- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-27
- Bylos Nr.
- eII-1560-1133/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-24664-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Institucija
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Pareiškėjas
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 9.55pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. B., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudojančiam e. p. p.(duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro specialistės V. S. (toliau – ir Instutucija) 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-2871-2026, pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
VĮ Registrų centro 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N- 2676-2026 P. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, konstatavus, kad jis 2026 m. birželio 16 d. 7.35 val. Būdamas juridinio asmens (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovu, per nustatytą laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui minėto juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinio už 2024 m. Nurodyta, kad P. B. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau - AĮ) 10¹ straipsnio 3 dalį. Jam paskirta 615 Eur bauda.
Pareiškėjas P. B. nesutikdamas su priimtu 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu, pateikė skundą.
Registrų centras ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 19 d. skundą, vadovaudamasis ANK 625 straipsniu, panaikino 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą ir priėmė 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2871-2026, paskirdamas pareiškėjui 600 Eur baudą. Nustatyta viena P. B. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu, pateikė teismui skundą, iš kurio turinio matyti, kad prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę baudą nei numatyta minimali straipsnio sankcijoje. Skundą argumentuoja tuo, kad:
pačio administracinio nusižengimo fakto jis neginčija. Pripažįsta, kad metinė finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta nustatytu laiku ir, kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, privalėjo užtikrinti šios pareigos įvykdymą;
jo manymu, administracinė nuobauda nėra vien formalus padaryto pažeidimo konstatavimas. Skiriant nuobaudą turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, asmens kaltės forma ir rūšis, jo asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei kitos reikšmingos aplinkybės. Mano, kad vien formaliai išvardyti palankias aplinkybes nepakanka. Jos turi turėti realią reikšmę parenkant ir individualizuojant administracinės nuobaudos dydį;
2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarime pati institucija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) jau keletą metų negauna finansavimo nei iš valstybės, nei iš privačių rėmėjų; federacija faktiškai nevykdo komercinės ar finansinės veiklos; federacija neturi administracijos ir nuolat dirbančio buhalterio; federacijos vadovo pareigas eina visuomeniniais pagrindais ir be atlygio; kad jis pripažino, kad nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta; kad jis išreiškė apgailestavimą dėl susidariusios situacijos; kad jis ėmėsi konkrečių veiksmų situacijai ištaisyti ir susirado buhalterį, galintį sutvarkyti finansinę apskaitą bei pateikti reikalingus dokumentus; nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; tai yra pirmas kartas, kai už tokį administracinį nusižengimą jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Todėl kyla klausimas, kokią realią įtaką šios nustatytos aplinkybės turėjo paskirtos administracinės nuobaudos dydžiui;
pažymi, kad supranta, kad juridinių asmenų finansinės atskaitomybės pateikimo pareiga yra svarbi ir, kad jos laikymasis turi būti užtikrintas. Tačiau bendras šios pareigos svarbumas savaime neatsako į klausimą, kokio dydžio nuobauda yra būtina ir proporcinga konkrečiam asmeniui konkrečioje byloje. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad jo veiksmais būtų buvusi padaryta konkreti turtinė žala tretiesiems asmenims, valstybės biudžetui ar kitam viešajam interesui. Nutarime taip pat nenustatyta, kad pareigos nevykdymas buvo sąmoningas, tyčinis ar susijęs su siekiu nuslėpti informaciją, išvengti kontrolės ar gauti asmeninę naudą. Priešingai, jis paaiškinimuose pripažino pareigos neįvykdymą, išreiškė apgailestavimą dėl susidariusios situacijos ir nurodė konkrečius veiksmus, kurių ėmėsi situacijai ištaisyti. Todėl mano, kad nėra pagrindo jo elgesio vertinti taip pat, kaip asmens, kuris sąmoningai ir piktybiškai vengia vykdyti administracines pareigas;
akcentuoja, kad svarbu įvertinti tai, kad (duomenys neskelbtini) nėra įprastomis verslo sąlygomis veikianti komercinė organizacija. Federacija faktiškai veikia visuomeniniais pagrindais. Jis, kaip federacijos prezidentas, savo pareigas eina visuomeniniais pagrindais ir už tai negauna atlygio. Federacijoje nėra nuolat dirbančios administracijos ir buhalterio. Federacija taip pat jau keletą metų neturi finansavimo nei iš valstybės, nei iš privačių rėmėjų. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant jo kaltės pobūdį, pažeidimo aplinkybes, jo asmenybę ir administracinės nuobaudos individualizavimą. Esminis skirtumas yra tas, kad šiuo atveju pareigos nevykdymas atsirado ne dėl sąmoningo nenoro laikytis teisės aktų, o dėl faktiškai labai ribotais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais veikiančios asociacijos administracinių gebėjimų stokos;
mano, kad šiuo atveju prevencinis administracinės nuobaudos tikslas gali būti pasiektas ir taikant švelnesnę finansinę sankciją. Įvertinus jo skunde nurodytas aplinkybes, mano, kad nėra pagrindo manyti, kad tik 600 Eur ar didesnio dydžio finansinė našta yra būtina tam, kad būtų pasiektas administracinės nuobaudos tikslas. Priešingai, jo atveju reikšminga yra pati administracinės atsakomybės taikymo ir pareigos vykdyti teisės aktų reikalavimus suvokimo pasekmė.
