Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRSK1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRSK1 pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Artea bankas“, akcinė bendrovė „NEO Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, uždaroji akcinė bendrovė „Gym Plus“, Aktiva Finance Group OÜ, SUA3 , antstoliai Elena Miliauskienė, Greta Žutautė, Svajūnas Degimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas formaliai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Nei fizinio asmens nesąžiningumas, nei priežastinis ryšys tarp tariamo nesąžiningumo ir nemokumo nėra preziumuojami. Šias aplinkybes būtina nustatyti konkrečiais bylos duomenimis.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte kalbama ne apie bet kokį neatsargų ar ekonomiškai nepasisekusį elgesį, bet apie kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, tyčinius veiksmus, neteisingos informacijos kreditoriams pateikimą arba sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šioje byloje teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų pateikęs kreditoriams neteisingą informaciją apie savo finansinę padėtį, nuslėpęs turtą ar pajamas, sudaręs fiktyvius sandorius, perleidęs turtą susijusiems asmenims, dirbęs nelegaliai ar kitaip aktyviai siekęs išvengti atsiskaitymo.

Teismas nepagrįstai laikė pareiškėją nesąžiningu dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 25 d. įsigijo automobilį „Lexus LS460“ iš SUA3 , už kurį liko skolingas, o vėliau, 2019 m. balandžio, gegužės ir lapkričio mėnesiais, sudarė papildomas vartojimo kreditų sutartis.

Teismas nenustatė pareiškėjo nemokumo atsiradimo momento, kuris yra esminė nemokumo bylos kėlimo aplinkybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 suformulavo taisyklę, kad taikant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą būtina nustatyti dvi sąlygas: pirma, kad pareiškėjas tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo; antra, kad jo nemokumo priežastis yra būtent FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. LAT taip pat išaiškino, kad kai nesąžiningų veiksmų atlikimo laikas ir asmens tapimo nemokiu laikas nesutampa, veiksmų atlikimo momentas pats savaime nėra lemiamas, tačiau tokie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokiu priežastis.

Byloje esantys duomenys rodo ne sąmoningą vengimą vykdyti įsipareigojimus, o siekimą juos vykdyti – pareiškėjas dirbo, gavo oficialias pajamas, buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, o iš jo darbo užmokesčio buvo atliekami išskaitymai pagal antstolių patvarkymus.

Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai 2019 m. balandžio, gegužės ir lapkričio mėnesiais sudarydamas papildomas stambias vartojimo kreditų sutartis už bendrą daugiau nei 18 242,00 Eur sumą, nors tuo metu pareiškėjo draudžiamosios pajamos sudarė vidutiniškai tik apie 568,21 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Skolininkas, gaudamas pajamas, artimas minimalioms, ir žinodamas apie esamus stambius įsiskolinimus, nepagrįstai prisiėmė akivaizdžiai perteklinę finansinę riziką toliau didindamas skolinius įsipareigojimus.

Aplinkybė, kad pareiškėjas įsigijo automobilį, bet nesumokėjo jo kainos, įrodo pareiškėjo nesąžiningumą.

Sandoriai, sudaryti seniau nei prieš trejus metus, kai jie yra esminė ir pagrindinė asmens tapimo nemokaus priežastis, turi būti vertinami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–4 punktai); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Taigi asmens nemokumas konstatuojamas, jei yra įrodomos trys sąlygos: 1) asmens skolų suma viršija 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti.

Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teisėtumą ir pagrįstumą, pagrįstai nurodo, kad teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pareiškėjo nemokumo momento. Skundžiamos teismo nutarties turinys suponuoja išvadą, kad teismas konstatavo pareiškėjo nemokumą, atsižvelgdamas į pareiškėjo įsiskolinimų dydį, aplinkybę, jog skolų mokėjimo terminai yra pradelsti ir turto, gaunamų pajamų santykį bei vertino, kad pareiškėjas šių skolų negali grąžinti per protingą laikotarpį. Tačiau teismas konkrečiai nedetalizavo ir nenurodė, koks tai terminas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą, vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, papildydamas formuojamą teismų praktiką, išaiškino, kad: „kasacinio teismo iki šiol formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo laikas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo laikas nesutampa, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, kad ši praktika yra tikslintina, formuluojant tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis.“

Taigi akcentuotina, jog nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą, net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

