- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- II-1304-1155/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-20232-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Pažeidėjas
- V. G., K. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas
asmenų, kuriuos siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn V. G. ir K. V., įgaliotai atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2026 m. liepos 6 d. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2026 m. birželio 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos ir Pareiškėjo skundų esmė
R. G. (toliau – ir Pareiškėjas) per portalą e.policija.lt 2026 m. balandžio 20 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Vilniaus AVPK, Institucija) pareiškimą dėl to, kad 2026 m. balandžio 6 d. apie 19.03 val., (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinės V. G. nurodymu jos pilnametė dukra K. V. melagingai iškvietė policijos pareigūnus, nes jis neva kelia žodinį konfliktą, triukšmauja, neatiduoda vaikų; atvykusiems policijos pareigūnams V. G. prieš tai nurodytus teiginius palaikė ir papildomai melagingai nurodė, kad jis elgiasi pašiepiančiai, pasityčiojančiai ir bandė sukelti psichologinį spaudimą, dėl to jam nepagrįstai buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kurį vėliau teismas panaikino. Iš tiesų jis įvykio metu elgėsi ir kalbėjo visiškai ramiai, prašė V. G. prievarta netraukti iš automobilio nenorinčio išlipti vaiko, pasikalbėti ramiai. Prašė V. G. ir K. V. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnį, taip pat pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnį (t. 1, b. l. 1–4).
Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2026 m. balandžio 30 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį ir ikiteisminį tyrimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį dėl V. G. ir K. V. veiksmų, kuriais jos 2026 m. balandžio 6 d. apie 19.03 val., adresu (duomenys neskelbtini), iškvietė policijos pareigūnus, teigdamos, kad Pareiškėjas kelia konfliktinę situaciją. Nutarime nurodyta, kad nebuvo nustatyta, jog V. G. ir K. V. veiksmai turi ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ar BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (t. 1, b. l. 12–24).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2026 m. gegužės 11 d. skunde prokurorui prašė panaikinti Institucijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarimo dalį, kurioje atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną V. G. bei K. V. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 27–28).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras 2026 m. gegužės 20 d. nutarimu panaikino Institucijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pavedė Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato pareigūnams per 10 dienų atlikti papildomą aplinkybių patikslinimą, kurio metu turi būti apžiūrėti Pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai, policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašai, prijungta visa medžiaga dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, ir po to priimtas naujas procesinis sprendimas (t. 1, b. l. 29–31).
Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2026 m. birželio 1 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas Nutarimas) atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį ir ikiteisminį tyrimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį dėl V. G. ir K. V. veiksmų, nes juose nėra atitinkamai administracinio nusižengimo ir nusikaltimo sudėties požymių visumos (t. 1, b. l. 46–61).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2026 m. birželio 9 d. skunde Institucijai prašė panaikinti Institucijos 2026 m. birželio 1 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti pradėti administracinio nusižengimo teiseną V. G. ir/ar K. V. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį arba ikiteisminį tyrimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 64–65).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras 2026 m. birželio 18 d. nutarimu Pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2026 m. birželio 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė (t. 1, b. l. 66–69).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2026 m. birželio 25 d. skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui prašė panaikinti prokuroro 2026 m. birželio 18 d. nutarimo dalį, kurioje atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, ir įpareigoti Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariatą pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį V. G. ir K. V. atžvilgiu (t. 1, b. l. 72–73).
