Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų IES2 ir IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovų IES2 ir IES1 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų IES2 ir IES1 patikslintą ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2, dėl nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių sutartinės hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir dėl Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio 2025-10-14 išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notaras Mindaugas Kačergis, notaras Rolandas Kirlys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolės Ingos Karalienės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.

Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai grindžia informacija, gauta iš notarų biuro ir siekiu, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo nemotyvavo, nepagrindė nei bylos aplinkybėmis, nei teisės aktais.

Nėra aišku, kodėl šioje byloje neturėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2221-1176/2026 atmetė apeliantų skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliantų ieškinys yra preliminariai pagrįstas – yra pateikti įrodymai bei aplinkybės, taip pat apeliantai pasirinko leistiną civilinių teisių gynimo būdą (ką patvirtino ir pats pirmosios instancijos teismas).

Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog ieškovai ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu pradėtas priverstinis išieškojimas iš turto, įkeisto hipotekos sandoriu. Tuo metu laikinosios apsaugos priemonės taikymas padės užtikrinti nepasikeitusią bylos šalių ir ginčo objekto padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė nesuteiktų apeliantams pranašumo prieš atsakovą, kadangi atsakovas iš ieškovų jau yra gavęs visą jam priklausančią 68000 Eur sumą.

Teismui patenkinus ieškinio reikalavimus ir pripažinus, kad hipoteka yra pasibaigusi, tačiau nesustabdžius vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį įrašą, ieškovams priklausantis turtas (žemės sklypas) gali būti priverstinai realizuotas ir jį įsigytų tretieji asmenys.

Atsakovas ATS2 atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

Apeliantai neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Taip pat apeliantai neįrodė ir to, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovui sumokėta 68 000,00 Eur suma yra žymiai mažesnė nei ginčo hipotekos sutartimi užtikrintos prievolės dydis (150 000,00 Eur).

Atsakovas neneigia gavęs 68 000,00 Eur, tačiau tai nereiškia, kad su juo buvo visiškai atsiskaityta pagal prievoles, užtikrintas ginčo hipoteka. Tarp skolininkės ir atsakovo buvo susitarta dėl maksimaliosios hipotekos, ja buvo užtikrinta ne tik pagrindinė prievolė, bet ir su jos neįvykdymu susiję netesybos ir nuostoliai.

Jeigu ginčo turtas būtų priverstinai realizuojamas, apeliantai turės teisę iki varžytynių pasiūlyti turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Be to, tuo atveju, jeigu būtų priimtas apeliantams palankus procesinis sprendimas ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą, apeliantams galėtų būti išmokėta kompensacija.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1387-534/2026 pagal apeliantų patikslintą ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2, kuriuo prašoma: 1) pripažinti apeliantams nuosavybės teise priklausančių 1007/4528 dalių žemės sklypo sutartinę hipoteką pasibaigusia; 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio 2025-10-14 išduotą vykdomąjį įrašą, kuris išduotas pagal 2019-03-19 Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro Ramūno Trečioko patvirtintą sutartinės hipotekos sutartį.

Nagrinėjamoje byloje apeliantai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolės Ingos Karalienės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. spalio 22 d. antstolės Ingos Karalienės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą (notaro Rolando Kirlio vykdomąjį raštą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal ATS2 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdyti. Šio dokumento pagrindu skolininko IES2 atžvilgiu pradėtas piniginis išieškojimas: 198,28 Eur (notaro atlygis), 87 741,15 Eur (skola) ir palūkanos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, nustačius dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo, apeliantų atskirajame skunde bei atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, sprendžia, jog byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog apeliantų ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, to neginčija ir atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą. LITEKO duomenimis byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, ieškovų pateiktas apeliacinis skundas priimtas ir byla bus nagrinėjama apeliacine tvarka. Taigi, šiuo metu pagrindas spręsti dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra išnykęs, o tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ieškinį atmesti, savaime nepatvirtina fakto, jog pateiktas ieškinys buvo akivaizdžiai preliminariai nepagrįstas.

Ieškovai atskirajame skunde teigia, laikinosios apsaugos priemonės taikymas padės užtikrinti nepasikeitusią bylos šalių ir ginčo objekto padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Apeliantų vertinimu, teismui nesustabdžius vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį įrašą, ieškovams priklausantis turtas (žemės sklypas) gali būti priverstinai realizuotas ir jį įsigytų tretieji asmenys, o ieškovams palankaus teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys) arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis) ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 17 punktas ir jame nurodyta praktika). Tokia priemonė gali būti taikoma ir tuo atveju, kai byloje yra ginčijamas sandoris, kuris buvo pagrindu teismo sprendimui dėl priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-408-180/2018 16 punktas).

Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra status quo (pozicijos, esančios dabar, išlaikymas), kitaip tariant, faktiškai susiklosčiusios padėties užfiksavimas ir išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, kai ieškiniu yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir (arba) pripažinti asmeniui kurias nors teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas).

Byloje nustatyta, kad 2025 m. spalio 22 d. antstolė Inga Karalienė priėmė vykdyti notaro Rolando Kirlio 2025 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą ir jo pagrindu pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju egzistuoja reali tikimybė, kad hipoteka įkeistas turtas dar iki galutinio procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo gali būti perleistas kitiems asmenims, gali pasikeisti jo teisinis statusas, o šios aplinkybės apsunkintų galbūt apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir (ar) jį padarytų neįmanoma, taip pat sąlygotų naujų ginčų, neigiamų padarinių atsiradimą sprendžiant dėl sprendimo atgręžimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas vykdomasis dokumentas, kuriuo pagrindu vykdomas išieškojimas, be to, siekiama pripažinti hipotekos pabaigą. Nesustabdžius priverstinio išieškojimo veiksmų iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos, skolos išieškojimas iš įkeisto turto gali būti visa apimtimi ar iš dalies įvykdytas. Dėl to bei atsižvelgus į teismų praktiką, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant išsaugoti esamą padėtį iki galutinio ginčo išnagrinėjimo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas apsaugotų ir išieškotoją nuo galimų būsimų išlaidų (įkeisto turto vertinimo kaštų, kitų vykdymo, sprendimo atgręžimo išlaidų ir pan.). Todėl net ir nevertinant atsakovo elgesio sąžiningumo aspektu, status quo poreikis yra pakankamas pagrindas taikyti šioje byloje apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą sustabdymą – kurios atitiktų abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

Pirmosios instancijos teismo motyvai, jog byloje sprendžiamas klausimas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, nepaneigia būtinybės šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgus į ieškovo pareikštus reikalavimus ir vykdomo priverstinio išieškojimo galimas teisines pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl be nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliantų IES2 ir IES1 atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų IES2 ir IES1 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

Sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro Rolando Kirlio 2025 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1387-534/2026 įsiteisėjimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.