Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

NuorašasBaudžiamoji byla Nr. N1-697-1133/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15212-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.11.10; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 24 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant D. Š., Ugnei M. Ž., dalyvaujant prokurorei R. Š., kaltinamajam S. O. (S. O.), jo gynėjui advokatui F. V. ir įgaliotai atstovei A. Š.,kaltinamajam E. S., jo gynėjai advokatei Z. M.,kaltinamajam O. K., jo gynėjui advokatui V. F. ir įgaliotai atstovei J. V.,nukentėjusiajam O. P. (O. P.), jo atstovui advokatui A. P. (A. P.),civilinės atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „L.“ atstovei A. Š.,vertėjaujant E. K., uždarame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:S. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, besimokantis „G.“ jaunimo mokykloje, nedirbantis, teistas:2025 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba tęsti mokslą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (2026 m. kovo 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro);2026 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas –– 8 mėnesių laisvės apribojimu su intensyvia priežiūra nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu arba vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) nebendrauti su M. E. ir T. J. (2026 m. kovo 25 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje;O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje;E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, n u s t a t ė :S. O., O. K., E. S. 2025 m. gegužės 1 d., apie 23 val., Vilniuje, Gedimino pr. 15, būdami viešoje vietoje – prie restorano „McDonald’s“, bendrais veiksmais, įžūliu ir agresyviu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam O. P. į galvą ir į veidą, taip padarydami jam šiuos kūno sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir nosies kaulų lūžį, kas visumoje vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 2629/2025 (01)). Tokiais savo bendrais veiksmais S. O., O. K., E. S. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. T. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje.Kaltinamasis S. O. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad tai įvyko, jam atrodo, 2025 m. žiemos metu. Tą dieną susitiko su E. S. ir O. K.. Neprisimena ar buvo G. G., nes buvo (kaltinamasis) girtas. Jis (kaltinamasis), E. S. ir O. K. nuo 16 val. iki tol, kol išsiskirstė, gėrė degtinę viešoje vietoje už V. K. aikštės, kur už „Kristiana“ parduotuvės yra arka. Visą laiką buvo prie „McDonald‘s“. Jiems prasilenkiant su O. P., jis (S. O.) užkabino nukentėjusįjį petimi ir prasidėjo konfliktas. Kadangi buvo (S. O.) girtas, negalėjo valdytis, nepamena ką sakė. Nepamena, kad būtų nukentėjusįjį pavadinęs „neformalu“, nes savo kalboje nevartoja tokio žodžio, bet žino, kad tai reiškia žmogų, kuris rengiasi kitaip. Sudavė (S. O.) O. P. porą smūgių, bet nepamena į kurią vietą ir kuo (kuria ranka ar koja) trenkė. Nepamena, kas pirmas trenkė. Nukentėjusysis jį nustūmė, nes jie (kaltinamieji) jį užpuolė. Jam (kaltinamajam) atrodo, kad jie nespardė nukentėjusiojo. O. P. nieko jiems nesakė, kai jam sudavė. Sužalojimai ant nukentėjusiojo veido galėjo atsirasti nuo jų trijų smūgių. Po įvykio buvo (S. O.) susisiekęs su nukentėjusiuoju ir telefonu jo atsiprašęs. Su E. S. ir O. K. šio įvykio neaptarinėjo, po įvykio su jais nebebendrauja, nes išsiskyrė jų keliai. Susipažino su E. S. ir O. K. tą pačią dieną 2025 m. miesto centre, todėl iki šio įvykio buvo pažįstami. Su civiliniame ieškinyje nurodyta turtine ir neturtine žala sutinka. Nepamena, ar nukentėjusysis buvo nukritęs kuriuo nors momentu, nes buvo (kaltinamasis) išgėręs. Tikrai sudavė smūgį nukentėjusiajam. Nežino, kokius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko O. K.. Pamena, jog jie trise mušė nukentėjusįjį. Jeigu neklysta, jam (S. O.) buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Muštynių metų jis (S. O.) buvo nukritęs, bet nežino, ar nukentėjusysis ar nukentėjusiojo draugas jį pastūmė.Teisme, paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 118-119), kaltinamasis parodė, kad šį liudytoją yra matęs, su juo nebendravo, bet matė jį restorane prie tualeto. Kaltinamasis E. S. apklausiamas teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad tai įvyko pavasarį, buvo šilta. Dėvėjo (kaltinamasis) megztinį. Tikslios valandos neprisimena, bet buvo tamsu. S. O. parodymai teisingi. Tiesa, kad jie gėrė degtinę pakankamai ilgą laiko tarpą, išgėrė apie 400 gramų. Buvo (E. S.) apsvaigęs, tarpais matė draugus, tarpais ne. Šiek tiek atsimena, kaip trise ėjo pro „McDonald‘s“. Galbūt buvo ir G. G.. G. G. tiesiog žino, bet jo nepažįsta. Praeinant pro „McDonald‘s“, kažkuris iš jų, gal S. O. ir nukentėjusysis susidūrė pečiais. Nukentėjusysis ėjo su savo draugais. Dėl girtumo iš tos dienos beveik nieko neatsimena. Atsimena kraują ant žemės, policiją ir viskas. Savo veiksmų neatsimena. Atsimena tik nuotrupas, t. y. kad sėdėjo, po to kaip susidūrė, tada, atrodo, buvo (E. S.) „McDonald‘s“ tualete, išėjo, pasėdėjo ir atvažiavo policija. Muštynėse, turbūt, dalyvavo (E. S.), nes buvo šalia. Atsimena, kad stovėjo ir žiūrėjo į nukentėjusiojo ir jo draugų pusę, bet jų veidų neatsimena, pamena, kad jie rūkė. Nežino, kodėl atsisakė tikrintis blaivumą įvykio vietoje. Neatsimena savo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Nežino, ar prisipažįsta padaręs tai, kas parašyta kaltinamajame akte. Gal ir trenkė nukentėjusiajam, nežino. Turtinę žalą (200 Eur) atlygintų, bet nežino, ar moralinė žala yra verta 2 000 Eur. Neatsimena O. K. veiksmų. Muštynėse dalyvavo dėl savigynos. Neatsimena, ar kažkas jam (kaltinamajam) sudavė, bet nukentėjo draugai. Nieko neatsimena apie muštynes. Jis (kaltinamasis) nesigynė. Nežino, ar matė konfliktą. Neatsimena, ar atliko kokius nors veiksmus. Konfliktą išprovokavo tai, kad juos (kaltinamuosius) įžeidinėjo, sakė nemalonius žodžius apie jų išvaizdą, sakė keiksmažodžius, išvadino „čigonu“. „Čigonu“ pavadino po susidūrimo petimi. Neatsimena, kas tai pasakė, bet turbūt tai galėjo pasakyti nukentėjusysis. Nukentėjusysis su savo draugais buvo trise. Neatsimena, ar nukentėjusiojo draugai dalyvavo muštynėse. Teisme paskelbti kaltinamojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 9-10): „Tiksliai datos, kada įvyko įvykis, neprisimena. Vakare, galimai apie 22 val., buvo tamsu. Buvo kartu su draugais O. K. ir S. O.. Vaikščiojo mieste ir atsidūrė prie „McDonald‘s“. Prie „McDonald‘s“ lauko kavinėje sėdėjo prie stalo. Prie jų priėjo trys jiems nepažįstami žmonės. Jie paprašė jų cigaretės. Tada tie asmenys juos pradėjo įžeidinėti rusiškai ir ukrainietiškai. Vienas iš tų vyrų, kuris buvo ilgaplaukis, pastūmė, tiksliai neatsimena ką, bet, atrodo, S. S. jį atstūmė atgal. Tuomet jie dar labiau pradėjo kabinėtis – fiziškai prie S. ir prie jų visų žodiškai. Vyko apsižodžiavimas. Asmuo, ilgais šviesiais plaukais, trenkė S. į veido sritį, tiksliai nežino kur – galimai į akį. Jo akies viduje buvo kraujosruva. Trenkė ne vieną kartą, bet nepasakys tiksliai, kiek kartų. Kažkuris kitas grupės asmuo trenkė O. Jie visi buvo aukšti. Neapibūdins, kuris konkrečiai trenkė O. – tiesiog kitas iš tos grupės. Po to O. buvo mėlynė akyje. Ta grupė asmenų įbėgo į „McDonald‘s“. Jie (kaltinamieji) nuėjo į „McDonald‘s“ pakalbėti su jais. Pokalbis su jais vyko tualete ir prie staliukų viduje. Išėjo (kaltinamieji) į lauką ir sėdėjo ten pat, kur sėdėjo anksčiau. Su draugais nebuvo vartoję alkoholio – visi buvo blaivūs. Sėdėjo prie „McDonald‘s“ ir pamatė, kad atvažiuoja policija. Iš instinkto pradėjo bėgti, nes išsigando policijos. Po to juos sulaikė policija. Jo su alkotesteriu netikrino. Juos (kaltinamuosius) buvo užpuolusi ta grupė asmenų. Pretenzijų niekam neturi.