustatyti nereikia. Pareiškėjas atsakomybėn patrauktas dėl šio įrenginio laikymo. Palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją.

Liudytojas LUD1 teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas yra jo tėtis. Kažkada seniau su draugais vaikštant parke atsisėdo ant suoliuko ir pamatė kažkokį įdomų daiktą, galvojo, kad tai yra „Power bankas“ ir nusprendė jį pasiimti namo, kadangi jie užsiima automobiliais, turi daug „Power bankų“ padėjo jį garaže ir pamiršo apie jį. Tą įrenginį atsinešė po to, kai išsilaikė teises ir turėjo mažytę mašinytę, ir važinėjo su draugais, jam tuo metu buvo 16 metų, šiuo metu jam 18 metų. Atsineštas įrenginys, lyginant su kitais „Power bankais“ atrodė kitaip, nes jame buvo antenos, tačiau jų būna visokių, tad pagalvojo, kad tai yra kažkokie patobulinimai. Radus įrenginį parke jį atsinešti namo nebuvo baisu, apie tai nepagalvojo. Atsinešus įrenginį namo tėtis nematė, kad jis jį atsinešė, jis tuo metu buvo darbe. Tas įrenginys namuose gulėjo visus tuos 2 metus. Tėtį sulaikius, jis paklausė kas tai per įrenginys ir kas atnešė jį namo, tuomet jis ir suprato apie ką kalbama ir pasakė, kad jis ir atnešė jį namo. Tėtis nežinojo apie šio įrenginio buvimą namuose. Iš nuotraukų esančių byloje (b. l. 25, 26) atpažino, kad tai yra būtent tas įrenginys kurį jis rado parke.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovo advokato padėjėjo Jano Zadavskio skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio bei pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ginčijamas TRA1 kaltės padarius ANK 464 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą klausimas, kartu keliant ir administracinio nusižengimo tyrimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą.

Prieš analizuojant aktualią situaciją bei pasisakant dėl esminių pateikto skundo argumentų, pažymėtina, jog teismo ar institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės; nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta kas privaloma nustatyti priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, t. y. privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Atitinkamai ANK 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, jog tik ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Nagrinėjamu atveju teismas įžvelgia būtinybę akcentuoti ir tai, jog ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Taigi tokiu atveju, kai nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taip pat išklausęs pareiškėjo, jo ir Institucijos atstovų bei liudytojo paaiškinimus, konstatuoja, jog Institucija netinkamai atliko bylos faktinių aplinkybių tyrimą, nes byloje esančių duomenų nepakanka įrodyti, kad būtent TRA1 disponavo draudžiamą laikyti įrenginį, priimtame ir Skundžiame nutarime nėra nurodyta, kokiais duomenimis remiantis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra konfiskuoto ir draudžiamo laikyti įrenginio savininkas.

Darant minėtą išvadą, visų pirma pastebėtina, kad tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Remiantis šio straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015, Nr. 2AT-29-594/2024, Nr. e2AT-54-1214/2024). Be to, sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, t. y. jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-697/2024). Taigi, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas grindžiant jo kaltę tik prielaidomis.

Analizuojamoje byloje nustatyta, kad TRA1 kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą Institucija grindė išskirtinai tik Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo Antrosios valdybos Pirmojo skyriaus 2026 m. vasario 5 d. raštu Nr. IBPS-S-71827-26 „Dėl informacijos pateikimo apie įrenginį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-27553-25“. Minėtame rašte nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą (dėl nurodomų nusikalstamų veikų), 2026 m. vasario 3 d. atliekant kratą pas TRA1 name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas juodos spalvos įrenginys su trimis antenomis ir juodos spalvos įrenginys su laidais, kurie įpakuoti į paketą Nr. 105115. Iš minėto Rašto taipogi matyti, kad Institucijai buvo pateikti kratos metu rasti įrenginiai, prašant atsakyti, kokie tai įrenginiai, kokiu dažniu veikia, ar jiems reikalingas leidimas, ar jų viduje yra įmontuoti įrenginiai, slopinantys ryšį (b. l. 4–5). Gi Institucijos pateikti duomenys patvirtina, kad Institucijai pateiktas įrenginys (aktualus šiai situacijai, t. y. juodos spalvos įrenginys su trimis antenomis) (be identifikavimo numerio, RRT suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra radijo ryšio slopintuvas (toliau – ir slopintuvas). Slopintuvo paskirtis yra radijo ryšio slopinimas skleidžiant elektromagnetinius trikdžius. Įjungtas slopintuvas gali trukdyti GSM, 3G, LTE, UMTS, 5GNR, WiFi 2,4 ir 5 GHz radijo dažnių signalams, navigacijos ir informacijos perdavimo sistemoms, palydovinėms radionavigacijos sistemoms, radarams ir radiolokacijos sistemoms. Slopintuvo išmatuoti radijo dažnių parametrai pateikti pridedamoje įrenginio patikrinimo ataskaitoje Nr. (29.28E) PA-3; slopintuvais fiziniams asmenims disponuoti draudžiama; slopintuvo viduje yra sumontuoti moduliai, slopinantys ryšį, seklio viduje nėra sumontuotų tokių modulių (b. l. 17–18, 19–32).

