Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Burbiškis“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Burbiškis“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – kredito unija „Taupa“, uždaroji akcinė bendrovė „Fargera“ ir antstolė Aistė Mikulėnienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

Egzistavo akivaizdžios kliūtys, trukdančios priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti: 1) vykdomajame įraše nepažymėta, ar skolos dydis yra užfiksuotas, nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 9 dalis imperatyviai reikalauja, kad jeigu maksimaliosios hipotekos skolos dydis nėra užfiksuotas, notaras tai pažymi vykdomajame įraše. Nagrinėjamame vykdomajame įraše tokio pažymėjimo nėra, nors hipotekos sutarties 7.4 punkte nustatyta, kad skolos dydžio fiksavimo data nenustatoma. Šis trūkumas yra akivaizdus ir turėjo būti pastebėtas antstolės. Būtent skolos dydžio fiksavimo klausimas yra esminė maksimaliosios hipotekos instituto sudedamoji dalis, nes nuo to priklauso, ar išieškojimo apimtis yra tinkamai nustatyta ir ribojama; 2) maksimaliosios hipotekos suma nurodyta netinkamai – tik „Kita informacija” skyriuje; 3) vykdomajame įraše nėra įkeisto turto identifikacinių duomenų; 4) išieškojimo suma akivaizdžiai viršys maksimaliąją hipotekos sumą, o viršyta suma gali būti išieškota tik ginčo teisena; 5) nutraukimo pranešimas ir išieškojimo priėmimas pasirašytas nekompetentingo asmens be valdybos sprendimo; 6) egzistuojanti teismų praktika dėl analogiškų vykdomųjų įrašų panaikinimo.

Antstolė Aistė Mikulėnienė 2026 m. kovo 6 d. patvarkymu Nr. (0104/26/00297)-SS-27 pareiškėjos skundo netenkino ir jį persiuntė teismui. Patvarkyme nurodė:

Vykdomajame dokumente yra aiškiai nurodyta maksimaliojo įkeitimo suma – 132 000 Eur. Šiuo metu skola yra 90 100,72 Eur, t. y. skola su palūkanomis vykdomojo dokumento pateikimo metu yra mažesnė už maksimalios hipotekos sumą, todėl galutinį skolos dydį atėjus laikui hipotekos kreditoriaus prašymu taip pat fiksuoja antstolis išieškojimo procedūros metu. Vykdomajame įraše yra nurodyta sutartinės hipotekos sudarymo data 2023 m. liepos 28 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), notarinio (duomenys neskelbtini) , iš kurio, vadovaujantis teikiamu vykdomuoju dokumentu reikalinga vykdyti išieškojimą. Išieškojimo sumai pasiekus maksimalią hipotekos sumą, antstolė, vadovaudamasi CK 4.182 straipsnio 2 dalimi, spręs klausimą dėl skolos dydžio fiksavimo. Antstolis neturi jokių galimybių įvertinti, ar nutraukimo pranešimas, išieškojimo priėmimas pasirašytas kompetentingo asmens. Tą vykdomojo dokumento priėmimo metu vertina vykdomąjį dokumentą išduodanti institucija.

Antstolė informacijos apie tai, kad vykdomasis įrašas yra panaikintas, neturi. Informacijos dėl vykdomojo dokumento vykdymo nutraukimo, užbaigimo ar sustabdymo antstolė iš notaro, iš skundą dėl notaro veiksmų nagrinėjančio teismo, nei iš kreditoriaus nėra gavusi. Antstolis priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti jo išdavimo teisėtumo neturi vertinti. Atsisakyti vykdyti vykdomąjį dokumentą, kol jis įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas, negali. Antstolė pažymi, kad akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo. Antstolis nerevizuoja pateikto vykdyti vykdomojo dokumento, jei dokumentas yra vykdomas priverstine tarka.

