Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Projects“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties, civilinėje byloje pagal mažosios bendrijos Baltic panel LT ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Energy Projects“ dėl skolos ir kitų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Procesiniai dokumentai atsakovei UAB „Baltic Energy Projects“ įteikti 2025 m. lapkričio 25 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovės vadovei A.B. Atsakovės vadovė 2025 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, kuriame nurodė, kad 2025 lapkričio 11 d. tinklapyje https://e.teismas.lt pamatė, jog 2025 m spalio 26 d. įkeltas ieškinys dėl skolos ir kitų sumų priteisimo; pradėjus nagrinėti ieškinį, pastebėjo, kad trūksta esminių dokumentų, kurie koreguotų skolos dydį ir norint pateikti pilną ir objektyvią informaciją reikia daugiau laiko atsiliepimui paruošti ir dokumentams surinkti, todėl prašė pratęsti atsiliepimo terminą dar 14 kalendorinių dienų. Tos pačios dienos (2025 m. lapkričio 24 d.) teisėjo rezoliucija minėtas prašymas buvo patenkintas ir terminas atsiliepimui pateikti pratęstas iki 2025 m. gruodžio 8 d., tačiau nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 31 817,45 Eur skolą, 907,76 delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 10,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 316 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Atsakovė atkreipė dėmesį, jog atsakovės vadovė prašyme dėl termino atsiliepimui į ieškinį pratęsimo informavo apie trūkstamus esminius dokumentus, kurie koreguotų skolos dydį. Nors šis prašymas nėra atsiliepimas į ieškinį, jame yra suformuota atsakovės pozicija dėl pareikšto ieškinio ir ši pozicija teismui buvo žinoma priimant sprendimą. Juo labiau, kad netgi su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad skolos suderinimo aktas nebuvo atsakovės pasirašytas ir tarp šalių vyko susirašinėjimas el. paštu dėl šiame akte nurodytų sumų koregavimo. Netinkamas mokėjimų paskirstymas, atitinkamai, sulėmė ir neteisingą delspinigių skaičiavimą, tuo tarpu teismas tiesiog priteisė visą ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą jos neanalizuodamas.

Ieškovė akcentavo, kad priimtu sprendimu už akių teismas ieškovei iš atsakovės priteisė įsiskolinimą už atliktus rangos darbus. Sutartyse nėra nurodyta, kokie atsakingi asmenys turi teisę priimti darbus, todėl tokie nepagrįsti argumentai, jog neva statybos vadovas negalėjo priimti darbų nepateikiant jokių įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, visos sąskaitos faktūros, kurios buvo išrašytos atliktų darbų aktų pagrindu yra priimtos ir deklaruotos i.MAS sistemoje. Atliktų darbų aktai pasirašyti be jokių išlygų. Sutartyse aiškiai numatyta, jog užsakovas turi teisę sulaikyti, tačiau niekur nėra numatyta, jog atsakovė nutarė sulaikyti minėtą sumą. Turi teisę sulaikyti, nereiškia, jog minėtas sumas nusprendė sulaikyti. Atsakovė nusprendusi sulaikyti 10 procentų sumos turėjo pareigą apie tai tinkamai informuoti ieškovę, tačiau iki ieškinio pateikimo, jokio prašymo / reikalavimo iš atsakovės pusės nebuvo. Taip pat iš pateikto susirašinėjimo daugiau nei akivaizdu, jog atsakovė skolą pripažįsta, pats parašė, jog skola dabar – 31 817,45 Eur.

