Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens atstovui direktoriui V. Ž. (dalyvavo 2026 m. gegužės 11 d. parengiamajame teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Diguva“ ieškinį atsakovui H. M. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo byloje UAB „Aldova“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Azerbaidžano pilietis H. M. (toliau – ir darbuotojas) 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK, Komisija) su prašymu išspręsti jo darbo ginčą su UAB ,,Diguva“, nurodydamas, kad 2025 m. liepos mėn. pradžioje internete rado darbdavį Lietuvoje ir susisiekė su juo iš Baku miesto. Darbdavio iš Lietuvos vardas buvo V.. Pastarajam paaiškino, kad turi Latvijos Respublikos vizą, tačiau V. pažadėjo išspręsti šį klausimą įmonės sąskaita, taip pat pažadėjo suvirintojo darbą už 7 Eur valandinį atlygį bei apgyvendinimą. Po šitų pokalbių telefonu 2025 m. liepos 18 d. atvyko į Vilnių. Iš oro uosto jį atvežė į netinkamas gyventi patalpas (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos mėn. pabaigoje paprašė avanso, tačiau V. atsakė, kad sumokės 2025 m. rugpjūčio viduryje. Prašė, kad V. atsiskaitytų, nes jam netiko darbo ir apgyvendinimo sąlygos, tačiau V. atsisakė. Po to V. pareiškė, kad leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti turi jam sumokėti 900 Eur. Mokėti šią sumą atsisakė ir paprašė sumokėti uždirbtą darbo užmokestį, kad galėtų nupirkti bilietą grįžti į Baku. Dirbo ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Su V. buvo susitaręs, kad bus mokamas 7 Eur neto valandinis tarifinis atlygis. Faktiškai dirbo: nuo liepos 21 d. iki liepos 29 d. bei nuo liepos 31 d. iki rugpjūčio 1 d. - nuo 7 val. iki 18 val., rugpjūčio 2 d. ir 4 d. - nuo 7.15 val. iki 18 val., rugpjūčio 5 d. - nuo 7.30 val. iki 18 val., nuo rugpjūčio 6 d. iki 9 d. - nuo 8 val. iki 17 val., rugpjūčio 10 d. - nuo 8.45 val. iki 14.45 val., nuo rugpjūčio 11 d. iki rugpjūčio 15 d. ir rugpjūčio 18 d. - nuo 8 val. iki 17 val., rugpjūčio 19 d. nuo 14 val. iki 22 val., rugpjūčio 20 d. - nuo 8 val. iki 17 val. be pietų pertraukos, rugpjūčio 21 d. - nuo 8 val. iki 17 val., rugpjūčio 22 d. - nuo 12 val. iki 17 val. (buvo kontroliuojančios įstaigos patikrinimas, vadovybė uždraudė rodytis darbo vietoje), rugpjūčio 25 d. - nuo 8 val. iki 17 val. be pietų pertraukos. Beveik visomis darbo dienomis turėjo vienos valandos trukmės pietų pertrauką. Ieškovas prašė darbo ginčų komisijos išieškoti iš atsakovės darbo užmokestį.

Komisija 2025 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-7667 (toliau – Sprendimas) individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-131-20309/2025 (pasirašytas Komisijos pirmininko 2025 m. spalio 29 d.) pripažino, kad H. M. ir UAB „Diguva“ bei UAB „Aldova“ siejo darbo santykiai darbo keliems darbdaviams sutarties pagrindu, pripažino, kad pirmuoju darbdaviu buvo UAB „Diguva“, pripažino, kad H. M. ir UAB „Diguva“ siejo darbo santykiai nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. ir kad jie nutrūko (pasibaigė) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį; išieškojo H. M. naudai solidariai iš UAB „Diguva“ ir UAB „Aldova“ 745,50 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestį už 2025 m. liepos mėn., 1474,96 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestį už 2025 m. rugpjūčio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 2352 Eur, atskaičius mokesčius, netesybas.

UAB „Diguva“ (toliau – ir ieškovė, įmonė), nesutikdama su sprendimu, pareiškė ieškinį teisme H. M. (toliau – ir atsakovas), trečiuoju asmeniu nurodydama UAB „Aldova“, kuriuo prašo išspręsti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir darbuotojo DGK teiktą prašymą ir reikalavimus UAB ,,Diguva” atmesti, išieškoti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė mano, kad Sprendimas akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, kadangi nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovą H. M. ir ieškovą UAB „Diguva“ kada nors būtų sieję kokie nors darbo santykiai. DGK Sprendimą grindė tik formaliais pagrindais ir vadovavosi niekuo nepagrįstomis prielaidomis.

Ieškovės teigimu, Komisija teisingai nurodė, kad atsakovas buvo pavaldus V. Ž., tačiau nėra įrodymų, identifikuojančių darbdavį, kurio naudai jis vykdė funkciją. Atsakovas vykdė darbo funkciją ir faktiškai dirbo V. Ž. vadovaujamoje UAB „Aldova“, o ne UAB „Diguva“. H. M. vadovavo būtent V. Ž., su juo jis tarėsi dėl darbo, atsiskaitymo už darbą, darbo užmokesčio dydžio ir kitais su darbinėmis funkcijomis susijusiais klausimais. UAB „Diguva“ direktorė J. G. jokių nurodymų H. M. dėl darbo funkcijų atlikimo nedavė, jam nevadovavo, nepavesdavo atlikti jokių darbų, su ja jis nesitarė nei dėl darbo, nei dėl atlyginimo, nei dėl atsiskaitymo už darbą, jokių derybų dėl įsidarbinimo nevedė ir jokių susitarimų nesudarė, jis nebuvo jai pavaldus. Atsakovas buvo UAB „Aldova“ darbuotoju. UAB „Diguva“ yra suteikusi pastarajai leidimą naudotis patalpomis, kuriose UAB „Aldova“ vykdo savo atskirą veiklą, jokie subrangos santykiai šių įmonių nesieja. V. Ž. atskirais laikotarpiais dirbo UAB „Diguva“ retsykiais pavadavo direktorę J. G.. V. Ž. telefono numeris, kaip kontaktinis UAB ,,Diguva”, ir buvo nurodytas internetiniame puslapyje kažkurio tokio pavadavimo laikotarpiu, o po to paprasčiausiai dėl žmogiškos klaidos nebuvo pakeistas. J. G. teikė buhalterines paslaugas UAB ,,Aldova“, darydavo suvirinimo darbams reikalingų medžiagų išeigos skaičiavimus, tačiau pačiuose suvirinimo darbuose nieko nesuprato ir nurodymų niekam su tuo susijusių duoti negalėjo. UAB ,,Diguva” ir UAB ,,Aldova“ turi nuolatinių verslo santykių, bet Komisija neteisingai skelbė, jog atsakovas dirbo UAB ,,Aldova“, kaip ieškovės – jos subrangovės – darbuotojas. Įmonės turėjo bendrų verslo santykių, dalinosi nekilnojamuoju turtu, jo nuoma, kuri buvo neatlygintinė, kaip bendrai turimo verslo dalis, tačiau tai, ieškovo teigimu, niekaip neįrodo atsakovo įdarbinimo ieškovės įmonėje fakto.

Atsakovas, kuris byloje atstovaujamas teismo paskirto kuratoriaus advokato Algirdo Putnos, atsiliepimu į ieškinį ir teisminio nagrinėjimo metu išreiškė pritarimo DGK priimtam sprendimui poziciją, prašė ieškinį atmesti.

Komisijos pripažintas solidariu bendraskolis UAB ,,Aldova“ ieškinio teismui po DGK priimto Sprendimo nereiškė, dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu.