Antstoliui nesuteikta įgaliojimų spręsti ginčų dėl teisės, vertinti notaro atlikto vykdomojo įrašo teisėtumo, analizuoti kreditoriaus reikalavimo dydžio pagrįstumą ar aiškintis, ar tarp šalių egzistuoja ginčas dėl prievolės apimties. Antstolei buvo pateiktas notaro atliktas vykdomasis įrašas, kuris pagal įstatymą yra vykdomasis dokumentas ir pateikiamas vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Iki jo nuginčijimo ar panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka toks dokumentas turi vykdomojo dokumento galią. Antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, neturi teisės vertinti notaro veiksmų teisėtumo, tikrinti hipotekos ar kredito sutarčių, taip pat spręsti dėl galimų materialiosios teisės pažeidimų. Pareiškėjos nurodomo tariamo jos pažeidimo konstatavimui yra būtinas ne formalus, o teisinis vertinimas, kurio pagal CPK 651 straipsnį antstolis negali atlikti.

Vien aplinkybė, kad vykdomajame įraše tekstu neišvardyti visi įkeisti objektai, nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdžią kliūtį pagal CPK 651 straipsnį. Vykdomojo įrašo rezoliucinės dalies negalima vertinti izoliuotai nuo viso dokumento turinio ir jame nurodyto hipotekos sandorio identifikacinių duomenų. Antstolė vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje neprivalėjo spręsti, kurios konkrečios sumos ir kokia apimtimi patenka į hipotekos apsaugą, kaip skaičiuotinos tęstinės palūkanos, delspinigiai ir kitos papildomos sumos, kadangi toks vertinimas peržengia antstolio kompetencijos ribas. Pareiškėjos argumentas, kad kredito sutarties nutraukimo pranešimą pasirašė neva nekompetentingas asmuo ir kad nebuvo priimtas išieškotojos valdybos sprendimas yra teisiškai nepagrįstas ir neturi reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du skirtingus teisminės kontrolės objektus – notaro vykdomojo įrašo teisėtumo vertinimą ir antstolio pareigos, nustatytos CPK 651 straipsnyje, tinkamą įvykdymą. Pareiškėja neprašė antstolės vertinti vykdomojo įrašo teisėtumo, o ginčijo tai, ar antstolė, prieš priimdama jį vykdyti, patikrino CPK 651 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas akivaizdžias kliūtis, įskaitant dokumento atitiktį CPK 648 straipsnio reikalavimams. Šios antstolio pareigos negalima susiaurinti iki vien formalaus dokumento priėmimo, nes toks aiškinimas paneigtų savarankišką CPK 651 straipsnyje įtvirtintos išankstinės patikros paskirtį.

Vykdomajame įraše nėra pažymėta, kad skolos dydis nėra užfiksuotas. Tai yra ne notaro veiksmų teisėtumo vertinimo klausimas (kuris būtų sprendžiamas pagal CPK 511 straipsnį), o paties vykdomojo dokumento turinio atitikties CPK 648 straipsnio reikalavimams klausimas, kurį antstolė privalėjo įvertinti pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Vykdomajame dokumente nesant įstatymo reikalaujamo pažymėjimo, šio dokumento turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, ir tai sudaro akivaizdžią CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą kliūtį. Pirmosios instancijos teismas nutartyje neaptarė pareiškėjos argumento dėl pažymėjimo apie skolos užfiksavimą nebuvimo ir neatsakė į esminį skundo argumentą – ar vykdomajame įraše turi būti pažymėtas skolos užfiksavimo statusas ir ar antstolė šio pažymėjimo nebuvimą turėjo įvertinti kaip akivaizdžią kliūtį.