Kaip jau minėta, pati Institucija tiek atsiliepime į skundą, tiek ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad TRA1 patraukiant atsakomybėn, vadovavosi būtent minėtu Raštu bei gautais duomenimis apie įrenginio, kaip draudžiamo, identifikavimo faktu, t. y. teigdama, jog oficialūs teisėsaugos institucijos pateikti duomenys apie draudžiamo įrenginio radimo aplinkybes ir Institucijos atlikto tyrimo rezultatai, patvirtina, kad rastas įrenginys yra radijo ryšio slopintuvas, todėl Institucija neturėjo pagrindo atmesti teisėsaugos institucijos pateiktų duomenų. Kokiu būdu šis įrenginys atsirado pareiškėjo namuose, kiek laiko jis buvo laikomas Institucija nesiaiškino, kadangi šis įrenginys yra uždraustas civilinėje apyvartoje, todėl jo panaudojimo fakto nustatyti nereikia, pareigūnas visada tikrina ar asmeniui priklauso ta gyvenamoji vieta, Institucija apklausti namuose gyvenančius asmenis tuo metu nematė poreikio. Todėl pareiškėjas teigdamas, kad įrenginys jam nepriklauso, kad apie jo buvimą nežinojo, o įrenginį galimai surado ir į namus parsinešė jo sūnus LUD1, iš esmės ginčija kriminalinės policijos pateiktus duomenis ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, tačiau nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, nei skunde pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų teisėsaugos institucijos pateiktą informaciją apie tai, kad įrenginys buvo rastas pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Vis tik, visiškai priešingai negu teigiama Institucijos, TRA1 neginčijo nei to, kad įrenginys buvo rastas jo gyvenamojoje vietoje, nei to, kad įrenginys yra slopintuvas ir juo draudžiama disponuoti fiziniams asmenims, t. y. neginčijama teisėsaugos ir pačios Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos pateikti duomenys bei nustatytos faktinės aplinkybės, o tik nesutinkama su tuo, kad TRA1 apskritai žinojo apie tokio įrenginio egzistavimą jo gyvenamojoje vietoje, nurodant, jog įrenginys priklausė pareiškėjo sūnui.

O būtent, minėtas aplinkybes apie tai, kad kratos metu namuose rastas įrenginys TRA1 nepriklauso, o apie jo buvimą namuose jis nieko nežinojo, įrenginys priklauso jo sūnui LUD1, pareiškėjas nurodė jau administracinio nusižengimo tyrimo metu. Pareiškėjo atstovo 2026 m. gegužės 15 d. teiktuose paaiškinimuose nurodoma, kad TRA1, pradėjus aiškintis kokiu būdu namuose atsirado civilinėje apyvartoje uždraustas daiktas, šio asmens sūnus LUD1 pripažino bei paaiškino, kad prietaisą rado (duomenys neskelbtini) esančiame parke. Kaip nurodyta, nesupratęs, kas čia per įrenginys atsinešė namo, siekiant interneto pagalba išsiaiškinti kas tai yra bei kokia jo vertė. Kadangi grįžo vėlai, pasidėjo įrenginį nusprendęs išsiaiškinti vėliau. Kitą dieną dėl darbų gausos pamiršo apie jį, dėl ko jis taip ir liko gulėti. Apie prietaiso buvimą namuose tėvų neinformavo, kadangi to nesureikšmino. Teismui pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu nagrinėjant skundą, pareiškėjas laikėsi analogiškos pozicijos, papildomai nurodydamas, jog kratos metu radus šį įrenginį, jis nesuprato kas tai per prietaisas ir kam jis naudojamas. Apie nusižengimą suprato tik gavęs protokolą, būdamas Kauno kalėjime. Pradėjus aiškintis aplinkybes sužinojo, kad šį įrenginį atnešė sūnus, kuris jį rado ir atsinešė namo, kaip „Power banką“, paliko jį garaže. Kiek laiko prietaisas buvo pas jį namuose nežino, bet pagal sūnaus paaiškinimus tai galėtų būti apie du metus, sūnus nežinojo kas tai per įrenginys, rado jį parke, paėmė namo pakrauti ir jis taip ir liko.

