Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026 m. birželio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ATS1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės 551-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Jeigu buto savininkas laiku nedeklaruoja karšto vandens skaitiklio rodmenų, UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ nedeklaruotą šilumos, suvartotos šalto vandens pašildymui, kainą paskirsto visiems bendraturčiams. Tuo tarpu, už šaltą vandenį, naudojamą karšto vandens paruošimui, bendrija pagal skaitiklio duomenis atsiskaito su UAB „Vilniaus vandenys“ ir paskirsto butų savininkams mokėjimus už sunaudotą vandenį ir gyventojai privalo atsiskaityti su bendrija.

Atsakovas yra buto, (duomenys neskelbtini), savininkas ir į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą yra tiekiamas karštas vanduo, todėl atsakovui atsiranda prievolė atsiskaityti už bute suvartotą karštą vandenį, t. y. atsiskaityti su bendrija už šaltą vandenį ir su UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ už karšto vandens paruošimui suvartotą šilumą.

Kadangi atsakovas laiku neįvykdė piniginės prievolės, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas, už pradelstą sumokėti sumą ir kurios sudaro 73,96 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

priteisti ieškovei iš atsakovo 528,55 Eur skolą, 73,96 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 602,51 Eur sumos nuo bylos teisme iškėlimo (2025 m. balandžio 29 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo bei 1 793,48 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų;

priteisti iš atsakovo valstybės naudai 23 Eur žyminio mokesčio ir 20,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė administruoja daugiabutį namą, įskaitant ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui. Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas nuo 2021 metų nedeklaravo karšto vandens rodmenų, nors bute buvo įrengtas vandens skaitiklis. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad vandens skaitiklio rodmenys patikrinimo metu buvo 493,803 m³, už kurį atsakovas nebuvo sumokėjęs. Ginčas šioje byloje kilo dėl ieškovės taikomo vandens suvartojimo normatyvo, pagal kurį atsakovui buvo apskaičiuota mokėtina suma už karšto vandens paruošimui suvartotą šaltą vandenį. Atsakovas nesutinka už šias paslaugas apmokėti, nes, jo vertinimu, ieškovė neteisingai jam paskaičiavo mokesčius už patiektą vandenį į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą.

Teismas nustatė, kad ieškovė laiko, kad atsakovas būdamas nesąžiningas, nuslėpė informaciją, kad jam priklausančiame bute yra įrengtas karšto vandens skaitiklis, todėl atsakovui taiko metodiką, apskaičiuodama atsakovui tenkančią apmokėti vandens, sunaudoto karšto vandens paruošimui, dalį, patvirtintą 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-26, kuri pakeista 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3E-138. Pagal šią metodiką, karšto vandens kiekis per mėnesį yra lygus 10,58 m³. 2024 m. lapkričio 27 d. UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškovės atstovui pateikė informaciją, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), karšto vandens skaitiklis neįrengtas. Karšto vandens suvartojimas šiam butui, t. y. šilumos kiekis karštam vandeniui pašildyti skaičiuojamas normatyviniam karšto vandens kiekiui, 92 l/parai vienam asmeniui.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybės, sprendė, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir nedeklaravo karšto vandens skaitiklio rodmenų laiku, dėl ko ir susidarė 493,803 m³ nedeklaruoto vandens kiekis.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo pareigas vykdė, mokėjo UAB „Vilniaus vandenys“ už suvartotą namo vandens kiekį, tuo tarpu atsakovas savo pareigos nevykdė ir nuo 2021 m. nedeklaravo vandens skaitiklio duomenų, ką pats patvirtino teismo posėdžio metu. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad nežino, kas įrengė minėtą karšto vandens skaitiklį, nes, anot jo, šis skaitiklis pagal pagaminimo seriją turėjo būti įrengtas 1994 metais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas kreipėsi tiek į ieškovę, tiek į UAB „Vilniaus šilumos tinklai“, dėl jo bute esančio skaitiklio patikros. Atsakovas teigė, kad dalį karšto vandens kiekio yra deklaravęs ir apmokėjęs, tačiau jokių patvirtinančių įrodymų byloje neteikė. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog atsakovas žinojo, kad jam priklausančiame bute yra įrengtas karšto vandens skaitiklis, bet jo parodymų sąmoningai nedeklaravo, taip nuslėpdamas informaciją apie kas mėnesinį vandens suvartojimą, nors šio vartojimo duomenimis turėjo būti mokama už vandenį tiek bendrijai, tiek už pateiktą šilumos energiją UAB „Vilniaus šilumos tinklai“. Todėl atsakovas negali remtis lengvatiniu normatyvu, pagal kurį skaičiuojamas normatyvinis karšto vandens kiekis - 92 l/parai, kai šį normatyvą taikė UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl to, kad jų žiniomis, atsakovo bute karšto vandens skaitiklis apskritai įrengtas nebuvo. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovo bute karšto vandens skaitiklis yra įrengtas buvo, tačiau būdamas nesąžiningas, atsakovas jo rodmenų nedeklaravo. Todėl teismas nutarė laikyti, kad ieškovė pagrįstai taikė karšto vandens vartojimo normatyvą – 10,58 m³ per mėnesį, prilygindama atsakovą asmeniui, kuris atsisakė įsileisti šilumos tiekėjo, karšto vandens tiekėjo arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) atstovus.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas. Atsakovui nepateikus duomenų, kad jis savo piniginę prievolę ieškovei yra įvykdęs, teismas nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 528,55 Eur skolos už karšto vandens paruošimui suvartotą šaltą vandenį.