Pirmosios instancijos teismas neaptarė skundo argumentų: 1) įkeisto turto identifikacinių duomenų vykdomajame įraše nebuvimo. Nesant turto identifikacijos, vykdomasis dokumentas leidžia nukreipti išieškojimą į bet kokį skolininko ar įkaito davėjo turtą, nors hipoteka užtikrintas tik konkretus 13 objektų rinkinys; 2) maksimaliosios hipotekos sumos netinkamo išdėstymo vykdomojo įrašo struktūroje. Šiuo atveju 132 000 Eur maksimaliosios hipotekos suma nurodyta tik vykdomojo įrašo skyriuje „Kita informacija“, o vykdomojo įrašo pagrindinėje (operatyvinėje) dalyje leidžiama išieškoti 81 134,52 Eur sumą bei augančias palūkanas, delspinigius, teisines ir vykdymo išlaidas, nenustatant jokios viršutinės ribos. Antstolė, matydama akivaizdų prieštaravimą tarp pagrindinės dalies (kurioje atliekamas išieškojimas) ir „Kita informacija“ skyriaus (kuriame nurodyta maksimali suma), turėjo konstatuoti akivaizdžią kliūtį; 3) akivaizdaus išieškojimo sumos viršijimo maksimaliąja hipotekos suma; 4) paskolos sutarties nutraukimo neteisėtumo dėl pasirašiusiojo asmens kompetencijos trūkumo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas neaptarė pareiškėjos skunde nurodytų akivaizdžių kliūčių, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus dėl teismo procesinio sprendimo motyvavimo. Pirmosios instancijos teismo cituota kasacinė praktika yra dėl skirtingo teisinio dalyko (vykdomojo rašto), o ne dėl antstolio pareigos patikrinti vykdomojo įrašo turinio atitiktį CPK 648 straipsnio reikalavimams, ir net pagal analogiją taikoma nepaneigia šios pareigos.

Pareiškėja ir toliau kelia notaro atlikto vykdomojo įrašo turinio, jo atlikimo prielaidų, kreditoriaus materialiojo reikalavimo pagrįstumo bei paskolos sutarties vykdymo ir nutraukimo teisėtumo klausimus. Tokie klausimai nepatenka į antstolio kompetencijos ribas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingas ir teisėtas išvadas. Šie klausimai turi būti sprendžiami atskirame procese dėl notaro veiksmų, kurį pareiškėjas jau yra inicijavęs.

Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi patikrinti tik akivaizdžias ir formaliai nustatomas kliūtis, tačiau neturi teisės vertinti vykdomojo įrašo materialinio teisėtumo, kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ar šalių materialinių teisinių santykių. Notaro vykdomasis įrašas laikomas galiojančiu ir vykdytinu tol, kol nėra panaikintas nustatyta tvarka.

Vykdomasis įrašas atitiko vykdomajam dokumentui keliamus reikalavimus. Jame buvo nurodyti išieškotojas, skolininkas, prievolės pobūdis, išieškotina suma, hipotekos duomenys ir kita vykdymui reikalinga informacija, todėl nebuvo CPK 651 straipsnyje numatytų akivaizdžių kliūčių jį priimti vykdyti. Įkeistas turtas galėjo būti papildomai identifikuojamas pagal hipotekos sandorį ir viešųjų registrų duomenis.

Maksimaliosios hipotekos atveju galutinis skolos dydis neprivalo būti nustatytas iki vykdomojo įrašo atlikimo. Remiamasi CK 4.192 straipsnio 9 dalimi ir Aprašo 13 punktu, pagal kuriuos notaras gali atlikti vykdomąjį įrašą ir neužfiksavus galutinio skolos dydžio, o prireikus skolos dydį vykdymo procese fiksuoja antstolis. Todėl pareiškėjo argumentai dėl skolos dydžio neužfiksavimo ar atitinkamo pažymėjimo vykdomajame įraše nebuvimo savaime nesudaro kliūties dokumentui vykdyti.

Vien prielaida, kad vykdymo procese ateityje išieškomos sumos galėtų viršyti maksimaliosios hipotekos ribas, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą. Konkrečių išieškomų sumų pagrįstumo, apskaičiavimo ar vykdymo ribų gali būti sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad antstolei būtų objektyviai neįmanoma nustatyti hipotekos objektų ar kad dėl to būtų kilusi reali neteisėto išieškojimo rizika.

Antstolė neturi nei pareigos, nei teisės tirti kredito unijos vidaus sprendimų priėmimo procedūrų ar vertinti civilinių teisinių santykių pagrįstumo. Tokios apimties tyrimas prieštarautų vykdymo proceso paskirčiai ir proceso koncentracijos bei operatyvumo principams. Todėl pareiškėjos argumentai dėl tariamo kredito unijos vidaus procedūrų nesilaikymo, valdybos sprendimo ar pranešimą pasirašiusio asmens kompetencijos apskritai nepatenka į CPK 651 straipsnio reguliavimo dalyką.

