Vilniaus apygardos teismo nutartis

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.Pareiškėja antstolė Svetlana Kastanauskienė kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti klausimą dėl iki trijų šimtų eurų baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną skyrimo SUA2 išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) naudai. 2025 m. liepos 15 d. antstolei pateiktas vykdyti Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. vykdomasis raštas Nr. e2-5699-758/2024, kuriame nurodyta, jog teismas nusprendė įpareigoti atsakovą SUA2 per 4 mėnesius (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (55 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (45 proc.) nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). SUA2 per šį terminą to nepadarius, leista tų pačių institucijų lėšų sąskaita ir proporcijomis, tai atlikti Inspekcijai. Teismo sprendimas (nutartis) įsiteisėjo 2024 m. birželio 5 d.2025 m. liepos 17 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0056/25/01378. 2025 m. rugsėjo 19 d. telefonu susiekus su skolininku SUA2 , jis informavo, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. vykdomasis raštas Nr. e2-5699-758/2024, nėra įvykdytas. Antstolė prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalies pagrindu spręsti klausimą dėl baudos skolininkui SUA2 skyrimo.Suinteresuotas asmuo išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į antstolės prašymą, kuriame nurodė, jog su antstolės prašymu sutinka. Atsiliepime nurodė, jog SUA2 teismo sprendimu buvo nustatytas konkretus terminas prievolei įvykdyti, tačiau įpareigojimas iki šiolei nėra įvykdytas, o tokie skolininko veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statyba būtų teisėta. Atsiliepime pažymėjo, jog baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus neįvykdymą turi būti mokamos ne Inspekcijos naudai, o valstybės naudai. Prašo tenkinti antstolės pareiškimą ir vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi skirti skolininkui SUA2 iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną Utenos apylinkės teismo 2023 m. vasario 29 d. sprendimo, pakeisto Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi, neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirtą baudą nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6804). Suinteresuotas asmuo skolininkas SUA2 atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad sprendimas šiai dienai neįvykdytas ne dėl skolininko kaltės, o valstybinių institucijų neveiklumo. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl antstolės prašymo, turėtų būti įvertinta tai, jog teismo procesiniais sprendimais buvo, be kita ko, nuspręsta, SUA2 neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, leisti tų pačių institucijų lėšų sąskaita ir proporcijomis, tai atlikti Inspekcijai. Minėtas teismo sprendimo teiginys suponuoja akivaizdžią išvadą, jog yra nustatyti sudėtiniai reikalavimai – nustatytas įpareigojimas SUA2 nugriauti statinius, tačiau to pastarajam nepadarius, leidžiama tai atlikti Inspekcijai. Savaime suprantama, jog tuo atveju, kai teismas nustato tokius įpareigojimus, kai vienam neatlikus veiksmų, tai leidžiama atlikti kitam asmeniui, negali kilti jokios atsakomybės SUA2 . Šiuo konkrečiu atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos piktnaudžiauja savo procesine padėtimi ir pareiškė visiškai nepagrįstus reikalavimus. Pažymėta, jog teismas leido Inspekcijai tų pačių institucijų lėšų sąskaita ir proporcijomis atlikti nurodytus veiksmus, todėl savo veiksmų neatlikimo Inspekcija negali nukreipti į fizinį asmenį.Teismai nustatė, kad SUA2 kreipdamasis dėl statybos leidimo išdavimo neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tai jis negali patirti jokių žalingų pasekmių, o jei jis jas patiria, tai tokiu atveju jam turi būti kompensuojami turtiniai praradimai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (45 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (35 proc.). Panevėžio apygardos teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartyje patikslino pirmosios instancijos sprendimą ir pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas nerūpestingai ir aplaidžiai vykdydami savo funkcijas sudarė sąlygas neteisėtai statybai. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti šių valdžios institucijų atlikti neteisėti veiksmai, tačiau ir vėl mėgina pažeisti fizinio asmens ( SUA2 ) interesus.Atsižvelgus į tai, kad suinteresuotas asmuo nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, o teismo sprendimais konstatuota, jog Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas nerūpestingai ir aplaidžiai vykdydami savo funkcijas sudarė sąlygas neteisėtai statybai, nėra pagrindo tokiam asmeniui skirti baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą.