- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-23
- Bylos Nr.
- 1S-444-576/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36280-2024-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pareiškėjas
- L. D.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. D. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo L. D. 2026 m birželio 12 d. prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu L. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. L. D. perduotas sutuoktinės G. D. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pareikšti byloje civiliniai ieškiniai išspręsti taip: 1) procesas pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesais, 2024 m. lapkričio 8 d. civilinį ieškinį nutrauktas; 2) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. 2025 m. vasario 3 d. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista jo naudai iš L. D. 4 850 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo. Be to, 4 850 eurų neturtinės žalos atlyginimo mokėjimas išdėstytas dalimis po 135 eurus per mėnesį, paskutinis mokėjimas nustatytas 125 eurai. Kita nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinio ieškinio dalis atmesta.
Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi skirtas ir 2025 m. liepos 1 d. nutartimi iš dalies panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (prieš tai sumažinus apribojimo mastą nuo 5000 eurų iki 4850 eurų), į šias L. D. vardu registruotas transporto priemones: 1) priekabą „KMZ 8136, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 1991 m; 2) keleivinį automobilį „Toyota Prius Plus“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) keleivinį automobilį „Lancia Zeta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); 4) keleivinį automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 1991 m., kol jis nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. visiškai atlygins priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą - 4 850 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nutartimi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. apeliacinis skundas atmestas. Nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. sausio 7 d.
L. D. 2026 m. birželio 12 d. pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kartu nurodydamas, kad teikia dokumentus, patvirtinančius, kad yra atlyginta žala pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį.
Šalies argumentai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 16 d. nutartimi atmestas pareiškėjo L. D. 2026 m birželio 12 d. pateiktas prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo.
Nesutikdamas su priimta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 16 d. nutartimi L. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonėms.
L. D. nesutinka su teismo išvada, kad įskaitymas prieštarauja CK 6.134 straipsniui ir mano, kad žemesnysis teismas apsiribojo formaliu CK 6.134 straipsnio taikymu. Nurodo, kad įskaitymo draudimas yra išimtis iš CK 6.130 - 6.131 straipsniuose įtvirtintos taisyklės. Teigiama, kad skundžiamoje nutartyje neanalizuojama, kodėl įskaitymo draudimas turi būti taikomas visa apimtimi, neatsižvelgiant, kad egzistuoja priešpriešiniai reikalavimai tarp tų pačių asmenų, kurie patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
Teigia, kad apylinkės teismas nevertino, kad tarp šalių egzistuoja abipusiai ir teismų procesiniais sprendimais patvirtinti piniginiai reikalavimai. Tiek pareiškėjas, tiek ir kreditorius yra įgiję teisę reikalauti vienas iš kito piniginių sumų priteisimo, todėl tarp šalių yra susiformavęs tarpusavio prievolinis santykis.
Mano, kad tai, kad abiejose baudžiamosiose bylose buvo sprendžiami neturtinės žalos atlyginimo klausimai, savaime neleidžia teigti, kad toks tarpusavio prievolių įskaitymas negalimas. Teismas neanalizavo, ar absoliutus įskaitymo draudimo taikymas nelemia neproporcingų pasekmių vienai iš šalių, kai abiejų šalių reikalavimai yra patvirtini įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, o vienos iš šalių galimybės realiai įvykdyti prievolę kitai šaliai yra abejotinos. Sprendžia, kad toliu atveju susiklosto situacija, kai viena šalis privalo visiškai įvykdyti savo prievolę, atsiradusią iš analogiškų faktinių aplinkybių, o jos teisė į jai priteistų sumų gavimą lieka tik formali ir nėra realiai užtikrinama.
Pažymi, kad žemesnysis teismas nevertino, ar L. D. atliktas dalinis įskaitymas A. P., ir faktiškai sumokėta suma 880.39 Eur nesudaro pagrindo spręsti, kad kreditoriaus interesai yra pakankamai apsaugoti ir laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas skolininkui tampa neproporcingas. Teismas iš esmės nevertino, ar išliko realus poreikis toliau taikyti nuosavybės teisės apribojimą, apsiribojo vien atlikto įskaitymo teisiniu vertinimu.
Nurodo, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, kad nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vykdė teismo sprendimą – vykdė pareigą mokėti kreditoriui nustatytas įmokas, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė CK 6.134 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgė, kad L. D. turi įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais patvirtintą priešpriešinį reikalavimą A. P. pagal 2026 m. sausio 16 d. nuosprendį ir 2026 m. balandžio 29 d. nutartį, atsiradusį iš analogiškų faktinių aplinkybių. Teismas padarė išvadas neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateikto skundo turinio, L. D. siekia, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo turtui – transporto priemonėms būtų panaikintas.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu L. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad padarė nukentėjusiajam A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šioje byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. 2025 m. vasario 3 d. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista jo naudai iš L. D. 4 850 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo. Be to, 4 850 eurų neturtinės žalos atlyginimo mokėjimas išdėstytas dalimis po 135 eurus per mėnesį, paskutinis mokėjimas nustatytas 125 eurai.
Liteko sistemos duomenimis nustatyta, kad priešpriešinėje byloje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 16 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad padarė nukentėjusiajam L. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šioje byloje civilinio ieškovo nukentėjusiojo L. D. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. P. 2500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) L. D. naudai neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos (2500 Eur), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Be to, iš A. P. priteista nukentėjusiajam L. D. 1548,80 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus aštuoniasdešimt euro centų) turėtų išlaidų, advokato paslaugoms apmokėti.
Kaip matyti iš L. D. pateiktų dokumentų, jis po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio įsiteisėjimo ėmėsi veiksmų – vykdydamas nuosprendį atliko pavedimus A. P.: 2026 m. sausio 30 d. – 135 eurus, 2026 m. vasario 28 d. – 135 eurus, 2026 m. kovo 30 d. – 135 eurus, 2026 m. balandžio 29 d. – 135 eurus, 2026 m. gegužės 28 d. – 135 eurus, o 2026 m. birželio 12 d. d. – 205.39 eurus. Be to, 2026 m. birželio 12 d. vienašališkai surašė įskaitymo aktą, kuriame atliko paskaičiavimus ir vertino, kad akto surašymo dienai L. D. yra skolingas A. P. 4268.81 Eur, o A. P. jam skolingas 4063.42 Eur, mokėjimo pavedimu pervedė 205.39 Eurus ir laikė, kad įsiskolinimas yra visiškai padengtas. Atitinkamai pateikė teismui prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą ir vertindamas prašymo argumentus, susijusius su įskaitymu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, aiškinosi, ar nėra tokiam įskaitymui galiojančių draudimų. Aukštesnysis teismas pritaria žemesniojo teismo išvadai, kad byloje nustatytos CK 6.134 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės.
Įstatyme aiškiai nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių konkrečių atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti žalą. Be to, skolininkas neturi įskaitymo teisės, jeigu jis privalo atlyginti savo tyčiniais veiksmais padarytą žalą (CK 6.134 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju nustatyta, kad skolininkas (L. D.) turi pareigą atlyginti savo tyčiniais veiksmais padarytą žalą, reikalavimas atlyginti žalą yra atsidaręs dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo. Nustatyta ir tai, kad ši žala atlyginta iš dalies (atlikti mokėjimai), o priešpriešinių reikalavimų įskaitymo aktas negali būti laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, nes tokį įskaitymą draudžia įstatymas (šios nutarties 17 punktas). Dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo vertinti, kad žala atlyginta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino L. D. prašymo, todėl pateiktas skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti L. D. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 16 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.