Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė administracinio nusižengimo byloje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 22 d. nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.2017 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. P. skundus dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 22 d. nutarimo ir prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi netenkino A. P. prašymo dėl praleisto apskundimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 22 d. nutarimo bei skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Skundu A. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 22 d. nutarimo priimti. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta praleisto termino atnaujinimo klausimą sprendžiant formaliai. Neneigia, kad terminas buvo praleistas, tačiau, pastarojo manymu, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, priežastys tam buvo svarbios. Mano, kad nutarties motyvai grįsti prielaidomis. Pažymi, kad, nutartyje nurodyta, jog apeliantui apie galimybę pasinaudoti ATPK 329 straipsnyje numatyta teise nebuvimą turėjo būti žinoma iš viešosios erdvės (spaudos, televizijos ar pan.), todėl jis turėjo žinoti, kad į teismą turi būti kreipiamasi ANK numatytu terminu. Apeliantas nurodo, kad su tokiu argumentu nesutinka ir teigia, kad teismas visiškai nesiaiškino, ar jis skiria laiko spaudos skaitymui, radijo stočių klausimui ar televizijos žiūrėjimui. Pasak apelianto, net jei sutikti, kad viešojoje erdvėje buvo pranešama apie naujojo ANK priėmimą, tai nepagrindžia aplinkybės, jog toje pačioje erdvėje buvo akcentuojamas ir ATPK 329 straipsnio įtvirtintos galimybės nenumatymas naujajame kodekse, t. y. jeigu viešojoje erdvėje ir buvo kalbama apie administracinių teisės pažeidimų teiseną reglamentuojančių teisės aktų pakeitimą, tai tik kaip apie visumą, o ne atskiras dalis. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu principu ignorantia legis non excausat ir mano, kad skundžiamai nutarčiai pagrįstumo neteikia, kadangi šiuo principu aptariamas teisinės atsakomybės, o ne procesinių terminų klausimas.Apelianto teigimu, aplinkybė, kad jis į teismą kreipėsi anksčiau nei praėjus pusei administracinės poveikio priemonės termino, niekaip neatspindi, jog 2017 m. balandžio 22 d. nutarimo priėmimo metu jam buvo žinoma apie ATPK 329 straipsnyje numatytos teisės nebuvimą ANK. Pažymi, kad jis, būdamas rūpestingas, dar prieš sueinant pusei administracinės poveikio priemonės terminui, pradėjo domėtis, kokius veiksmus reikia atlikti, norint pasinaudoti girdėta teise prašyti sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Nurodo, kad ieškant tokios informacijos, buvo sužinota, jog viskas, ką galima padaryti, tai kreiptis į teismą prašant taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, todėl Taigi, nepraleidžiant dar daugiau termino, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas skundas dėl 2017 m. balandžio 22 d. nutarimo, kartu prašant atnaujinti praleistą terminą.Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, nėra buvęs teisminio proceso dalyviu jokioje teisenoje, taigi iš esmės neturi žinių apie procesinių terminų reikšmę. Atkreipia dėmesį, kad 2017-04-22 nutarime nėra nurodytos jokios teisinės pasekmės praleidus apskundimo terminą. Teigia, kad šiuo atveju praleistas procesinis terminas turi ir teigiamų aspektų, kadangi atspindi jo drausmingumą laikantis teisės aktų reikalavimų, tai yra nuo nusižengimo padarymo, dėl kurio surašytas 2017 m. balandžio 22 d. nutarimas iki šios dienos jis nėra padaręs nei vieno administracinio nusižengimo.Atsiliepime į A. P. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir jis neturėtų būti tenkinamas. Skundas netenkintinas. ANK 623 straipsnyje nustatyta, jog skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Kaip matyti, įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Taip pat pabrėžtina, kad įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama.A. P. atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti prašo remdamasi tuo, kad jis nežinojo, jog įsigaliojusiame naujajame ANK nėra numatyta galimybė kreiptis į teismą su prašymu sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, kaip tai buvo numatyta ATPK. Prašyme apylinkės teismui apeliantas taip pat nurodė, jog terminas praleistas dėl padidėjusio darbo krūvio. Apygardos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis ir nėra pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo paduoti. Apeliantas neneigia, kad apskundimo terminas yra praleistas, tačiau nesutinka, jog jo nurodytos priežastys nėra svarbios. Pažymėtina, kad nutarimą A. P. turėjo teisę apskųsti per 20 kalendorinių dienų. Įstatyme numatytas 20 dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Apygardos teismas pripažįsta, jog šiuo atveju tai, kad A. P. nepadavė skundo per įstatymo nustatytą terminą, nulėmė subjektyvus, nuo jo valios priklausęs apsisprendimas laiku neginčyti nutarimo. A. P. argumentai, kad jis ne teisininkas ir neturi žinių apie procesinių terminų reikšmę, nepaneigia pastarojo galimybės apskųsti nutarimą laiku, nes kaip matyti iš nutarimo, kuriuo A. P. buvo skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė (b. l. 23), jame aiškiai nurodyta, kad skundas dėl institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos. Tik po šio išaiškinimo nurodyta, kokia tvarka turi būti sumokėta bauda. Kaip matyti iš mokėjimo nurodymo kopijos (b. l. 15), A. P. baudą sumokėjo 2017-05-16, taigi neabejotina, kad jis žinojo ne tik tai, kokia tvarka mokama bauda, bet ir nutarimo apskundimo tvarką. Dėstomi apelianto argumentai apie galbūt neskiriamą laiką spaudai, televizoriaus žiūrėjimui, apie tai, kad jeigu viešojoje erdvėje ir buvo kalbama apie administracinių teisės pažeidimų teiseną reglamentuojančių teisės aktų pakeitimą, tai tik kaip apie visumą, o ne atskiras dalis, jog principu ignorantia legis non excausat aptariamas teisinės atsakomybės, o ne procesinių terminų klausimas laikytini tik kaip pastarojo samprotavimai, kurie nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad aplinkybių, kurios būtų objektyviai sukliudžiusios A. P. pasinaudoti nutarimo apskundimo teise, byloje nenustatyta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių veiksmų – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus. Atnaujinus skundo padavimo terminą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas prieš teisinės sistemos stabilumą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai netenkino A. P. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 22 d. nutarimo paduoti. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.