Teismui nereikia atskirai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą, jeigu nurodytas pagrindinis teisinis motyvas leidžia suprasti sprendimo esmę. Šiuo atveju pagrindiniu motyvu laikyta tai, kad pareiškėjos keliami klausimai nepatenka į antstolio kompetenciją ir iš esmės susiję su notaro vykdomojo įrašo teisėtumo ginčijimu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nutartis neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras Mindaugas Kačergis 2026 m. sausio 23 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. MK-682 priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš VšĮ „Burbiškis“ ir hipotekos įkaito davėjo UAB „Fargera“ kreditoriaus naudai sutartinę hipoteką, sudarytą 2023 m. liepos mėn. 28 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), notarinio (duomenys neskelbtini). Skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis: 81 134,52 Eur, iš kurių: 67 631,92 Eur - negrąžinta paskolos suma, 8250,65 Eur - palūkanos, 5251,95 Eur - delspinigiai. Netesybos, kiti kreditoriaus nuostoliai: papildomai išieškoma: 7,850 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos (67 631,92 Eur) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (2025 m. gruodžio 16 d.) iki visos paskolos grąžinimo dienos; 0,20 proc. dydžio delspinigių nuo negrąžintos paskolos sumos (67 631,92 Eur) nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (2025 m. gruodžio 16 d.) iki visos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip už 180 dienų; KU „Taupa“ patirtos teisinės išlaidos - 500 Eur; Vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos - 226,69 Eur. Kita informacija: Maksimaliojo įkeitimo, kuriuo yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditoriui atlyginimas, suma: 132000 Eur.

Antstolės Aistės Mikulėnienės kontoroje 2026 m. vasario 9 d. patvarkymu Nr. S-26-104-9528, nenustačius CPK 651 straipsnyje nurodytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, buvo priimtas vykdyti Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-682, pagal kurį iš skolininkės VšĮ „Burbiškis“ kreditoriui KU „Taupa“ išieškoma 5251,95 Eur (delspinigių), 500,00 Eur (KU „Taupa“ patirtos teisines išlaidos), 67631,92 Eur (negrąžinta paskolos suma), 8250,65 Eur (palūkanos), 226,69 Eur (vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos) ir skaičiuojamos palūkanos.

Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 2 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-11321-937/2026 išnagrinėjo VšĮ „Burbiškis“ skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo buvo skundžiamas Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio 2026 m. sausio 23 d. vykdomasis įrašas Nr. MK-682, ir skundas buvo atmestas. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 2 d. nutartyje padarė aktualias šiam ginčui nagrinėti išvadas:

Nurodė, kad pareiškėja prašė teismo vykdomąjį įrašą naikinti ir tuo pagrindu, kad kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, o priverstinis išieškojimas pradėtas nesant kredito unijos valdybos sprendimo dėl išieškojimo. Teismas sprendė, kad tokie argumentai turėjo būti reiškiami ieškiniu, todėl dėl argumentų, susijusių su kredito sutarties nutraukimu ir išieškojimo procedūrų inicijavimo teisėtumu, nepasisakė.

Pareiškėja nurodė, kad notaras neįtraukė įkeisto turto identifikacinių duomenų. Teismas sprendė, kad išieškojimas šiuo metu nėra vykdomas iš įkeisto turto, jo nurodymas vykdomajame įraše negali būti laikomas būtinu rekvizitu. Kadangi vykdomajame rašte yra aiškiai nurodytos antstolio veiklos ribos, kurių jis privalo laikytis vykdymo procese atlikdamas CPK nustatytus veiksmus, jas siejant su konkrečia sutartine hipoteka, teismas sprendė, kad įkeisto turto neišvardinimas nesudaro pagrindo naikinti vykdomąjį įrašą.