Ikiteisminio tyrimo teisėjai 2026 m. birželio 30 d. nutartimi Pareiškėjo skundo netenkinus, šis 2026 m. liepos 6 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą, prašydamas panaikinti minėtą nutartį ir prokuroro 2026 m. birželio 18 d. nutarimą toje dalyje, kurioje atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, ir priimti naują sprendimą – įpareigoti prokurorą perduoti patikrinimo medžiagą Vilniaus AVPK sprendimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį V. G. ir K. V. atžvilgiu priėmimui. Pareiškėjas nurodė, kad vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, jog jis įvykio vietoje elgėsi visiškai ramiai, išlaikė atstumą, neprovokavo jokio konflikto, nenaudojo agresyvios leksikos ir netgi ragino mažametę dukterį. Vienašališką įtampą ir destruktyvų elgesį demonstravo V. G., kuri jėga bandė ištraukti besipriešinančius vaikus iš automobilio. Ji, supratusi, kad vaikai atsisako lipti, o Pareiškėjas nesiima prieš vaikus prievartos, nurodė K. V. skambinti BPC. Policijos kvietimas nesant jokios grėsmės gyvybei, sveikatai ar viešajai tvarkai buvo panaudotas kaip spaudimo priemonė ir manipuliacija, kas iš esmės traumatizavo vaikus ir eskalavo konfliktą. V. G. ir K. V. yra veiksnūs, adekvačiai aplinką suvokiantys asmenys, kurie puikiai žinojo ir suprato policijos tarnybos paskirtį. Policijos pareigūnai nepakeičia antstolių, vaikų teisių apsaugos specialistų, civilinių teismo sprendimų dėl bendravimo ir vaikų perdavimo tvarkos vykdymo funkcijų ar vaikų prievartinio iškėlimo iš transporto priemonės. Skambučio BPC metu K. V., instruktuojama V. G., suformulavo pranešimą taip, kad patėvis „geranoriškai neatiduoda vaikų“ ir vyksta „žodinis konfliktas“, nors realybėje joks konfliktas nevyko, o Pareiškėjas netrukdė V. G. bendrauti su vaikais. Specialiosios tarnybos iškviestos puikiai suprantant, kad joks teisės pažeidimas ar nusikaltimas nėra daromas, o policijos funkcijoms priskirtinos pagalbos poreikis objektyviai neegzistuoja. Vien per 2026 m. pirmuosius mėnesius Pareiškėjui buvo išduoti net trys apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai (įskaitant ir išduotą po 2026 m. balandžio 6 d. įvykio), kuriuos teismas panaikino kaip nepagrįstus, konstatavęs, kad jokios realios grėsmės ar smurto jis nekėlė. Ši sisteminė seka neabejotinai įrodo vieninga tyčia paremtą V. G. veikimo modelį – reguliariai ir tendencingai kviesti policijos pareigūnus buitinių ar civilinių nesutarimų metu vien tam, kad Pareiškėjui būtų pritaikyti nepagrįsti teisių ribojimai arba sukurta dirbtinė „konfliktinio asmens“ įrodyminė bazė skyrybų procese. Tai yra šiurkštus ANK 493 straipsnio 2 dalies pažeidimas, kuris privalo užtraukti administracinę atsakomybę (t. 1, b. l. 78–81).
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. birželio 30 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – grąžinti Pareiškėjo 2026 m. liepos 6 d. skundo priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui ANK nustatyta tvarka. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėja ir prokuroras nepagrįstai vadovavosi BPK 168 straipsniu. Pareiškėjas nesutiko su Institucijos 2026 m. birželio 18 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir administracinio nusižengimo teiseną, tačiau vėlesniu skundu ikiteisminio tyrimo teisėjui Pareiškėjas sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebeskundė. Institucijos 2026 m. birželio 18 d. nutarime nebuvo nurodyta pastarojo sprendimo apskundimo ANK nustatyta tvarka. Taigi, Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (t. 1, b. l. 93–96).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į Pareiškėjo skundą byloje negauta.
II. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir parodė, kad jam yra svarbi vaikų sveikta. Vaikas atsisakė lipti iš automobilio, o mama vietoje to, kad nuramintų vaiką, agresyviai dukrą puolė, t. y. puolė traukti ją jėga ir atliko kitus veiksmus. Buvo pakankamai laiko ateiti ir nuraminti vaiką, o ne agresyviai elgtis. Ne jo kaltė, kad vaikas nenori lipti iš mašinos. Jis vaikui pasakė „lipk, E.“. Bet vaikas nelipo, atsisakė. Mama vietoje to, kad atsisėtų prie vaiko, pasišnekėtų, agresyviai puolė iš karto skambinti policijai. Nuolat yra provokacijos, policijos. V. G. kelia stresą vaikams. Šiuo atveju vaizdo įrašuose matosi, kad viena dukra išlipo, o kita atsisakė. Su juo transporto priemonėje niekas nesėdėjo. Vienareikšmiškai vertina, kad V. G. ir K. V. yra pakaltinamos ir suvokia situaciją, nes nėra tokių duomenų, jog jos negalėtų prisiimti atsakomybės ar nesuvoktų savo veiksmų. Nėra sakęs tokių žodžių „nelipkite iš mašinos“. Jis ne vieną kartą sakė, kad reikia lipti, tai matosi vaizdo įraše. Policijos pareigūnų nebuvo. Jis perdavė vaikus mamai ir išvažiavo, jo toje vietoje, kai atvažiavo policijos pareigūnai, jau nebebuvo. Su V. G. bando kalbėtis, eiti į mediaciją ir kitu būdu kontaktuoti, kad vaikai kuo mažiau kentėtų. Jokių atsakymų jis negauna, V. G. savivaliauja, saviveiklauja, atvažiuoja su antstoliais, policijos pareigūnais jo atostogų metu ir periminėja vaikus. Jokių pykčių nėra, tiesiog V. G. jį ignoruoja visais būdais, nesišneka su juo. Tai trunka nuo sausio 3 d., kai ji pirmą kartą iškvietė policijos pareigūnus. Naujuosius metus jie šventė kartu, V. G. (duomenys neskelbtini) mėn. buvo padavusi mediacijai, po to atšaukė, nes dėl to paties įvykio neva patyrė smurtą. Po to pradėjo ne skyrybų bylą, o advokatės pagalba bylą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. V. G. su juo į jokį kontaktą neina. Nei jie gali pasitarti, nei jis žino, ką vaikai daro, ką valgo, ką apsirengę. Su K. V. jų santykiai buvo labai geri, ji jam daugiau pasakydavo. Dabar ji stovi mamos pusėje, bet jis su ja kontaktų neieško. Pirmas V. G. vyras taip pat nesuprato, kodėl buvo skyrybos. Jis girdėjo, kaip V. G. apšnekinėjo savo buvusį vyrą, taip pat ir jis dabar yra apšnekinėjamas, neigiamas. Po skunde nurodytos dienos įvyko daug visokių dalykų. Nuobauda sudrausmintų ir apsaugotų vaikus nuo suaugusiųjų konfliktų. Nuo sausio 3 d. jo neįleidžia į namus, jis negali pasiimti savo darbo priemonių, kompiuterio. Kai kuriuos daiktus atidavė, kai kurių neatidavė. Tas teroras tęsiasi, jis nesiveržia jėga ar su antstoliais eiti į namus ir pasiimti daiktų, kad netraumuotų vaikų, kad jie būtų apsaugoti nuo emocinio streso, neteisybės. Dukros mato, kad tėtis nieko nepadarė, o mama tėtį varo iš namų, neįsileidžia. Administracinė nuobauda sudrausmintų K. V. ir V. G., priverstų apsvarstyti, ar verta kišti vaikus į konfliktus. Advokatės teiginiai yra melagingi, neparemti jokiais įrodymais.
