Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „GRAŽŪS DANTYS“ atstovėms D. M., advokatei Džiolanai Tarvainytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Mulevičiaus pareiškimą skirti baudą, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „GRAŽŪS DANTYS“ (skolininkė), D. D. (išieškotoja), uždaroji akcinė bendrovė „SANTJANA“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 6 d., metu antstolio Sauliaus Mulevičiaus atstovė V. S. paaiškino, kad pareiškimas teismui buvo perduotas todėl, kad antstolis nėra kompetentingas vertinti, ar teismo sprendimas buvo įvykdytas, ar ne, nes jis nėra šios srities specialistas. Dėl šios priežasties teismui buvo pateikta visa vykdomoji byla ir visa susijusi medžiaga. Kadangi į teismą yra pateikti nauji įrodymai bei specialisto atliktas paaiškinimas, atstovė išreiškė nuomonę, jog teismas, įvertinęs visą naują medžiagą, galės priimti kompetentingą sprendimą, o antstolis vykdys baudos išieškojimą tik tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad tai galima daryti. Kadangi antstolis nėra specialistas, jis negali įvertinti, ar sprendimas įvykdytas, o šalys procese ginčijasi ir kiekviena įrodinėja savo tiesą, tad galutinį sprendimą priimti gali tik teismas. Antstoliui sprendimo išaiškinimas nėra reikalingas, nes tai yra įpareigojimas. Pažymėjo, kad jeigu šalims buvo neaišku, ką jos privalėjo įvykdyti, jos pačios turėjo kreiptis dėl išaiškinimo. Vykdomajame rašte buvo pateikta tik minimali informacija apie tai, ką reikia vykdyti ir ko šalys reikalauja, o detales žinojo tik pačios šalys, kurios dalyvavo byloje, įsirenginėjo patalpas ir buvo susipažinusios su visais projektais, todėl antstoliui išaiškinimas nebuvo aktualus. Antstolis pareiškimu prašo leisti vykdyti šį teismo sprendimą (išieškoti baudą), jeigu teismas pagal pateiktus dokumentus nustatys, kad sprendimas nebuvo įvykdytas per jame nurodytą terminą.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 6 d., metu išieškotoja D. D. paaiškino, kad patalpas su odontologijos klinika įsigijo tuo pačiu metu. Net 10 metų tarp jų nebuvo jokių konfliktų – patalpos buvo įrengtos, tame pačiame aukšte buvo suformuotos patalpos odontologijos klinikai, D. D. kūrybinėms dirbtuvėms bei jos butui, o patalpų sienos tiesiogiai ribojasi. D. D. akcentavo, kad ji čia gyvena ir kuria, yra garbingo amžiaus, kaip kūrybinė darbuotoja gauna minimalią pensiją. Anksčiau santykiai su klinika buvo geri, ji pati buvo jų klientė, kviesdavo į svečius. Visgi paskutinius penkerius metus (nuo 2021 metų) odontologijos klinikos vadovė, nesikreipdama į keturių aukštų gyvenamojo namo gyventojus, slaptai pradėjo montuoti naują įrangą ir kondicionierius, visiškai nepaisydama gyventojų poreikių. 2021 m. D. D. kreipėsi į klinikos darbuotojus dėl įrengtų kondicionierių (kurių atsirado net apie 20), norėdama sužinoti, ar jie įrengti legaliai, tačiau jai buvo pameluota, kad leidimai yra, nors realiai jų nebuvo. Dėl šios priežasties ji buvo priversta kreiptis į advokatę. Klinikos įrangos keliamas triukšmas ir vibracijos naktį bei dieną stipriai pakenkė jos bei kartu gyvenančios dukros sveikatai, o kiti pirmo aukšto gyventojai dėl to išsikraustė, pardavė ar išnuomojo savo butus. Šiuo metu greta esantys butai (Nr. 1 ir kitas šoninis butas) yra tušti arba neseniai parduoti. D. D. pažymėjo, kad klinika visiškai nepaiso teismo sprendimo, priimto 2024 m. pabaigoje. Nors klinika turėjo galimybę sprendimą apskųsti, to nepadarė, jis įsiteisėjo, o pati klinikos vadovė pripažino, kad sprendimas yra teisingas. Pagal šį sprendimą bendra naudojimo patalpa, pažymėta raide X (už kurią moka visi namo gyventojai), turėjo būti atlaisvinta nuo vėdinimo įrangos. Tačiau įranga iš bendrų patalpų nebuvo tinkamai iškraustyta – ji tiesiog buvo perkelta į odontologijos klinikos vidų, kur ir toliau kelia vibracijas, kenkiančias jos sveikatai. Be to, teismo sprendimas yra ignoruojamas statant naują sieną patalpoje X be jokių brėžinių ar leidimų, siekiant tiesiog užmaskuoti vykdomus neteisėtus veiksmus. D. D. kreipėsi į teismą prašydama užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas realiai – viskas iškraustyta iš patalpos X, pašalinta naujai pastatyta siena ir nepasilikta jokių vamzdžių ar ortakių bendro naudojimo erdvėje. Ji pabrėžė, kad po neva atlikto teismo sprendimo įvykdymo ji ir toliau jaučia vibracijas ir triukšmą, nes įranga tiesiog buvo perkelta už naujai pastatytos sienos į klinikos patalpas ir veikia be patvirtinto bei gyventojams pateikto vėdinimo projekto. Ji prieštarauja naujos sienos statybai patalpoje X, kuri yra bendro naudojimo patalpa, ir tam, kad statybos vykdomos be projekto bei be gyventojų sutikimo. Ji nurodė, kad jai svarbiausia ne vamzdžiai, o ramybė ir tai, kad bendro naudojimo patalpa X buvo užimta nelegaliai, o dabar užtverta nauja siena. Klinika turėjo 4–5 mėnesius laiko viską perkelti pagal brėžinius ir su leidimais, tačiau vietoj to tiesiog pastatė naują sieną, kurios neturi būti, kad ji galėtų laisvai prieiti ir matyti, jog bendro naudojimo patalpa nėra pasisavinta.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 6 d., metu išieškotojos D. D. atstovė advokatė Evelina Bakienė paaiškino, kad šioje byloje nagrinėjamas ne pirminis ieškinys, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu, o tik vienintelis aspektas – ar įsiteisėjęs teismo sprendimas yra įvykdytas, o jei įvykdytas – tai kada. Pirminio sprendimo aplinkybės šalims turi prejudicinę galią, negalima pakeisti sprendimo rezoliucinės dalies. Pagal teismo sprendimą, UAB „GRAŽŪS DANTYS“ buvo įpareigota per 90 kalendorinių dienų atlaisvinti bendro naudojimo patalpą X laiptinėje ir pašalinti iš jos vėdinimo įrangą, įrengtą nesilaikant 2007 m. projektinės dokumentacijos. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 8 d., o 90 dienų įvykdymo terminas suėjo 2025 m. kovo 8 d. Teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, ką patvirtina byloje esanti gausi vaizdinė medžiaga. 2025 m. kovo 10 d. fotofiksacijoje matyti, kad pagal 2007 m. projektą iš laiptinės sienos turėtų išeiti tik vienas ortakis, tačiau realybėje atsirado du ortakiai. Tai įrodo, kad pasirinktas vėdinimo įrangos pašalinimo būdas yra netinkamas, neatitinka projekto, o galingesnis vėdinimas kelia didesnį triukšmą. Tokia pati situacija su dviem ortakiais iš laiptinės ir dar trimis papildomais atvirais, neužsandarintais ortakiais bei kabančiais nesutvarkytais elektros laidais buvo užfiksuota ir 2025 m. balandžio 8 d. MB „Denginesa“ 2025 m. vasario 21 d. situacijos apraše nurodyta, kad ortakio D160 pašalinti negalima, todėl jis paliekamas ir įrengiamas papildomas ortakis (tai sutampa su nuotraukomis, kuriose matomi du ortakiai). Tačiau ta pati įmonė MB „Denginesa“ vėlesniame – 2025 m. kovo 12 d. – darbų apraše jau teigia, kad ortakis DN250 buvo pašalintas ir viskas įrengta pagal projektą (D200 ortakis), visiškai nutylėdama apie paliktą papildomą ortakių sistemą bei kabančius laidus. Kadangi skolininkė atsisakė koreguoti atliktus darbus pagal 2007 m. projektą, išieškotoja 2025 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas, įvertinęs balandžio 8 d. nuotraukas, nusprendė, kad sprendimas neįvykdytas, ir išdavė vykdomąjį raštą, kurio pagrindu balandžio pabaigoje antstolis pradėjo vykdomąją bylą. Po balandžio 8 d. jokių fiksacijų apie laidų sutvarkymą ar sienos atstatymą su vienu vamzdžiu byloje nėra. Vietoj to skolininkė tiesiog pastatė naują sieną, kuria užmaskavo vėdinimo įrangą, sukurdama tik sprendimo įvykdymo regimybę ir atimdama galimybę objektyviai įvertinti, kas yra už jos. Vykdomojoje byloje išieškotojos pasamdytas techninės priežiūros inžinierius R. Š. 2025 m. birželio 3 d. apžiūros akte konstatavo, kad dėl pastatytos sienos negalima įvertinti, ar įranga pašalinta. Maža to, pagal projektą siena (šachta) turėjo būti įrengta lygiagrečiai su laiptinės siena, tačiau atlikti matavimai parodė, kad siena užima žymiai didesnę bendro naudojimo patalpos dalį nei numatyta projekte. Atstumas nuo durų iki priešingos sienos turėjo būti 135 cm, o dabar patalpoje X yra likę tik 70 cm (t. y. užtverta pusė patalpos). Būtent skolininkė privalo įrodyti, kad sprendimą įvykdė visiškai. Skolininkė turėjo pateikti aiškią išpildomąją dokumentaciją bei vėdinimo projektą (pasą), iš kurio matytųsi realūs vamzdynai, tačiau byloje yra tik pavienės nuotraukos ir prieštaringi aprašai. Nors rekuperatorius (pats įrenginys) buvo iškeltas sausio mėnesį, o ortakiai pradėti tvarkyti kovo 10 d., teismo sprendimas iki galo nėra įvykdytas, todėl bauda po 30 Eur turi būti skaičiuojama iki visiško įvykdymo. Komentuodama antstolio Dariaus Blizniko 2025 m. gegužės 15 d. faktinių aplinkybių protokolą, advokatė nurodė, kad jame užfiksuota tik siena, o kas yra už jos – nematyti, todėl šis dokumentas nieko neįrodo. Teismas sprendime aiškiai nurodė pašalinti įrangą taip, kad ji atitiktų 2007 m. projektą. Tai reiškia, kad rekuperatorius ir visi ortakiai turi būti įrengti būtent taip, kaip nurodyta 2007 m. projekte, o patalpos atlaisvinimas apima tiek rekuperatoriaus, tiek ortakių pašalinimą. Skolininkė, pastatydama naują sieną, užėmė daugiau bendro naudojimo patalpų ploto, nei jai priklausytų, net jei šachta būtų įrengta pagal projektą. Išieškotoja iš principo nesutinka su pačios sienos statymu, tačiau net jei siena turėtų būti, šiandien ji pastatyta ne pagal projektą, nes užtverta pusė bendros patalpos (palikta tik 70 cm), kai pagal projektą turėjo būti užtverta tik viena trečioji dalis.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. balandžio 14 d., metu skolininkės UAB „GRAŽŪS DANTYS“ vadovė D. M. paaiškino, kad įsigyjant patalpas įmonė UAB „Statybų linija“ jas pardavė kaip odontologijos kliniką, tačiau patį planavimą atliko įmonė, kuri specializuojasi medicinos įstaigų (ligoninių, sanatorijų) projektavime. Planavimo metu buvo bendradarbiaujama su UAB „Statybų linija“, kuriai tuo metu priklausė didžioji dalis pastato patalpų. Tuometinių statytojų siūlymu buvo šiek tiek pakoreguota rekuperatoriaus montavimo vieta, nes pagal projektą jis turėjo būti šachtoje, tačiau netilpo. Gautu raštišku UAB „Statybų linija“ vadovo bei darbų vykdytojo leidimu buvo leista rekuperatoriaus dalį, kuri išsikišo į bendrąsias patalpas, izoliuoti lengva konstrukcija, padarant atveriamas dureles filtrų keitimui ir įrenginio aptarnavimui. Ši konstrukcija niekam netrukdė. D. M. pabrėžė, kad viskas galbūt būtų susiklostę kitaip, jei nebūtų sustojusios statybos ir neprasidėjusi UAB „Statybų linija“ restruktūrizacija, dėl kurios statybos stovėjo trejus metus, o klinika buvo priversta nuomotis kitas patalpas. Į patalpas pavyko įeiti po sunkaus laikotarpio, o iki 2021 metų nekilo jokių problemų – įranga nebuvo keičiama, o projektas, kuris buvo priduotas, išliko toks pat. Konfliktas prasidėjo 2021 metais, kai D. D. ir jos dukra pradėjo teigti, jog klinikos kondicionieriai kenkia šalia esančio japonų sodo augalams. Kadangi sodas yra įrengtas savivaldybės žemėje, klinika kaimynėms tiesiog pradėjo kliūti. Pradžioje jos skundėsi dėl kondicionierių išorinių blokų šalčio (nors išorinio bloko srautas nešaldo), vėliau – dėl triukšmo ir vibracijų. Visuomenės sveikatos centras triukšmo netikrino, kadangi klinikos patalpos ribojasi su kūrybinėmis dirbtuvėmis (negyvenamosiomis patalpomis), kurioms netaikomi gyvenamųjų patalpų normatyvai. Neradusios pažeidimų dėl triukšmo, kaimynės perėjo prie rekuperatoriaus vietos. D. M. pažymėjo, kad patalpa X atsirado tik atliekant pastato kadastrinius matavimus jį priduodant, o pirminiame projekte tokios patalpos išvis nebuvo numatyta. Nors klinika privalėjo užtikrinti griežtus higienos normatyvus ir gerą vėdinimą pacientams bei darbuotojams, jų veikla buvo nuolat trukdoma. Kliniką ištisai tikrino įvairios tarnybos, o kai jos pažeidimų nerasdavo, išieškotoja jas skųsdavo kaip korumpuotas bei paperkamas. Socialinėse platformose buvo rašomi baisūs atsiliepimai apie kliniką ir darbuotojus. Teismui nustačius, kad jokių sveikatos sužalojimų dėl įrangos veikimo nėra, klinikai buvo pasiūlytos dvi alternatyvos: organizuoti gyventojų balsavimą dėl rekuperatoriaus palikimo arba iškelti įrangą. Siekdama užbaigti šį alinantį procesą, klinika nusprendė nebeorganizuoti balsavimo ir gerokai prieš nustatytą terminą perkėlė rekuperatorių į savo vidines patalpas. Elektros instaliacija buvo užaklinta, o bendro naudojimo patalpoje nebeliko jokios įrangos, išskyrus ortakius (ventiliacijos vamzdžius), kurie yra bendroje šachtoje kartu su visų kitų namo gyventojų ir komercinių patalpų vamzdžiais. D. M. paminėjo incidentą su smilkalais, kai klinikoje pradėjo nuolat sklisti stiprus degėsių kvapas, dėl kurio tekdavo nutraukti darbą, paleisti pacientus, o darbuotojams skaudėdavo galvą. Elektrikams patvirtinus, jog elektros skydinėje gedimų nėra, buvo atlikta apžiūra iš lauko pusės ir nustatyta, kad smilkalai iš kūrybinių dirbtuvių balkono buvo padėti taip, jog eitų tiesiai į klinikos oro paėmimo ortakį. Kliniką nuolat kaltina vibracijomis naktį, tačiau ESO išrašai aiškiai įrodo, kad naktimis klinikoje veikia tik šaldytuvas, nes darbas baigiamas 19:00 val., o penktadieniais – dar anksčiau. Paklausta apie įrangos skirtumus tarp 2010 m. ir 2021 m. įrenginių, D. M. paaiškino, kad dabartinė įranga yra aukštesnio lygio, kokybiškesnė, sertifikuota, visiškai legali ir veikia žymiai tyliau nei senoji. Rekuperatorius yra galingas, tačiau naudojamas tik 10 procentų jo pajėgumo tam, kad būtų užtikrintas tyliausias darbas ir geriausia oro filtracija. Visa ventiliacijos sistema išliko lygiai tokia pati, o rekuperatoriaus vieta buvo tik nežymiai pakeista, todėl vėliau bus atliktas tik nedidelis paso pataisymas. Visi rekuperacijos vamzdžiai eina pagal senąjį projektą.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. balandžio 14 d., metu skolininkės UAB „GRAŽŪS DANTYS“ atstovė advokatė Džiolana Tarvainytė paaiškino, kad šioje byloje sprendžiamas išskirtinai tik teismo sprendimo rezoliucinės dalies įvykdymo klausimas, t. y. ar UAB „GRAŽŪS DANTYS“ atlaisvino bendro naudojimo patalpą X, pašalindama iš jos ne pagal projektą įrengtą vėdinimo įrangą. Visi kiti kaltinimai dėl žalos sveikatai, triukšmo ar neva netinkamos įrangos yra atmesti įsiteisėjusiu ankstesniu teismo sprendimu ir neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Sprendimas buvo pilnai įvykdytas 2024 m. gruodžio 17 d. Pagal 2007 m. projektą vėdinimo įranga ir ortakiai turėjo būti šachtos ribose. Tačiau priduodant pastatą paaiškėjo, kad klinikai (kuri patalpas pirko būtent odontologinei veiklai) licencijai gauti neužteks esamo vėdinimo galingumo, o galingesnis rekuperatorius netilpo į numatytą šachtą. Todėl statytojas UAB „Statybų linija“ davė oficialų sutikimą panaudoti bendrųjų patalpų kampą, įrengti didesnį rekuperatorių ir jį atitverti gipso kartono pertvara (taip suformuojant patalpą X). Tai nebuvo joks savavališkas užgrobimas. Klinika nusprendė neskųsti teismo sprendimo ir rekuperatorių iškėlė iškart po sprendimo įsiteisėjimo gruodžio mėnesį, nors turėjo 90 dienų terminą. Įrangos pašalinimo faktas buvo oficialiai užfiksuotas antstolio A. Naujokaičio. Siekdama išvengti bet kokių pretenzijų, klinika el. paštu siuntė nuotraukas išieškotojai bei jos advokatei ir oficialiai kvietė atvykti bei gyvai apžiūrėti tuščią patalpą, tačiau išieškotoja tiesiog piktnaudžiauja procesu. Pažymėjo, kad ortakiai nėra įranga – teismo sprendimas įpareigojo pašalinti būtent vėdinimo įrangą (patį rekuperatorių), o ne ortakius. Ortakiai yra tik sistemos dalis, o klinika turi tokią pačią teisę kaip ir visi kiti savininkai turėti išvestus ortakius bendroje šachtoje. Du ortakiai nepažeidžia projekto – technika tobulėja, šachtose visada yra daug vamzdžių. Buvo atstatytas projekte numatytas 200 mm vamzdis, o kita esama jungtis palikta saugumo sumetimais. Laidų ir plytų grėsmė yra išgalvota – jokie tikrinimai jokios grėsmės nenustatė, o šie priekaištai yra visiškai nesusiję su teismo sprendimo vykdymu. Pagal 2007 m. projektą laiptinėje esantys ortakiai privalo būti užtverti pertvara. Jei klinika būtų palikusi ortakius atvirus, tai būtų buvęs projekto pažeidimas. Sienelė buvo įrengta ir todėl, kad po incidento su smilkalais reikėjo apsaugoti klinikos bei bendrą namo turtą nuo tyčinio kenkimo. Pasikonsultavus su projekto vadovais paaiškėjo, kad siena turėtų būti mūrinė, tačiau ji buvo įrengta iš lengvo gipso kartono tik tam, kad šio teismo proceso metu būtų galima lengvai ją atidaryti ir visiems (antstoliui, ekspertams) parodyti, jog už jos įrangos nebėra. Išieškotoja netiki jokiomis institucijomis – pavyzdžiui, priešgaisrinė tarnyba atliko patikrinimą ir nerado jokių pažeidimų, tačiau D. D. jų sprendimą iškart apskundė. Kadangi išieškotoja piktybiškai inicijuoja naujus ginčus, išeinančius už teismo sprendimo ribų, advokatė prašė atmesti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo ir visas klinikos patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš išieškotojos D. D..

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. balandžio 14 d., metu liudytoju apklaustas G. M. paaiškino, kad specialybę jis yra statybos inžinierius, ypatingo statinio projekto dalies vadovas. 2007 metais jis dirbo UAB „Vilniaus architektūros studija“ ir buvo atsakingas už šio konkretaus daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcinės dalies projektavimą (laikantįjį karkasą). Kliniką atstovaujantis asmuo jo kontaktus gavo iš statybos įmonės ir pirmą kartą pakvietė konsultacijai 2024 m. pabaigoje. G. M. paaiškino, kad pagal 2007 m. projektą ortakiai laiptinėje jokiu būdu negali likti atviri. Inžinerinė šachtos ertmė, kuria eina ortakiai, privalo būti visiškai užtaisyta pertvara saugumo sumetimais, kad niekas negalėtų prieiti ar kažko įkišti. Paliekamos tik revizinės durelės aptarnavimui. Todėl įrengta gipso kartono pertvara atitinka projekto esmę. Pertvarai atskiro projekto nereikia, nes ji jau yra numatyta bendrame 2007 m. projekte, o durys (patalpos X) ir šachtos pertvara yra du visiškai skirtingi dalykai. Liudytojas patvirtino, kad ortakiai nėra įranga – įranga yra aktyvūs prietaisai, veikiantys su elektros šaltiniu, o ortakiai yra tik vėdinimo sistemos dalys. Apie ortakių vaizdavimą projekte ir dviejų vamzdžių buvimą šachtoje G. M. paaiškino, kad projekto brėžinyje horizontalioje vietoje esantis vienas brūkšnys (linija) yra tiesiog schematiškas vaizdavimas. Kadangi brėžinys yra 2D formatu (vaizdas iš viršaus), du vamzdžiai, einantys vienas po kitu (vertikaliai), plane visada bus pavaizduoti tik viena linija. Rekuperatoriui veikti visada reikalingi du vamzdžiai – oro paėmimas ir išmetimas, todėl du horizontalūs vamzdžiai šioje vietoje yra visiškai natūralus dalykas ir tai nepažeidžia projekto. Tai yra tik vaizdavimo klausimas. Vamzdžių skaičius šachtoje priklauso nuo naudojamo įrenginio specifikacijos – ten gali būti ir 2, ir 3, ir 4 vamzdžiai, jei tik leidžia šachtos erdvė. Vamzdžių skersmuo gali nežymiai skirtis priklausomai nuo įrenginio; mažesnius vamzdžius įrengti galima, tačiau didesnių nei numatyta projekte įrengti nereikėtų. Liudytojas patikslino savo apsilankymų datas: vietoje jis fiziškai lankėsi tik 2024 m. lapkričio 18 d. (kai buvo konsultuojamasi dėl rekuperatoriaus iškėlimo konstrukcinės galimybės – nešančiosios sienos kirtimo). Vėliau, 2025 m. liepos 1 d., jis konsultavo tik nuotoliniu būdu, kai jam buvo atsiųsta nuotraukų medžiaga su jau atliktais darbais.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. balandžio 14 d., metu liudytoju apklaustas K. K. paaiškino, kad yra UAB „Denginesa“ vadovas ir darbų vykdymo prižiūrėtojas, su klinika jį sieja tik rangos santykiai. K. K. turi aukštąjį išsilavinimą ir statybos sektoriaus vystymo agentūros išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas (vėdinimo, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas). K. K. nurodė, kad jo įmonė vėdinimo sistemą tvarkė 2025 metų pradžioje. Iš pradžių klinika kreipėsi dėl kaimynų skundų (triukšmo, vibracijų, kvapų). Atlikę apžiūrą, jokių vibracijų ar triukšmo iš rekuperatoriaus jie nenustatė, tik patobulino oro paėmimo vamzdį dėl nusiskundimų kvapais. Vėliau, gavus teismo sprendimą pašalinti įrangą iš šachtos, jo įmonė išmontavo techninėje šachtoje buvusį virtuvės garų ištraukimo ventiliatorių (pats rekuperatorius jau buvo pašalintas kitos įmonės anksčiau). Taip pat jie atstatė 200 mm skersmens rekuperatoriaus oro šalinimo vamzdį tiksliai pagal pateiktą projekto planą. Dėl išieškotojos ginčijamo antrojo (160 mm skersmens) vamzdžio pajungimo trišakiu K. K. paaiškino šio techninio sprendimo būtinybę: pašalinus virtuvės garų ištraukimo ventiliatorių, būtų likęs atviras 160 mm skersmens vamzdis, kurio viršutinis galas išeina tiesiai ant pastato stogo, o apatinis – į uždarą šachtą. Jei šis vamzdis būtų tiesiog užaklintas (uždėta aklė), jame dėl temperatūrų skirtumo neišvengiamai kauptųsi kondensatas, kuris bėgtų į šachtą, pūdytų cinkuotą ortakį, drėkintų sienas, o gaisro atveju tai būtų nekontroliuojama atvira anga ugnies plitimui. Visiškai išmontuoti (ištraukti) šio 160 mm vamzdžio buvo neįmanoma, nes pastato statybos metu ortakiai šachtoje buvo sumontuoti pirma, o tik po to apmūryti plytomis nuo pirmo aukšto iki stogo. Todėl buvo priimtas vienintelis techniškai saugus sprendimas – šį 160 mm vamzdį trišakiu sujungti su veikiančiu rekuperatoriaus oro šalinimo vamzdžiu (200 mm), kad nuolat judantis šiltas oras išpūstų bet kokią drėgmę. Naujų vamzdžių įmonė nevedė, tik sujungė esamus. Dėl dviejų raštų (vasario 21 d. ir kovo 12 d.) skirtumo liudytojas paaiškino, kad raštai yra visiškai nuoseklūs: vasario 21 d. raštas buvo tik pirminis situacijos įvertinimo aktas (su aprašymu, ką rado ir ką planuoja daryti), o kovo 12 d. raštas – jau atliktų darbų aprašas, kurio reikėjo namo administratoriui informuoti. Jis dar kartą pabrėžė, kad ortakiai nėra vėdinimo įranga, o tik sistemos dalis; įranga yra aktyvūs prietaisai, keičiantys oro savybes. K. K. suabejojo R. Š. kompetencija vertinti šį ginčą, liudytojas nurodė, kad R. Š. neturi jokios kvalifikacijos vėdinimo bei kondicionavimo srityse (jo sritis yra gaisrinis vandentiekis, nuotekų šalinimas ir šildymas), todėl jis negali kompetentingai vertinti vėdinimo sistemų. Be to, R. Š. savo akte techninę šachtą klaidingai vadina „patalpa“ ir remiasi kadastriniais matavimais, nors kadastriniai matavimai inžinerinių šachtų niekada nematuoja (jos planuose tiesiog žymimos X ženklu). K. K. įmonė jokių pertvarų nestatė, o iš vėdinimo pusės pertvara sistemos veikimui nėra reikalinga.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. balandžio 14 d., metu liudytoju apklaustas R. Š. paaiškino, kad nurodė esantis laisvai samdomas statybos inžinierius, vykdantis techninę priežiūrą, turintis savo įmonę. Jį pasisamdė išieškotoja D. D., kad įvertintų patalpos X būklę. Vietoje jis lankėsi du kartus: pirmą kartą 2025 m. (tikriausiai birželio 3 d.), antrą kartą – šiais metais, dalyvaujant antstoliui atliekant fotofiksaciją. Pirmosios apžiūros metu pastebėjo, jog patalpoje X yra įrengta papildoma gipso kartono pertvara, kurios nesimato kadastrinio plano brėžiniuose. Antrojo apsilankymo metu (dalyvaujant antstoliui) prižiūrinčios įmonės atstovai demontavo vieną gipso kartono sluoksnį, kad būtų galima įvertinti, ar vėdinimo įranga tikrai pašalinta. Rekuperatoriaus prietaiso ten nebebuvo. Tačiau atidengus pertvarą pasimatė vėdinimo šachta, kurios originalus plytų mūras buvo išardytas (iškaltas), kad būtų pravesti du vamzdžiai. Šachtoje buvo rastos penkios angos (dalis atvirų, dalis užsandarintų) ir vamzdis, kuris įsišakoja į du vamzdžius, kylančius į viršų. Liudytojas nurodė šiuos esminius neatitikimus 2007 m. projektui: 2007 m. projekte numatytas tik vienas vamzdis, o faktiškai pravesti du; vienas iš vamzdžių yra originalus (su šilumos izoliacija), o papildomas vamzdis paliktas tik kaip plikas skardos profilis, prie kurio galo prijungtas lankstus vamzdis, ko pirminėje dokumentacijoje nėra; šachtų sienos privalo būti iš nedegių medžiagų (mūro/gelžbetonio), o gipso kartono pertvara su mediniu karkasu neatitinka šių reikalavimų, be to, visos šachtos angos privalo būti aklinai užsandarintos priešgaisrinėmis medžiagomis, kad ugnis neplistų į gretimas patalpas, o šiuo metu šachtoje paliktos atviros skylės. R. Š. nesutiko su teiginiu, kad ortakiai nėra įranga. Jo nuomone, įrenginys yra tik pats prietaisas (agregatas), o įranga yra visas kompleksas, kurį sudaro įrenginys kartu su pajungimo vamzdžiais bei izoliacija, todėl vėdinimo įranga iki galo nėra pašalinta. R. Š. nurodė, kad pagal kadastrinius matavimus atstumas nuo durų iki šachtos galo (gretimos patalpos sienos) turėjo būti 135 cm. Faktiškai pamatavus atstumą iki naujai pastatytos gipso kartono sienos, paaiškėjo, kad yra likę tik apie 70 cm. Tai reiškia, kad naujoji pertvara yra pastatyta ne pagal projektą ir užima dvigubai daugiau bendro naudojimo patalpos ploto nei numatyta (užtverta apie pusė patalpos).

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. rugpjūčio 4 d., metu baigiamųjų kalbų metu antstolio atstovė V. S. prašė teismo, įvertinus visą byloje surinktą medžiagą, specialistų išvadas bei paaiškinimus, priimti sprendimą ir rezoliucinėje dalyje labai aiškiai suformuluoti pasekmes. Jeigu teismas nustatys, kad sprendimas buvo įvykdytas tinkamai, ir atsisakys tenkinti antstolio teikimą dėl baudos, antstolis vykdomąją bylą tiesiog užbaigs. Jeigu teismas nuspręs, kad sprendimas buvo įvykdytas ne laiku, antstolio atstovė prašė sprendime konkrečiai nurodyti tikslią datą, kada teismo sprendimas buvo įvykdytas pilna apimtimi. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, ji prašė labai aiškiai suformuluoti, ką skolininkė (UAB „GRAŽŪS DANTYS“) dar privalo atlikti, kadangi neįvykdymo atveju baudos išieškojimui turės būti užvesta nauja, atskira vykdomoji byla.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. rugpjūčio 4 d., metu baigiamųjų kalbų metu išieškotoja D. D. akcentavo, kad jos kūrybinės dirbtuvės, kuriose ji kuria ir dirba jau 26 metus, betarpiškai ribojasi su odontologijos klinika. Pirmus dešimt metų name buvo visiškai tylu ir ramu, nes sistemos atitiko pirminius reikalavimus, tačiau nuo 2021 metų, kai buvo sumontuota nauja galinga įranga, visa namo sistema buvo visiškai išbalansuota, o kaimynystė destabilizuota. Teismo sprendimas yra akivaizdžiai ignoruojamas – iš bendro naudojimo patalpos X buvo pašalintas tik pats rekuperatoriaus agregatas, tačiau likusi įranga bei ortakiai nebuvo iškraustyti. Vietoj visiško atlaisvinimo, klinika pastatė naują gipso kartono sieną be jokių leidimų ar brėžinių, siekdama tiesiog užmaskuoti neįvykdytus darbus.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. rugpjūčio 4 d., metu baigiamųjų kalbų metu išieškotojos atstovė advokatė Evelina Bakienė nurodė, kad išieškotojos vienintelis tikslas yra pasiekti realų teisingumą ir užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas pilna apimtimi. Šio ginčo esmė – ar sprendimo įvykdymui pakako iškelti tik patį rekuperatoriaus įrenginį (agregatą), ar privalėjo būti pašalinta ir kita ne pagal 2007 m. projektą bendro naudojimo patalpoje X įrengta vėdinimo įranga, konkrečiai – ortakiai. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. įsiteisėjusį sprendimą, skolininkė privalėjo iki 2025 m. kovo 7 d. atlaisvinti bendro naudojimo patalpą X laiptinėje ir pašalinti iš jos ne pagal projektinę dokumentaciją įrengtą vėdinimo įrangą. Jeigu teismas būtų turėjęs omenyje tik patį rekuperatoriaus aparatą, ieškinio reikalavimuose ir sprendimo rezoliucinėje dalyje būtų nurodyta pašalinti konkretų daiktą, o ne bendrą „vėdinimo įrangą“. Iki nustatyto kovo 7 d. termino skolininkė pašalino tik rekuperatoriaus dėžę, tačiau paliko ne pagal projektą įrengtus ortakius, kabančius elektros laidus bei neužsandarintas šachtos skyles. Dėl šios priežasties išieškotoja, remdamasi balandžio 8 d. užfiksuotomis nuotraukomis, 2025 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas, išnagrinėjęs šį motyvuotą prašymą ir matydamas, kad rekuperatorius jau iškeltas, bet ortakiai bei laidai likę, balandžio 29 d. išdavė vykdomąjį raštą. Tai reiškia, kad pats sprendimą priėmęs teismas jau konstatavo, jog sprendimas iki tos dienos nebuvo pilnai įvykdytas, ir šio fakto kvestionuoti vykdymo procese nebegalima. Skolininkė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, tačiau to nepadarė ir pasirinko tiesiog vienašališkai interpretuoti teismo valią. D. Kalibato 2026 m. gegužės 18 d. vertinimo akte aiškiai nurodyta, kad „įranga“ yra platesnė sąvoka nei „įrenginys“ (agregatas) ir ji apima visą sistemą – įskaitant ortakius bei pajungimus. Šį aiškinimą patvirtina ir dabartinis lietuvių kalbos žodynas bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Be to, pati skolininkė 2025 m. balandžio 8 d. prašyme administratoriui „SANTJANA“ ortakius tiesiogiai įvardijo kaip „savo vėdinimo sistemos ortakius“. Skolininkė, užuot pašalinusi ortakius, bendro naudojimo patalpoje X savavališkai pastatė gipso kartono sieną, kuria užėmė didžiąją dalį bendrojo ploto (atstumas nuo durų iki sienos vietoje numatytų 135 cm sumažėjo iki 70 cm), taip tiesiog užmaskuodama neįvykdytus darbus. 2026 m. sausio 29 d. antstoliui atidarius dalį sienos, buvo nustatyta, kad techninėje šachtoje tebėra du ne pagal projektą įrengti skirtingo skersmens ortakiai (250 mm ir 160 mm) bei paliktos atviros angos. Rangovas UAB „Denginesa“ 2025 m. vasario 21 d. rašte pats pripažino palikęs 160 mm ortakių sistemą, o vietoje jos pasiūlė įrengti didesnio galingumo 250 mm ortakius, nors 2007 m. projekte leistinas ortakių skersmuo yra tik 200 mm. Projektuotojas G. M. teisme patvirtino, kad didesnio skersmens ortakiams įrengti būtinas naujas projektas ir bendraturčių sutikimas, tačiau klinika jų neturi. Sienelė buvo pastatyta tam, kad būtų nuslėptas faktas, jog pagrindinis pajungimo ortakis išliko 250 mm diametro. Prašė atmesti skolininkės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų kaip neprotingai didelį ir nepagrįstą (įtrauktos nesusijusios vykdomosios bylos išlaidos, brangus antstolio konstatavimas), tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo (po 30 EUR už dieną) ir priteisti išieškotojos naudai visas patirtas išlaidas.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. rugpjūčio 4 d., metu baigiamųjų kalbų metu suinteresuoto asmens UAB „GRAŽŪS DANTYS“ atstovė D. M. pabrėžė, kad ji yra sąžininga klinikos vadovė, kuri savo darbą atlieka visiškai legaliai, moka didelius mokesčius valstybei ir griežtai laikosi visų higienos normatyvų bei įstatymų. Ji pažymėjo, kad klinika nusprendė nebeorganizuoti gyventojų balsavimo dėl rekuperatoriaus palikimo senojoje vietoje (nors administratorius „SANTJANA“ siūlė tokią galimybę), o tiesiog geranoriškai ir laiku jį perkėlė į savo vidines patalpas, kuo toliau nuo kaimynių sienų, kad užsitikrintų ramybę. Apie atliktus darbus ir rekuperatoriaus perkėlimą jai bei pačiai D. D. buvo skambinta bei siųsti elektroniniai laiškai su kvietimu atvykti ir gyvai viską apžiūrėti, tačiau jokio atsakymo klinika negavo. D. M. teigė esanti nuolat šmeižiama socialinėse platformose. Incidentas su smilkalais buvo realus – jos darbuotojai duso, vėmė, patyrė migrenos priepuolius, kol galiausiai buvo nufilmuota, kaip išieškotojos dukra dėliojo smilkalus tiesiai prie klinikos oro paėmimo ortakio, o atvykusiai policijai melavo, kol jai nebuvo parodytas vaizdo įrašas. Vadovė paaiškino, kad patalpos X siena (gipso kartono pertvara) buvo pastatyta laikinai tik todėl, kad ortakiai pagal projektą privalo būti užtverti, o namo administratorius bei išieškotoja reikalavo laikyti patalpos X duris neužrakintas. Kadangi ortakius palikti atvirus bendro naudojimo patalpoje yra nesaugu ir neleistina, lengva pertvara buvo vienintelis būdas apsaugoti vėdinimo sistemą bei bendrą turtą. Ortakiai yra bendroje namo šachtoje, kurioje klinika turi lygiai tokią pačią teisę turėti išvedamus vamzdžius kaip ir kiti gyventojai. Tie ortakiai yra visiškai izoliuoti, toli nuo kaimynės miegamųjų ir niekam nekenkia.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. rugpjūčio 4 d., metu baigiamųjų kalbų metu suinteresuoto asmens UAB „GRAŽŪS DANTYS“ atstovė advokatė Džiolana Tarvainytė pabrėžė, kad nėra jokios normos, pagal kurią teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, patvirtintų sprendimo neįvykdymo faktą – vykdomasis raštas išduodamas formaliai, tik patvirtinant sprendimo vykdytinumą, o realų įvykdymo faktą vertina antstolis bei teismas šioje konkrečioje byloje. Sprendimo rezoliucinė dalis nurodo atlaisvinti patalpą X, pašalinant iš jos ne pagal 2007 m. projektą įrengtą vėdinimo įrangą. Šis reikalavimas buvo pilnai įvykdytas jau 2024 m. gruodžio 17 d., ką patvirtina 2025 m. balandžio 8 d. faktinių aplinkybių nustatymo aktas. Apžiūroje dalyvavusi išieškotojos dukra pati matė, kad rekuperatoriaus patalpoje nebėra, nors dokumentą pasirašyti atsisakė. Vėliau išieškotoja ir jos advokatė buvo oficialiai kviečiamos el. laiškais atvykti apžiūrėti situaciją, tačiau į kvietimus visiškai nereagavo ir tiesiog piktnaudžiaudamos procesu kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Jokia gipso kartono pertvara pradinio teismo sprendimo priėmimo metu neegzistavo, todėl ji negali būti šio vykdymo proceso nagrinėjimo dalykas. Sienelė buvo pastatyta laikinai, nes atviri ortakiai negali būti palikti laiptinėje, o po incidento su smilkalais reikėjo apsaugoti oro paėmimo angas. Advokatė pažymėjo, kad jokie atlikti patikrinimai triukšmo normų viršijimo nenustatė, o rekuperatorius buvo iškeltas būtent dėl to, kad pats įrenginys netilpo į šachtą, o ne dėl triukšmo. Šachta pagal projektą yra skirta ortakiams, o klinika turi teisę į vėdinimo sistemą. Byloje apklaustas projektuotojas G. M. patvirtino, kad schemoje viena linija pavaizduotas ortakis 2D brėžinyje gali reikšti kelis vertikaliai vienas po kitu išdėstytus vamzdžius, o papildomi ortakiai bendroje šachtoje nepažeidžia projekto. Taip pat 2025 m. kovo 12 d. MB „Denginesa“ atliktų darbų aprašas įrodo, kad ne pagal projektą sumontuotas 250 mm ortakis buvo pilnai pašalintas, o šachta užsandarinta A1 degumo klasės medžiagomis, atstatant projekte numatytą 200 mm oro šalinimo ortakį. Likęs 160 mm ortakis buvo pajungtas trišakiu prie veikiančios sistemos tik tam, kad jame nesikauptų kondensatas, kuris bėgtų į šachtą ir pūdytų konstrukcijas, o tai visiškai nepažeidžia projekto. Ji pabrėžė, kad eksperto D. Kalibato vertinimas, jog ortakis yra „įranga“, prieštarauja abiejų teisme apklaustų specialistų (G. M. ir K. K.) nuomonei, kad ortakiai yra tik sistemos dalys, o įranga yra aktyvūs prietaisai, keičiantys oro savybes. Be to, techninės priežiūros inžinieriaus R. Š. aktas yra niekinis, nes jis neturi jokios kvalifikacijos vėdinimo srityje ir vertino kadastrinius matavimus, nors kadastro planuose inžinerinės šachtos nėra matuojamos. Kadangi išieškotoja piktybiškai atsisakė pripažinti įvykdymą, klinika buvo priversta samdyti antstolius faktinėms aplinkybėms fiksuoti, todėl visos klinikos patirtos išlaidos yra būtinos ir turi būti priteistos iš išieškotojos, o antstolio teikimas – atmestas.

CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolio Sauliaus Mulevičiaus kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1316-868/2024 dėl įpareigojimo skolininkę UAB ,,GRAŽŪS DANTYS“ atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. per 90 kalendoriniu dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpą X, esančią pastato T. Kosciuškos g. 26, Vilniuje, laiptinės 1 aukšte šalia atsakovės UAB „GRAŽŪS DANTYS“ patalpų, unikalus Nr. 4400-1762-5471:3312, pašalinant iš jos atsakovės UAB „GRAŽŪS DANTYS“ ne pagal daugiabučio projektinę dokumentaciją (UAB „Pastatas“ parengtą 2007 m. pirmo aukšto planą šaldymas-vėdinimas-vėsinimas Nr. (2006-32)-TP-SA-02) įrengtą vėdinimo įrangą. Išieškotoja su prašymu kreipėsi į antstolį, prašymo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0170/25/00893. Atsižvelgiant į tai, antstolis vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, vykdomojoje byloje Nr. 0170/25/00893, 2025 m. liepos 16 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-170-9907 ir kreipėsi į teismą su prašymu išieškoti paskirtą 30 Eur baudą už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo dieną nuo 2025 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ją sumokant išieškotojos D. D. naudai.

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (nauja redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) 47 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1316-868/2024 atsakovė (skolininkė) UAB „GRAŽŪS DANTYS“ buvo įpareigota: per 90 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpą X, esančią pastato, adresu T. Kosciuškos g. 26, Vilniuje, laiptinės 1 aukšte šalia atsakovės UAB „GRAŽŪS DANTYS“ patalpų, unikalus Nr. 4400-1762-5471:3312, pašalinant iš jos atsakovės UAB „GRAŽŪS DANTYS“ ne pagal Daugiabučio projektinę dokumentaciją (UAB „Pastatas“ parengtą 2007 m. pirmo aukšto planą Šaldymas-vėdinimas-vėsinimas Nr.(2006-32)-TP-SA-02) įrengtą vėdinimo įrangą; atsakovei nevykdant teismo įpareigojimo per nustatytą terminą atlikti šiuos veiksmus, paskirta po 30 Eur bauda už kiekvieną dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ją sumokant ieškovei D. D.. Taigi skolininkė įpareigota per 90 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpą X, pašalinant iš jos ne pagal daugiabučio gyvenamojo namo projektinę dokumentaciją įrengtą vėdinimo įrangą ir sutvarkant šią sistemą taip, kad ji atitiktų 2007 m. projektą. Teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo, įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 6 d. Kadangi skolininkė iki nustatyto termino pabaigos (2025 m. kovo 7 d.) sprendimo neįvykdė, teismas 2025 m. balandžio 29 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurio pagrindu antstolis Saulius Mulevičius pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0170/25/00893. Byloje esantys duomenys (UAB „Vertkada“ kadastriniai matavimai ir fotofiksacija) patvirtina, kad skolininkė patalpoje X sumontavo naują gipso kartono pertvarą, kuria užtvėrė ir pasiliko savo reikmėms dalį bendrojo naudojimo erdvės – praėjimo plotis nuo durų iki sienos buvo sumažintas (nuo buvusių 135 cm iki 70 cm). Remiantis 2025 m. kovo 10 d. bei balandžio 8 d. fotofiksacijomis, techninės priežiūros vadovo R. Š. 2025 m. birželio 3 d. apžiūros aktu bei 2026 m. sausio 29 d. antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo protokolu, vėdinimo šachtoje buvo palikti bei papildomai įrengti ne projektiniai ortakiai (vienas d250 ir vienas d160 skersmens), nesandarios atviros angos ir izoliacija nepadengti elektros kabeliai. 2007 m. pirmo aukšto vėdinimo projekte numatyta tik viena d200 skersmens ortakio sistema. Skolininkė iš bendros patalpos iškėlė tik rekuperatoriaus vėdinimo agregato dėžę (ją perkėlė į savo klinikos patalpas), tačiau paliko visus su ja susijusius neprojektinius vamzdynus, ortakius bei naujai pastatytą sieną.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad skolininkė UAB „GRAŽŪS DANTYS“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. e2-1316-868/2024 pilna apimtimi ir tinkamai neįvykdė. Nors skolininkė teigia, kad perkeldama rekuperatoriaus agregatą į klinikos vidų sprendimą įvykdė, ši jos pozicija yra nepagrįsta. Teismas pirminiu sprendimu įpareigojo ne tiesiog pašalinti konkretų prietaisą, o „atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpą X <...>, pašalinant iš jos <...> ne pagal daugiabučio projektinę dokumentaciją įrengtą vėdinimo įrangą“. Teismų praktikoje ir techniniame kontekste vėdinimo įranga yra suprantama kaip vientisas inžinerinis kompleksas, kurį sudaro ne tik pats agregatas, bet ir jo funkcionavimą užtikrinantys ortakiai bei pajungimo sistemos. Kaip matyti iš byloje esančių 2025 m. kovo 10 d. bei balandžio 8 d. fotofiksacijų, techninės priežiūros vadovo R. Š. 2025 m. birželio 3 d. apžiūros akto bei 2026 m. sausio 29 d. antstolio fiksavimo duomenų, bendro naudojimo patalpoje esančioje šachtoje buvo palikti ir papildomai sumontuoti neprojektiniai du ortakiai (d250 ir d160 skersmens), atviros angos bei nesutvarkyti elektros laidai, kas tiesiogiai pažeidžia 2007 m. pirmo aukšto vėdinimo projektą, leidžiantį tik vieną d200 ortakių sistemą.

Vertindamas skolininkės argumentus bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų G. M. ir K. K. parodymus apie vėdinimo sistemos demontavimo techninį sudėtingumą, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas tiksliai taip, kaip nustatyta jo rezoliucinėje dalyje (CPK 18 straipsnis). Teismas įvertina liudytojų nurodytas aplinkybes, kad ortakio d160 demontavimas pareikalautų papildomų statybinių darbų, tačiau pabrėžia, jog statybinis ar techninis darbų sudėtingumas savaime neprilygsta objektyviam sprendimo neįvykdomumui. Skolininkė, būdama verslo subjektas ir vykdydama statybos/rekonstrukcijos darbus, privalėjo numatyti savo veiksmų padarinius. Jei skolininkė manė, kad teismo sprendimo įvykdymas būtinai pareikalaus kito įvykdymo būdo ar tvarkos, ji turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnis), tačiau to nepadarė. Todėl liudytojų parodymai apie darbų atlikimo nepatogumą ar kaštus neatleidžia skolininkės nuo pareigos įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o išieškotojos pasamdyto specialisto R. Š. aktas patvirtina faktinę aplinkybę – sprendime nurodyti objektai iš esmės nepašalinti. Nors skolininkė teigia, kad išieškotojos pasamdytas specialistas R. Š. neturi specialios vėdinimo sistemų kategorijos kvalifikacijos, teismas šį argumentą atmeta kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. yra atestuotas statybos inžinierius (statybos techninės priežiūros vadovas / statybos vadovas). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 ir 12 straipsnius, kvalifikuotas statybos inžinierius turi įstatymo suteiktą kompetenciją vertinti statinio sprendinius, jo inžinerines sistemas bei fiksuoti statybos darbų ir konstrukcijų faktinę būklę. Nagrinėjamu atveju teismui nekilo būtinybė atlikti sudėtingus vėdinimo efektyvumo ar oro srautų matavimus (kuriems reikėtų išskirtinės siauros specializacijos vėdinimo inžinieriaus licencijos). Ginčo objektas – faktinis atitinkamų fizinių objektų (d160 ortakio, trišakio, gipso kartono pertvaros, elektros laidų) buvimas arba pašalinimas iš bendrojo naudojimo šachtos ir laiptinės. Teismo vertinimu, tokių vizualiai ir fiziškai matomų statybinių faktų fiksavimui atestuoto statybos inžinieriaus kvalifikacijos pakanka. Be to, pati skolininkė ir jos kviestas liudytojas K. K. teismo posėdyje neginčijo pačio fakto, jog ortakis d160 bei gipso kartono siena fiziškai tebėra statinyje. Todėl R. Š. pateiktas patikrinimo aktas ir nuotraukos objektyviai atspindi tikrovę ir vertintinas kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis, kad teismo sprendime nurodyti objektai iki galo nėra demontuoti.

Teismas atmeta kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstą skolininkės argumentą, kad teismo sprendimo reikalavimas „pašalinti vėdinimo įrangą“ apima tik patį rekuperatoriaus agregatą, o įmūrytas d160 ortakis ir trišakis yra atskira statinio inžinerinė sistema, todėl neprivalo būti šalinami. Pažymėtina, kad byloje pateiktoje D. Kalibato 2026 m. gegužės 18 d. vertinimo akte aiškiai nurodyta, kad „įranga“ yra platesnė sąvoka nei „įrenginys“ (agregatas) ir ji apima visą sistemą – įskaitant ortakius bei pajungimus. Be to, teismo įsitikinimu, sisteminis bei norminis teisės aktų aiškinimas reikalauja vėdinimo įrangą vertinti kaip vientisą funkcinį inžinerinį kompleksą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiant statinio inžinerines sistemas nustatyta, kad jas sudaro įrenginių, vamzdynų, ortakių ir kitų elementų visuma. Šią nuostatą detalizuoja ir Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, kuriame vėdinimas reguliuojamas per tarpusavyje susijusių elementų (įrenginių, ortakių, trišakių, sklendžių) visumą. Pagal šį norminį reguliavimą ortakiai nėra savarankiškas, nuo įrangos atskirtas statinio elementas – jie atlieka tiesioginę vėdinimo įrenginio pajungimo bei oro transportavimo funkciją, o ginčo ortakis d160 ir trišakis buvo įrengti specialiai tam, kad užtikrintų skolininkės sumontuoto rekuperatoriaus funkcionavimą naudojantis bendrojo naudojimo šachta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 straipsnį, priklausiniais laikomi savarankiški, pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Nagrinėjamu atveju vėdinimo ortakis d160 ir trišakis yra antraeiliai daiktai (priklausiniai), įrengti išimtinai tam, kad patarnautų pagrindiniam daiktui – vėdinimo agregatui (rekuperatoriui). Pagal bendrąją teisės taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo sprendime nustatytas įpareigojimas pašalinti neteisėtai įrengtą vėdinimo įrangą teisiškai apima pareigą pašalinti ir visus jai patarnauti įrengtus priklausinius (ortakius, trišakius, pajungimo įvadus), kadangi priešingu atveju pažeidimas – neteisėtas bendrojo naudojimo šachtos užėmimas skolininkės priklausiniais – lieka nepašalintas. Atsižvelgiant į tai, tiesioginis agregato atjungimas nuo elektros tinklo ar jo nuėmimas, paliekant jo funkcinę infrastruktūrą (įmūrytą d160 ortakį ir trišakį) bendrojo naudojimo namo šachtoje, reiškia tik dalinį, bet ne visišką teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi teismo sprendimo tikslas – visiškai pašalinti neteisėtai įrengtos įrangos poveikį bendram turtui, visos šios įrangos dalys ir priklausiniai privalo būti pašalinti.

Byloje skolininkė teigė, kad dėjo visas pastangas sprendimui įvykdyti, todėl jos veiksmuose nėra kaltės. Teismas su šia pozicija nesutinka. Atsakomybė pagal CPK 771 straipsnį kyla ir tais atvejais, kai skolininkė elgiasi pasyviai, delsia arba savo nuožiūra siaurinamai išaiškina teismo sprendimo apimtį, taip išvengdama visiško jo įvykdymo. Skolininkė žinojo apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau atliko tik skubotus, paviršutiniškus veiksmus (nuėmė patį prietaisą), palikdama likusius pažeidimus. Esant neaiškumams dėl sprendimo vykdymo apimties, skolininkė galėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis), tačiau to nepadarė, o pasirinko vienašališkai traktuoti sprendimą savo naudai. Šie veiksmai patvirtina skolininkės nerūpestingumą ir netinkamą pareigų atlikimą, kas CPK 771 straipsnio taikymo kontekste vertinama kaip skolininkės kaltė.

Teismas konstatuoja, kad vertinant teismo sprendimo įvykdymą, aplinkybė, jog skolininkė patalpoje X įrengė gipso kartono pertvarą, pati savaime nėra teismo sprendimo nevykdymo įrodymas, kadangi pirminiame teismo sprendime nebuvo reikalavimo pašalinti sieną ar atkurti tam tikrą praėjimo plotį. Gipskartonio pertvara nėra 2024 m. lapkričio 8 d. teismo sprendimo objektas, nes sprendimo priėmimo metu ši pertvara neegzistavo. Vykdymo stadijoje negali būti sprendžiami nauji ginčai dėl bendrojo naudojimo patalpų konstrukcijų ar sienų atstatymo, jei to nebuvo pirminiame ieškinyje ir teismo sprendime. Šios bylos nagrinėjimo dalykas apsiriboja tik patikrinimu, ar iš patalpos X buvo pašalinta ne pagal projektą įrengta vėdinimo įranga. Visi kiti vėlesni statybiniai pertvarkymai (sienų statyba, praėjimo ploto pokyčiai) išeina už šios vykdomosios bylos ribų ir negali būti pagrindas taikyti CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisiškai vertinant šias nustatytas faktines aplinkybes pagal CPK 771 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad skolininkės UAB „GRAŽŪS DANTYS“ veiksmai neatitinka teismo sprendimo tinkamo įvykdymo kriterijų. CPK 771 straipsnis reglamentuoja sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarką, o šio straipsnio 6 dalis numato teismo teisę skirti skolininkui baudą, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdo teismo įpareigojimo. Kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-334-681/2019) nuosekliai pažymima, kad teismo sprendimo įvykdymas negali būti formalus ar fragmentiškas – skolininkas privalo tiksliai ir iki galo realizuoti sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus reikalavimus, nesukeldamas abejonių dėl realaus pažeidimo pašalinimo. Šiuo atveju skolininkės atliktas tik paties rekuperatoriaus agregato iškėlimas, paliekant neprojektinius ortakius (vamzdynus) vertintinas kaip teismo sprendimo esmės iškraipymas ir įvykdymo regimybės kūrimas. Ortakiai ir vėdinimo vamzdynai pagal savo techninę bei funkcinę paskirtį yra neatsiejama vėdinimo įrangos dalis, todėl jų palikimas vėdinimo šachtoje tiesiogiai pažeidžia teismo įpareigojimą sugrąžinti sistemą į 2007 m. projekto būseną. Kadangi skolininkė neįrodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių kliūčių, kurios būtų sutrukdžiusios pilna apimtimi atlaisvinti patalpą X bei demontuoti neprojektinius vamzdžius per teismo nustatytą 90 dienų terminą, konstatuotina jos kaltė dėl teismo sprendimo nevykdymo, kas sudaro teisinį pagrindą taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas sankcijas.

Sprendžiant klausimą dėl skiriamos baudos dydžio ir jos skaičiavimo laikotarpio, vadovaujamasi CPK 771 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad teismas gali skolininkui skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną išieškotojo naudai. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendime nurodytas 90 dienų savanoriško įvykdymo terminas baigėsi 2025 m. kovo 7 d., todėl sprendimo nevykdymo laikotarpis prasidėjo nuo kitos dienos – 2025 m. kovo 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo standartai, o pažeidimas (bendrųjų patalpų užėmimas ir neprojektinės vėdinimo sistemos eksploatavimas) tęsiasi jau ilgą laiką, antstolio prašomas 30 eurų baudos dydis už kiekvieną uždelstą dieną yra proporcingas, adekvatus ir atitinkantis atgrasantį sankcijos pobūdį.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas pažeidimo faktines aplinkybes ir į tai, kad skolininkės UAB „GRAŽŪS DANTYS“ neįvykdė teismo sprendimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo ir leisti taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. e2-1316-868/2024 skolininkei UAB „GRAŽŪS DANTYS“ numatytas pasekmes, t. y. išieškoti paskirtą po 30 Eur baudą už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo dieną nuo 2025 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ją sumokant išieškotojos D. D. naudai.

Tenkindamas antstolio prašymą ir skirdamas baudą, teismas, siekdamas išvengti tolesnių ginčų ir užtikrinti procesinį aiškumą, apibrėžia, kad teismo sprendimas bus laikomas įvykdytu pilna apimtimi, kai skolininkė atliks šiuos veiksmus: visiškai demontuos ar pašalins ortakį d160 bei trišakį iš bendrojo naudojimo šachtos ir užsandarins likusias angas bei saugiai pašalins arba tinkamai izoliuos likusius elektros laidų įvadus. Iki šių veiksmų atlikimo teismo sprendimas laikomas neįvykdytu dėl skolininkės kaltės, todėl yra teisinis pagrindas taikyti CPK 771 straipsnyje numatytą baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuotas asmuo D. D. prašo atlyginti jos patirtas 3 004,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas priteisiant iš suinteresuoto asmens UAB „GRAŽŪS DANTYS“, teigė, kad šios išlaidos yra nulemtos suinteresuoto asmens UAB „GRAŽŪS DANTYS“ procesinio veiksmo, nesutinkant su antstolio pareiškimu įvairiais aspektais (tiek faktiniais, tiek teisiniais). Nurodė, kad 3 004,80 Eur sumą sudaro 1 954,80 Eur už advokato pagalbą, 250 Eur už antstolio paslaugas, 300 Eur statybos specialisto paslaugoms apmokėti ir 500 Eur išlaidas ekspertui.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju antstolio Sauliaus Mulevičiaus pareiškimas yra tenkintinas, suinteresuoto asmens D. D. prašymas dėl 3 004,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens UAB „GRAŽŪS DANTYS“ tenkintinas, kadangi suinteresuoto asmens D. D. bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos būtent suinteresuoto asmens UAB „GRAŽŪS DANTYS“ procesinio veiksmo, nesutinkant su antstolio pareiškimu įvairiais aspektais (tiek faktiniais, tiek teisiniais). Tenkinti suinteresuoto asmens UAB „GRAŽŪS DANTYS“ prašymą dėl 6 102,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsniais,

nutaria:

Antstolio Sauliaus Mulevičiaus pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti.

Leisti taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. e2-1316-868/2024 skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „GRAŽŪS DANTYS“ (j. a. k. 125740970) numatytas pasekmes, t. y. išieškoti paskirtą po 30 Eur baudą už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo dieną nuo 2025 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ją sumokant išieškotojos D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „GRAŽŪS DANTYS“ (j. a. k. 125740970) suinteresuoto asmens (išieškotojos) D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 004,80 Eur (tris tūkstančius keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuoto asmens (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „GRAŽŪS DANTYS“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.