- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-2007-640/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01706-2025-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- T. N. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. N. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė T. N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K., kuriuo teismo prašė: 1) nutraukti T. N. K. ir R. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu R. K. tvarką ir išlaikymą taip, kaip nustatyta 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytoje sutartyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių; 3) po santuokos nutraukimo T. N. K. palikti pavardę „K.“; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašė nutraukti santuoką su atsakovu, kadangi jų tarpusavio santykiai faktiškai pasibaigę, bendro gyvenimo nebėra, sutuoktinių nebesieja jokie emociniai ryšiai, o visi su skyrybomis susiję klausimai (tiek turtiniai, tiek susiję su nepilnamečiais vaikais) yra išspręsti anksčiau sudarytomis sutartimis ir patvirtinti teismo sprendimu dėl gyvenimo skyrium. Ieškovė nematė jokios galimybės taikiai išspręsti ginčo ar atkurti santuokinius santykius, todėl siekė galutinai nutraukti santuoką. Ji įsipareigojo toliau rūpintis vaikais, kaip iki šiol, neprašė priteisti iš sutuoktinio išlaikymo ir sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymas ir bendravimo su tėvu tvarka būtų palikta tokia, kokia yra nustatyta separacijos sutartyje.
Ieškovė paaiškino, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu šalys susilaukė trijų dukterų – E. K., V. K. ir T. K.. Šalys 2019 m. gruodžio 30 d. notarine tvarka sudarė turto padalinimo sutartį, kuria buvo padalintas visas sutuoktinių turtas ir aptartas visų santuokoje atsiradusių prievolių vykdymas kreditoriams, bei vedybų (povedybinę) sutartį, kuria šalys nustatė visišką turto atskirumą. Šalys 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių (toliau – ir separacijos sutartis), kuria patvirtino, kad visus turtinius klausimus dėl santuokoje įgyto turto ir ateityje įgytino turto jau yra išsprendę turto padalinimo sutartimi ir vedybų sutartimi. Separacijos sutartimi šalys taip pat susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio bei nustatė konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Separacijos sutarties 3.1 punkte buvo susitarta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama T. N. K.; sutarties 3.2 punkte buvo susitarta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui iki vaikai taps pilnamečiais; sutarties 3.3 punkte buvo susitarta, kad atsakovas padengs vaikų išlaidas, susijusias su studijomis aukštojoje mokykloje ar universitete; sutarties 3.4 punkte (3.4.1–3.4.6 papunkčiuose) buvo susitarta, kokiomis sąlygomis atsakovas bendraus su vaikais. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-964-589/2020 patvirtino šalių sudarytą separacijos sutartį ir patvirtino šalių gyvenimą skyrium. Nuo separacijos sutarties sudarymo iki šios dienos šalys toliau gyveno skyriumi, jų tarpusavio santykiai yra faktiškai pasibaigę, bendro gyvenimo nebėra, sutuoktinių nebesieja jokie emociniai ryšiai. 2025 m. kovo 10 d. ieškovės iniciatyva buvo inicijuotas mediacijos procesas dėl santuokos tarp šalių nutraukimo. Šalys kaip sutuoktiniai nepalaiko šeimos santykių, nerodo vienas kitam pagarbos, nebendradarbiauja ir nepadeda vienas kitam. Šalys priima sprendimus, darančius reikšmingą įtaką šeimos gyvenimui ar turtinei padėčiai, savarankiškai, o ne bendru sutarimu. Tarp šalių vyksta ginčai, nesutarimai, kurių jau ilgą laiką neįmanoma išspręsti. Abu sutuoktiniai nevykdo įstatyme nurodytų sutuoktinių pareigų, todėl ieškovė prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė patvirtino, kad ir toliau rūpinsis vaikaisi bei juos augins, kaip tai darė iki šiol. Visi kiti ieškovės įsipareigojimai atsakovui yra išspręsti sudarytomis turto padalinimo, vedybų ir separacijos sutartimis. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo nekeisti jos dabartinės pavardės, t. y. nustatyti ieškovei pavardę „K.“. Ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo sutuoktinio išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo, kuriame nurodė, kad ieškovas pripažįsta ieškinį. Atsakovas patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės, jog teismas gali surašyti sutrumpintus motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad T. K. šiuo metu yra pilnametė, todėl ieškinio reikalavimai dėl jos gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nenagrinėtini. Atsakovas prašė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, nes jos susidarė išimtinai dėl ieškovės pasirinktų procesinių veiksmų nutraukti santuoką ginčo teisena, pareiškiant ieškinį, o ne supaprastinto proceso tvarka vieno sutuoktinio prašymu. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, nors pagal Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-964-589/2020 patvirtintą 2019 m. gruodžio 31 d. sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių buvo išspręsti visi privalomi klausimai dėl gyvenimo skyrium, įskaitant klausimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo. Ieškovė prašė nustatyti tokias pačias sąlygas, kaip ir 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytoje sutartyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių. Jokio ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė dėl santuokos nutraukimo galėjo kreiptis ne su ieškiniu ginčo teisena, o pateikti prašymą supaprastino proceso tvarka ir bylinėjimosi išlaidos tokiu atveju nebūtų atlyginamos. Atsakovas nebuvo informuotas apie privalomąją mediaciją. Atsakovui nėra žinoma, kokį atsakovo adresą ar kitus kontaktinius duomenis ieškovė nurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir mediatorei. Įvykus privalomajai mediacijai, būtų išvengta civilinės bylos teisme ir nebūtų atsiradusios bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo pareiškė parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsakovas prašė nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šalys bandė susitarti dėl santuokos nutraukimo taikiai, tačiau susitarimo nepasiekė, todėl liko tik kreiptis į teismą ginčo teisena. Ieškovė negalėjo pasinaudoti supaprastinto proceso tvarka, nes gyvena (duomenys neskelbtini), o pareiškimas turi būti reiškiamas pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą. Ieškovė galėjo kreiptis tik bendra tvarka. Visos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad ieškovas ieškinį pripažįsta, tačiau T. K. gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka ir išlaikymas neturėtų būti nustatomi, kadangi ji yra sulaukusi pilnametystės. Atstovė prašė nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovė galėjo reikšti prašymą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka. Ieškovė turi daug nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, todėl galėjo pareikšti pareiškimą. Tarp šalių nesant jokio ginčo, nebuvo pagrindo reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Jei būtų pareikštas pareiškimas supaprastinto proceso tvarka, bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos. Visos derybos tarp šalių vyko dėl kitų klausimų, nesusijusių su santuokos nutraukimu.
Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, taip pat sąžiningumo principais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: 1) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „K.“, atsakovui palikta pavardė ,,K.“; 3) nustatė nepilnamečių vaikų E. K. ir V. K. gyvenamąją vietą su motina; 4) priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. K. ir V. K. išlaikymą, mokamą po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant į T. N. K. nurodytą banko sąskaitą; 5) nustatė atsakovo bei nepilnamečių vaikų E. K. ir V. K. bendravimo tvarką; 6) priteisė ieškovei iš atsakovo 2 257,88 Eur bylinėjimosi išlaidas; 7) priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo 108 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-964-589/2020 patvirtintas šalių gyvenimas skyrium (separacija), taip pat patvirtinta šalių 2019 m. gruodžio 31 d. sudaryta sutartis dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių. Teismas padarė išvadą, kad šalių, kaip sutuoktinių santykiai, santuokos metu blogėjo, o šalims pradėjus gyventi skyriumi, šalys nebuvo suinteresuotos išsaugoti santuoką. Šalys nevykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sutuoktinių pareigos remti vienas kitą moraliai ir materialiai. Šalys gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi, o dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei paliko pavardę „K.“, o atsakovui – prigimtinė pavardė „K.“.
Teismas nurodė, kad šalys 2019 m. gruodžio 30 d. sudarė santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartį, kuri buvo patvirtinta notarine tvarka ir kuria šalys pasidalijo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą bei bendras turtines prievoles. Šalys taip pat 2019 m. gruodžio 30 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuri buvo patvirtinta notarine tvarka ir kuria šalys nustatė sutuoktinių turto ir prievolių visiško atskirumo teisinį režimą. Sprendė, kad sutuoktinių bendro turto ir turtinių prievolių padalijimo klausimai yra išspręsti.