Asmenų, kuriuos siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn V. G. ir K. V., įgaliota atstovė advokatė A. Puzinienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dalyvauja civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas itin aktualus, su dviem mažamečiais vaikais susijęs klausimas, t. y. dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Tarp šalių vyksta itin aštrūs konfliktai, situacija psichologiškai be galo įtempta. Psichologinis poveikis motinai daromas kiekvieno vaikų perdavimo metu. Vaikai yra tyčia ir sąmoningai neperduodami, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartis nuolat nevykdoma. Šiuo metu viena mergaitė irgi yra negrąžinama pagal bendravimo tvarką, jau visą mėnesį vaikas nemato motinos. Vakar Pareiškėjas turėjo grąžinti dukrą, bet ji nebuvo grąžinta į nustatytą laikiną gyvenamąją vietą paties Pareiškėjo. Šie klausimai nuolat sprendžiami tik su policijos, vaikų teisių apsaugos ir antstolės pagalba. Pareiškėjas bando patekti į namus, kurie priklauso vaikų motinai, ji yra psichologiškai terorizuojama. Bet kuriai motinai psichologinis poveikis yra daromas per tai, kad vaikai, išgyvendami lojalumo konfliktą, nežino, kaip pasielgti. Vienai mergaitei jau prasidėjo sveikatos problemos dėl tokio tėvo elgesio. Policijos pareigūnai, atvykę į vietą, ir, kaip pats Pareiškėjas pažymėjo, žinodami šią šeimą, matyt, įsitikina, kad Pareiškėjas turi psichologinių galimybių realizuoti smurtavimą artimoje aplinkoje, ir taiko orderius, matydami konkrečią situaciją. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartyje aiškiai nurodyta, kad Pareiškėjas vienvaldiškai pasiėmęs vaikus, nederindamas savo veiksmų su vaikų motina, elgiasi taip, kaip jam norisi. Šie faktai jau nebenuginčijami ir jų nereikia įrodinėti. Vienvaldiškumas ir pozicijos atstovėjimas jėga ir kito vaikų perdavimo metu lėmė tai, kad V. G. dėl fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji yra pripažinta nukentėjusiąja, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, Pareiškėjui pareikšti įtarimai. Buvo pateiktas melagingas pareiškimas ir V. G. atžvilgiu, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Yra daugybė kitų policijos iškvietimų, nors Pareiškėjas teigia esąs neutralus ir nekonfliktiškas santykiuose. Motinai švenčiant su dukromis Motinos dieną, Pareiškėjas sugebėjo negrąžinti vaikų pagal nustatytą bendravimo tvarką. O kai kitą savaitgalį vaikų motina šventė su savo dukromis sodyboje, nesąžiningai ją apkaltino, kad ji pagrobė vaikus, kad ji yra girta, galimai vaikai yra nesaugūs. Pareiškėjas privertė policijos pareigūnus vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pažiūrėti, ar vaikai yra saugūs. Piktnaudžiavimas teisiniais procesais yra iš Pareiškėjo pusės, o ne iš jos klienčių pusės, kurios, nebežinodamos, ką daryti, kai yra daromas poveikis mažamečiams vaikams, kreipiasi pagalbos. Jeigu tuo metu atvykę policijos pareigūnai išrašo orderį, tai tikriausiai policija supranta, kad toje situacijoje pagal įstatymą vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Ir kad tas smurtas yra peraugęs į fizinį, ir kad jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikų interesas yra viešas interesas. Jos klientei nėra kur daugiau kreiptis pagalbos, nes vaikų perdavimo metu antstolė negalės atvykti iš (duomenys neskelbtini) ir fiksuoti perdavimą. Yra tik policija, kurios pagalbos jos klientės gali tikėtis ir ta pagalba tuo metu būna suteikta, sutrumpinama vaikų terorizavimo trukmė, padaroma mažesnė žala. Tai išskirtinai konfliktiški santykiai. Nėra jokio pagrindo panaikinti ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimą. Pagalbą tokiuose santykiuose, kai Pareiškėjas smurtauja artimoje aplinkoje, gali suteikti tik policija. Negalima uždrausti žmogui naudotis tokia teise arba pradėti jį bauduoti dėl to, kad jis kreipiasi pagalbos, tai vienintelė pagalba, kurią gali suteikti valstybė greitai ir operatyviai.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką buvo informuotas el. paštu, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo R. G. skundas netenkintinas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Skundžiamu Institucijos 2026 m. birželio 1 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį dėl V. G. ir K. V. veiksmų, kai jos 2026 m. balandžio 6 d. apie 19.03 val., adresu (duomenys neskelbtini), iškvietė policijos pareigūnus, teigdamos, kad Pareiškėjas kelia žodinį konfliktą, triukšmauja ir neatiduoda vaikų, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos.
Pareiškėjas 2026 m. liepos 6 d. skunde ir teismo posėdžio metu su Institucijos Nutarimo išvadomis nesutiko, nurodydamas, kad V. G. ir K. V. veiksmuose yra administracinio nusižengimo – specialiųjų tarnybų iškvietimo žinant, kad pagalba nereikalinga – požymių.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.
ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui.
Administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi, atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-129-497/2023).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2026 m. balandžio 6 d. 19.05 val. K. V. skambino į BPC ir nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), patėvis žodiškai konfliktuoja su motina V. G., prašė sujungti su policija. Paaiškino, kad patėvis geranoriškai neatiduoda vaikų, jis nurodytu adresu negyvena ir konfliktas vyksta lauke prie automobilio, nes jis pagal nustatytą tvarką nesutinka perduoti vaikų motinai, juos nuteikinėja prieš V. G. (t. 1, b. l. 43–45).
BPC garso įrašo 01.05 min. K. V. nurodo, kad R. G. neatiduoda vaikų, nors teismo nustatyta, kad jie turi būti su mama. 01.14 min. nurodo papildomai, kad jis nuteikinėja ir neatiduoda vaikų. Iš balso girdisi gilus K. V. kvėpavimas ir susijaudinimas, ji sunkiai dėlioja žodžius (01.33 min.). 01.46 min. ir 02.46 min. BPC darbuotoja ramina K. V..
Pareiškėjo vaizdo įraše pavadinimu „PXL_20260406_160159719 (vaizdo įrašas Nr. 1) matyti, kad V. G., atidariusi automobilio duris, bando išlaipinti vaikus iš automobilio. Viena iš mergaičių, iš kurios pusės yra filmuojama, nuolatos žvilgčioja į Pareiškėją. Įrašo 00.16 min. V. G. paprašo Pareiškėjo atsegti kėdutę, teigdama, kad nenori lįsti į jo automobilį, tačiau 00.22 min. vaikams nieko nepratarus, jis nurodo, kad E. nenori, ir toliau filmuoja V. G. veiksmus. 00.31 min. R. G. prašo netraukti E. iš mašinos, nurodydamas, jog ji sako, kad nenori. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip V. G. atsega saugos diržą. 00.35 min. V. G. prašo Pareiškėjo būti geram, nes ji visuomet prieš vaikus atiduodama, jiems pasako, kad vaikai turės su juo būti. Prašo baigti taip piktybiškai elgtis. Tačiau Pareiškėjas ir toliau kartoja, kad vaikas (E.) jam sakė, jog ji nenori (00.42 min., 01.02 min, 01.05 min.). 01.11 min V. G. ramiu tonu liepia Pareiškėjui gražiai vaikui pasakyti, kad jos gyvenamoji vieta nustatyta su ja. 01.18 min. Pareiškėjas liepia netraukti vaiko ir pažiūrėti, kad vaikas nenori. 01.38 min. nurodo, kad vaikas nenori ir verkia, tačiau vaizdo įraše jokių vaiko ašarų nematyti, vaikas sėdi ramiai ir vis žiūri į Pareiškėją nieko nesakydamas. 01.45 min. Pareiškėjas pasako, kad nenori, 01.47 min. vaikas atkartoja, kad nenori, o 01.48 min. Pareiškėjas paklausia vaiko, ar ji nenori. 02.03 min. Pareiškėjas liepia mergaitei pasakyti, kad ji nenori, ir toliau filmuoja. 02.52 min. Pareiškėjas paima V. G. už rankos, taip bandydamas ją patraukti nuo vaiko, į ką V. G. pakeltu tonu nurodo jos neliesti ir pasitraukti. Pareiškėjas toliau vartoja teiginius, kad E. nenori, liepia mergaitei nebijoti, toliau ją filmuodamas savo mobiliojo ryšio telefonu. Vaizdo įrašo „PXL_20260406_160619131 (vaizdo įrašas Nr. 2) 00.45 min. Pareiškėjas liepia vienai iš mergaičių neverkti, tačiau vaizdo įraše nematyti jokių mergaitės ašarų ar išsigandimo.
Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše „1_export-5IIuk.mp4“ 01.55 min. K. V. nurodo, kad vienai sesei išlipus, kitą R. G. pradėjo nuteikinėti sakydamas, jog vaikas nenori. 02.04 min. nurodo, kad jis specialiai jos neišleidžia, ji nežino, ką jis prikalbėjo. 02.13 min. nurodo, kad R. G. pradėjo stumdyti mamą, visą laiką filmavo ir kišo telefoną prie veido. 02.25 min. matyti, kad K. V. yra susijaudinusi, sunkiai dėlioja mintis. 06.57 min. pareigūnas K. V. pasako, kad jokio pavojaus jai dabar nėra ir liepia ramiai pakvėpuoti ir nusiraminti dėl pačios savęs.
Iš prieš tai nurodytų duomenų nustatyta, kad 2026 m. balandžio 6 d. 19.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), tam tikra konfliktinė situacija visgi įvyko. Pareiškėjui atvežus vaikus motinai V. G., šie iš Pareiškėjo automobilio nelipo, po to vienas išlipo, o kitą V. G. teko įkalbinėti ilgiau. Nors šioje situacijoje fizinio smurto ar tiesioginės (akivaizdžios) agresijos nebuvo, tačiau situacija buvo itin įtempta ir šią įtampą lėmė būtent Pareiškėjo elgesys – situacijos nuolatinis filmavimas telefonu, nuolatinis kartojimas vaikams, kad jie nebijotų ir neverktų (nors nėra jokių požymių, kodėl vaikai būtų turėję bijoti savo motinos, ar kad jie verktų), taip pat kartojimas, kad vaikai nenori lipti iš automobilio. Pareiškėjas nepadėjo V. G. išlaipinti vaikų iš automobilio, filmavimu ir kalbomis bandė provokuoti konfliktą, taip pat bandė patraukti V. G. nuo automobilio.
Toliau sulyginus K. V. (kuri paskambino BPC paprašyta savo motinos V. G.) BPC ir vėliau atvykusiems policijos pareigūnams nurodytas aplinkybes su tomis aplinkybėmis, kurios užfiksuotos Pareiškėjo vaizdo įraše, nenustatyta, kad K. V. nurodytos aplinkybės būtų melagingos ar akivaizdžiai neteisingos, kas būtų galėję suklaidinti BPC ar policijos pareigūnus dėl pagalbos būtinumo, o priešingai, ji nuosekliai nupasakojo situaciją, t. y. nurodė, kad vieną sesę R. G. pradėjo nuteikinėti; mamą filmavo ir kišo telefoną į veidą; nuolatos kartojo, kad vaikas nenori; pradėjo stumdyti mamą. Taip pat įvertintina, kad K. V. tiek skambindama BPC, tiek atvykus policijos pareigūnams buvo akivaizdžiai susijaudinusi. Iš prieš tai aptarto BPC skambučio įrašo garso įrašo girdisi, kad K. V. yra susijaudinusi, dėl ko jai sunku nupasakoti situaciją. K. V. nurodo BPC, kad patėvis nuteikinėja vaikus ir jų neatiduoda. Aplinkybę apie tai, kad K. V. situaciją vertino jautriai, buvo išsigandusi, patvirtina ir vieno iš policijos pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pareigūnas liepia K. V. nusiraminti – nurodo, kad jai dabar pavojus negresia, liepia giliai įkvėpti ir nusiraminti dėl pačios savęs. Toliau pažymėtina, kad iš Pareiškėjo vaizdo įrašo matyti, jog ir V. G. yra susijaudinusi bei įsitempusi, ji, nuolat filmuojama ir Pareiškėjo komentuojama, bando išlaipinti vaiką iš automobilio. Šių duomenų kontekste V. G. ir K. V. veiksmus vertinti kaip sąmoningą melagingos informacijos pateikimą, t. y., kad jos, veikdamos tyčia, be jokios rimtos priežasties, skambino BPC ir iškvietė policiją, suvokdamos, kad pateikta informacija yra melaginga ir jokia pagalba nereikalinga, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Policija buvo iškviesta reaguojant į realų diskomfortą, todėl toks kreipimasis negali būti vertinamas kaip pranešimas apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes.