Pareiškėja teigė, kad maksimaliosios hipotekos suma nurodyta tik „Kita informacija” skyriuje, o ne pagrindiniame skolos aprašyme, tačiau teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vykdomajame rašte yra nurodyta maksimali hipoteka ir jos suma, ko neneigia ir pareiškėja, šios informacijos nurodymo vieta iš esmės nesudaro pagrindo spręsti apie pažeidimo egzistavimą ir būtinumą naikinti vykdomąjį įrašą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad notaras nepažymėjo, ar skolos dydis yra užfiksuotas ar ne, nors CK 4.192 straipsnio 9 dalis tai imperatyviai reikalauja, o hipotekos sutartis aiškiai nurodo, kad skolos fiksavimo data nenustatoma. Teismas pažymėjo, kad vykdomajame įraše yra nurodyta skolinio įsipareigojimo suma ar nesumokėtos skolos dalies dydis, aiškiai įvardinant sumas, taip pat atskirai nurodomos papildomai išieškotinos palūkanos, teisinės išlaidos, įrašo atlikimo išlaidos. Pažymėjo ir tai, kad iš 2025 m. gruodžio 22 d. hipotekos duomenų išrašo iš nekilnojamojo turto registro ir sutarčių ir teisių suvaržymo registro 6.1 punkto matyti, kad skolos dydžio fiksavimo data yra nenustatoma. Nors pareiškėja prašo naikinti vykdomąjį įrašą, tačiau nenurodo, kaip aplinkybė, kad pačiame vykdomajame įraše nėra nurodyta, kad skolos dydis nėra užfiksuota, paveikė jos teises ar teisėtus interesus.

Dėl akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti

Pažymėtina, kad vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą).

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 23 punktas).

CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007) ir pan.). Atsižvelgdama į tai, kokios aplinkybės nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose bei pripažintos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kasacinio teismo praktikoje, teisėjų kolegija pažymėjo, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 26 punktas).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pažymėtina, kad antstoliui nekyla pareiga ar teisė vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje tikrinti, ar notaras tinkamai taikė materialiosios teisės normas, ar laikėsi visų vykdomojo įrašo atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, vertinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ar spręsti dėl prievolės, kurios pagrindu atliktas vykdomasis įrašas, egzistavimo ir apimties. Tokia kontrolė peržengtų CPK 651 straipsnyje nustatytos patikros ribas ir iš esmės reikštų notaro atlikto vykdomojo įrašo teisėtumo vertinimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolei buvo pateiktas galiojantis notaro vykdomasis įrašas, kuris pagal CK 4.192 straipsnio 5 dalį yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas. Iš skundžiamo patvarkymo matyti, kad antstolė patikrino vykdomąjį įrašą pagal CPK 651 straipsnio nuostatas ir nenustatė aplinkybių, kurios vykdomojo dokumento priėmimo momentu besąlygiškai būtų užkirtusios kelią pradėti vykdymo veiksmus, todėl priėmė skundžiamą patvarkymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja vykdomojo įrašo teisėtumą ginčijo atskirame teisminiame procese, kuriame, be kita ko, rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais dėl skolos dydžio užfiksavimo statuso nenurodymo, įkeisto turto identifikavimo, maksimaliosios hipotekos sumos nurodymo vykdomajame įraše bei paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo (detaliau žr. šios nutarties 14.1 – 14.4 punktus). Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų buvo atmestas, vykdomasis įrašas nepanaikintas ir tebegalioja. Todėl nėra pagrindo, nagrinėjant skundą dėl antstolės veiksmų, iš naujo vertinti tuos pačius argumentus kaip pagrindą konstatuoti vykdomojo įrašo neteisėtumą. Visgi apeliacinės instancijos teismas trumpai pasisako dėl apeliantės argumentų, kurie vertintini CPK 651 straipsnio apibrėžtyje.