Teismas nustatęs, kad piniginės prievolės įvykdymo terminas yra praleistas, ieškovei iš atsakovo nusprendė priteisti 73,96 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2025 m. vasario mėn. Taip pat priteisė ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 602,51 Eur sumos nuo bylos teisme iškėlimo (2025 m. balandžio 29 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo bei 1 793,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimu, prašo priteisti iš ieškovės 266,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

teismas negalėjo vadovautis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3E-138, „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodikos patvirtinimo“, kuris aiškiai nurodo, jog tik neįsileidus gali būti taikomas padidintas normatyvas. Tesimas prilygindamas atsakovo veiksmus, savavališkai interpretuoja „neįsileidimą“ su „nuslėpimu“, nors teisiškai turi vadovautis teisės akte nurodytais žodžiais;

2025 m. vasario 13 d. be išankstinio pranešimo, atsakovui neprieštaraujant į butą pateko ieškovės atstovai. Bute buvo rastas plombuotas karšto vandens skaitiklis (parodymai 493,803 m³). Esamoje UAB „Vilniaus energijos“ sistemoje pažymėta, kad 2013 m. kovo 19 d. atliktas skaitiklio patikrinimas, užfiksuotas parodymas – 253 m³, kurie atitinka su mokėjimu už karštą vandenį knygelėje, atliktu per AB „Lietuvos paštas“ 2013 m. kovo 19 d. Toliau pagal šį skaitiklį visada buvo mokama iki 2017 m. rugpjūčio mėn., rodmuo 321 m³. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė;

ieškovė teigdama, kad už skaitiklį nemokėta ir skola skaičiuotina nuo 0 iki 493,803 m³, pati sau prieštarauja, kadangi jos atsiųstame 2025 m. sausio 22 d. laiške su lentelėmis, patvirtina, jog mokėjimai buvo vykdomi;

ieškovė buvo nesąžininga pateikdama teismui, kad karšto vandens skaitiklis buvo naujai pastatytas, nors teismui pateiktoje nuotraukoje matosi plomba, kurią užplombavo UAB „Vilniaus energija“ 2013 metais.

Ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai, kuriuos atsakovas turėjo (arba galėjo gauti) ir galėjo pateikti į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau atsakovas nepaisant teismo raginimų teikti įrodymus ir turėdamas profesionalią teisinę pagalbą šių įrodymų neteikė. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinėje instancijoje tik teismui priėmus nepalankų atsakovui sprendimą reikštų dispozityvumo principo paneigimą ir sudarytų prielaidas piktnaudžiauti procesu. Kadangi neegzistuoja nė viena CPK 314 straipsnyje nustatyta išimtis, nėra pagrindo priimti naujus atsakovo įrodymus;

atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės siekia, kad byla būtų išnagrinėta iš naujo, remiantis naujai pateiktais atsakovo įrodymais, t. y. keliami pirmosios instancijos teisme išnagrinėti klausimai, nepateikiant skundžiamo sprendimo nepagrįstumo, neteisėtumo motyvų. Atsakovas, naujai keldamas ieškovės nesąžiningumo klausimą, nenurodo, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina šią aplinkybę ir kokiu būdu tai yra susiję su skundžiamo sprendimo nepagrįstumu;