Dėl atsakovės nurodytų aplinkybių apie betoninio siurblio nuomą, ieškovė pažymėjo, kad niekada jokio siurblio nesinuomojo. Į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, jog minėtas siurblys buvo perduotas ieškovei. Visos sąskaitos dėl siurblio išrašytos 2025 m. gruodžio 1 d., o apmokėjimo terminas tik 2025 m. gruodžio 31 d., taigi joks įskaitymas negalėjo būt atliktas. Atkreipė dėmesį, jog pateiktos sąskaitos netgi nebuvo pateiktos ieškovei ir deklaruotos i.MAS sistemoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Akcentuoja, kad su pareiškimu pateikė teismui sutartis, kuriose buvo numatytas 10 procentų sutarties kainos sulaikymas ir pagal kurias atsirado skola. Teismas nutartyje nepaneigė to, kad atsakovei pagal aukščiau nurodytas sutartis numatyta teisė į sulaikymą, šiuo metu dar nėra suėjęs sulaikymo pasibaigimo terminas, nutartyje tik keliamas klausimas, kaip ši atsakovės teisė buvo realizuota. Akivaizdu, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas ir atsakovės įrodinėjamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau ši atsakovės galimybė buvo nepagrįstai apribota priėmus byloje sprendimą už akių. Pažymi, kad atsižvelgdama į tai, teikia apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus apie tai, kad ieškovės vadovas buvo aiškiai informuotas apie ieškovei taikomą 10 procentų mokėjimų sulaikymą pagal šalių sudarytas sutartis ir tam neprieštaravo. Šių įrodymų pateikimo būtinumas buvo sąlygotas pirmosios instancijos teismo veiksmų, kuomet sprendimo už akių peržiūros stadijoje buvo iš esmės nagrinėjami į bylą pateikti įrodymai, dėl to šių papildomų įrodymų pateikimo būtinumas atsirado tik gavus teismo nutartį, todėl atsakovė prašo juos prijungti prie bylos.

Nesutikdama su teismo vertinimu dėl betono siurblio nuomos, pažymi, kad teismas visiškai ignoravo pareiškime pateiktus atsakovės paaiškinimus, kad betono siurblio nuomos suma pagal susitarimą turėtų būti mažinama atsakovės skola ieškovei už atliktus darbus. Kadangi įstatymas draudžia įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus, dėl to atsakovė šioje byloje planuoja reikšti priešieškinį dėl aukščiau nurodytos sumos priteisimo iš ieškovės, tačiau šios teisės negalėjo realizuoti dėl sprendimo priėmimo. Tik kompleksiškai išsprendus abu šiuos susijusius reikalavimus bus tinkamai ir visapusiškai išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas. Priėmus sprendimą už akių ir jo nepanaikinus gavus pareiškimą, atsakovei buvo apribota galimybė byloje pareikšti priešieškinį ir tokiu būdu suteiktas pranašumas ieškovei, o šalių ginčas iš esmės liko neišspręstas bei užprogramuoti tolimesni ginčai tarp šalių.

Kritiškai vertina ir teismo išvadą, jog atsakovė sutiko su 31 817,45 Eur skolos dydžiu. Atkreipia dėmesį, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė nebuvo pasirašiusi 2025 m. rugpjūčio 31 d. Skolų suderinimo akto ir dėl jo koregavimo vyko susirašinėjimas tarp šalių. Pareiškime atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrindė PVM sąskaitų apmokėjimo terminų pagal konkrečias sutartis, netinkamai paskirstė atsakovės daromus mokėjimus. Be to, atsakovė turi teisę į sulaikymą ir įskaitymą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad Skolų suderinimo akte nurodyta suma negali besąlygiškai būti laikoma tinkamu atsakovės skolos pagrindimu.

Ieškovės vertinimu, aptariamu atveju egzistavo visos sąlygos sprendimui už akių priimti. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl praleisto atsiliepimui pateikti termino, pažymi, kad atsakovė iki sprendimo už akių priėmimo vis tiek nepateikė jokio atsiliepimo. Be to, net ir laikant, kad terminas atsiliepimui pateikti baigėsi sprendimo už akių priėmimo dieną, atsakovė vis tiek: nepateikė atsiliepimo; nepateikė prieštaravimų; nepateikė pakartotinio prašymo dėl termino pratęsimo. Atkreipdama dėmesį į teismų praktiką, akcentuoja, kad net jeigu būtų konstatuotinas vienos dienos termino skaičiavimo netikslumas, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu (CPK 329 straipsnio analogija), nes atsakovė realiai nesiekė pateikti atsiliepimo; nebuvo apribota jo galimybė gintis; nebuvo iškreipta proceso pusiausvyra. LAT praktikoje pripažįstama, kad procesinių normų pažeidimas lemia sprendimo panaikinimą tik tuo atveju, jei jis turėjo įtakos bylos baigčiai. Šiuo atveju tokios įtakos nėra. Be to, ieškovės vertinimu, ginčo situacijoje reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovės vadovei laikytinas tinkamu, kadangi dokumentai buvo siųsti tiesiogiai atsakovei ir liko neįteikti, tačiau išsiuntus atsakovės vadovei į namus, dokumentai buvo įteikti.

Atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė nurodė, jog apie iškeltą bylą jai buvo žinoma nuo 2025 m. lapkričio 11 d. Atsakovės prašymas dėl termino pratęsimo pateiktas 2025 m. lapkričio 24 d. Teismas minėtą atsakovės prašymą tenkino ir terminą atsiliepimui pateikti pratęsė iki 2025 m. gruodžio 8 d. Pažymi, jog, remiantis atstovavimo dokumentais, atstovė atsakovę atstovauja jau nuo 2022 m., todėl atsakovei laiko prisijungti prie bylos, susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti atsiliepimą buvo daugiau nei pakankamai. Pačios atsakovės nepasirūpinimas tiek korespondencijos priėmimu, tiek tinkamu atstovavimu, negali būti laikomas aplinkybe, pateisinančia procesinių dokumentų tariamą neįteikimą / negavimą.

Ieškovės vertinimu, atsakovė pareiškimu taip pat neįrodė ir kitos CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, o būtent aplinkybės, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl atsakovės paminėto lygiateisiškumo principo pažeidimo, akcentuoja, kad lygiateisiškumas nesuteikia teisės elgtis pasyviai. Netgi priešingai, CPK yra įtvirtinti koncentracijos ir operatyvumo principai, o atsakovės elgesys galėtų būti vertintinas kaip nesąžiningas ir (ar) neatitinkantis proceso tikslų.

Nurodo, jog esant priimtam sprendimui už akių, atsakovė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Atkreipia dėmesį, jog rangos sutartyse nėra nurodyta, kokie atsakingi asmenys turi teisę priimti darbus, todėl atsakovės argumentai, jog neva statybos vadovas negalėjo priimti darbų, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymi, jog visos PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo išrašytos be išlygų atsakovės pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu, buvo priimtos ir deklaruotos i.MAS sistemoje. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė turi teisę sulaikyti, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė tokia teise pasinaudojo. Atsakovė, nusprendusi sulaikyti 10 procentų sumą, turėjo pareigą apie tai tinkamai informuoti ieškovę. Be to, į bylą su ieškiniu buvo pateiktas suderinimo aktas ir elektroninis susirašinėjimas dėl skolos likučio derinimo. Iš minėto susirašinėjimo akivaizdu, jog atsakovė skolą pripažįsta ir ji yra tarp šalių suderinta.

Dėl betono siurblio nuomos akcentuoja, kad niekada jokio siurblio nesinuomojo. Į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, jog minėtas siurblys buvo perduotas ieškovei. Visos sąskaitos dėl siurblio išrašytos 2025 m. gruodžio 1 d., o apmokėjimo terminas tik 2025 m. gruodžio 31 d., taigi joks įskaitymas iš atsakovės pusės negalėjo būt atliktas. Be to, atsakovės pateiktos sąskaitos netgi nebuvo pateiktos ieškovei ir (ar) deklaruotos i.MAS sistemoje. Ieškovės vertinimu, atsakovė pareiškime nenurodė ir nepateikė įrodymų, paneigiančių ir (ar) leidžiančių suabejoti sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Ieškovės manymu, atsakovės veiksmai yra absoliučiai nepateisinami, o atskirojo skundo teikimas galėtų būti laikytinas piktnaudžiavimu teise, todėl prašo ne tik atmesti atskirąjį skundą, bet ir skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos dydžio priteisiant ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmiausia pasisakytina dėl naujų įrodymų prijungimo, būtent atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikto susirašinėjimo fragmento ir aktavimo lentelės. Pažymėtina, kad pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prie apeliacinei instancijai teikto procesinio dokumento pridėtus įrodymus, be kita ko tai, kad apeliantė pateiktais duomenimis grindžia savo atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad jie gali turėti reikšmės nagrinėjamam klausimui, įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie yra priimami.

CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1163-781/2021). Taigi, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį ar parengiamojo procesinio dokumento nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamoje nutartyje nenustatė nei vienos iš minėtų CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, laikydamasi pozicijos, kad šiuo atveju negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, o nurodyti įrodymai turėjo įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas su apeliantės pozicija nesutinka.

Apeliantės vertinimu, šiuo atveju sprendimas už akių buvo priimtas apskritai net nepasibaigus paties teismo nustatytam ir CPK nustatytam minimaliam atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, kadangi procesinius dokumentus atsakovei įteikus 2025 m. lapkričio 25 d., paskutinė termino diena atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2025 m. gruodžio 9 d.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės ieškinys teisme buvo priimtas 2025 m. spalio 23 d., teisėjos rezoliucija nustačius atsakovei 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami per Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemą, registruotu paštu, juo neįteikus, siunčiami vadovei, kuriai buvo įteikti 2025 m. lapkričio 25 d., kas (toks įteikimas atsakovės vadovei, kuri yra atsakovės atstovė (CPK 55 straipsnis), kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, pripažįstama tinkamu atsakovės informavimu CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atskaitos tašku, nuo kada turėjo būti skaičiuojamas nustatytas terminas, laikyti 2025 m. lapkričio 25 d. nėra jokio teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės vadovė 2025 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, aiškiai nurodydama, kad 2025 lapkričio 11 d. tinklapyje https://e.teismas.lt pamatė, jog 2025 m spalio 26 d. įkeltas ieškinys dėl skolos ir kitų sumų priteisimo, taip pat aiškiai užsimindama ir apie ieškinio nagrinėjimą, ir pan.; taigi, jau iki 2025 m. lapkričio 25 d. atsakovės atstovė per Epp susipažino su atsakovei iškelta byla ir pareikštais reikalavimais. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO šios bylos duomenų taip pat matyti, kad teismo 2025 m. spalio 26 d. pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo pristatymo per EPP atsakovei data yra 2025 m. lapkričio 11 d. Taigi, atsakovė su bylos dokumentais susipažino / galėjo ir privalėjo susipažinti vėliausiai 2025 m. lapkričio 11 d. Kad šią aplinkybę būtent taip vertino ir pati atsakovė (jos vadovė) patvirtina ir minėtas 2025 m. lapkričio 24 d. (jau beveik baigiantis atsiliepimo pateikimo 14 d. terminui, skaičiuojant jį nuo lapkričio 11 d.) atsakovės vadovės pateiktas prašymas, kuriuo atsakovės vadovė būtent ir prašė nustatytą terminą pratęsti dar 14 dienų, taigi, suvokdama, kad nustatytas terminas baigiasi ir jį atsakovei reikia pratęsti, po ko, teismas šį prašymą iš esmės ir patenkino, terminą pratęsdamas ir nustatydamas konkrečią galutinę datą atsiliepimui pateikti (2025 m. gruodžio 8 d.).

Šalia paminėtų aplinkybių atkreiptinas dėmesys ir į įstatyme įtvirtintas proceso dalyviams galimybes, be kita ko ir pareigas naudojimosi EPP kontekste. CPK 175¹ straipsnyje nustatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Aptariamu atveju, kaip matyti iš LITEKO duomenų, atsakovės paskyra LITEKO viešųjų paslaugų posistemyje (toliau – VEP) yra aktyvi nuo 2022 m. sausio 7 d., ir nėra duomenų, jog apeliantė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, priešingai, šia paskyra yra naudojamasi, teikiami procesiniai dokumentai teismui (pavyzdžiui, tokiu būdu pateiktas ir atsakovės vadovės minėtas prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, DOK-173815). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 3.2 papunktyje įtvirtinta, kad paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka Taisyklių 7 punkte nustatytus veiksmus. Paslaugų vartotojai privalo susipažinti su paslaugų gavėjo paskyroje pateiktu Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis jame nustatytų taisyklių (Taisyklių 9.2 papunktis). Taisyklių 32 punktas nustato, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Taisyklių 34 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Vadinasi, šiuo atveju, atsakovei esant prisijungus prie LITEKO VEP posistemio, neatšaukus savo sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis konkrečioje byloje ir neinicijavus paslaugų gavėjo paskyros deaktyvavimo proceso, daroma išvada, kad procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP irgi buvo tinkamas.

Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Šiuo atveju procesiniai dokumentai atsakovei per LITEKO VEP išsiųsti 2025 m. spalio 26 d. 10:33, todėl įteikti 2025 m. spalio 27 d., 14 d. termino atsiliepimui pateikti eiga prasidėjo spalio 28 d. ir baigėsi 2025 m. lapkričio 11 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 6 dalis). Taigi, atsakovės prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo jau buvo pateiktas šiam terminui pasibaigus, o apeliantės argumentai apie tai, kad sprendimas už akių buvo priimtas nepasibaigus įstatymo nustatytam minimaliam terminui atsiliepimui pateikti, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustačius, kad iki nustatyto (pratęsto) termino (2025 m. gruodžio 8 d.) atsakovė atsiliepimo byloje nepateikė, kaip nepateikė prašymo dar kartą pratęsti terminą, todėl, ieškovei prašant, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju sprendimą už akių priimti galėjo. Kitokiai išvadai pagrindo nesudaro ir apeliantės argumentai apie jos atstovės 2025 m. gruodžio 8 d. pateiktą prašymą dėl prieigos prie bylos suteikimo, apeliantei akcentuojant, kad prašymas buvo pateiktas dar nepasibaigus terminui atsiliepimui pateikti, tačiau teisėjos rezoliucija patenkintas tik 2025 m. gruodžio 9 d., o pati prieiga suteikta net 2025 m. gruodžio 11 d. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad minėtas prašymas pateiktas 2025 m. gruodžio 8 d. 16.57 val., byloje užregistruotas ir teisėjos rezoliucija išspręstas (patenkintas) sekančią darbo dieną. Taip pat pažymėtina, kad toks prašymas nėra atsiliepimas ar kažkoks kitas procesinis prašymas, dėl kurio teismas privalėjo kitaip vertinti atsakovės pasyvų elgesį procese, ypač įvertinus tai, kad net ir pačios atsakovės prašymu pratęsus terminą atsiliepimui pateikti, jis pateiktas nebuvo. Toks atsakovės elgesys procese negali būti laikomas savalaikiu ar rūpestingu, tokiu būdu, nesant pagrindo sutikti ir su apeliantės pozicija, kad atsakovės atstovei nebuvo suteikta galimybė operatyviai susipažinti su byla (kai prašymą dėl prieigos suteikimo jos atstovė pateikė likus vos 3 minutėms iki darbo dienos pabaigos). Atsakovės nerūpestingumą patvirtina ir aplinkybė apie teisinę pagalbą ir 2025 m. gruodžio 8 d., t. y. paskutinę atsiliepimo parengimui nustatytą dieną, sudarytą susitarimą su atsakovės nurodyta advokatų profesine bendrija „TRINITI JUREX“ dėl atstovavimo šioje byloje. Šiame kontekste apskritai neaišku, kokias kvalifikuotos teisinės pagalbos paieškas atsakovė akcentavo, kai, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, teisinių paslaugų teikimo sutartis su minėta advokatų profesine bendrija buvo sudaryta dar 2022 m., atstovavimo teises suteikus tai pačiai atstovei. Taigi, bylos duomenų visuma patvirtina, kad atsakovė apie bylą buvo informuota tinkamai, jai buvo sudarytos visos galimybės ir pakankamai laiko savo pozicijai byloje pareikšti, tačiau, nors ir privalėdama savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekdama, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, be kita ko, laiku pasirūpinti tinkamu atstovavimu, ir pan., visgi šiame procese atsakovė rūpestingai nesielgė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Juo labiau, pritariant pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovė pareiškime taip ir nepateikė reikšmingų įrodymų, galėjusių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Kaip minėta, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kartu pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakankamas pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių yra jei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo ir nereikalaujama, kad jie patvirtintų akivaizdų sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Be to, abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais naujais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025).