Pareiškėja kaip vieną iš tokių kliūčių priimti vykdomąjį įrašą nurodo tai, kad vykdomajame įraše nepažymėta, jog maksimaliosios hipotekos skolos dydis nėra užfiksuotas. CK 4.192 straipsnio 9 dalyje iš tiesų nustatyta, kad tuo atveju, kai maksimaliosios hipotekos skolos dydis nėra užfiksuotas, notaras tai pažymi vykdomajame įraše. Tačiau klausimas, ar notaras, atlikdamas konkretų vykdomąjį įrašą, tinkamai įvykdė šią jam teisės normoje nustatytą pareigą ir kokias teisines pasekmes galėtų sukelti tokio pažymėjimo nebuvimas, savo esme yra notaro atlikto vykdomojo įrašo teisėtumo vertinimo klausimas, kuris jau yra išspręstas, t. y. 2026 m. sausio 23 d. vykdomasis įrašas Nr. MK-682 nepanaikintas ir galiojantis. CPK 651 straipsnis nesuteikia antstoliui kompetencijos konstatuoti notaro atlikto notarinio veiksmo neteisėtumo ir dėl to atsisakyti vykdyti galiojantį vykdomąjį dokumentą.

Atmestini pareiškėjos argumentai dėl įkeisto turto identifikacinių duomenų nebuvimo. Vykdomajame įraše buvo nurodyti hipotekos sandorį identifikuojantys duomenys – hipotekos sudarymo duomenys, jos identifikavimo kodas ir notarinio (duomenys neskelbtini) . Taigi vykdymo objektas galėjo būti ir buvo identifikuotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vykdomojo dokumento turinys neleido nustatyti išieškojimo objekto ar jo ribų. Vien aplinkybė, kad vykdomajame įraše nėra pakartoti visi kiekvieno įkeisto daikto techniniai ir registro duomenys, nagrinėjamu atveju nesudaro akivaizdžios kliūties vykdomajam dokumentui priimti. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-11321-937/2026 tokios aplinkybės nevertino kaip pagrindo panaikinti vykdomąjį įrašą.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad maksimaliosios hipotekos sumos nurodymas vykdomojo įrašo dalyje „Kita informacija“, o ne pareiškėjos įvardijamoje pagrindinėje vykdomojo įrašo dalyje, savaime daro dokumentą netinkamą vykdyti. Maksimaliosios hipotekos suma vykdomajame įraše yra nurodyta, todėl antstoliui yra žinoma išieškojimo riba, kas negali būti akivaizdi kliūtimi priimti vykdomojo dokumento. Nėra pagrindo pritarti argumentui dėl maksimaliosios hipotekos sumos viršijimo. Vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu jame konkrečiai nurodyta išieškoma suma maksimaliosios hipotekos sumos neviršijo. Aplinkybė, kad vykdymo procese toliau gali būti skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai ar vykdymo išlaidos, savaime nereiškia, jog vykdomojo dokumento priėmimo metu jau egzistavo akivaizdi kliūtis jį priimti.

Pareiškėjos argumentas dėl paskolos sutarties nutraukimo neteisėtumo, grindžiamas pranešimą pasirašiusio asmens kompetencijos trūkumu, nepatenka į CPK 651 straipsnyje nustatytos antstolio patikros ribas, kadangi reikėtų spręsti materialinio teisinio pobūdžio klausimus, kurių antstolis neturi teisės spręsti.

Pažymėtina, kad šioje byloje vykdomojo įrašo pobūdis, išieškotojas, skolininkas, prievolė, hipotekos sandoris ir maksimaliosios hipotekos suma buvo identifikuojami, o pareiškėjos nurodomoms tariamoms kliūtims nustatyti reikėtų vertinti materialinius šalių santykius arba notaro veiksmų teisėtumą, kas ginčo atveju jau įvertinta įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11321-937/2026. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad antstolė padarė CPK 651 straipsnio pažeidimą, t. y. netinkamai patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė esmines faktines aplinkybes, įvertino CPK 651 straipsnyje nustatytos antstolio patikros ribas ir padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nesudarė akivaizdžių kliūčių vykdomajam įrašui priimti vykdyti. Tai, kad teismas atskirai ir detaliai nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjos nurodyto vykdomojo įrašo elemento, savaime neleidžia konstatuoti CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo, nulėmusio neteisingą bylos išsprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl antstolės veiksmų teisėtumo yra pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti. Palikti Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.