Taigi šioje administracinio nusižengimo byloje iš esmės kilo ginčas dėl tinkamo subjekto, padariusio administracinį nusižengimą, numatytą ANK 464 straipsnio 3 dalyje, nustatymo, o Institucija privalėjo vertinti, ar byloje esantys duomenys įrodo, jog kratos metu rastas ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ištirtas radijo ryšio slopinimo įrenginys buvo laikomas ir (ar) naudojamas būtent TRA1. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nepaisant aiškios ir kategoriškos pareiškėjo pozicijos, jog radijo ryšio slopinimo įrenginys su juo niekaip nesusijęs bei jo pateiktos versijos, kad šis įrenginys buvo jo sūnaus, aplinkybė dėl to, kas iš tiesų yra tokio įrenginio naudotojas ir (ar) laikytojas administracinio nusižengimo tyrimo metu apskritai nebuvo nustatinėjama. Institucija nei detaliau apklausė patį TRA1, nei jo sūnų LUD1, kas būtų leidę identifikuoti nagrinėjam įvykiui aktualias aplinkybes bei gauti reikšmingos informacijos šios bylos teisingam išspendimui. Nebuvo atlikti ir jokie kiti procesiniai veiksmai, siekiant paneigti ar patvirtinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotus paaiškinimus. Taigi pritartina skundo autoriaus vertinimui, kad Institucija netinkamai atliko bylos faktinių aplinkybių tyrimą. Kaip jau buvo minėta, ir kaip galima suprasti iš Institucijos atstovo teiktų atsiliepimo į skundą turinio bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, jo vertinimu, šiuo atveju konstatuoti, jog draudžiamą įrenginį laikė būtent Skundžiamu nutarimu nubaustas asmuo, pakanka Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo Antrosios valdybos Pirmojo skyriaus 2026 m. vasario 5 d. rašte Nr. IBPS-S-71827-26 „Dėl informacijos pateikimo apie įrenginį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-27553-25“. nurodytos informacijos, kad šis objektas buvo rastas 2026 m. vasario 3 d. kratos atlikimo metu TRA1 gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vis tik, pabrėžtina, jog minimame rašte nėra nurodyta, kad tirti pateiktas radijo ryšio slopintuvas priklausė būtent TRA1, o ne jo sūnui LUD1, buvo būtent TRA1 naudojamas ir (ar) laikomas. Taigi vien toks raštas, nesant jokių kitų duomenų, negali būti laikomas pakankamu įrodymu pripažinti, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 464 straipsnio 3 dalyje, įvykdė TRA1. Išvados, jog būtent jis laikė draudžiamą įrenginį, neleidžia daryti ir tas faktas, jog TRA1 kratos atlikimo metu buvo minėtu adresu ir (ar), kad tuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Asmens buvimo tam tikroje vietoje faktas, kaip ir gyvenamos vietos, savaime nepatvirtina, kad visų toje vietoje esančių materialių objektų savininkas ir (ar) jų valdytojas yra būtent tas asmuo. Taip pat, nors šiuo atveju, kaip nurodo Institucija, rastas įrenginys yra slopintuvas, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, t. y. slopintuvais fiziniams asmenims disponuoti draudžiama, tačiau tai nepaneigia ir negali paneigti Institucijos pareigos imtis kitų ANK numatytų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti koks asmuo disponavo draudžiamu naudoti ir (ar) laikyti įrenginiu bei įrodyti jo kaltę abejonių nekeliančiais duomenimis. Taip pat pastebėtina, jog ir pati institucija savo priimtame nutarime dėl TRA1 nubaudimo, nors ir nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažįsta kaltu, teigdamas, jog įrenginys jam nepriklauso, jokių įrodymų ir motyvų, kuriais vadovaujantis tokius jo paaiškinimus atmeta, nepateikė. Tokiu būdu Institucijos surašytas nutarimas iš esmės yra nemotyvuotas

Nepaisant Institucijos formaliai atlikto administracinio nusiengimo tyrimo, bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl teismas, nustatęs, kad Institucijos pareigūnų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nepakanka išvadai dėl kaltinime nurodytų atliekų kiekio, apklausė liudytoją LUD1, kuris patvirtino pareiškėjo nurodomas aplinkybes. O būtent, liudytojo apklaustas LUD1, teismo posėdžio metu nurodė, kad bylai aktualus įrenginys, kurį jis ir atpažino pagal byloje esančias nuotraukas, buvo rastas jo. T. y. parke radęs įrenginį ir galvodamas, kad tai „Power bankas“ parsinešė jį į namus, tas įrenginys gulėjo namuose apie du metus, tėtis apie renginio buvimą namuose nežino. Tik tėtį sulaikius, tėtis paklausė kas tai per įrenginys ir kas atnešė jį namo, tuomet LUD1 ir suprato apie ką kalbama, ir pasakė, kad jis ir atnešė įrenginį namo.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, įvertinęs šios konkrečios bylos duomenų visumą, sprendžia, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neabejotinai nepatvirtina, kad TRA1 padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Šiame kontekste pabrėžtina, jog asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip ne kartą pripažinta teismų praktikoje, administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šioje byloje administracinėn atsakomybėn TRA1 patrauktas nepagrįstai, todėl atitinkama nėra vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento – subjekto, kas daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), todėl administracinio nusižengimo teisena TRA1 atžvilgiu pagal ANK 464 straipsnio 3 dalį nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovo advokato padėjėjo Jano Zadavskio (Jan Zadavski) skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2026 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. RRT-ANR_N-2-2026 ir administracinio nusižengimo teiseną TRA1 atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio 3 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.