Taigi, taikant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, turi būti nustatyta, kad: i) pareiškėjas tapo nemokiu per trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo; ii) skolininko nesąžiningi veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su nemokumu. Nors pirmosios instancijos teismas to aiškiai nenurodė, tačiau teismo motyvai suponuoja išvadą, jog teismas laikė, kad pareiškėjas nemokiu tapo per trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo ir pareiškėjo nemokumo bylą nulėmė jo 2018–2019 m. sudaryti sandoriai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su pareiškėjo nemokumu.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, aptartą nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su teismo išvada, kad pareiškėjas, prisiimdamas ginčo įsipareigojimus, elgėsi nesąžiningai FABĮ prasme. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų sąmoningai vengęs atsiskaityti su kreditoriais, siekęs išvengti prisiimtų prievolių vykdymo ar kitaip kryptingai bloginęs savo turtinę padėtį kreditorių sąskaita. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nevengė atsiskaityti su kreditoriais. Suinteresuotas asmuo AB NEO Finance atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos nurodė, kad pareiškėjas dengė įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, sudarydamas vartojimo kredito sutartis, klaidino kreditorius, tokių duomenų ar rizikingos pareiškėjo finansinės padėties nenustatė ir vartojimo kreditus išdavusios bendrovės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Be to, nors byloje nėra duomenų apie pareiškėjo gaunamas pajamas, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas vykdyti įsipareigojimus, tiek iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dirbo, tiek ir šiuo metu dirba. Iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio antstoliai atlieka išskaitymus. Jis procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad seka ieško geriau apmokamo darbo. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą tvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuris pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus galimybei didesne dalimi tenkinti kreditorių reikalavimus – gali būti tikslinamas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei atsiliepime į atskirąjį skundą vertino suinteresuotas asmuo ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nėra pagrindo nuspręsti, kad sudarydamas su suinteresuotu asmeniu automobilio pirkimo–pardavimo sandorį, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įsitikinti, kad sudarydamas minėtą sandorį, pareiškėjas slėpė nuo kreditoriaus informaciją apie savo finansinę padėtį ar neketino už automobilį atsiskaityti. Aplinkybė, kad pareiškėjas išrašė vekselius, taip pat nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Priešingai, pareiškėjas, išrašydamas vekselius, siekė užtikrinti prievolės įvykdymą, o automobilio pardavėjas su tokiu atsiskaitymo būdu sutiko ir prisiėmė su atidėtu atsiskaitymu susijusią riziką. Vien tai, kad vėliau pareiškėjas dėl pasikeitusios finansinės padėties negalėjo tinkamai įvykdyti pagal vekselius prisiimtų įsipareigojimų, savaime nepatvirtina jo nesąžiningumo. Nors suinteresuotas asmuo deklaratyviai nurodo, kad pareiškėjas, jau sudarydamas sandorį žinojo, kad už automobilį neatsiskaitys, viena vertus, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, antra, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pats suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jam, įvertinus matomą pareiškėjo elgesį su savo finansais, nuomojamus automobilius, nekilo abejonių dėl pareiškėjo finansinės padėties sandorio sudarymo metu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad fizinio asmens bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 413 patvirtintoje FABĮ koncepcijoje akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos įstatymai turi apsaugoti fizinį asmenį, negalintį padengti savo skolų, nuo nuskurdimo ir išieškojimo iš jo turto neribotą laiką.

Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tikslas – sudaryti galimybę atkurti pareiškėjo mokumą, suteikti galimybę pareiškėjui netapti našta valstybės socialinei sistemai, o kreditoriui – atgauti dalį skolos. Pažymėtina, kad fiziniam asmeniui nevykdant mokumo atkūrimo plano ar kitų įstatyme skolininkui nustatytų pareigų – teismas gali fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8 punktai).

Atsižvelgdamas į nurodytą ir įvertinęs fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tikslus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas tapo nemokiu dėl nesąžiningų veiksmų ir nepagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą remdamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu. Pažymėtina, kad aukščiau aptartos aplinkybės neturi užkirsti kelio pareiškėjui bankrutuoti.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė fizinio asmens bankrotą reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nagrinėjimas priskirtas apylinkės teismui (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis), pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iškeliama fizinio asmens bankroto byla, turi būti išspręsti, be kita ko, bankroto administratoriaus paskyrimo ir termino mokumo atkūrimo plano projektui nustatymo klausimai bei tokia teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka, klausimas dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo PRSK1 atskirąjį skundą tenkinti. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.