Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Pažymėta, kad dar 2017 metais buvo parengtas dviejų žemės sklypų, t. y. pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas). Projektas šiuo metu įgyvendintas tik iš dalies, t. y. tiek, kiek tai liečia įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sujungimą su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Tai, kad minėtas sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektas nebuvo pilnai užbaigtas, lėmė objektyvios priežastys. Projekto dalis, pagal kurią Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų sujungiamas su tarp šio sklypo ir kelio įsiterpusiu 0,0336 ha ploto valstybinės žemės sklypu ir suformuojamas naujas 0,1855 ha ploto žemės sklypas, nebuvo įgyvendinta dėl to, kad, kitaip nei nurodyta skundžiamame patvarkyme, nuosavybės teisės suvaržymai į aptariamą nekilnojamąjį turtą taikomi ne tik nuo 2026 m. vasario 5 d. Dar 2010 m. rugpjūčio 17 d. prokuroro nutarimu buvo paskirti nuosavybės teisės suvaržymai į šį nekilnojamąjį turtą, kurie registre buvo įregistruoti 2013 m. rugpjūčio 22 d., ir taikomi iki 2026 m. vasario 3 d., kuomet įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartis, kuria, tenkinant pareiškėjos prašymą, buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas aptariamam nekilnojamajam turtui.

Esant pirmiau paminėtiems nuosavybės teisės suvaržymams, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 8 d. atsisakė derinti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes tuo metu galiojusios Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės nenumatė galimybės derinti projektų, kai sujungiamiems sklypams ar vienam iš jų yra taikomas areštas. Galiojant tokiam teisiniam reglamentavimui Projekto derinimas buvo objektyviai negalimas. Atitinkamai pareiškėja neturėjo galimybės įgyvendinti Projekto, o Projekto neįgyvendinimą lėmė nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės. Tačiau situacija pasikeitė, nes nuo 2025 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-190 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 73 punkte nustatyta išimtis, pagal kurią, net jei vienam iš sujungiamų sklypų taikomas areštas, projektas gali būti pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui tikrinti. Tikrinimo metu nustatoma, ar projektas atitinka Taisyklėse nustatytus reikalavimus, ir jei tai patvirtinama, padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, pažymėdamas, kad projektas galės būti tvirtinamas tik po arešto panaikinimo. Toks teisinis reguliavimas sudaro galimybę pareiškėjai Projektą derinti net ir esant laikinam nuosavybės teisės suvaržymui, o Projekto tvirtinimas bus galimas po arešto panaikinimo.

Atsižvelgiant į pasikeitusi teisinį reglamentavimą, šiuo metu pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įgyvendinti dar 2017 metais parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą - Projektas yra rengiamas pakartotiniam pateikimui Nacionalinei žemės tarnybai pagal šiuo metu galiojančią teisinę tvarką. Be to, pareiškėja kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl naujo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nustatymo. Pareiškėjos teigimu, yra reali ir teisės aktuose numatyta galimybė artimiausiu metu išspręsti susiklosčiusią situaciją teisėtu būdu - įgyvendinant Projektą ir sujungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu. Todėl priverstinis privalomojo nurodymo vykdymas šiuo metu būtų ne tik neproporcingas, bet paneigtų galimybę išspręsti situaciją racionaliu ir teisėtu būdu.

Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė 2026 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-26-75-8811 pareiškėjos skundo netenkino ir jį persiuntė teismui. Patvarkyme nurodė:

Vykdomojo dokumento vykdymo terminas: 2025 m. birželio 9 d., kuris buvo pratęstas iki 2025 m. gruodžio 9 d. Skolininkė turėjo visas galimybes privalomąjį nurodymą įvykdyti gera valia, tačiau to nepadarė. Tai, kad skolininkė deda pastangas įvykdyti privalomąjį nurodymą, antstoliui nėra pagrindas, numatytas CPK, atidėti ar sustabdyti vykdymo veiksmus.

Priešingai nei nurodo skolininkės atstovė, antstolė negali griauti statinių. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Antstolė neturi jokio procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl ir bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš antstolės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Nagrinėjamu atveju tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien formaliu konstatavimu, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra tiesiogiai išvardintos CPK 627 straipsnyje, tačiau visiškai ignoravo ir nevertino faktinės situacijos išskirtinumo ir vykdymo veiksmų neproporcingumo.

Teismas neatsižvelgė, kad 2017 metais buvo parengtas Projektas. Nacionalinė žemės tarnyba ilgai nederino Projekto, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui, atsirado tokia galimybė jį užbaigti. Nuo 2025 m. lapkričio 28 d. galiojančių Taisyklių 73 punkte nustatyta išimtis, pagal kurią, net jei vienam iš sujungiamų sklypų taikomas areštas, projektas gali būti pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui tikrinti. Tikrinimo metu nustatoma, ar projektas atitinka Taisyklėse nustatytus reikalavimus, ir jei tai patvirtinama, padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, pažymėdamas, kad projektas galės būti tvirtinamas tik po arešto panaikinimo. Toks teisinis reguliavimas sudaro galimybę pareiškėjai Projektą derinti net ir esant laikinam nuosavybės teisės suvaržymui, o Projekto tvirtinimas bus galimas po arešto panaikinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šį faktą neatsižvelgė.