Teismas pažymėjo, kad T. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra sulaukusi pilnametystės, todėl T. K. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo klausimai nesprendžiami. Padarė išvadą, kad geriausius nepilnamečių vaikų interesus atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, o prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečių vaikų poreikius ir jų tėvų turtinę padėtį, prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų ir jų tėvų interesus. Nepilnamečių vaikų E. K. ir V. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina T. N. K., atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nustatyta taip, kaip ji nurodyta separacijos sutarties 3.4 punkte (jo papunkčiuose), iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. K. ir V. K. priteistas išlaikymas, mokamas po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant į T. N. K. nurodytą banko sąskaitą.
Teismas nustatė, kad ieškovė už pareikštą reikalavimą nutraukti santuoką sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį. Už reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Už minėtą reikalavimą mokėtinas 108 Eur žyminis mokestis (200,00 Eur x 12 mėn. x 2 (vaikai) x 3 proc. 75 proc.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaudamasis tuo, teismas iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 108 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Remdamasis ieškovės pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateiktomis sąskaitų išklotinėmis ir pavedimų išrašais teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 4 320,63 Eur išlaidas, susijusias su teisine pagalba (4 434,63 Eur – 114 Eur (žyminis mokestis, kuris yra įtrauktas į atstovo išrašytas sąskaitas; žr. sąskaitos Nr. FXR2209 išklotinę)).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad byloje esanti 2025 m. kovo 12 d. mediatorės pažyma patvirtino, jog mediacija tarp šalių įvyko. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti mediatorės pateikta informacija. Dėl atsakovo argumento, jog ieškovė galėjo kreiptis į teismą CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, buvo pasisakyta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartyje. Pažymėjo, kad asmuo turi teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo teises ir jas ginti. Net ir nagrinėjant bylą CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, byloje dalyvaujančių asmenų teisė prašyti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir galimybė teismui jas paskirstyti išlieka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. Teismų praktikos apžvalgą Nr. 59 „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese“, 334 punktą). Sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neturėtų būti atlyginamos.
Teismas pažymėjo, kad byla nėra teisiškai sudėtinga ir nereikalavo specialių žinių, byloje ginčo tarp šalių nebuvo – atsakovas pripažino ieškinį, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Visiškas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų. Atkreipė dėmesį į tai, kad sąskaitos Nr. FXR2209 išklotinėje nurodyta, jog patikslinto ieškinio rengimas apėmė 3,21 val. atstovo darbo, patikslinto ieškinio teikimas teismui apėmė 0,33 val. atstovo darbo, komentarai dėl patikslinto ieškinio teismui priėmimo apėmė 0,75 val. atstovo darbo. Įvertinęs sąskaitos Nr. FXR2209 išklotinėje nurodytus duomenis, teismas nusprendė, kad išlaidos, susijusios su patikslinto ieškinio rengimu, yra perteklinės: minėti atstovo veiksmai (patikslinto ieškinio teikimas teismui, komentarai dėl patikslinto ieškinio teismui) iš esmės apima patikslinto ieškinio rengimą, todėl už papildomus patikslinto ieškinio rengimo veiksmus patirtos išlaidos neturi būti priteisiamos. Patikslinto ieškinio rengimas užėmė 3,21 val. atstovo darbo, o prašymo panaikinti įpareigojimą pateikti Vaiko teisių apsaugos tarnybos vertinimą rengimas – 3,88 val. atstovo darbo (žr. sąskaitos Nr. FXR2209 išklotinę), nuomonės dėl atsakovo prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą rengimas ir komunikacija – 3,33 val. atstovo darbo (žr. sąskaitos Nr. FXR2340 išklotinę), t. y. ilgiau nei ieškinio parengimas. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas prašymas (DOK-33844) ir nuomonė (DOK–50958) nebuvo didelės apimties procesiniai dokumentai (atitinkamai 5 psl. ir 3 psl.), į tai, kad su minėtais procesiniais dokumentais jokie papildomi dokumentai nebuvo teikiami ir dėl to nebuvo patirtos papildomos procesinių dokumentų rengimo sąnaudos, sprendė, jog išlaidos, patirtos už šių procesinių dokumentų rengimą (prašymą ir nuomonę), yra nepagrįstai didelės ir turėtų būti mažinamos. Be to, iš sąskaitos Nr. FXR2209 išklotinės teismas nustatė, kad buvo patirtos 32,88 Eur išlaidos už valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro paslaugas, tačiau ieškovė į bylą neteikė jokių VĮ Registrų centro išduotų dokumentų, taip pat nepaaiškino, dėl kokios informacijos iš Registrų centro gavimo kreipėsi į minėtą įmonę, kodėl minėtos išlaidos buvo būtinos. Sprendė, kad 32,88 Eur išlaidos už VĮ Registrų centro paslaugas yra nepagrįstos. Pažymėjo, kad pateiktose sąskaitų išklotinėse (DOK-5506) nėra nurodytos už kiekvieną suteiktą atitinkamą teisinę paslaugą apskaičiuotos sumos, todėl teismas negalėjo tiksliai paskaičiuoti teisinių paslaugų, už kurias ieškovei turi būti atlyginama, dydžio. Teismo vertino, kad ieškovei turėtų būti atlyginta pusė ieškovės patirtų išlaidų teisinei pagalbai, t. y. 2 143,88 Eur ((4 320,63 Eur – 32,88 Eur (nepagrįstos išlaidos VĮ Registrų centrui)) / 2). Ieškovė, be išlaidų teisinei pagalbai, patyrė 114 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kurios ieškovei taip pat turi būti atlyginamos. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistos 2 257,88 Eur (2 143,88 Eur + 114 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atmesti ieškovės T. N. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo R. K. priteisimo; Teismui netenkinus apelianto reikalavimo – pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovo ieškovei priteisti 1 714,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Sprendimo dalis priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo yra nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į CPK 93 straipsnio 4 dalyje ir 96 straipsnio 5 dalyje numatytas išimtis, leidžiančias nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Teismas neįvertino, kad ieškovė nepagrįstai inicijavo ginčo teiseną, nes faktiškai nebuvo jokio materialaus šalių ginčo, buvo tenkintos visos įstatymų numatytos sąlygos kreiptis dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka pagal CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nebuvo jokių objektyvių kliūčių ieškovei pasirinkti šią paprastesnę ir ekonomiškesnę santuokos nutraukimo tvarką. Ieškovės sprendimas inicijuoti bylą ginčo teisenos tvarka lėmė papildomų ir nebūtinų bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Atsakovo procesinis elgesys nelėmė nebūtinų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Tarp šalių nebuvo materialaus ginčo dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų (nors pats šią aplinkybę pripažino.
Teismas neįvertino, kad ieškovė, realiai ir objektyviai galėdama pasinaudoti paprastesne ir ekonomiškesne santuokos nutraukimo tvarka, nesant ginčo pasirinko ginčo teiseną, dėl ko buvo reikalinga atlikti atitinkamus procesinius veiksmus (rengti procesinius dokumentus, teikti prašymus, ruoštis ir atstovauti žodiniame teismo posėdyje), kas lėmė proceso išlaidas. Tokiu būdu šių išlaidų priteisimas iš atsakovo nepagrįstai perkėlė jam finansinę naštą, už kurios atsiradimą atsakinga yra išimtinai ieškovė.
Teismas tik formaliai įvertino mediacijos atlikimo faktą bei jo reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nesiaiškindamas, ar pati mediacija realiai vyko, ar atsakovas iš viso buvo informuotas ir žinojo apie inicijuotą mediaciją.
