Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. R. M. dėl Institucijos nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. 2023 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino R. M. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti skundą ir grąžino jį apeliantui.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti, atnaujinti įstatyme nustatytą terminą skundui dėl 2023 m. spalio 3 d. Institucijos nutarimo paduoti ir skundą priimti.

3.1. Skunde teigiama, jog terminą skundui paduoti praleido viena diena, kadangi tik 2023 m. spalio 24 d. kreipėsi į pažįstamą teisininką teisinės pagalbos dėl policijos nutarimo apskundimo. Jis Lietuvos Respublikoje neturi pažįstamų, todėl buvo sunku susiorientuoti, ką reikia daryti, kur kreiptis teisinės pagalbos. Nors su teisininku sutarties nebuvo sudaręs, jis (teisininkas) tą pačią dieną išsiuntė skundą teismui. Jis nepiktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, yra pakankamai sąžiningas ir rūpestingas, tačiau suklydo, susidūrė su sunkumais gyvendamas svetimoje šalyje, neturėdamas pakankamai žinių ir negalėdamas operatyviai susiorientuoti situacijoje. Supranta, kad turėjo būti atidesnis ir įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui. Tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Teismas privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismą principu ir reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti.

3.2. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, turintis teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise privalo naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes, priešingu atveju, jų procesinės teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui per įstatymo nustatytą terminą pateikti skundą. Jis nėra teisininkas ir neturi teisinio išsilavinimo, taip pat nesupranta lietuviškai, kalba tik rusų ir (duomenys neskelbtini) kalbomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukme, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužė s 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).