Aptariamu atveju, kaip nustatyta iš bylos duomenų, šalys buvo sudariusios 2024 m. sausio 2 d., 2025 m. vasario 14 d., 2025 m. birželio 19 d., 2025 m. birželio 20 d. rangos sutartis; atsakovei už atliktus darbus buvo išrašytos ieškinyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros, kurių atsakovė neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 31 817,45 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių, įvertinęs ieškovės pateiktus argumentus bei įrodymus, be kita ko, ir skolų suderinimo aktą, nenustatęs, kad atsakovė būtų su ieškove atsiskaičiusi, ieškovės reikalavimą pripažino pagrįstu. Proceso eigoje, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde atsakovė nurodė, jos manymu, reikšmingas priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įtakojančias aplinkybes, pažymėdama, kad dar prašyme dėl procesinio termino pratęsimo išreiškė savo poziciją dėl ieškinio ir trūkstamų dokumentų, taip pat akcentuodama, kad skolos suderinimo aktas nebuvo pasirašytas atsakovės ir tarp šalių vyko susirašinėjimas el. paštu dėl šiame akte nurodytų sumų koregavimo, atkreipdama dėmesį į neva neteisingai paskirstytas įmokas, paskutinių dviejų nurodytų sutarčių sąlygose numatytą 10 procentų mokėjimų sulaikymą, tvirtindama, kad ieškovės vadovas buvo apie tai informuotas, ir kt. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyta aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu. Įvertinus atsakovės pateiktus argumentus visų bylos duomenų kontekste, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu teisiniu vertinimu, be kita ko, su išvadomis dėl garantinio sulaikymo sąlygos, atsakovei nepateikus objektyvių duomenų, kad ji pasinaudojo garantiniu sulaikymu būtent šalių minėtose dvejose paskutinėse sutartyse nustatyta tvarka. Minėtų aplinkybių (dėl garantinio sulaikymo) apeliantė objektyviai nepagrindė ir atskirajame skunde, ko nepaaiškina ir prie atskirojo skundo pateiktas neaiškus susirašinėjimo fragmentas ar aktavimo lentelė su daugybe nepaaiškintų duomenų, neaišku kaip susijusių su ginčo dalyku, ir pan. Be to, nors apeliantė akcentavo byloje išreikštą dalinį nesutikimą su ieškiniu, tačiau, kaip nustatyta ir ginčijamoje nutartyje, bylos duomenys (šalių tarpusavio susirašinėjimas) kaip tik patvirtina, kad atsakovė reikalaujamos priteisti skolos dydį pripažino. Kitaip vertinti aptariamos situacijos nesudaro pagrindo ir apeliantės argumentai apie teismo neva ignoruotą atsakovės poziciją (paaiškinimus) dėl betono siurblio nuomos skolos santykyje su atsakovės skola ieškovei. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu tinkamai pastebėjo, jog atsakovės nurodytos aplinkybės (dėl skolos už betono siurblio nuomą) nėra teisiškai reikšmingos šios bylos nagrinėjimui, kadangi betono siurblio nuomos santykiai kyla iš galimų kitų tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, o ne minėtų šalių rangos sutarčių, be to, ir atsakovės nurodytų PVM sąskaitų faktūrų galutinis apmokėjimo terminas suėjo jau po to, kai buvo priimtas aptariamas sprendimas už akių. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti nėra pagrindo, kadangi nenustatyta nei viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalies sąlygų, t. y. atsakovė neįrodė, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Kadangi dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ieškovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ir jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.16 papunktyje nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio, atsižvelgiant į bylos rezultatą, šios išlaidos atlygintinos ieškovei iš atsakovės.

Be to, ieškovė prašė skirti atsakovei iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant ieškovei. Pažymėtina, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019). Aptariamu atveju, įvertinęs ieškovės prašymą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo tenkinti ir minėto prašymo dėl baudos skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Projects“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai Baltic panel LT, juridinio asmens kodas 306114960, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Projects“, juridinio asmens kodas 302678974, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.