Apeliacinės instancijos teismui visgi nusprendus, kad teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, yra teisinis pagrindas sprendimą šioje dalyje pakeisti ir sumažinti priteistų išlaidų dydį, nes priteistas išlaidų dydis yra nepagrįstas. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, teismas: 1) nepagrįstai nenustatė priteistinų teisinių paslaugų dydžio, nors objektyviai galėjo tai padaryti; 2) faktiškai neatliko nuoseklaus ir aiškaus priteistinų išlaidų perskaičiavimo ir nepateikė logiško galutinės sumos apskaičiavimo. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų ir jų detalizacijų buvo objektyviai įmanoma nustatyti tiek taikomą valandinį teisinės pagalbos įkainį, tiek konkrečią bylai tenkančią teisinių paslaugų apimtį.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą teismo prašo jį atmesti ir priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsakovo procesinis elgesys buvo akivaizdžiai netinkamas ir nepagrįstai didino ieškovės patiriamas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, sistemingai vilkino procesą – du kartus prašė pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, tačiau vietoj jo pateikė nepagrįstą prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu. Atsakovas iki pat bylos išnagrinėjimo pabaigos neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti santuokos liudijimo originalą bei nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įskaitant teisių gynimo būdų pasirinkimą. Ieškovė, inicijuodama ginčo teiseną, siekė apginti savo pažeistas teises, o ne piktnaudžiauti procesu. Ieškovės suvokimas apie galimą jos teisių pažeidimą ir jų gynimas teisinėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sąmoningas naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų kaltės, tuo pačiu prašydama nustatyti bylos šalių trijų vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu atsakovu R. K. tvarką ir nepilnamečių vaikų išlaikymą tokią pačią, kaip nustatyta 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytoje sutartyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad: 1) 2019 m. gruodžio 30 d. notarine tvarka bylos šalys sudarė Turto padalinimo sutartį, kuria buvo padalintas visas sutuoktinių turtas ir aptartas visų santuokoje atsiradusių prievolių vykdymas kreditoriams; 2) 2019 m. gruodžio 30 d. bylos šalys sudarė ir vedybų (povedybinę) sutartį, kuria ieškovė ir atsakovas nustatė visišką turto atskyrumą; 3) 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovė ir atsakovas sudarė sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių, kuria patvirtino, kad visus turtinius klausimus dėl santuokoje įgyto turto ir ateityje įgytino turto jau yra išsprendę Turto padalinimo sutartimi ir Vedybų sutartimi, ieškinį patenkino – nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų kaltės, nustatė dviejų vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (trečias vaikas santuokos nutraukimo metu buvo sukakęs pilnametystės), nepilnamečiams šalių vaikams priteisė išlaikymą ir nustatė atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ginčo byloje tarp šalių nebuvo, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, sprendė, jog visiškas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo, neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, patirtas už teisines paslaugas, sumažino, t. y. vietoje 4 434,63 Eur priteisė 2 143,88 Eur (+ 114 Eur dydžio žyminis mokestis). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų iš jo ieškovės naudai priteisimo, nurodydamas, jog ieškovė pati pasirinko procesiškai sudėtingesnį santuokos nutraukimo variantą, galėjo kreiptis dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų našta negali būti perkeliama atsakovui.
Dėl ginčo esmės
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ginčo teisenos tvarka, t. y. pateikdama ieškinį teismui. Atsakovas kėlė klausimą dėl ieškovės prievolės pareikšti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartyje nurodė, kad CK 3.79 straipsnio 4 dalyje numatyta teisės norma, jog jeigu sutuoktinių gyvenimas skyrium tęsiasi daugiau kaip vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba notaro patvirtintos sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių įsigaliojimo dienos, bet kuris sutuoktinis gali reikalauti santuoką nutraukti CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, yra dispozityvi, todėl ieškovė turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo teises ir jas ginti.
Apeliacinės instancijos visų pirma pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas yra paduotas dėl dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo, t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl ieškovės pasirinkto jos teisių gynimo būdo ir / ar jo pagrįstumo, ekonomiškumo, tame tarpe ir atsakovo su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų, teismas nevertina. Antra, pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties teisėtumas šiuo atveju taip pat nevertinamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su joje nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės pasirinkimo laisvės pasirinkti jos teisių gynimo būdą. Kita vertus, tai reiškia, kad ieškovė, nesant jos ir atsakovo ginčo dėl santuokos nutraukimo, lygiagrečiai turėjo galimybę dėl santuokos nutraukimo į teismą kreiptis ir CK 3.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o byla būtų buvusi nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka (CPK 381 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme akcentavo teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise į teisminę gynybą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme akcentavo, jog ieškinio pateikimas buvo vienintelė galimybė kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, nes ji neturi registruotos gyvenamosios vietos ir nebūtų aiškus tokio prašymo teismingumas (ieškovės nuomonės dėl prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą 7, 11, 15-16 punktai). Pateikdama atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė dėl gyvenamosios vietos kriterijaus nebepasisakė, tik pažymėjo, jog ieškovė, inicijuodama ginčo teiseną, siekė apginti savo pažeistas teises, o ne piktnaudžiauti procesu bei nurodė, jog ieškovės suvokimas apie galimą jos teisių pažeidimą ir jų gynimas teisinėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sąmoningas naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Įvertinęs tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme ieškovės išreikštą poziciją dėl priimto pasirinkimo inicijuoti bylą ginčo teisenos tvarka, jos teiktus įrodymus ir dalinai pasikeitusią poziciją, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad ieškovės gyvenamosios vietos faktorius nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Juolab CPK 538 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas pareiškimą teikti ne pagal pareiškėjo registruotą gyvenamąją vietą, o pagal gyvenamąją vietą. Įvertinus tai, kad šalių sudarytos separacijos sutarties pagrindu vaikų gyvenamoji vieta yra paskirta su ieškove, separacijos sutartyje ieškovės gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikoje, ieškovė neįrodinėjo gyvenamosios vietos fakto kitoje valstybėje (išskyrus adresas, nurodytas atstovavimo sutartyje), bei atsižvelgus į byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimas ginčo teisenos tvarka buvo inicijuotas ieškovės pasirinkimu.