apeliaciniame skunde iš esmės nėra pateikta argumentų, kuriais būtų pagrįstas skundžiamo sprendimo neteisėtumas. Toks apeliacinis skundas, kuriame nėra nurodyti privalomi elementai, ne tik nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo naikinimui, tačiau ir riboja ieškovės rungimosi principą, nes, nesant nuoseklių argumentų ir vientiso dokumento, itin sudėtinga pateikti atsikirtimus;

pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kuriame konstatavo, kad atsakovas, kuris pats patvirtino nemokėjęs už vandenį, turi pareigą atsiskaityti su ieškove. Priešingas sprendimas, kuriame atsakovas, sunaudojęs vandenį, būtų atleistas nuo atsiskaitymo prievolės už vandenį ir visą finansinę naštą perkeliant ieškovei ar kitiems daugiabučio namo gyventojams, būtų nesuderinamas su teisinės valstybės principais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatė.

Dėl naujų argumentų ir įrodymų (ne)priėmimo

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Vilniaus energija“ 2026 m. sausio 15 d. atsakymą, taip pat nuotraukas, kuriose užfiksuoti karšto vandens apskaitos knygelės duomenys ir apmokėjimą patvirtinantys kvitai.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio ar kito procesinio dokumento pagrindu ir ieškiniu dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose apeliacinį procesą, yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022).

Dėl naujų įrodymų patiekimo bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

Nustatyta, kad atsakovas atskirajame skunde pateikė naujus argumentus dėl karšto vandens skaitiklio rodmenų. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrįstai apskaičiavo skolą už karštą vandenį, skaičiuodama suvartojimą nuo 0 iki 493,803 m³ ir pagal tai nustatydama skolos dydį, kadangi UAB „Vilniaus energija“ 2026 m. sausio 15 d. atsakyme nurodyta, jog bendrovės informacinėje sistemoje yra užfiksuota, kad 2013 m. kovo 19 d. buvo atlikta vandens skaitiklio patikra, kurios metu užregistruotas 253 m³ rodmuo. Atsakovas šiems argumentams pagrįsti teikia ir naujus įrodymus, t. y. nuotraukas, kuriose užfiksuoti karšto vandens apskaitos knygelės duomenys bei apmokėjimą patvirtinantys kvitai, iš kurių matyti, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2013 m. kovo 19 d. esant 321 m³ rodmeniui.

Byloje konstatuota, jog nėra ginčo, be kita ko, dėl to, kad atsakovas nuo 2021 metų nedeklaravo karšto vandens rodmenų, nors bute buvo įrengtas vandens skaitiklis; kad vandens skaitiklio patikros metu buvo užfiksuotas 493,803 m³ rodmuo, už kurį atsakovas nebuvo atsiskaitęs. Ginčas šioje byloje kilo dėl ieškovės taikomo karšto vandens suvartojimo normatyvo, pagal kurį atsakovui buvo apskaičiuota mokėtina suma už karšto vandens paruošimui suvartotą šaltą vandenį, t. y. prašoma priteisti skola. Todėl, atsižvelgiant į apeliacinių skundų nagrinėjimo specifiką, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo nurodyti atsiliepime į ieškinį ir išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, dėl kurių vertinimo pareiškėjas nesutinka, būtent –dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. O3E-138 „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodikos patvirtinimo“ (ne)pagrįsto taikymo.

Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia naujus įrodymus, kuriais grindžiami ir naujai keliami argumentai dėl karšto vandens skaitiklio rodmenų bei skolos apskaičiavimo, tačiau pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių šie įrodymai nebuvo ir negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Įvertinus bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo ir galėjo suprasti ginčo dalyką, jo apimtį bei reikšmingas aplinkybes, todėl turėjo realią procesinę galimybę visus minėtus įrodymus pateikti laiku, juolab, kad bylos nagrinėjimo metu jam buvo žinomos ginčo aplinkybės ir jų reikšmė, o iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvusios teisinės konsultacijos patvirtina, jog atsakovas galėjo įvertinti įrodymų pateikimo būtinybę.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėti įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, todėl, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teisme nepriimami.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Pagal Nekilnojamojo turto registro 2025 m. balandžio 22 d. išrašą, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui. Daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruoja ieškovė. Name yra pasirinktas aprūpinimo karštu vandeniu būdas, kai šilumos energija karštam vandeniui ruošti yra perkama iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (AB „Miesto gijos“), o vanduo karštam vandeniui ruošti – iš UAB „Vilniaus vandenys“. 2025 m. vasario 13 d. ieškovė atliko patikrinimą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Patikrinimo metu nustatyta, kad bute, vonios patalpoje, yra įrengtas karšto vandens skaitiklis, kurio rodmenys 493,803 m³. Ieškovė skolos paskaičiavimo pažymoje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario mėn. atsakovui buvo apskaičiuota mokėtina suma už karšto vandens paruošimui suvartotą šaltą vandenį, kuri sudaro 528,55 Eur, taikant atsakovo butui nustatytą vandens suvartojimo normatyvą – 10,58 m³ per mėnesį ir sudaro 493,803 m³. Skolos paskaičiavimo pažymoje, taip pat sumažinta atsakovo skola, pagal jo atliktus mokėjimus ieškovei. Ieškovė už laikotarpį 2021 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario mėn. susidariusiai skolai padengti, 2025 m. kovo 20 d. suteikė atsakovui terminą. Tačiau atsakovas tokią sumą apmokėti atsisako ir jos neapmokėti.

Dėl taikytino skolos apskaičiavimo normatyvo

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3E-138 patvirtinta metodika, nes padidintas normatyvas gali būti taikomas tik atsisakius įleisti tiekėjo atstovus.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).

CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita (CK 6.388 straipsnio 2 dalis). Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 12 straipsnio 1 dalis).

Pagal ŠŪĮ 15 straipsnio 2 dalį karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką (ŠŪĮ 26 straipsnio 2 dalis).

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3E-138, pakeitė minėtą Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtiną „Dėl Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodikos patvirtinimo“, ir išdėstė ją nauja redakcija, pagal kurią nustatomas šilumos ir karšto vandens kiekis, kai savininkai atsisako įsileisti tiekėjo ar prižiūrėtojo atstovus. Metodika nustato normatyvinį karšto vandens suvartojimą – 10,58 m³ per mėnesį vienam butui, jeigu pastatas su vandentiekiu ir kanalizacija, centralizuotu karšto vandens tiekimu, praustuvais ir plautuvėmis, su 1500–1700 mm voniomis.

UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ (dabar UAB „Miesto gijos“) 2024 m. lapkričio 28 d. nurodė, kad atsakovo bute karšto vandens skaitiklis neįrengtas. Karšto vandens suvartojimas šiam butui, t. y. šilumos kiekis karštam vandeniui pašildyti skaičiuojamas normatyviam karšto vandens kiekiui, 92 l/parai vienam asmeniui.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2021 m. nedeklaravo karšto vandens skaitiklio rodmenų, nors patikrinimo metu buvo užfiksuotas 493,803 m³ rodmuo. Duomenų, kad ginčo laikotarpiu atsakovas būtų užtikrinęs tinkamą apskaitos kontrolę ar ėmęsis veiksmų dėl rodmenų deklaravimo, nepateikta, todėl laikytina, kad realiai buvo sudarytos sąlygos, kai suvartojimas nebuvo kontroliuojamas ir apskaita nebuvo vykdoma tinkamai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas negali remtis lengvatiniu 92 l/parai normatyvu, nes šis taikomas tik tais atvejais, kai skaitiklis nėra įrengtas. Nagrinėjamu atveju skaitiklis atsakovo bute buvo įrengtas, tačiau jo rodmenys nebuvo deklaruojami. Toks elgesys faktiškai prilygsta neįsileidimui į patalpas skaitiklio patikrinimui, nes rodmenys buvo slepiami.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog atsakovas negali remtis lengvatiniu normatyvu – 92 l/parai, taikomu tais atvejais, kai karšto vandens skaitiklis nėra įrengtas. Todėl pagrįstai buvo patenkintas ieškovės ieškinys. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 179,75 Eur išlaidų, patirtų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi nurodytos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , atsakovės 551-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 124780378, naudai 1 179,75 Eur (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt devynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.