Trečiuoju asmeniu byloje esanti UAB „Aldova“ per savo vadovą V. Ž., dalyvavusį 2026 m. gegužės 11 d. parengiamajame teismo posėdyje, nurodė su ieškiniu sutinkanti, nes faktiškai atsakovas buvo jos darbuotoju, ne UAB ,,Diguva“, dirbo įmonėje ,,Aldova“ be darbo sutarties, t. y. nelegaliai, už ką įmonė buvo nubausta. V. Ž. teismui aiškino mokėjęs jam tiesiogiai iš savo kišenės ir nei jis, nei įmonė ,,Aldova“ atsakovui neskolingi, su juo yra pilnai ir visiškai atsiskaityta. V. Ž. taip pat aiškino, jog būdavo įdarbinamas įmonėje ,,Diguva“ periodiškai, kuomet reikėdavo vairuoti sunkiasvorę techniką, kartais pavaduodavo ir UAB ,,Diguva“ direktorę J. G., kuri, kaip buhalterė, tvarkė UAB ,,Aldova“ finansinę apskaitą.

Į teisminį bylos nagrinėjimą, vykusį 2026 m. liepos 15 d., trečiuoju asmeniu esanti UAB „Aldova“ neatvyko, prašymų jokių nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė, apie teismo posėdį informuota tinkamai 2026 m. gegužės 11 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str.).

Ieškinys atmestinas.

Byloje kyla klausimas dėl darbo santykių fakto pripažinimo bei atsakovui tenkančio darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, sprendžiamas klausimas dėl darbo keliamiems darbdaviams fakto konstatavimo.

Byloje nėra nustatytas atsakovo oficialaus įdarbinimo momentas, jo nebuvo, tačiau byloje esantys dokumentai nepaneigia atsakovo darbo ir gyvenimo Lietuvoje 2025 m. liepos – rugpjūčio mėn. fakto. Ginčo dėl atsakovo darbo fakto nurodytu laikotarpiu nekilo, trečiojo asmens atstovas pripažino, kad atsakovas dirbo jo įmonėje UAB ,,Aldova“, pastarajai, o taip pat ir jos vadovui V. Ž. 2025 m. gruodžio 30 d. surašytas nutarimas Nr. NUĮPBJ 45388 dėl administracinių sankcijų taikymo už darbuotojų nelegalų įdarbinimą, tame tarpe ir už atsakovą.

Byloje nekilo ginčo dėl atsakovo kreipiantis į DGK nurodytų atvykimo į Lietuvą ir įsidarbinimo bei gyvenimo čia aplinkybių, jam teigiant, kad 2025 m. liepos mėn. pradžioje jis internete rado darbdavį Lietuvoje ir susisiekė su juo iš Baku miesto. Darbdavio iš Lietuvos vardas buvo V. Su juo buvo susitarta dėl suvirintojo darbo už 7 Eur valandinį atlygį bei apgyvendinimą. Po šitų pokalbių telefonu atsakovas 2025 m. liepos 18 d. atvyko į Vilnių, gyveno ir dirbo adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos mėn. pabaigoje jis paprašė avanso, tačiau V. atsakė, kad sumokės 2025 m. rugpjūčio viduryje. Prašė, kad V. atsiskaitytų, nes jam netiko darbo ir apgyvendinimo sąlygos, tačiau V. atsisakė, dėl to kilo muštynės. Atsakovo teigimu, jis faktiškai dirbo: nuo liepos 21 d. iki liepos 29 d. bei nuo liepos 31 d. iki rugpjūčio 1 d. - nuo 7 val. iki 18 val., rugpjūčio 2 d. ir 4 d. - nuo 7.15 val. iki 18 val., rugpjūčio 5 d. - nuo 7.30 val. iki 18 val., nuo rugpjūčio 6 d. iki 9 d. - nuo 8 val. iki 17 val., rugpjūčio 10 d. - nuo 8.45 val. iki 14.45 val., nuo rugpjūčio 11 d. iki rugpjūčio 15 d. ir rugpjūčio 18 d. - nuo 8 val. iki 17 val., rugpjūčio 19 d. nuo 14 val. iki 22 val., rugpjūčio 20 d. - nuo 8 val. iki 17 val. be pietų pertraukos, rugpjūčio 21 d. - nuo 8 val. iki 17 val., rugpjūčio 22 d. - nuo 12 val. iki 17 val., rugpjūčio 25 d. - nuo 8 val. iki 17 val. be pietų pertraukos.

Kreipdamasis į DGK darbuotojas darbdaviu nurodė UAB ,,Diguva“, pastarajai pateikus atsiliepimą ir nurodžius aplinkybes dėl atsakovo darbo UAB ,,Aldova“, Komisija siekė nustatyti darbdavį ir konstatavo, kad atsakovas dirbo keliems darbdaviams – bylos ieškovui ir trečiuoju asmeniu esančiai įmonei, solidariai išieškojo iš jų atsakovui tenkantį darbo užmokestį.

Ieškovė, viena iš DGK konstatuotų solidarių bendraskolių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. pagrindu, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu faktiškai prašo paneigti Komisijos padarytas išvadas dėl atsakomybės jai nurodytu DK pagrindu taikymo, teigdama, kad pareiga atsakyti dėl tokio įdarbinimo tenka UAB ,,Aldova“. Su tuo nesutiktina.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 176, 178, 185 str. str.). Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

DK normatyvas leidžia sudaryti darbo sutartį keliems darbdaviams (DK 96-99 str.), bet tokia sutartis turi atitikti įprastinei darbo sutarčiai keliamus reikalavimus ir turi būti rašytinė.

Minėta, rašytinio susitarimo dirbti nebuvo, tačiau bylos dokumentais neginčytinai nustatytas atsakovo, kuris yra užsienietis, įsidarbinimas Lietuvoje per V. Ž., atsakovo darbo ir gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), šiuo adresu esantį nekilnojamą turtą iš BUAB ,,Delteksa“ nuomojasi UAB ,,Diguva“, kuriuo naudotis neatlygintinai leido UAB ,,Aldova“. Pastarosios vadovu yra minėtas V. Ž., UAB ,,Diguva“ direktorė yra J. G., be kita ko teikianti buhalterines paslaugas UAB ,,Aldova“, o pastarosios vadovas V. Ž. kartais perima vadovavimo UAB ,,Diguva“ pareigas direktorės J. G. atostogų metu arba būna įdarbinamas vairuotoju. B. V. Ž. telefono numeris nurodomas kaip UAB ,,Diguva“ kontaktinis. Ginčo dėl šių aplinkybių, o taip pat dėl to, kad įmonių verslai susiję, nėra, jas patvirtino abiejų įmonių išsakyta pozicija, rodo kita byloje esanti medžiaga. Todėl vertindama šalių nurodytas pozicijas ir surinktą medžiagą, Komisija, teismo nuomone, darė pagrįstą išvadą apie atsakovo darbo keliems darbdaviams faktą.

Teismas laiko, jog yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota Komisijos išvada, jog pirmuoju darbdaviu buvo ieškovė, nes pats V. Ž., kaip UAB ,,Aldova“ vadovas, UAB ,,Diguva“ direktorei J. G. 2025 m. liepos 21 d. pranešimu nurodė, jog patalpose (duomenys neskelbtini), kuriomis naudojasi įmonė ,,Aldova“, dirbs UAB ,,Aldova“ subrangovo darbuotojas H. M.. Nors subrangovo pavadinimas nenurodomas, teismui iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog tai UAB ,,Diguva“, pastaroji priešingai neįrodė, jokių duomenų, paneigiančių tokių išvadų padarymą, nei Komisijai, nei teismui nepateikė.

UAB „Aldova“, teigdama, kad atsakovas dirbo jos naudai kaip subrangovo darbuotojas, nepateikė jokios subrangos sutarties ir jokių įrodymų dėl apmokėjo subrangovui (ir kokiam) už suteiktas paslaugas, taip pat nepateikė įrodymų, jog buvo įvykdyti reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 6 d. bei pagal DK 109 str. 1 d., apsiribojo tik šiuo išreikštos gynybinės pozicijos darbo ginče pateikimu. UAB „Diguva“ nepateikė įrodymų, kad leidus naudotis gamybinėmis patalpomis įmonei „Aldova“, vykdė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. reikalavimus, užuot kontroliavusi savo tikėtiną verslo partnerį besąlygiškai pasitikėjo juo, tikėtinai žinojo ir to motyvus, ir turėdama subjektyvių priežasčių bei naudos tam. UAB „Diguva“, turėdama pareigą teikti įrodymus, kaip buvo organizuota jos veikla ir darbuotojų darbas, kas vyksta jos išsinuomotame nekilnojamame turte, šios pareigos nevykdė (DK 214 str. 3 d.).

Virš nurodytos aplinkybės sudaro pakankamai tvirtą pagrindą išvadai, jog abiejų bendrovių darbai buvo vykdomi kartu, bendrai veiklai buvo naudojama bendrų darbuotojų darbo jėga, tame tarpe ir atsakovo.

Kaip teisingai nurodė Komisija, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. direktyva 2009/52/EB yra numatyti sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, ši direktyva turi būti vertinama kaip kovos su nelegaliu darbu ir išnaudojimu priemonių papildymas (preambulės 33 p.). Įvertinant nurodytos direktyvos tikslus ir numatomas priemones, nelegaliai dirbusio trečiosios šalies piliečio inicijuotoje darbo byloje dėl darbo santykių nustatymo įrodinėjimo našta turi būti maksimaliai perkelta darbdaviui. Pagal nacionalinės teisės aktus visus su įdarbinimu susijusius dokumentus formuoja darbdavys, nagrinėjamo ginčo atveju tai nebuvo padaryta.

Besąlygiškai sutiktina ir su Komisijos padaryta išvada, kad faktiškai buvo susiklostę darbo santykiai darbo keliems darbdaviams sutarties pagrindu (DK 96 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022 35 p., 38-41 p.) ir, kad pirmuoju darbdaviu yra būtent UAB „Diguva“ (DK 98 str. 1 d.). Būtent ją nurodė pats atsakovas kreipdamasis į DGK, būtent šios įmonės vadovei darbuotojas siuntė žinutes dėl išdirbto darbo laiko ir teikė prašymus apskaičiuoti ir sumokėti darbo užmokestį. UAB „Diguva“ vadovė, komunikuodama su darbuotoju šiuo klausimu, jokia forma jam nenurodė, kad tai daryti neprivalo. Netgi manant, kad ji veikė ieškovės nurodomu būdu – kaip UAB ,,Aldova“ buhalterė, ji niekuo ir niekaip neužsiminė, jog darbuotojas kelia nepagrįstus prašymus, ir nenurodė asmens / įmonės, į kurį jis turėtų kreiptis ir pan., net neleido darbuotojui suprasti, kad ji šitoje situacijoje yra visiškai niekuo dėta.

Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodytus su šiuo susijusius, o taip pat ir kitus ieškovės bylos nagrinėjimo metu patiktus argumentus ir mano, kad tai yra ieškovės gynybinė pozicija byloje.

Pripažinus tokių atsakovo darbo santykių faktą, jo teisė į darbo užmokestį turi būti ginama (DK 32 str. 1 d.).

Byloje neįrodytos aplinkybės dėl atsiskaitymo su atsakovu ir nei ieškovė, nei trečiuoju asmeniu byloje esanti įmonė neneigė ir neginčijo darbuotojo nurodytų jam tenkančio apmokėjimo už darbą skaičiavimų, savų skaičiavimų teismui nepateikė.

Todėl teismas sutinka su atsakovo skunde ir Komisijos Sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas 2025 m. liepos mėn. dirbo 89 val., iš jų 10 val. poilsio dieną (liepos 26 d.) ir 15 val. viršvalandinio darbo, o 2025 m. rugpjūčio mėn. dirbo 162 val., iš jų 22,45 val. poilsio dienomis (rugpjūčio 2, 9, 10 dienomis), 8 val. šventinę dieną (rugpjūčio 15 d.) bei 5,15 val. viršvalandinio darbo, nes jokių darbo laiko apskaitos duomenų nėra.

Nustačius tokią darbo apmokėjimo sąlygą bei darbo laiko trukmę, oponuojančiai pusei neginčijant darbuotojo nurodyto susitarimo dėl 7 Eur dydžio valandinio įkainio, atsakovo darbo užmokestis už 2025 m. liepos mėn. sudarytų 745,50 Eur (((64 val. x 7 Eur (tarifinis darbo užmokestis) + ((15 val. x 7 Eur x 1,5 (darbo užmokestis už viršvalandinį darbą) + (10 val. x 7 Eur x 2 (darbo užmokestis už darbą poilsio dieną))) neto, už 2025 m. rugpjūčio mėn. - 1367,63 Eur (((126 val. x 7 Eur) tarifinis darbo užmokestis) + ((5,25 val. x 7 Eur x 1,5) darbo užmokestis už viršvalandinį darbą) + ((30,75 val. x 7 Eur x 2) darbo užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis))) neto.

Iš darbuotojo prašymo DGK, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nutarimo, kuriuo konstatuotas nelegalus darbo faktas, šalių teiginių matyti, kad darbuotojas siekė nutraukti darbo santykius ir jie faktiškai tęsėsi iki 2025 m. rugpjūčio 25 d., todėl pripažintina, kad ginčo šalių darbo santykiai truko nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. ir nutrūko DK 55 str. 1 d. įtvirtintu pagrindu.

Pripažinus darbo santykių pasibaigimą, gintina darbuotojo teisė į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 127 str. 6 d.). Sutiktina su Komisijos nurodytu, kad ginčo atveju atsakovas įgijo teisę į 107,33 Eur dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (20 d. d. : 12 mėn. x 1,15 mėn. x (7 Eur x 8 val.)) neto. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti Komisijos Sprendime nurodytų paskaičiuotų sumų bei nustatytų faktinių aplinkybių teisingumu.

Esant ieškovo suformuluotam ieškinio turiniui ir realizuotai tik jo kreipimosi į teismą teisei, trečiajam asmeniui nepareiškus jokių savarankiškų materialių teisinių reikalavimų, teismui faktiškai neturint sąlygų ir procesinių prielaidų naudotis CPK 43 str. 2 d. ir 45 str. 1 ir 2 d. numatytų mechanizmų taikymu – įtraukti UAB ,,Aldova“ bylos ieškovu (tam nėra ir nebuvo gauta šalių prašymų, o pagal inicijuoto ginčo turinį ir negalėjo būti gauti (CPK 47 str. 4 d.)), o darbuotojui faktiškai neįrodinėjant solidarios prievolės taikymo reiškiant savarankiškus materialinius reikalavimus ginčo byloje, teismas netaiko solidaraus įsiskolinimo mechanizmo, numatyto DK 98 str. 3 d., kuriuo rėmėsi DGK, o taiko DK 98 str. 1 ir 2 d., ir nurodytas sumas išieško iš pirmojo darbdavio – UAB ,,Diguva“. Pastaroji, įvykdžiusi įsiteisėjusį teismo sprendimą, galės remtis atgręžtinio reikalavimo teise į trečiąjį asmenį UAB ,,Aldova“ įrodinėjant tokios teisės buvimą ir jos taikymo pagrįstumą.

Tokiu būdu esant virš išdėstytam, darbuotojo naudai iš UAB ,,Diguva“ išieškotinas 745,50 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestis už 2025 m. liepos mėn.; 1474,96 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestis už 2025 m. rugpjūčio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 146 str. 2 d.).

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, 6 str. 1 d. b) p., darbdavys, leidęs dirbti trečiosios šalies piliečiui nelegalų darbą, privalo sumokėti sumą, lygią visų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų sumai, kurią darbdavys būtų turėjęs sumokėti, jeigu nelegaliai dirbantis trečiosios šalies pilietis būtų dirbęs teisėtai, įskaitant baudas už vilkinimą ir atitinkamas administracines baudas. Taigi, nuo priteistų su darbo santykiais susijusių išmokų ieškovė įpareigotina paskaičiuoti bei sumokėti pagal viešosios teisės normas privalomus mokesčius (DK 98 str. 3 d.).

Dėl konstatuoto įsiskolinimo ir pagrindo jį išieškoti buvimo, ieškovei kyla pareiga mokėti netesybas (DK 146 str. 2 d., 147 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015 išaiškinimas dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo ex officio). Kadangi šiam momentui jau yra suėjęs maksimalus 6 mėnesių terminas galimam netesybų skaičiavimui, esant įstatymu ir teismų praktikos įtvirtintai aplinkybei mažinti netesybas, atsižvelgiant į įsiskolinimo sumą, darbuotojo dirbtą laiką (kuris šiuo atveju buvo išskirtinai trumpas), darbuotojo naudai iš ieškovės priteistina Komisijos Sprendime nurodyta ir paskaičiuota netesybų suma – 2352 Eur ((7 Eur x 8 val.) x 42 k. d.), atskaičius mokesčius.

Dėl virš išdėstyto teismas ieškinį atmeta.

Procesiniai klausimai.

Sutinkamai su CPK 282 str. nuostata, teismo sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 1176 Eur ((7 Eur x 8 val.) x 21 vid. d. d. sk.), atskaičius tenkančius mokėti mokesčius, nukreiptina skubiam vykdymui.

Atmetus ieškovės ieškinį, jos patirtos advokato pagalbos ir kitos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos (CPK 93 str. 1 d., 96 str.). Atsakovas duomenų apie jų buvimą teismui nepateikė. Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Teismo sprendimo rezoliucinė dalis formuluojama atsižvelgiant į šio individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės teisinį rezultatą.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 282 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad bylos atsakovą (darbuotoją) H. M., Azerbaidžano Respublikos pil., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „Diguva“, j. a. k. 303268070, bei UAB „Aldova“, j. a. k. 301070563, siejo darbo santykiai darbo keliems darbdaviams sutarties pagrindu bei pripažinti, kad pirmuoju jo darbdaviu buvo UAB „Diguva“, j. a. k. 303268070.

Pripažinti, kad (darbuotoją) H. M., Azerbaidžano Respublikos pil., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieškovės UAB „Diguva“, j. a. k. 303268070, siejo darbo santykiai nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. ir jie nutrūko (pasibaigė) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 str. 1 d. pagrindu.

Išieškoti bylos atsakovo (darbuotojo) H. M., Azerbaidžano Respublikos pil., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , naudai iš ieškovės UAB „Diguva“, j. a. k. 303268070, kaip pirmojo darbdaviu, 745,50 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 50 ct), atskaičius mokesčius, darbo užmokestį už 2025 m. liepos mėn., 1474,96 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 96 ct), atskaičius mokesčius, darbo užmokestį už 2025 m. rugpjūčio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 2352 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt du eurus), atskaičius mokesčius, netesybas.

Šio teismo sprendimo dalį dėl 1176 Eur, atskaičius mokesčius, išieškojimo nukreipti skubiam vykdymui.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. spalio 22 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-20309/2025 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.