Vilniaus apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-467-1121/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-22065-2026-6Procesinio sprendimo kategorija 21.11.13 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundui dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-467-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300049272), padavimo terminą ir atsisakyta jį priimti.Teismas, išnagrinėjęs bylą,n u s t a t ė : Nagrinėjamų klausimų esmėM. P., Institucijos 2026 m. liepos 21 d. nutarimu nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 3 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, ir jam paskirta galutinė – 3 250 Eur dydžio bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos nutarimu 2026 m. rugpjūčio 13 d. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundu buvo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir teiseną nutraukti. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Jame nurodyta, kad skundžiamas nutarimas priimtas ir pasirašytas 2026 m. liepos 21 d., nutarimo metaduomenyse nutarimo išsiuntimo pareiškėjui data nenurodyta, nutarimas pareiškėjui bylos nagrinėjimo dieną nebuvo išduotas. Pareiškėjas nutarimą faktiškai gavo ir susipažino 2026 m. liepos 24 d., tad 20 kalendorinių dienų terminas baigiasi 2026 m. rugpjūčio 13 d. ir skundas paduodamas termino nepraleidus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atisakyta priimti pareiškėjo skundą ir netenkintas M. P. prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad prašyme nurodytos priežastys dėl praleisto termino nesudaro pagrindo vertinti jas, kaip svarbias ir objektyvias, sutrukdžiusias pasinaudoti įstatymo nustatyta teise pateikti skundą, ir kurios būtų nepriklausiusios nuo paties pareiškėjo.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. prašo: 1) 2026 m. rugsėjo 16 d. pateiktą dokumentą vertinti pagal jo turinį ir laikyti šio atskirojo skundo pirmine redakcija, paduota 2026 m. rugsėjo 16 d., 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, 3) atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti; 4) perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nurodo, kad siekiant proceso sąžiningumo, M. P. neginčija, jog Institucijos 2026 m. liepos 21 d. nutarimo nuorašas jam elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2026 m. liepos 21 d. ir ANK 623 straipsnyje nustatytas terminas baigėsi 2026 m. rugpjūčio 10 d., o skundą institucijai pateikė 2026 m. rugpjūčio 13 d. Pirmosios instancijos teismas skundo pateikimo data pagrįstai laikė 2026 m. rugpjūčio 13 d. Apygardos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, o nežymus termino praleidimas yra formalus, o ne esminis pažeidimas. Pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-446-312/2021 panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis ir atnaujintas terminas, praleistas 3 dienomis. Teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti praleistas nežymiai – 3 dienas, kas leidžia teigti, jog toks pažeidimas yra formalus, o ne esminis ir, kad nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės. Analogiškai spręsta ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartyje byloje Nr. AN2-360- 468/2020; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartyje byloje Nr. AN2-34-574/2024; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartyje byloje Nr. AN2-157-468/2026; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartyje byloje Nr. AN2-10-616/2022. Pareiškėjo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų siekęs vilkinti procesą ar piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, priešingai – skundžiamoje nutartyje pats teismas konstatavo, kad jis buvo aktyvus procese.Nurodo, kad terminą skaičiavo nuo dienos, kurią faktiškai susipažino su nutarimu – 2026 m. liepos 24 d. o ne nuo jo išsiuntimo dienos. Pareiškėjo vertinimu tai buvo sąžininga teisinė klaida, kurią lėmė šios objektyvios aplinkybės: 1) Institucijos nutarime nurodyta tik bendra apskundimo taisyklė (per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos), tačiau nenurodyta konkreti nutarimo išsiuntimo data, 2) nutarimas nebuvo išduotas – nutarimo formos eilutė „Nutarimą gavau“ liko nepasirašyta (pasirašytas 2026 m. liepos 21 d., 10.52 val., t. y. jau po bylos nagrinėjimo, ir išsiųstas automatine Administracinių nusižengimų registro sistemos žinute 11.10 val., 3) nutarimas atsiųstas ne institucijos lydraščiu, o automatine Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos žinute, jos tekstas yra bendro pobūdžio – „Jums siunčiamas pranešimas apie administracinį nusižengimą“ – ir jame neįvardyta, kad siunčiamas būtent nutarimas administracinio nusižengimo byloje, nenurodytas apskundimo terminas ir jo pradžia, 4) pareiškėjas neturėdamas teisinio išsilavinimo, ANK 623 straipsnio