“. Kaltinamasis E. S. parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra tikslesni ir teisingesni, išskyrus dėl neblaivumo. Nukentėjusysis su savo draugais pirmi pradėjo lįsti prie jų. Jie (kaltinamieji) nebuvo blaivūs įvykio metu. Daug ko neprisimena, nes praėjo daug laiko. Viskas buvo dėl peties (pastūmimo). Nukentėjusysis su draugais buvo trise ir jie (kaltinamieji) buvo trise. Visi buvo sužaloti. Nepamena, kuris pirmas puolė. Jis (kaltinamasis) puolė nukentėjusįjį, o nukentėjusiojo draugai užpuolė jo (kaltinamojo) draugus ir prasidėjo muštynės. Pažįsta G. G.. G. G. turėjo mėlynę po kažkurią akimi. Buvo taip, jog nukentėjusysis su savo draugais nubėgo į „McDonald‘s“, o jis (kaltinamieji) jiems iš paskos. Su nukentėjusiojo draugais kalbėjo „McDonald‘s“ tualete ir prie staliuko viduje, bet neatsimena, kada ir ką kalbėjo. Nepamena, ar nukentėjusysis pavadino „čigonu“. Neatsimena liudytojo K. L..Kaltinamasis O. K. apklausiamas teisme parodė, kad tai įvyko po žiemos, nebuvo labai šalta. Jis tą dieną vartojo alkoholį su S. O. ir E. S.. Išgėrė (kaltinamasis) degtinės, turėjo jos apie litrą, tad buvo girtas. Jam (kaltinamajam) nėra įprasta vartoti alkoholį, tą dieną pirmą kartą gyvenime vartojo alkoholį. Gėrė maždaug iki 18 val. Trise sėdėjo lauke prie „McDonald‘s“ ant kėdžių. Nukentėjusysis praeidamas pro juos užkliudė petimi ir tada prasidėjo muštynės. Neatsimena, kuris iš jų (kaltinamųjų) buvo užkliudytas petimi ir kas užkliudė, kas ir kokius žodžius sakė, neprisimena. Jam atrodo, kad jis (kaltinamasis) pastūmė nukentėjusįjį. Neatsimena, ar kuris nors iš draugų sudavė nukentėjusiajam. Nežino, ar nukentėjusysis ar jo draugai jiems (kaltinamiesiems) sudavė. Po to prisimena, kad atvažiavo policija ir jie (kaltinamieji) bėgo. Nežino, kodėl bėgo nuo policijos, toks instinktas, gal nenorėjo problemų turėti, nes buvo neblaivūs. Su policija netenka dažnai susidurti.Turbūt jis (kaltinamasis) dalyvavo muštynėse, pastūmė nukentėjusįjį. Pats gavo į akį. Turbūt nukentėjusysis jam trenkė. Neatsimena, ar dar ką nors padarė nukentėjusiajam. Nežino, ar pasekmės nukentėjusiajam galėjo būti dėl jų (kaltinamųjų) veiksmų. Neatsimena, ar kas nors buvo nukritęs muštynių metu, gal ir buvo. Nežino, neatsimena, gal kas nors iš nukentėjusiojo draugų ir mušėsi su jais (kaltinamaisiais). Pirmiausia jis (kaltinamasis) gavo smūgį į veidą. Neatsimena, ar jis pats (kaltinamasis) gulėjo ant žemės. Po muštynių ėjo (kaltinamasis) į „McDonald‘s“ tualetą, kur sutiko nukentėjusįjį ir jo draugus, jie kažkodėl slėpėsi. Su jais tualete nekalbėjo. Nematė nukentėjusiojo ar jo draugų tualete, tiesiog prie tualeto, ant laiptų, buvo daug žmonių. Dėl įvykio gailisi. Teisme paskelbti O. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 165-166): „Konkrečios datos, kada įvykis įvyko, nepamena. Buvo naktis, apie 22–23 val., prie „McDonald’s“, šalia Kudirkos aikštės. Buvo kartu su savo draugais – S. O. ir E. S.. Tiksliai nepamena, bet, turbūt, sėdėjo lauke, prie pat „McDonald’s“. Nepamena tiksliai, tačiau kažkokie asmenys praėjo pro juos. Kiek jų buvo – negali įvardinti. Tie asmenys jam buvo nepažįstami, jų bruožų taip pat negali apibūdinti. Kas pradėjo konfliktą – nepamena. Sėdėjo prie „McDonald’s“, o vėliau atsistojo eiti į vidų, tačiau tuo metu jau įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas vyko lauke. Kas su kuo susikonfliktavo – taip pat nepamena. Po žodinio konflikto prasidėjo stumdymasis. Jie – anksčiau minėti draugai – jame dalyvavo, tačiau su kiek žmonių – neįvardins. Ką tuo metu veikė ir kur buvo S. O. – nematė. Ką darė ir kur buvo E. – taip pat nepamena. Po žodinio konflikto, kai prasidėjo stumdymasis, gavo vieną smūgį į kairę akį. Smūgį sudavė ilgaplaukis vyras, kitų jo bruožų nepamena. Daugiau nieko neatsimena. Kai atvyko policija, pradėjo bėgti kartu su draugais – bėgo, kad jų nepagautų, nes vyko muštynės. Tą dieną nebuvo vartojęs alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kodėl neprisimena įvykio aplinkybių – paaiškinti negali. Daugiau nieko papildyti negali. Galimai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Kas buvo muštynių iniciatorius – nepamena. Neatsimena, kas konfliktą pradėjo pirmas – pirmiausia įvyko žodinis konfliktas. Stumdėsi, kad apsigintų. Pirmas fizinių veiksmų iniciatorius nebuvo. Dėl įvykusio konflikto labai gailisi.“.Nukentėjusysis O. P. apklausiamas teisme parodė, kad tai įvyko 2025 m. gegužės 1 arba 2 d. Buvo su mažai pažįstamais asmenimis, kurių žino tik vardus – V. ir S., kitų neatsimena. Tą dieną buvo koncerte ir prieš 3 valandas išgėrė 2 alaus. Jiems (nukentėjusysis su draugais) išeinant iš „McDonald’s“ S. O. iš jėgos specialiai mušė jį (nukentėjusįjį) į petį iš nugaros. Atsigręžė į S. O. ir paklausė: „Ką tu darai?“, S. O. paklausė: „Ar turi problemų, neformale?“ ir pastūmė jį (nukentėjusįjį). Jis (nukentėjusysis) vėl paklausė: „Ką tu darai?“ ir pastūmė S. O. atgal. Tada S. O. sudavė jam (nukentėjusiajam) į veidą dešiniu kumščiu ir pataikė kažkur į dešinį smilkinį. Tarp jų prasidėjo muštynės – S. O. trenkė jam (nukentėjusiajam) kelis kartus, o jis (nukentėjusysis) S. O. kelis kartus trenkė atgal, tada S. O. nukrito. Tada pribėgo S. O. draugai – E. S., O. K. ir dar kažkokie du žmonės, kurių nepamena. E. S. ir O. K. atsimena iš įvykio. Tą, kuris dabar sėdi salėje su mėlynu megztiniu (O. K.), pamena miglotai, o tą su pilku megztiniu (E. S.) — geriau. Pribėgę jie keturiese bandė jį (nukentėjusįjį) sumušti rankomis, tą darydami visi pataikydavo, o jis (nukentėjusysis) šalinosi eidamas į šoną, bandė apsiginti. Negali pasakyti, kiek buvo suduota smūgių, tikriausiai apie 10 smūgių buvo. Pagrinde mušė į veido sritį ir galvą. E. S. geriausiai atsimena, nes jis daugiau figūravo muštynėse, bandė jį (nukentėjusįjį) sumušti, keletą smūgių pataikė jam (nukentėjusiajam), bet jis (nukentėjusysis) nenukrito, kažkokių rimtų pasekmių nesukėlė. Nei vienas iš tų keturių asmenų nestovėjo ir nežiūrėjo, jie visi iš eilės pribėgdavo ir smūgiuodavo. Jam iš nosies stipriai pradėjo bėgti kraujas. Neatsimena, kaip suplyšo striukė. Tie du žmonės, su kuriais jis (nukentėjusysis) buvo, išsigando situacijos ir pabėgo, jie jam (nukentėjusiajam) nepadėjo, jie nesudavė nei vieno smūgio kaltinamiesiems. Kai jam (nukentėjusiajam) pradėjo stipriai bėgti kraujas iš nosies, kaltinamieji tą pamatė ir apsiramino, todėl nuėjo (nukentėjusysis) į „McDonald‘s“ tualetą nusiplauti nosį. Su juo (nukentėjusiuoju) ėjo vienas pažįstamas, kuris laikė jo (nukentėjusiojo) rankinę. Paskui kaltinamieji (S. O. ir E. S. tikrai, o O. K. prisimena miglotai), užėjo į tą patį tualetą, o jo (nukentėjusiojo) draugas išbėgo pakviesti apsauginį. Kai apsauginis išvedė kaltinamuosius iš tualeto, jis (nukentėjusysis) tiesiog sėdėjo „McDonald‘s“ viduje. Atėjo kažkoks pilietis ir pasakė, kad atvyko policija, sakė eiti pasikalbėti su pareigūnais.Suprato, kad jo nosis sužalota tada, kai pajautė stipriai bėgantį kraują iš nosies. Kai S. O. atsistojo nuo žemės, jis prisijungė prie tų asmenų, kurie jį (nukentėjusįjį) mušė. Greičiausiai ir jis bandė mušti, jis (nukentėjusysis) visų smūgių nepamena. Neatsimena, nuo kieno smūgio ar po kurio smūgio jam lūžo nosis, nes buvo daug smūgių. Neteko daug kraujo. Nematė, kas jam trenkė į nosį. Labai miglotai prisimena, ar viso įvykio metu kaltinamieji elgėsi adekvačiai ir ar orientavosi aplinkoje. Kaltinamieji buvo neblaivūs, bet jis (nukentėjusysis) nelabai kreipė dėmesį į jų kalbą ar stovėseną. Kai kaltinamieji užėjo į tualetą, jie siūlė jam (nukentėjusiajam) darkart išeiti į lauką, tai tikriausiai galėjo reikšti muštynių pratęsimą. Kaltinamieji su juo bandė kalbėti lietuviškai, kartais rusiškai. Gerai nesuprato, ko kaltinamieji reikalavo, o tualete suprato, ko reikalavo, nes kalbėjo ir lietuviškai ir rusiškai. Gal O. K. ir buvo užėjęs į tualetą, bet nėra dėl jo įsitikinęs. Jis (nukentėjusysis) apskritai nevartojo jokių keiksmažodžių ar išsireiškimų. Muštynių metu „McDonald‘s“ viduje apskritai nematė apsaugos darbuotojo. Nežino, kas iškvietė pagalbą, bet ne jis. Greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į ligoninę. Ligoninėje prabuvo apie dvi valandas. Daugiau ligoninėje nesilankė. Žino liudytoją K. L., su juo tikrai kalbėjo. Liudytojas K. L. apklausiamas teisme parodė, kad tai įvyko praeitais metais, vakare, tiksliai laiko nežino. Išeidamas