Atsiliepimas
Institucija nesutikdama su skundu pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad institucija 2026 m. birželio 16 d. pareiškėjui surašė protokolą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Administraciniu nurodymu pareiškėjui pasiūlyta sumokėti 300 Eur baudą. Pažymėjo, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais, Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas, o ne kiti asmenys. Vien tai, kad asmuo pareigą pateikti finansines ataskaitas įvykdė ir tai padarė pavėluotai, jokiu būdu ne tik, kad nešalina jo atsakomybės, bet jos ir nešvelnina – vadovaujantis apygardos teismų formuojama praktika, ši aplinkybė neturi įtakos nustatant ir skiriamos administracinės nuobaudos dydį (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-304-1058/2025).
Atsiliepime taip pat nurodyta, kad finansinių lėšų trūkumas negali būti vertinamas kaip pagrindas nevykdyti pareigos laiku teikti finansines ataskaitas. Pareiškėjas, būdamas Asociacijos vadovu ir atsakingu asmeniu už juridinio asmens dokumentų bei duomenų pateikimą Registro tvarkytojui per nustatytą laikotarpį, nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neužtikrino, kad Registro tvarkytojui būtų pateikti 2024 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai laiku. Skundo argumentai, kad dėl ribotų finansinių ir žmogiškųjų išteklių pareiškėjas nespėjo laiku pateikti finansinių ataskaitų, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas išvengti atsakomybės visiems finansinės atskaitomybės dokumentų laiku nepateikusiems įmonių vadovams – pakaktų motyvuoti asmeninėmis problemomis ir laiko stoka. Juridinio asmens vadovo pareiga teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui, ir vadovo atsakomybė už šios pareigos vykdymą nustatyta Asociacijų įstatyme, Nuostatuose, kurie privalo būti žinomi juridinio asmens vadovui.
Institucija taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta sumokėti 300 Eur baudos. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad neįvykdžius Protokole nurodyto administracinio nurodymo, šis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir Protokolas kartu su kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga bus perduoti Registrų centro darbuotojui, įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Be to pareiškėjas per nustatytą terminą administracinio nurodymo neįvykdė, todėl jo atžvilgiu buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka ir priimtas 2026 m. rugpjūčio 27 d. Nutarimas, kuriame teisingai bei pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo neveikimas atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai, todėl pažeidėjas baustinas 600 dydžio bauda (ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šį nusižengimą skirtina bauda nuo 600 iki 1450 Eur). Taigi, jei, kaip nurodo pareiškėjas, 600 Eur bauda jam yra sunki finansinė našta, jis turėjo galimybę įvykdyti administracinį nurodymą sumokėdamas 300 Eur baudą, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, mažas pajamas, turimus išlaikytinius, finansinius įsipareigojimus ir pan. Priešingai, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jis dirbantis, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirta nuobauda būtų neproporcinga jo finansinėms galimybėms.
Institucija taip pat atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutarimą, išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Registrų centras skirdamas baudą įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Skiriant nuobaudą, įvertinta tai, kad pareiškėjas už tokį administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, per pastaruosius 5 metus buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. Registrų centrui išnagrinėjus Pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 19 d. skundą nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, institucija atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta pareiškėjui ir institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
Teismas, susipažinęs su skundžiamu institucijos nutarimu ir atsiliepimu, pareiškėjo skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad institucija tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad būtent pareiškėjas kaip juridinio asmens vadovas, yra atsakingas už tai, kad (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonei Registrų centrui laiku (iki 2025 m. birželio 1 d.) nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2024 metus, kuris turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Nuostatai) 120.15, 123 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.
CK 2.62 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad juridiniai asmenys privalo Juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas). Vadovaujantis Nuostatų, 41.2 papunkčiu, dokumentų ir duomenų teikėjai atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą Registro tvarkytojui laiku. AĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad asociacijos valdymo organas yra atsakingas tiek už teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms ar metinei ataskaitai parengti, teikimą laiku finansines ataskaitas ar metinę ataskaitą rengiančiam asmeniui, tiek už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Registro tvarkytojui ir visuotiniam narių susirinkimui.
Kaip pirmiau minėta nagrinėjamoje byloje pareiškėjas P. B. neginčija padaręs skundžiamame nutarime nustatytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, o būtent, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, buvo atsakingas už Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą ir, kad per nustatytą terminą nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Šios aplinkybės įrodytos ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kuriais teismas, neturi pagrindo abejoti.
Pareiškėjas skunde akcentavo, kad jo padarytu administraciniu nusižengimu niekam nebuvo padaryta žala. Tačiau ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas įtvirtintas formalia sudėtimi, todėl, kaip teisingai institucija atsiliepime nurodė, neigiamų padarinių atsiradimas ar neatsiradimas jo pavojingumo vertinimui esminės reikšmės neturi. Tai, kad įstatymų leidėjas tokio pobūdžio pažeidimą įtvirtino formalia sudėtimi, suponuoja, kad tokia veika savaime yra laikoma pavojinga. Tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį nusižengimą numatyta griežta administracinė nuobauda – bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Paminėtos aplinkybės, taip pat tai, kad pareiškėjas po padaryto administracinio nusižengimo ėmėsi veiksmų situacijai ištaisyti (susirado buhalterį ir pan.), paneigia pareiškėjo argumentus dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo, kaip mažiau pavojingo, vertinimo.
Kiti skundo argumentai yra susiję su nuobaudos individualizavimo klausimu. Pareiškėjas prašo įvertinti, ar skundžiamu nutarimu jam paskirta nuobauda yra ne per griežtą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pareiškėjui P. B. paskirta 600 Eur bauda. T. y. bauda sankcijoje nustatytam baudos minimumui. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad institucijos specialistė, skirdama nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas už tokį administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, per pastaruosius 5 metus buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad yra viena asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir nėra jo atsakomybę sunkinančių. Visi šie duomenys rodo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda buvo individualizuota, atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus, nuobaudai keliamus tikslus, nėra per giežta ar neteisinga.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Kaip jau minėta, pareiškėjas savo prašymą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas iš esmės argumentuoja tuo, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi, (duomenys neskelbtini) jau keletą metų negauna finansavimo nei iš valstybės, nei iš privačių rėmėjų; federacija faktiškai nevykdo komercinės ar finansinės veiklos; federacija neturi administracijos ir nuolat dirbančio buhalterio; federacijos vadovo pareigas einu visuomeniniais pagrindais ir be atlygio; kad jis pripažino, kad nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta; kad jis išreiškė apgailestavimą dėl susidariusios situacijos; kad jis ėmėsi konkrečių veiksmų situacijai ištaisyti ir susirado buhalterį, galintį sutvarkyti finansinę apskaitą bei pateikti reikalingus dokumentus; nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; tai yra pirmas kartas, kai už tokį administracinį nusižengimą jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn bei, kad jis ėmėsi veiksmų ištaisyti padarytą administracinį nusižengimą.
Teismas neabejoja pareiškėją teigiamai charakterizuojančiais duomenimis, taip pat tuo, kad jis gailisi padaręs administracinį nusižengimą, taip pat teigiamai įvertina jo siekį ir pastangas ištaisyti situaciją, tačiau šiuo atveju daro išvadą, kad institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą bei skirdama nuobaudą, įvertino tiek pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti pareiškėjo P. B. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir skirti švelnesnę baudą, nei numato straipsnio sankcija, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pareiškėjui. Pažymėtina, kad skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir institucijai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir dėl kurių skundžiamame nutarime jau buvo pasisakyta. Be to, kaip teisingai institucija nurodė atsiliepime, pareiškėjui buvo suteikta galimybė įvykdyti administracinį nurodymą ir sumokėti 300 Eur baudą, tačiau pareiškėjas tuo nepasinaudojo, o ir nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių sudėtingą pareiškėjo materialinę padėtį. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jau ir anksčiau ankstesnių metų finansinių ataskaitų rinkinius teikė taip pat pavėluotai (2018, 2019 ir 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas 2021 m. spalio 8 d., 2021 metų – 2023 m. balandžio 13 d., 2022 metų – 2023 m. rugsėjo 22 d., 2023 metų – 2024 m. spalio 7 d.), kas rodo pareiškėjo aplaidų, jo kaip vadovo, pareigų vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, turėtų prevencinį pobūdį, užtikrinantį, kad tapatus elgesys ateityje nesikartotų, todėl šiuo atveju pareiškėjui P. B. paskirta 600 Eur bauda yra teisinga ir proporcinga, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo ir pareiškėjo asmenybę.
Taip pat teismas pažymi, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad skunde išdėstytos aplinkybės nėra išskirtinės ir sudarančios pagrindą sušvelninti nuobaudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, bei nesudaro pagrindo keisti institucijos nutarimą, nes jis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
VĮ Registrų centro specialistės 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2871-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26305054178) palikti nepakeistą ir P. B. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.