formuluotę „išsiuntimo ar išdavimo dienos“ suprato, kaip nukreipiančią į dieną, kurią dokumentas jį pasiekė ir tapo prieinamas susipažinti.Sprendžiant dėl termino atnaujinimo reikšminga ir tai, kas prarandama jo neatnaujinus. Šiuo atveju dėl 3 dienų lieka neperžiūrėta 3 250 Eur bauda, paskirta fiziniam asmeniui, kurio vadovaujama bendrovė bankrutavo ir liko neišmokėta 6 647,23 Eur darbo užmokesčio (Vilniaus apygardos teismo 2026-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1729-1014/2026). ANK 95 straipsnio 3 dalis atsakomybę nustato tik statytojo (užsakovo) arba jo vieno įgalioto rangovo juridinio asmens vadovui. Statybos įstatymo 22 (1) straipsnio 6 dalis nustato, kad kai statytojas yra juridinis asmuo (šiuo atveju – Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“), įgaliotu rangovu laikomas tik sutartimi ar kitu rašytiniu dokumentu įgaliotas rangovas. Byloje esančioje 2025 m. gegužės 28 d. viešojo pirkimo sutartyje Nr. 5.28-25/46 su visais septyniais priedais (37 lapai) nė karto nevartojami žodžiai „skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas“, „identifikavimo kodas“, „identifikavimo priemonė“, „įgaliotas rangovas“; nė karto neminimas Statybos įstatymo 22(1) straipsnis. Pareiškėjo vertinimu, byloje egzistuoja klausimas, ar jis apskritai yra ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Neatnaujinus termino, šis klausimas nebus išnagrinėtas nė vienoje instancijoje. Šiuo atveju trijų dienų termino praleidimas užkerta kelią bet kokiai 3 250 Eur baudos teisminei kontrolei. Toks rezultatas pareiškėjo vertinimu, neproporcingas nei pažeidimo pobūdžiui, nei teisinio tikrumo tikslui, kuriam terminai nustatyti.Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi byloje Nr. AN2-346-255/2017, tačiau joje terminas praleistas daugiau kaip 40 dienų, t. y. dvigubai ilgiau, negu trunka pats terminas, o nurodyta praleidimo priežastis padidėjęs darbo krūvis – subjektyvi aplinkybė, ir teismas rėmėsi tuo, kad „nutarime aiškiai nurodyta, jog skundas gali būti paduotas per 20 dienų nuo išsiuntimo“; šiuo atveju išsiuntimo data nutarime nenurodyta, todėl apskaičiuoti termino pagal patį nutarimą nebuvo įmanoma ir ginčas buvo dėl įprasto institucijos nutarimo. Nutartis priimta 2017 m., t. y. iki 2020-2026 m. suformuotos apygardos teismų praktikos, kurioje nežymus termino praleidimas nuosekliai vertinamas kaip formalus, o ne esminis pažeidimas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą Institucijos atstovas prašo atmesti M. P. skundą, kaip nepagrįstą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, jog priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis i teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir, kurios yra patvirtintos įrodymais. Institucijos vertinimu, teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas konstatavo, kad prašyme nurodytos priežastys dėl praleisto termino nesudaro pagrindo vertinti jas kaip svarbias ir objektyvias, sutrukdžiusias pasinaudoti įstatymo nustatyta teise pateikti skundą, ir kurios būtų nepriklausiusios nuo paties pareiškėjo. Institucijos vertinimu, skunde nėra nenurodytų svarbių objektyvių priežasčių dėl skundo padavimo termino praleidimo, todėl terminas skundui paduoti praleistas tik dėl pareiškėjo nepakankamo rūpestingumo.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimaiAdministracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atskirasis skundas tenkintinasANK 656 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantys asmenys šiame kodekse nustatytais atvejais gali apskųsti atskiruoju skundu apygardos teismui. ANK 656 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismas gavęs M. P. skundą nustatė, jog skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, konstatavo, kad jie nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl priėmė sprendimą atsisakyti priimti M. P. paduotą skundą.Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Institucijos 2026 m. liepos 21 d. nutarimas tą pačią dieną pareiškėjui išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina administracinio nusižengimo medžiagoje esantis dokumentų pristatymo elektroniniu paštu išrašas (1 t., b. l. 16–24). Taigi, Institucija įteikė nutarimą administracinio nusižengimo byloje tinkamai, vienu iš ANK 573 straipsnyje nurodytų būdų, t. y. nutarimas buvo išsiųstas ir pristatytas aktyviu M. P. elektroniniu paštu. Duomenų, kad pareiškėjo elektroninio pašto adresas, būtų nenaudojamas ar nurodytas klaidingas, nėra. Be to, pats M. P. neginčija, jog Institucijos nutarimas jam išsiųstas 2026 m. liepos 21 d. elektroniniu paštu. Taigi, vadovaujantis minėtomis ANK 623 straipsnio nuostatomis, pagal kurias skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, pareiškėjui skundui paduoti paskutinė diena buvo 2026 m. rugpjūčio 10 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. P. skundas dėl Institucijos 2026 m. liepos 21 d. nutarimo institucijoje buvo pateiktas 2026 m. rugpjūčio 13 d., t. y. terminą skundui paduoti praleidus trimis dienomis.Pažymėtina, kad proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką, proceso veiksmai atliekami laikantis ANK nustatytų terminų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais neabejotinai užtikrina proceso teisėtumą, todėl įstatyme nustatyti procesiniai terminai negali būti laisvai interpretuojami ar pažeidžiami. Proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Teismas privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti.Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Svarbių priežasčių kriterijus yra vertinamasis požymis. ANK nėra išvardytas sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis – kiekvienu konkrečiu atveju šį klausimą sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visumą. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios aplinkybės, t. y. nepriklausančios nuo asmens valios, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis paprastai pripažįstama pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir valią ir pan. Taigi, iš aptarto matyti, jog asmens teisė ginčyti jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą nėra absoliuti, įstatymas įpareigoja asmenį šią teisę realizuoti laikantis ANK 623 straipsnyje nustatyto termino, tačiau tuo pačiu suteikia teisę kreiptis dėl praleisto termino atnaujinimo, paliekant teismo diskrecijai nuspręsti dėl termino praleidimo priežasčių objektyvumo ir reikšmingumo.Apygardos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju byloje nepakanka duomenų išvadai, jog pareiškėjas elgėsi nepakankamai atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, įgyvendindamas savo teisę kreiptis į teismą dėl priimto nutarimo. Nagrinėjamu atveju, skundo padavimui praleidus įstatyme nustatytą terminą, įtakos turėjo tai, jog M. P. terminą skaičiavo nuo dienos, kuria faktiškai susipažino su nutarimu – 2026 m. liepos 24 d., o ne nuo jo išsiuntimo dienos, kadangi ANK 623 straipsnio formuluotę išsiuntimo ar išdavimo dienos, suprato, kaip nukreipiančią į dieną, kurią dokumentas jį pasiekė ir tapo prieinamas susipažinti. Be to, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nenustatyta ir tai, kad būtų siekta tyčia vilkinti skundo padavimo procesą (skundžiamojo nutartyje nustatyta, jog pareiškėjas buvo aktyvus procese, t. y. reagavo į Institucijos nurodymus, taip pat teikė išsamius rašytinius paaiškinimus), nėra duomenų, jog veiktų nesąžiningai ir taip piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas nežymiai, t. y. trimis dienomis, kas leidžia teigti, jog toks pažeidimas yra formalus, o ne esminis. Lietuvos teismų praktikoje bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teisė kreiptis į teismą turi būti reali ir veiksminga, o procesinės normos negali būti aiškinamos ir taikomos pernelyg formaliai, jeigu dėl to asmuo praranda galimybę pasinaudoti teisminės gynybos priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. sąžiningai klydo skaičiuodamas apskundimo terminą, taip pat į tai, kad skundo padavimo terminas praleistas nežymiai, teismas sprendžia, jog nėra esminių kliūčių skundo priėmimui, o klaidingas procesinio sprendimo apskundimo termino skaičiavimas ir nežymus jo praleidimas, negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Papildomai pažymėtina, kad sprendžiant skundo priėmimo klausimą formalių kriterijų suabsoliutinimas, nevertinat individualių aplinkybių, galėtų lemti nepagrįstą teisės į skundo nagrinėjimą ribojimą. Asmens teisė apskųsti institucijų ar žemesnės instancijos teismų sprendimus yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas M. P. buvo rūpestingas ir dėjo pastangas siekiant įgyvendinti savo teises paduoti skundą, o termino atnaujinimas nesukeltų neigiamų pasekmių proceso stabilumui ar kitų asmenų teisėms. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, į atskirajame skunde nurodomas termino praleidimo priežastis, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, pripažintina, jog skundo padavimo terminą M. P. praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuota, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui skundui dėl Institucijos nutarimo nagrinėti iš esmės.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 3 punktu,n u t a r i a :administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atskirąjį skundą tenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui M. P. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo 2026 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-467-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300049272), nagrinėti iš esmės.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjas Paulius Veršekys