Paminėta, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl galimybės pažeidimą pašalinti kitu teisėtu būdu ir nevertino, ar privalomojo nurodymo vykdymas šiuo konkrečiu atveju yra būtinas bei proporcingas siekiamam tikslui. Skundžiamojoje nutartyje neanalizuota, ar vykdymo veiksmų atidėjimas iš esmės pažeistų išieškotojo interesus, nors toks laikinas atidėjimas sudarytų galimybę išvengti neproporcingų padarinių.

Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad vykdymo veiksmų atidėjimas būtų laikino pobūdžio, t. y. iki Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl tikslingumo Projektą tvirtinti priėmimo. Todėl toks vykdymo veiksmų atidėjimas nesukeltų nepagrįsto ar neapibrėžto vykdymo proceso vilkinimo. Tuo tarpu neatidėjus vykdymo veiksmų ir pareiškėjai nugriovus statinius, net ir vėliau esant teigiamai išvadai dėl tikslingumo Projektą tvirtinti bei esant galimybei sujungti žemės sklypus, bus susidariusi situacija, kai statiniai, galėję būti išsaugoti teisėtu būdu, jau bus nugriauti, o pareiškėja bus patyrusi neproporcingas pasekmes.

Inspekcija sutinka su teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad, nors skolininkė deda pastangas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, antstoliui tai nėra pagrindas, numatytas CPK, atidėti ar sustabdyti vykdymo veiksmus. Inspekcijos Privalomasis nurodymas, įpareigojantis apeliantę atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą 315 kv. m., yra galiojantis, nenuginčytas ir neįvykdytas.

Antstolė nagrinėjamojo ginčo atveju, spręsdama vykdymo veiksmų atidėjimo klausimą, tinkamai laikėsi antstolių veiklos ir civilinio proceso principų savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2026 m. birželio 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00017-26 ir 2026 m. rugpjūčio 6 d. pranešimą apie turto arešto akto išregistravimą iš Turto arešto aktų (duomenys neskelbtini) , kuriuos prašo priimti.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad prašomi priimti įrodymai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, jie susiję su apeliantės įrodinėjamomis aplinkybėmis dėl galimybės įteisinti savavališką statybą, todėl spręstina, kad pateikti įrodymai gali būti reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams išspręsti, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl pagrindų atidėti vykdymo veiksmus

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Taigi antstolis turi teisę, bet ne pareigą, esant CPK 627 straipsnyje numatytiems pagrindams taip pat atidėti vykdymo veiksmus.

CPK 627 straipsnyje yra nustatyta, jog antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas (1 punktas); skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos (2 punktas); kai skolininkas gydosi ligoninėje (3 punktas); kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis) (4 punktas); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška (5 punktas); teismui išreikalavus vykdomąją bylą (6 punktas); kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (7 punktas); kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (CPK 771¹ straipsnio 3 dalis) (8 punktas).

Įvertinus privalomuosius ir fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo pripažinti antstolės veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja iš esmės siekia įsiteisinti neteisėtą statybą, t. y. pasikeitęs teisinis reguliavimas leistų teisėtu būdu - įgyvendinant Projektą ir sujungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu, neatitinka nei vieno iš CPK 626 ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų vykdomosios bylos sustabdymui ar vykdymo veiksmų atidėjimui. Vykdymo veiksmų sustabdymas ar atidėjimas pareiškėjos nurodytais motyvais būtų nesuderinamas su vykdomojo dokumento privalomumo principu, sudarytų sąlygas be teisėto pagrindo vilkinti vykdymo procesą ir neatitiktų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros. Todėl darytina išvada, kad antstolė skundžiamu patvarkymu pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atidėti vykdymo veiksmus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio patvarkymo nepanaikino.

Pažymėtina, kad 2024 m. gruodžio 17 d. privalomasis nurodymas, kuris buvo pratęstas iki 2025 m gruodžio 9 d., kuriuo pareiškėja įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepanaikintas, galiojantis ir antstolė privalo jį vykdyti. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Paminėtina, kad vien aplinkybė, jog nuo 2025 m. lapkričio 28 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui pareiškėjai atsirado galimybė pateikti Projektą Nacionalinei žemės tarnybai tikrinti, savaime nepanaikina privalomojo nurodymo, nesustabdo jo vykdymo ir nepatvirtina, kad savavališka statyba bus įteisinta. Arešto žemės sklypui panaikinimas taip pat nekeičia nurodyto teisinio ginčo situacijos vertinimo. Taigi pareiškėjos nurodoma statybos įteisinimo galimybė šiuo metu yra tik hipotetinė. Ji nepaneigia galiojančio privalomojo nurodymo vykdytinumo ir nesudaro savarankiško įstatyme nustatyto pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Priešingas aiškinimas leistų neribotą laiką nevykdyti privalomųjų nurodymų remiantis vien deklaruojamais ketinimais ateityje įteisinti savavališką statybą ir neatitiktų viešojo intereso užtikrinti statybos teisėtumą.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti. Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.