Nors Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad joks konfliktas nevyko, o jis kalbėjo ramiu tonu ir ramiai elgėsi, o, be to, jo santykiai su V. G. ir K. V. nėra konfliktiški, bet jos jį ignoruoja, tačiau pažymėtina, kad šis subjektyvus situacijos vertinimas neatitinka objektyvių byloje esančių duomenų. O būtent – iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2026 m. vasario 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą V. G. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Nr. 01-1-02629-26, taip pat Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo pripažinti V. G. nukentėjusiąja ir tos pačios dienos nutarimo pripažinti civiline ieškove ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23371-26 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad Pareiškėjas ir V. G. kaltina vienas kitą smurtu artimoje aplinkoje. Be to, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „tėvų santykiai yra itin konfliktiški, jie neigiamai veikia vaikų emocinę ir psichologinę būseną“, taip pat nurodyta, jog „atsakovas savo valiniais veiksmais, kurie buvo nulemti jo vienvaldiškai <...>, sukūrė tokią situaciją, jog 2026 m. sausio 15 d. ir sausio 23 d. dukterys buvo (yra) atvežtos gyventi į (duomenys neskelbtini), yra užregistruotos į naują ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini)“. Taigi, nagrinėjamoje byloje aptariamas konfliktas įvyko itin įtemptame Pareiškėjo ir V. G. santykių etape, todėl, neiškvietus pagalbos, galėjo kilti realus pavojus teisės aktuose saugomiems gėriams ir vertybėms.
Pažymėtina, kad Pareiškėjas prašymą patraukti V. G. ir K. V. administracinėn atsakomybėn už policijos iškvietimą žinant, jog policijos pagalba nereikalinga, grindžia tuo, kad šio pranešimo pagrindu jam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris vėliau buvo panaikintas. Tačiau pažymėtina, kad vėliau panaikintas smurto artimoje aplinkoje orderis nepaneigia fakto, jog pranešimo metu situacija galėjo būti vertinama ir suvokiama kaip pavojinga ir egzistavo pakankamas pagrindas kviesti policijos pareigūnus.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju, V. G. ir K. V. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymis.
Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad V. G. ir K. V. būtų turėjusios tyčią iškviesti specialias tarnybas žinodamos, jog tokia pagalba joms nereikalinga, t. y. nenustačius ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties, Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą atsisakyti pradėti administracinę teiseną V. G. ir K. V. atžvilgiu, kurio naikinti Pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas, o Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 666 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 666 straipsnio 1 dalimi, BPK 106 straipsnio 3 dalimi, daro išvadą, kad asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną atsisakyta pradėti, kaip ir asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, procese patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, teisinei pagalbai apmokėti turi būti atlygintos ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju asmenų, kuriuos siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn V. G. ir K. V., įgaliota atstovė advokatė A. Puzinienė teismo posėdžio metu prašė atlyginti V. G. patirtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti, pateikė 2026 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (3,5 val. teisinių paslaugų susipažįstant su gautos bylos medžiagos dalimi, prašymo surašymu ir atstovavimu teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje) 635,25 Eur sumai ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį tos pačios dienos V. G. atliktą mokėjimo nurodymą. Teismas, atsižvelgęs į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad įgaliotos atstovės advokatės prašymas dėl išlaidų advokatės paslaugoms atlyginimo tenkintinas visiškai, V. G. naudai iš valstybės priteisiant 635,25 Eur.
Pažymėtina, kad įstatymas nesuteikia teismui diskrecijos, sprendžiant asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėjimą priteisti iš valstybės ar asmenų, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 2 dalyje nustatytas baigtinis tokių išlaidų atlyginimo šaltinių sąrašas, kuris reiškia, kad šių būtinų ir pagrįstų išlaidų negalima atlyginti iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens net ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes mutatis mutandis taikant BPK 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 3 dalį. Tokios nuostatos formuojamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant ANK 666 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-23-976/2024, Nr. 2AT-19-495/2025).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2026 m. birželio 1 d. nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną palikti nepakeistą ir R. G. skundo netenkinti.
Priteisti V. G. iš valstybės 635,25 Eur (šešių šimtų trisdešimt penkių eurų 25 centų) patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.