Nors ieškovė ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi mediacijos faktu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokie klausimai buvo spręsti mediacijoje ir dėl ko šalys nesutarė, jog ieškovė nusprendė kreiptis dėl santuokos ginčo teisenos tvarka. Mediatorės Gretos Aleksandravičiūtės 2025 m. kovo 12 d. pažymoje nurodyta, kad mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties, o požymių, jog šalys naudojosi mediacija nesąžiningai ar reiškė nesąžiningus prašymus, nenustatyta. Taigi pažymoje nėra konstatuota, kad mediacija nepavyko išimtinai dėl atsakovo kaltės.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo skyrybų procesas buvo pasirinktas ne abiejų šalių sutarimu, o būtent ieškovės. Šalia to svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys to neginčijo, jog ginčo byloje tarp šalių nebuvo, byla išnagrinėti per vieną teismo posėdį. Atsakovas 2026 m. sausio 23 d. pareiškimu ieškovės ieškinį pripažino. Kaip minėta, iki ginčijamo teismo sprendimo ieškovė ir atsakovas jau buvo pasirašę Turto padalijimo sutartį, Vedybų (povedybinę) sutartį, Separacijos sutartį, kuri buvo patvirtinta Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimu, vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai buvo išspręsti iš esmės į ginčijamą teismo sprendimą perkeliant ieškovės nurodytas Separacijos sutarties nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas ieškinį pripažino tik dėl to, jog ieškovė inicijavo bylą ginčo teisenos tvarka ir kad tik ieškinio pateikimas padėjo šalims išspręsti ginčą. Atitinkamai, šiuo atveju ieškovės akcentuotas principas „pralaimėjęs moka“ netaikytinas, kadangi pralaimėjusios šalies šioje byloje nėra, o vien aplinkybė, kad būtent sutuoktiniui yra suteikta atsakovo procesinė pozicija pagal pateikto dokumento (ieškinio) pobūdį, negali sudaryti sąlygų nepagrįstai ir nesąžiningai ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų naštą perkelti atsakovui.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo motyvus ir bylos šalių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra formali ir priimta neatsižvelgus į susiklosčiusios situacijos specifiką. Tarp šalių nesant ginčo dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų ir bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka pagal ieškovės pasirinkimą, taip pat nesant duomenų, kodėl atsakovas nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo jo paties nurodytais būdais, nesant duomenų dėl ieškovės ar atsakovo nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovei ir atsakovui yra paliekamos jiems jų pačių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Dėl to, skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeičiamas nustatant, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos kiekvienai iš jas patyrusių šalių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustačius, kad pirmosios instancijos teisme kiekvienai šaliai paliekamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų dydžio ar jų pagrįstumo nepasisako. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Apeliantas teismui nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus apelianto apeliacinį skundą, lygiagrečiai pažymint, jog apeliacinės instancijos teisme šalių procesinė pozicija yra skirtinga, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 325 straipsniu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo R. K. apeliacinį skundą patenkinti. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. sprendimą dalyje nustatant, kad kiekvienai bylos šaliai paliekamos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.