iš „McDonald‘s“ pamatė jau vykstantį konfliktą. Išeidamas iš restorano pasuko į dešinę pusę, o konfliktas vyko kairėje pusėje. Paėjo kiek tolėliau į šoną, paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir, nenutraukdamas pokalbio, stebėjo situaciją. Matė kaip 3-4 asmenys muša kitą. Bet neatsimena kas, kam ir kaip trenkė, tiesiog bendrai matė, kad mušė. Matė tiek, kad mušė rankomis. Negali pasakyti, kiek maždaug smūgių buvo suduota, nes turbūt atėjo į konflikto pabaigą. Atvažiavusi policija pradėjo juos vytis. Tuo metu jis priėjo prie nukentėjusiojo, paklausė, ar jam reikia pagalbos, nes jam labai stipriai kraujavo veidas, tai dar greitąją iškvietė. Kai iškvietė pareigūnus, tai nematė, kas toliau vyko, todėl negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo pastoviai mušamas ar ne. Negali pasakyti, kokiu atstumu nuo muštynių stovėjo, kai kvietė tarnybas. Matė, kad mosikuojama rankomis ir, kad nukentėjusysis laikėsi rankomis už veido. Nukentėjusįjį teismo salėje atpažino, iš nukentėjusiojo veido bruožų matosi, jog jis ne lietuvis.Nukentėjusysis buvo priklupęs, susiėmęs už veido. Nematė, nuo kurio ar kieno smūgio nukentėjusysis priklaupė. Sunku pasakyti, ar nukentėjusiajam priklaupus konfliktas baigėsi. Viskas baigėsi, kai atvažiavo policija. Tuo metu pagrinde nukentėjusįjį matė lauke. Neturėjo jokių konfliktu, kai stovėjo „McDonald‘s“ restorane eilėje. Nematė, kurį pirmą sulaikė pareigūnai, bet iš viso matė tris sulaikytus asmenis. Sulaikė tuos, kurie mušėsi. Negirdėjo, ar muštynių metu kas nors ką nors rėkė, kalbėjo. Kiek matė, tai nukentėjusiojo ir delnas buvo kruvinas, nes juo laikėsi už veido. Žmonės nešė jam servetėles. Jam atrodo, kad po visko nukentėjusysis jam (liudytojui) padėkojo, ar tai su juo buvę draugai padėkojo, kad jis (liudytojas) iškvietė pagalbą. Negali tiksliai pasakyti, ar su nukentėjusiuoju buvo nukentėjusiojo draugai, ar tiesiog praeiviai. Nematė, kad kas nors iš nukentėjusiojo pusės dalyvautų muštynėse. Teisme paskelbti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 118-119): „2025-05-01, apie 23.15 val. atėjo į „McDonald‘s“ restoraną, esantį Vilniuje, Gedimino pr. 15. Užėjęs į restorano vidų, užsisakė maistą ir einant restorane prie jo priėjo vaikinas apie (duomenys neskelbtini) metų, tamsių, garbanotų plaukų, tamsių veido bruožų, kaip buvo apsirengęs neįsidėmėjo, šis priėjęs bandė su juo dėl jam nežinomų priežasčių žodžiu konfliktuoti. Jis į vaikino žodžius nereagavo, tiesiog jį apėjo ir atsisėdo restorano viduje, šiek tiek toliau. Minėtas vaikinas buvo dar su dviem vaikinais, kurie tikriausiai buvo nepilnamečiai, jų jokių bruožų nurodyti negaliu, neįsidėmėjau.“. Liudytojas patvirtino, kad prisimena šias aplinkybes. Toliau teisme paskelbti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: „Pavalgęs pradėjo eiti link išėjimo ir tik išėjęs į lauką pamatė kaip lauke, prie restorano, 5 vaikinai muša vieną vaikiną. Minėtą vaikiną kiti vaikinai mušė tiek rankomis, tiek kojomis, taip pat matė, jog kažkuris buvo paėmęs ir lauke stovėjusią kėdę ir ją metė, tačiau ar su ja mušė minėtą vaikiną, nežino.“. Liudytojas teisme parodė, jog buvo mosikavimas, smūgiai, o asmenų buvo 3-4. Atsisukdamas pamatė, kaip paima kėdę ir meta; kėdė buvo mesta link sienos. Jam atrodo, kėdę metė ne į jų pusę. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai tikslesni, nes dabar jau sunkiau prisiminti viską.Toliau teisme paskelbti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: „Kaip atrodė besimušantys asmenys apibūdinti negali, kadangi jo blogas regėjimas bei viskas vyko labai greitai, tačiau tarp mušančių vieną vaikiną asmenų pamatė anksčiau minėtą vaikiną, kuris bandė su juo konfliktuoti restorano viduje. Pamatęs muštynes iškart grįžo į restorano vidų ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Tuo pačiu metu į restorano vidų įėjo vaikinas, kurį mušė, kurio veidas buvo kruvinas, o rankos ištinusios.“. Liudytojas teisme parodė, kad su policija kalbėjo užeidamas į restorano vidų, bet paskui išėjo į lauką. Dabar tiksliai negali pasakyti, ar asmens rankos buvo ištinusios. Negali tiksliai pasakyti, kuris vaikinas užėjo į restorano vidų.Toliau teisme paskelbti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: „Vaikinas atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 174 cm ūgio, dėvėjo plačias juodos spalvos kelnes ir tamsią striukę. Šiam vaikinui pasakė (liudytojas), jog paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir tuoj į vietą atvažiuos policija. Šis vaikinas jam atsakė, jog yra užsienietis ir kalba tik rusų ir anglų kalbomis. Šis vaikinas visą laiką laukė restorano viduje, o kiti vaikinai, kurie dalyvavo muštynėse, sėdėjo lauke prie įėjimo į restoraną ant suoliuko. Greitu metu į vietą atvyko policijos pareigūnų ekipažas, kurį pamatę jaunuoliai, sėdėję ant suoliuko, iškart pradėjo šalintis Gedimino pr. mažėjančia tvarka. Išlipę iš policijos tarnybinio automobilio pareigūnai pradėjo vytis minėtus asmenis, todėl jis (liudytojas) taip pat išbėgo iš restorano, pradėjo bėgti iš paskos. Kiek matė, policijos pareigūnai sulaikė 4 asmenis, kurie įbėgo į vidinį kiemą, esantį Vilniuje, Gedimino pr. 13. Kur pasišalino dar vienas vaikinas ir kaip jis atrodė, nežino. Asmenys, kurie buvo sulaikyti, visi atrodė nepilnamečiai, vienas jų buvo minėtas asmuo, kuris bandė su juo žodžiu konfliktuoti restorano viduje. Kitų 3-jų apibūdinti negali, juos matė iš toli ir dėl adrenalino jų požymių neįsidėmėjo. Atpažinti galėtų tik apibūdintą vaikiną, bandžiusį su juo konfliktuoti restorano viduje, tačiau fotoroboto nesudarytų, kadangi neįsiminė tikslių veido bruožų.“. Liudytojas teisme parodė, kad neįsidėmėjo, ar nukentėjusiojo drabužiai buvo sugadinti. Dabar jam būtų sunku apibūdinti, kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs. Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas parodė, kad prisimena tik momentą, kai su policija dirbo prie arkos. Dar pamena, kad asmenys iš (duomenys neskelbtini) policijai padėjo juos gaudyti. Liudytojas G. G. (nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini) m.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisimena, kada buvo įvykis. Jis buvo su draugais S., E. ir O. Neatsimena, ar jo draugai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jie buvo prie „McDonald‘s“ ir jis laukė savo užsakymo lauke, kadangi buvo labai daug žmonių. Jis su draugais stovėjo lauke ir jie bendravo, jiems bestovint, lauke ėjo kažkoks vaikinas ir S. pastūmė pečiu. S. pasakė nepažįstam vaikinui: „Žiūrėk, kur tu eini.“ ir tada tas vaikinas pradėjo įžeidinėti S., visokiais rasistiniais žodžiais. Jis tada nusisuko nuo jų ir kalbėjo su kitu draugu E. Jam einant pasižiūrėti, kada bus paruoštas jo užsakymas, pamatė, kad S. mušasi su šiuo vaikinu. Nepamena, kas kam kur sudavė. Matė tik, kad kažkas kumščiu suduoda kitam, kas tai buvo, nematė. Jam išėjus iš „McDonald‘s“, jie pradėjo skirstytis ir pamatė, kad jo draugai pradėjo bėgti, nes kaip tik tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Jis pradėjo bėgti paskui savo draugus ir jį pirmą sulaikė policijos pareigūnai. Jis nieko nemušė. Nežino, ar jo draugas E. mušėsi, o O. galėjo muštis, kadangi kitą dieną, kai jie susitiko, buvo ištinusi jo akis. Kitą dieną, kai susitiko su O., jis papasakojo, kad S. mušėsi su nepažįstamu vaikinu, kurį matė pirmą kartą, tada pasakė, kad O. pradėjo jį smaugti, kad nepažįstamas vaikinas apsiramintų. Daugiau neatsimena, ką pasakojo O., kadangi praėjo labai daug laiko. Pamena, kad įvykio metu S. veidas buvo kruvinas, o pas nepažįstamą vaikiną irgi matėsi kraujas virš lūpos - prie nosies. Daugiau nieko neprisimena. Jis muštynių nematė (t. 1, b. l. 131-134).Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 1 d. 23.30 val. pranešėjas pranešė, kad prie „Macdonald‘s“ priešais „Sportlan“ sumuštas nepilnametis, kraujuoja, mušę asmenys vietoje (t. 1, b l. 12).2025 m. gegužės 2 d. protokole pareiškime užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 1 d., apie 23 val., Vilniuje, Gedimino pr. 15, šalia „McDonald‘s“ restorano, jam nepažįstami 4 asmenys be jokios priežasties sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į galvos ir veido sritį, taip sukeliant jam fizinį skausmą. Po įvykio Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis ir kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Dėl įvykio jam padaryta fizinė žala (t. 1, b. l. 27).Vyresniojo specialisto M. L. 2025 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 1 d. apie 23.26 val. dirbant su šauliu E. D. gavo pranešimą, kad Gedimino pr. 15 sumuštas nepilnametis. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo pranešėją, t. y. K. L., kuris nurodė penkis asmenis, kurie šalinosi link Katedros ir pasakė, jog tai yra asmenys, sumušę nepilnametį O. P.. Juos pamatę asmenys pradėjo bėgti į Gedimino pr. 15 vidinį kiemą. Netrukus pagavo du iš jų: G. G. (nustatytas 1,37 promilių girtumas) ir S. O. (nustatyta 1,76 promilių girtumas), o jiems į pagalbą atvykęs ekipažas V1727 pagavo O. K. (blaivumą tikrintis atsisakė, bet buvo akivaizdžiai apsvaigęs, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti) ir E. S. (blaivumą tikrintis atsisakė, buvo akivaizdžiai apsvaigęs, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti). Penktojo asmens pagauti nepavyko. K. L. patvirtino, jog tai yra O. P. sumušę asmenys. GMP 0852 O. P. dėl veido sumušimo išvežė į Lazdynų ligoninę (t. 1, b. l. 16).Vyriausiojo patrulio E. K. (E. K.) 2025 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu taip pat buvo ekipažas V1763, privažiavus prie „McDonald‘s“ grupelė asmenų (4-5 asmenys) pradėjo bėgti link Gedimino pr. 13 kiemo pro arką. Pradėjo bėgti iš paskos garsiai ir aiškiai sakydami komandas: „Stok policija, leisiu šunį“. Įbėgus į kiemą buvo dideli vartai, prie kurių buvo sulaikyti du asmenys. Vienas bandė perlipti tvorą, tačiau buvo gražiai paguldytas ant žemės. Bėgant asmenys neatrodė, kad būtų nepilnamečiai. Sulaikytiems asmenims buvo uždėti antrankiai t. y. vieni antrankiai panaudoti prieš du asmenis. Prie jo taip pat pribėgo „šaulys“, kuris padėjo atvesti asmenis iki tarnybinio automobilio. Piliečiai, t. y. E. S. ir O. K., atsisakė su juo bendrauti. Atrodė akivaizdžiai neblaivūs (t. 1, b. l. 17).Iš alkotesterių kvitų ir jų patikros sertifikato Nr. 2216103 matyti, kad 2025 m. gegužės 2 d. 00.22 val. S. O. nustatytas 1,76 promilių girtumas (t. 1, b. l. 22-23); 2025 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėta įvykio vieta – šaligatvis šalia „McDonald‘s“ restorano Vilniuje, Gedimino pr. 15. Prie restorano ant šaligatvio yra sudėti stalai su kėdėmis. Viena iš kėdžių yra apversta aukštyn kojomis ir padėta šalia kelio (fotolentelėje esančios nuotraukos Nr. 1-4). Ant šaligatvio ir ant pagrindinio kelio yra raudonos spalvos dėmes (fotolentelėje esančios nuotraukos Nr. 6-9), nuo kurių buvo paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 1. Įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 33-41).Tyrėjo R. L. 2025 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo užfiksuota, kad E. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pasitikrinti neblaivumą atsisakė. Kartu su juo buvo O. K., kuris taip pat buvo neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau taip pat atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Kartu su jais buvo S. O., kuris buvo neblaivus ir jam nustatytas 1.76 promilių neblaivumas, dar buvo G. G., kuris buvo neblaivus ir jam nustatytas 1.37 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 45).Vaizdo įrašo ir jo 2025 m. liepos 9 d. apžiūros protokolo, 2025 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje Byla: 01-1-15212-25 pakartotinai apžiūrimo vaizdo įrašo ir asmenų identifikavimo duomenimis, du kartus apžiūrėtas vaizdo įrašas „2025.05.01“. Vaizdo kairės pusės viršuje nurodyta „039 (Gedimino pr. ir Jogailos g. sankryža)“. Vaizdo kamera fiksuoja vaizdą šalia restorano „McDonald‘s“. Vaizdo įraše matosi šalia restorano esantys staliukai ir asmenys sėdintys šalia tų staliukų. Užfiksuota, kaip vaizdo kameros akiratyje pasirodo asmuo, žinomas kaip S. O. (dėvi pilkos spalvos sportines kelnes ir juodos spalvos striukę), jis eina kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (toliau vaikinas Nr. 1). Jie abu užeina į restoraną „McDonald‘s“. Vaizdo įrašo laiku 2025-05-01 23:22 val. S. O. išeina iš restorano „McDonald‘s“ kartu su dviem vaikinais ir prisėda prie lauke esančio staliuko. Vaizdo įrašo laiku 2025-05-01 23:27 val. S. O. su dar dviem vaikinais užeina į restoraną „McDonald‘s“. Po kelių sekundžių iš restorano „McDonald‘s“ išeina Vaikinas Nr. 1. ir Vaikinas Nr. 2. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti vaikinai pradeda bėgti ir iš vaizdo įrašo matyti, kad atvyksta policijos pareigūnai ir pradeda bėgti paskui bėgančius vaikinus (t. 1, b. l. 59-64).Iš 2025 m. gegužės 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad O. P. nurodė, kad iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų jis atpažįsta asmenį Nr. 1. (S. O.). Šį asmenį atpažįsta pagal veido bruožus. Jis įvykio metu jį užpuolė, iš pradžių stipriai savo pečiu trenkė jam į petį, apsisuko paklausė, ar yra kokios problemos. Tada pradėjo stumdytis. Jis jo paklausė kas nutiko, po ko jis jam sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį ir tarp jų prasidėjo grumtynės. Iš viso jis jam (nukentėjusiajam) sudavė maždaug apie 4-5 kartus kumščiu į veido sritį. Po to jis nukrito, prie jo pribėgo jo draugai ir pradėjo jį mušti, S. O. ir kartu su savo draugais jį mušė, kiek kartų tuo metu jam sudavė nurodyti negali (t. 1, b. l. 85-89).2025 m. gegužės 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, O. P. nurodė, kad iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų jis neatpažino nieko. (Pastaba: pateiktas atpažinti įtariamasis O. K.) (t. 1, b. l. 91-92).2025 m. gegužės 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, O. P. nurodė, kad iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų jis atpažįsta asmenį Nr. 2 (E. S.). Šį asmenį atpažįsta pagal veido bruožus, akių formą. Šis asmuo įvykio metu jį užpuolė kartu su kitais asmenimis, kai tuo metu asmuo, kurį prieš tai atpažino, nukrito. Asmuo Nr. 2 sudavė jam kumščiu apie 3 kartus į veido sritį (t. 1, b. l. 93-95).2025 m. gegužės 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu O. P. pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją, kurioje nurodyta, kad diagnozuota kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos ligos), nosies kaulų lūžis (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos) (t. 1, b. l. 80-83).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2629/2025 (01) nurodyta, kad remiantis O. P. medicinos dokumentų duomenimis:O. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir nosies kaulų lūžis, padaryta paveikus kietais bukais, daiktais ar galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VŠĮ RVUL 2025 m. gegužės 2 d. 00.04 val., galimai, užduotyje nurodytu laiku 2025 m. gegužės 1 d. 23.25 val.;O. P. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VŠĮ „RVUL“ 2025 m. gegužės 2 d. 00.04 val.;sužalojimai, nustatyti O. P., kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui;O. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais;O. P. nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais;Pasisakyti apie tikslesnę žalojančio daikto formą ir dydį pagal pateiktus medicininius dokumentus nėra galimybės. Nosies kaulų lūžis nėra informatyvus, poodinės kraujosruvos makromorfologinis vaizdas neaprašytas;pasisakyti apie tikslesnę O. P. nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmą iš pateiktų medicinos dokumentų nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas ir pačiam nukentėjusiajam griūnant ir nosies sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi;sužalojimo pasekmės vertinamos tik baigus gydymą, bet ne anksčiau nei praėjus 120 dienų po patirto sužalojimo (t. 1, b. l. 113-115).Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimasBK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019).Byloje nėra ginčijama ir byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis O. P. kaltinime nurodytu metu ir vietoje buvo sužalotas dėl prieš jį panaudoto smurto. Jam smurto metu padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir nosies kaulų lūžis. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo O. P. parodymai, kurie dėl esminių aplinkybių (kad buvo sumuštas 4 asmenų, smūgiai pagrinde buvo į galvos sritį, kad dėl vieno iš smūgių iš nosies stipriai pradėjo bėgti kraujas) viso proceso metu buvo nuoseklūs. Šiuos jo parodymus patvirtina nustatyti sužalojimai VšĮ (duomenys neskelbtini), į kurią jis buvo pristatytas iš karto po patirto smurto — 2025 m. gegužės 2 d. 00.04 val. (prieš nukentėjusįjį smurtauta 2025 m. gegužės 1 d. 23.25 val.). Taip pat patvirtina liudytojo K. L. parodymai, kaltinamojo S. O. parodymai, iš dalies kaltinamųjų E. S. ir O. K. parodymai. Taip pat byloje nėra ginčo, kad smurtas prieš nukentėjusįjį panaudotas viešoje vietoje bei, kad smurtas prieš nukentėjusįjį panaudotas iš esmės be jokios priežasties, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo vienu metu ne vienas asmuo. Nėra ginčo, kad įvykio vietoje buvo visi kaltinamieji, o kartu su jais nepilnametis liudytojas G. G., liudytojas K. L.. Dėl smurto panaudojimo kaltinimai pareikšti trims asmenims, kurie tuo metu buvo nepilnamečiai: S. O., E. S., O. K.. Kaltinamasis S. O. kaltę iš esmės pripažino visiškai, tik dėl apsvaigimo nuo alkoholio neprisiminė kai kurių aplinkybių. E. S. parodė, kad muštynėse turbūt dalyvavo, nes buvo šalia, gal ir trenkė nukentėjusiajam, tačiau parodė, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio iš vis neprisimina smurto naudojimo fakto, savo veiksmų, tik prisimina kraują ant žemės bei policijos atvykimą. O. K. parodė, kad prisimena, kad, nukentėjusiajam einant pro juos, kažkas buvo užkliudytas petimi (parodė, kad neprisimena kuris asmuo buvo užkliudytas ir kas užkliudė) ir prasidėjo muštynės. Jam atrodo, kad nukentėjusįjį jis pastūmė. Nežino ar nukentėjusysis ar jo draugai jiems (kaltinamiesiems) sudavė, o po to prisimena, kad atvažiavo policija. Parodė, kad turbūt dalyvavo muštynėse, nes pats į akį gavo. Nors kaltinamieji E. S. ir O. K. kaltės nepripažino, tačiau taip pat parodė, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio daug ko nepamena, neneigdami, kad galėjo dalyvauti muštynėse. Kita vertus, kaltinimo aplinkybę, kad viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį smurtavo visi kaltinamieji veikdami kartu, patvirtina kaltinamojo S. O. parodymai, duoti ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaltinamasis S. O. parodė, kad jiems (kaltinamiesiems) prasilenkiant su nukentėjusiuoju, jis nukentėjusįjį užkabino petimi ir prasidėjo konfliktas. Nepamena, kas pirmas trenkė, bet jis pamena, kad sudavė nukentėjusiajam porą smūgių (į kurią vietą smūgiavo — nurodyti negalėjo, nes neprisiminė). Parodė, kad sužalojimai nukentėjusiojo veide galėjo atsirasti nuo jų visų (visų kaltinamų asmenų) smūgių. Šio kaltinamojo parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kurie iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu (kad buvo kliudytas petimi S. O.; kad po to prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jam smogė kumščiu S. O. į veidą, o po to prasidėjo tarp jų muštynės; kad S. O. į pagalbą atbėgo draugai – kiti du kaltinamieji ir dar galimai 2 žmonės, visi smūgiavo rankomis, jis bandė pasišalinti; kad gerai prisimena tarp užpuolikų kaltinamąjį E. S.). Nukentėjusysis E. S. atpažino ir tarp iš ikiteisminio tyrimo metu jam pateiktų kelių asmenų fotonuotraukų, paaiškindamas, kad E. S. kelis kartus jam sudavė į galvą. Taip pat nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu iš jam pateiktų kelių asmenų fotonuotraukų atpažino ir S. O.. Nukentėjusysis atpažinimo metu parodė, kad būtent šie du asmenys naudojo prieš jį smurtą. Tai, kad visi trys kaltinamieji prieš nukentėjusįjį naudojo smurtą, patvirtina liudytojo K. L. parodymai, kuris parodė, kad matė, kaip buvo mušamas nukentėjusysis (mušė 3-4 asmenys), matė, kaip po to, kai nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas, smurtavimas baigėsi, o po to matė, kaip smurtavę asmenys atsisėdo prie stalelio ir atvykus policijai bėgo, matė, kaip policija sulaikė tris bėgusius asmenis, jis buvo priėjęs prie sulaikytų asmenų ir patvirtino, kad būtent sulaikyti asmenys mušė nukentėjusįjį. Parodė, kad matė smūgius, rankų mostus. Taip pat šis liudytojas paneigė kaltinamųjų E. S. ir O. K. versiją, kad nukentėjusiojo pažįstami dalyvavo muštynėse. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šio liudytojo parodymus, kurie asmenys sėdėjo prie stalelio ir pradėjo bėgti atvykus policijai, patvirtina vaizdo įrašas, kuris detaliai aptartas posėdžio metu. Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės (žr. 10, 11 punktai), kad buvo sulaikyti bėgantys iš įvykio vietos G. G. (nustatytas 1,37 promilių girtumas) ir S. O. (nustatyta 1,76 promilių girtumas), O. K. (blaivumą tikrintis atsisakė, bet buvo akivaizdžiai apsvaigęs, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti) ir E. S. (blaivumą tikrintis atsisakė, buvo akivaizdžiai apsvaigęs, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti). Taip pat nurodyta, kad K. L. patvirtino, kad nukentėjusįjį sumušė sulaikyti asmenys. Su kaltinamaisiais įvykio metu buvęs mažametis G. G. iš esmės patvirtino, kad smurtavo S. O. (metė, kaip jis mušėsi su nukentėjusiuoju) ir O. K. (kitą dieną pats O. K. jam pasakė, kad smaugė nukentėjusįjį, kad nukentėjusysis apsiramintų, O. K. kitą dieną po įvykio buvo ištinusi akis). Visa tai, kas aptarta patvirtina, kad ne vienas S. O., bet ir kiti du kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį. Pirmas smurtą panaudojo S. O., o po to prisidėjo ir E. S. bei O. K.. Teismas, įvertinęs visa tai kas aptarta, sutinka su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad kaltinamieji smurtaudami prieš nukentėjusįjį veikė bendrai. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.‏‏‎ Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2022).‏‏‎ Teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad visi kaltinamieji naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Iš pradžių smurtinius veiksmus atliko kaltinamasis S. O., po to prie smurtavimo prieš nukentėjusįjį, veikdami tiesiogine tyčia, prisidėjo ir kiti kaltinamieji. Todėl šiuo atveju nėra svarbu nuo kurio kaltinamojo smūgio atsirado nukentėjusiajam hematomos ar lūžo nosis, nes visi kaltinamieji, būdami bendravykdžiais, atsako bendrai už sunkiausius padarinius, atsiradusius nukentėjusiajam po patirto smurto iš kaltinamųjų, t. y. už nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Ši jų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kadangi veika padaryta viešoje vietoje, sprendžiama ir dėl kaltinamųjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad smurtas panaudotas viešoje vietoje, kur ir vakarais būna daug žmonių, vaikštančių Gedimino pr., ar besilankančių restorane „McDonald‘s“. Taip pat iš pirmiau nustatytų veikos padarymo aplinkybių akivaizdu, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį panaudotas be jokios priežasties bei, kad dėl tokių kaltinamųjų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai — viešosios tvarkos sutrikdymas (kviesti pareigūnai į įvykio vietą, nutrauktas žmonių poilsis (pašaliniai asmenys rūpinosi sužeistu nukentėjusiuoju ir kt.). Taigi, byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų S. O., E. S., O. K. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jie padarė nusikalstamą veiką tyčia, savo veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Todėl S. O., E. S. ir O. K. pripažįstami tyčia savo nusikalstamu, įžūliu elgesiu demonstravę nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarę nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnį.Bausmės skyrimo motyvaiBK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).‏‏‎Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017, 2K-137-693/2017).Kadangi kaltinamieji nusikalto būdami nepilnamečiai, be bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (BK VIII skyrius), vadovaujasi ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais.Nors nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamieji buvo kartu ir nukentėjusiojo nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas bendrais kaltinamųjų veiksmais, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo kaltinamųjų realizuotų nusikalstamų veiksmų ir pačių kaltinamųjų laikyti didesnio pavojingumo (veiksmai truko trumpą laiko tarpą, nebuvo iš anksto planuoti), todėl nėra pagrindo šiuo atveju veikimo bendrai pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kuri nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Dėl S. O. skiriamos bausmėsTeismas nustatė vieną kaltinamojo S. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).S. O., veikdamas su kitais kaltinamaisiais, idealia sutaptimi tyčia padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus. Dėl kaltinamojo ir jo draugų panaudoto smurto buvo nesunkia sutrikdyta kito asmens sveika ir pažeista viešoji tvarka. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, mokosi, nedirba. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą byloje nėra, tačiau, įvertinus padarytus jo administracinius nusižengimus, darytina išvada, kad jis nuo jauno amžiaus susiduria su alkoholio vartojimo sunkumais. Skirdamas bausmę, teismas taip pat įvertina kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, t. y., kad jis buvo muštynių iniciatorius. Su teisėsauga susidūrė labai jauno amžiaus, dar nepilnametis. Praeityje yra du kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), tačiau laikomas neteistu. 2025 m. gruodžio 2 d. duomenimis, kaltinamasis per paskutinius 3 metus administracine tvarka baustas 15 kartų už įvairius pažeidimus, t. y. už tai, kad vartojo elektroninių cigarečių pildykles būdamas ne jaunesnis nei 16 metų, bet jaunesnis nei 18 metų; už tai, kad būdamas nepilnametis buvo apsvaigęs; smulkią vagystę ir pan., dalis paskirtų baudų sumokėta, o dėl dalies baudų sumokėjimo duomenų nėra (t. 2, b. l. 111-124). Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo S. O. nusikalstamas elgesys yra besiformuojantis. Todėl sutiktina su prokurore, kad S. O. už jo padarytus nusikaltimus turi būti skirtos laisvės apribojimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus. Taigi teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje Nr. 1TSD-3309 nurodytus duomenis (t. 2, b. l. 76-79), sprendžia, kad BK 80 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmes. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė, taikant intensyvią priežiūrą –– nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. O už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skiriama 9 mėnesius laisvės apribojimo bausmė, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi, jos bendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 dalis), S. O. paskiriant subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra –– nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4, punktais, 5 dalies 2 ir 4 punktais, kartu su laisvės apribojimo bausme tikslinga paskirti šiuos įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programose; 2) visą bausmės laikotarpį dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis. Taip pat tikslinga bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; bendrauti su E. S., O. K..Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą nustatyta, kad S. O. nuteistas 2026 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, –– 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, nustatant, kad jis bausmės laikotarpiu turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu arba vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) nebendrauti su M. E. ir T. J..Kadangi nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos iki 2026 m. kovo 2 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, nusikalstamos veikos nelabai skiriasi savo pavojingumu, jos priskiriamos tapačiai nusikalstamos veikos rūšiai, gretimoms kategorijoms (nesunkūs nusikaltimai ir apysunkis), šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinama su bausme, paskirta 2026 m. kovo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir, vadovaujantis BK 90 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad laisvės apribojimas nepilnamečiui gali būti skiriamas nuo dviejų mėnesių iki vienerių metų, S. O. skiriama galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant, kad S. O. turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu arba vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas. Taip pat S. O. įpareigojamas visą bausmės vykdymo laikotarpį:Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4, punktais, 5 dalies 2 ir 4 punktu, kartu su laisvės apribojimo bausme tikslinga paskirti šiuos įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programose; 2) visą bausmės laikotarpį dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis. Taip pat tikslinga bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; bendrauti su E. S., O. K., M. E. ir T. J..Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitoma atlikta bausmės dalis pagal 2026 m. kovo 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas koreguoti kaltinamojo požiūrį į alkoholio vartojimą ir elgesį, būnant apsvaigusiam, todėl S. O. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė — dalyvavimas 9 mėnesius alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 725 straipsnis).S. O. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.Dėl O. K. skiriamos bausmėsTeismas nenustatė kaltinamojo O. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).O. K., veikdamas su kitais kaltinamaisiais, idealia sutaptimi tyčia padarė du baigtus nesunkius smurtinius nusikaltimus. Veikiant bendrai su kitais kaltinamaisiais, buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir pažeista viešoji tvarka. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, nedirba. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą byloje nėra. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Anksčiau neteistas. 2025 m. gruodžio 2 d. duomenimis, kaltinamasis per paskutinius 3 metus administracine tvarka baustas 3 kartus, iš kurių du kartus už tai, kad būdamas nepilnametis buvo neblaivus ir vieną kartą už tai, jog važiavo viešuoju transportu be bilieto, viena bauda sumokėta, o dėl kitos baudos sumokėjimo duomenų nėra (t. 2, b. l. 87-89). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Todėl, teismo vertinimu, BK 80 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriama 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, o už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio –– 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptim, jos bendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 dalis), O. K. paskiriant subendrintą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4, punktais, 5 dalies 2 ir 4 punktu, 6 dalimi, kartu su laisvės apribojimo bausme tikslinga paskirti šiuos įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programose; 2) visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas. Taip pat tikslinga bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; bendrauti su E. S., S. O..Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, šiuo atveju yra pagrindas koreguoti kaltinamojo požiūrį į alkoholio vartojimą ir elgesį, būnant apsvaigusiam, todėl O. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė — dalyvavimas 9 mėnesius alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 725 straipsnis).Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė — rašytinis pasižadėjimas neišvykti — paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę — panaikintina.Dėl E. S. skiriamos bausmėsTeismas nenustatė E. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Kaltinamasis E. S., veikdamas su kitais kaltinamaisiais idealia sutaptimi tyčia padarė du baigtus nesunkius smurtinius nusikaltimus. Bendrais kaltinamųjų veiksmais nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, pažeista viešoji tvarka. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, nedirba. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą byloje nėra. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Anksčiau neteistas. 2025 m. gruodžio 2 d. duomenimis, kaltinamasis per paskutinius 3 metus administracine tvarka baustas 2 kartus, Kartą už tai, kad būdamas nepilnametis buvo neblaivus ir vieną kartą už tai, jog važiavo viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 98-99). Aptartos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad BK 80 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. S. už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmes. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriama 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, o už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje –– 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi, jos bendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 dalis), paskiriant subendrintą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4, punktais, 5 dalies 2 ir 4 punktu, 6 dalimi, kartu su laisvės apribojimo bausme tikslinga paskirti šiuos įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programose; 2) visą bausmės laikotarpį dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; 3) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas. Taip pat tikslinga bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; bendrauti su O. K., S. O..Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas koreguoti kaltinamojo požiūrį į alkoholio vartojimą ir elgesį, būnant apsvaigusiam, todėl E. S. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė — dalyvavimas 9 mėnesius alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 725 straipsnis).Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.Dėl pareikštų civilinių ieškiniųBPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.Valstybinė ligonių kasa pareiškė pateikė 209,58 Eur civilinį ieškinį už O. P. suteiktas gydymo paslaugas. Taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 137-142). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).Pateiktas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo sveikata sužalota būtent dėl kaltinamųjų priešingų teisei bendrų veiksmų. Todėl jam medicininės paslaugos buvo suteiktos Valstybinės ligonių kasos lėšomis, o ši žala iki šiol nėra atlyginta. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio paskelbimo metu kaltinamieji yra sulaikę pilnametystės, civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai ir iš S. O., E. S., O. K. (n) solidariai priteisiama 209,58 Eur už O. P. suteiktas gydymo paslaugas bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį pareiškė ir nukentėjusysis O. P., prašydamas priteisti 200 Eur turtinei žalai atlyginti, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (t. 3, b. l. 2).Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Gali būti atlyginama ir būsima žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.Kaip minėta, nukentėjusysis prašo iš kaltinamųjų priteisti 200 Eur turtinei žalai atlyginti už muštynių metu sugadintą striukę. Teisme nukentėjusysis paaiškino, kad striukę pirko prieš 3-4 mėnesius iki įvykio, už ją atsiskaitė kortele. Teismui pasiūlius pateikti patirtą žalą patvirtinančius duomenis, paaiškino, kad jokių pavedimų dėl striukės nedarė, tą striukę pats pasisiuvo, todėl nepateikė įrodymų, galinčiu patvirtinanti striukės kainą. Striukės kaina yra 200 Eur (nukentėjusiojo pateikta fotonuotrauka apie jo pasiūtos ir parduotos analogiškos striukės kainą), nes tokia jos rinkos kaina. Striukės savivertė yra maždaug 50 Eur ir jo darbas. Būtent šios striukės nepardavinėjo, nors siuva drabužius ir juos parduoda. Gynyba nesutiko, kad būtų priteista striukės pardavimo kaina, prašė priteisti tik medžiagų, iš kurios pasiūta striukė vertę. Vis tik teismas nesutinka su gynybos argumentais, nes nukentėjusiajam, siekiant įsigyti striukę, kuri nebūtų jo paties rankų darbas, tektų sumokėti atitinkamai didesnę kainą. Be to, nors ir nėra pateikta patvirtinančių duomenų, jog striukės nebuvo galima išvalyti, tačiau pateikta fotonuotrauka, kurioje matosi, jog striukė yra suplėšyta (nukentėjusiojo pateikta USB atmintis, nuotrauka IMG_9919). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl turtinės žalos yra įrodytas, suplėšytos striukės vertės nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg didelės ar neprotingos, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai ir žala iš kaltinamųjų O. K., E. S. bei S. O. priteisiama solidariai (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taip pat nukentėjusysis A. P. prašo iš kaltinamųjų jam priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019), ekonominius rodiklius (2K-80-697/2025). Be to, kiekvienas toks atvejis vertinant neturtinės žalos dydį yra individualus.Nukentėjusysis paaiškino, kad prašoma suma yra už patirtus neigiamus išgyvenimus, negalėjimą dėl sužaloto veido kurį tai laiką dirbti (o tai ribojo galimybę gauti pajamas), dėl patirto skausmo. Ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad kitų žmonių akivaizdoje buvo sumuštas nepažįstamų žmonių, jam buvo sulaužyta nosis. Dėl sulaužytos nosies jam iš karto prasidėjo stiprus kraujavimas, labai skaudėjo. Jis išvadintas „neformalu“, todėl patyrė sukrėtimą ir didelį pažeminimą. Iki šiol nežino, kodėl buvo užpultas. Iki šiol jo niekas oficialiai neatsiprašė. Po įvykio liko nemalonūs prisiminimai, nerimas. Veidas po sumušimo atrodė labai baisiai. Kraujosruvos ant veido buvo matomos visą mėnesį, o tai trukdė jam laisvai bendrauti, gyventi savo įprastą gyvenimą. Jautė nerimą keletą savaičių, negalėjo ramiai miegoti, iki šiol turi baimę būti viešoje vietoje. Dėl patirtų išgyvenimų susidūrė su kūrybine krize. Teisme paaiškino, kad neturtinę žalą sudaro iki šiol jaučiamas diskomfortas, pusę metų skaudėjo nosį, sužalojimai veide matėsi apie mėnesį. Paties įvykio metu jautė fizinį skausmą, o dėl sulaužytos nosies jautė skausmą mažiausiai 3 mėnesius. Šiai dienai nosis sugijo. Dėl sužalojimų negalėjo filmuoti reklaminių vaizdo įrašų savo verslui. Reklaminius įrašus apie parduodamus drabužius, kuriuos pats demonstruoja, savo socialinio tinklo paskyroje jis skelbia beveik kasdien. Reklamuoja ne tik ką tik pasiūtus, bet ir seniau pasiūtus drabužius. Nukentėjusysis grįsdamas reikalavimą teismui pateikė nuotraukos, kuriose užfiksuotas nukentėjusiojo veidas ir ant jo matomi sužalojimai. Taip pat pateikė vaizdo įrašo kopiją, patvirtinančią, kad jo argumentus apie reklamą jo paskyroje (t. 3, b. l. 19-24).Teismas neabejoja, jog nukentėjusysis dėl kaltinamųjų teisei priešingų veiksmų ir smurtinių veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, stresą.. Visa tai rodo, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, jam buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir nosies kaulų lūžis (specialisto išvada Nr. G 2629/2025 (01)). Duomenų apie liekamuosius reiškinius – nepateikta. Nepateikta ir duomenų, kad patirti sužalojimai šiuo metu trukdytų nukentėjusiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, keltų nepatogumus dėl išvaizdos, kad po to, kai išnyko hematomos, nukentėjusysis negalėjo dirbti ar pan. Be to, teismas atsižvelgia ir į neturtinės žalos dydžius, nustatytus bylose, kuriose taip pat nukentėjusiesiems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš pastaruoju metu formuojamos teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, tačiau santykinai panašiose bylose (kai nukentėjusiesiems sukeliamas nesunkus sveikatos sutrikdymas) yra priteisiamos apytikriai nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-105-222/2019 priteista 2 200 Eur – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.); Nr. 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023 (priteista 4 000 Eur – mažiausiai 5 smūgiais, po to spyriais padarytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke ir dešinės akies vidiniame kampe, kairiame žaste, krūtinėje, nepatikslintos kilmės žaizdos panosės srityje ir viršutinėje lūpoje, nosikaulių lūžius, 33 danties šaknies lūžis); 2K-254-1214/2024 (priteisti 3 000 Eur – keliais trauminiais poveikiais padarytos kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairiajame žande, kraujosruva kairio kelio vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kaktoje, kraujosruvos dešinio peties srityje, dešinėje plaštakoje, nugaros kairėje ir odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kairio šlaunikaulio lūžis). Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, dėl smurto patirtus sužalojimus, kad nuskalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį padaryti veikiant tyčia, laikotarpį iki hematomų išnykimo, teismų praktiką, tai, kad nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo išvaizdai ir sveikatai, kad nuosprendžio paskelbimo metu kaltinamieji yra sulaikę pilnametystės, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimais, nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 1 000 Eur ir priteisiama solidariai iš visų kaltinamųjų, nes žala padaryta bendrais veiksmais. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio neturtinė žala šioje byloje atitiks teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmetamas. Ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos suformuotoje praktikoje konstatuota, kad teismas, tenkindamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nukentėjusiojo prašymu gali priteisti procesines palūkanas, kurių skaičiavimo pradžia negali būti ankstesnė nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Vadovaujantis šiuo precedentu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šio nuosprendžio įvykdymo. 2026 m. balandžio 15 d. teismui pateiktas prašymas priteisti nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą iš už juos finansiškai atsakingų asmenų (t. 3, b. l. 16). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal šio straipsnio 2 dalį, įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).‏‏‎ Nuosprendžio priėmimo metu visi kaltinamieji yra sulaukę pilnametystės, pagrindų, kodėl žala turėtų būti priteisiama iš S. O. globėjos ir O. K. įstatyminės atstovės, ieškinyje nėra nurodyta, t. y. nėra nurodyta kodėl dėl kokių neteisėtų atsakovių veiksmų jos privalo nukentėjusiajam atlyginti globėjo ar sūnaus padarytą žalą. Todėl šioje dalyje ieškinys atmetamas ir žala ieškovui O. P. iš atsakovių VšĮ „L.“ (S. O. buvusios globėjos) ir J. V. (buvusios O. K. įstatyminės atstovės) nepriteisiama. Kiti klausimaiByloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam O. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 481,25 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje visi kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiai, šiuo metu jau yra sulaukę pilnametystės, tačiau nedirba, turto ir pajamų neturi, mokosi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš kaltinamųjų nepriteisiamos.Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirto ir nagrinėti klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Vieną kompaktinę laikmeną (su vaizdo įrašu) ir USB laikmeną (pateiktą nukentėjusiojo, t. 3, b. l. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :S. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirti bausmes:Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra –– nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis.Pagal BK 284 straipsnį paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra –– nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 2 ir 4 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir S. O. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra –– nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad S. O. bausmės laikotarpiu turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu arba vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas. Įpareigoti S. O. visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje/se; 2) tęsti mokslą, arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Uždrausti bausmės laikotarpiu bendrauti su O. K. ir E. S. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 90 straipsnio 5 dalimi, S. O. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su dalimi bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirti S. O. galutinę subendrintą bausmę — 1 (vienų) metų laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra –– nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad S. O. bausmės laikotarpiu turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu arba vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas.Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4, punktais, 5 dalies 2 ir 4 punktu, S. O. įpareigoti: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje/ose; 2) visą bausmės laikotarpį dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis. Taip pat bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; bendrauti su E. S., O. K., M. E. ir T. J..Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujanti BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 725 straipsniu, S. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę — dalyvavimą 9 mėnesius alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.Kardomąją priemonę — rašytinį pasižadėjimą neišvykti — palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti — panaikinti. O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirti bausmes:Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros;Pagal BK 284 straipsnį paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir O. K. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Įpareigoti O. K.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje/ose; 2) visą bausmės laikotarpį dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; 3) visą bausmės laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas. Bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su E. S., S. O..Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 725 straipsniu, O. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę — dalyvavimą 9 mėnesius alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.Kardomąją priemonę — rašytinį pasižadėjimą neišvykti — palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti — panaikinti.E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirti bausmes:Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros;Pagal BK 284 straipsnį paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir E. S. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Įpareigoti E. S.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje/ose; 2) visą bausmės laikotarpį dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; 3) visą bausmės laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas. Bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su O. K., S. O..Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 725 straipsniu, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę — dalyvavimą 9 mėnesius alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.Kardomąją priemonę — rašytinį pasižadėjimą neišvykti — palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti — panaikinti.Iš dalies tenkinti civilinio ieškovo O. P. ieškinį ir jam solidariai iš S. O., E. S. ir O. K. priteisti 200 (du šimtus) Eur turtinei ir 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Visiškai tenkinti civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinį ir jai solidariai iš S. O., E. S. ir O. K. priteisti 209,58 Eur (du šimtus devynis eurus ir 58 euro centus) žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista žala ir palūkanos turi būti pervestos į Valstybinės ligonių kasos, į. k. 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „Už O. P. suteiktas paslaugas“. Nepriteisti iš nuteistųjų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam O. P. suteiktą teisinę pagalbą. Vieną kompaktinę laikmeną (su vaizdo įrašu) ir USB laikmeną (pateiktą nukentėjusiojo), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.Nuosprendį išsiųsti susipažinti nuteistiesiems, gynėjams, civiliniams atsakovams, nukentėjusiajam (lietuvių kalba, o po to vertimą į rusų kalbą). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė