Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei, Agnei Janickienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. E. atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei, suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ atstovei Laurai Samoškaitei,suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Remsalis“ atstovui Vytui Petrauskui,suinteresuotam asmeniui V. M.,žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo S. E. atstovės advokatės Gražinos Versockienės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7303-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7303-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – Skundžiamas nutarimas) S. E. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 75 Eur bauda. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad S. E. kelyje Vievis-Maišiagala-Nemenčinė Elektrėnų sav. 4,320 km., 2024 m. rugpjūčio 12 d. 10:01 val., vairuodamas vilkiką Mercedes Benz su puspriekabe Schmitz, ir apvažiuodamas kliūtį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešpriešinėje eismo juostoje atvažiuojančiam vilkikui Iveco su puspriekabe Schwarzmuller, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sudarydamas grėsmę vilkiko Iveco su puspriekabe Schwarzmuller eismo saugumui, dėl ko šiam vilkikui stabdant ir puspriekabei Schwarzmuller dalinai įslydus į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su puspriekabe Schwarzmuller, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant šono. Dėl eismo įvykio buvo apgadintos transporto priemonės. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas S. E. (toliau – pareiškėjas) atstovės advokatės Gražinos Versockienės skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutarimą, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrime 2024 m. gruodžio 4 d. buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktas Nr. 11-2881 (toliau - Ekspertizės aktas Nr. 1), kuriame nustatyta, jog vilkikas Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schivarzmuller, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 90 km/h greičiu, viršijant leistiną maksimalų 70km/h greitį, stabdymas nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko puspriekabė dalinai išslydo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę ir užtvėrė kelią priešpriešais važiavusiam vilkikui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu vilkiko Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schwarzmuller, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas būtų važiavęs ne didesniu nei 70km/h (leistinu) greičiu, vairuotojas turėjo galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. Tai reiškia, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo viršijamas leistinas greitis. Ekspertizės akte Nr. 1 abejonių kelia nustatyti atstumai nuo kelininkų automobilio iki eismo įvykio vietos bei staigaus kelio posūkio, kadangi rengiant išvadą buvo remtasi ne policijos pareigūnų schema, tačiau nuotraukomis, kurios darytos jau praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio. Nėra išsiaiškintos visos eismo įvykio kilimo aplinkybės. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad apvažiuodamas kliūtį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešpriešinėje eismo juostoje atvažiuojančiam vilkikui, tačiau nebuvo užduotas klausimas ekspertui, ar dėl staigaus posūkio S. E. galėjo matyti vilkiką Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schwarzmuller, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. Ekspertizės akto išvada yra tikėtina ir nebuvo atsakyta į daugelį reikšmingų klausimų, nėra nustatytos visos eismo įvykio kilimo aplinkybės, negalima remtis šio akto išvadomis. Atsižvelgiant į tai, 2025 m. balandžio 15 d. S. E. su UAB „Impulsana“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tyrimo atlikimo su tikslu nustatyti eismo įvykio mechanizmą ir jo dalyvių bei kitų asmenų veiksmų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo vertinti AB „Kelių priežiūra“ kelininkų veiksmai. Asmenys, organizuojantys darbus kelyje turėjo užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais ir kt. Kelininkų pareiga užtikrinti eismo saugumą numatyta KET, o darbų vykdymo ir kelio žymėjimo tvarka numatyta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtintomis Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės). AB „Kelių priežiūra“ darbuotojai (kelininkai) užtvėrę dešinę eismo juostą dviejų eismo juostų kelyje prieš staigų kelio posūkį, neįrengė reikalingų įspėjamųjų, draudžiančiųjų ir nukreipiančiųjų ženklų. Tokiais veiksmais buvo sukelta grėsmė eismo saugumui, sudalyta kliūtis. Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad Pagal byloje esantį ekspertizės aktą abu vilkikų vairuotojai yra kalti dėl eismo įvykio (abipusė kaltė), kadangi abiejų veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Iš Ekspertizės akto Nr. 1 turinio matyti, kad pareiškėjas, vairuodamas Mercedes vilkiką, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės, neįvertino eismo situacijos apvažiuodamas kliūtį - tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo įvykis, o kito automobilio vairuotojas taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles - jis, kaip nurodyta akte, viršijo leistiną greitį, bei galėjo imtis veiksmų, kad išvengtų susidūrimo, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad Iveco, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas dėl KET pažeidimų, kurie sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, taip pat yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo konkrečiu atveju neabejotina, kad pareiškėjas išvažiavo į keitė judėjimo kryptį, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, apvažiavo kelyje buvusią kliūtį, nedavė kelio priešpriešinėje eismo juostoje atvažiuojančiam vilkikui IVECO, todėl pareiškėjas neabejotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Suinteresuotas asmuo AB „Kelių priežiūra“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad įvykio vietoje tvarkė po audros nukritusias medžio šakas. Atliekant šiuos darbus kelyje, darbo vieta yra ženklinama vadovaujant Taisyklių nuostatomis. Remiantis Taisyklių Nr. 8.3. punktu darbo vietos keliuose (gatvėse) – vietos, kuriose darbų metu laikinai užtveriamos eismo zonos. Tai gali būti darbai ant kelio (gatvės), šalia arba virš kelio (gatvės), vamzdynuose, esančiuose kelyje (gatvėje) arba virš jo, taip pat geodeziniai darbai. Šios darbo vietos keliuose yra skirstomos į: 8.3.1. p. ilgalaikes darbo vietas – visos darbo vietos, kuriose darbai tęsiasi ne trumpiau kaip vieną kalendorinę dieną ir išlieka stacionarios; ir 8.3.2. p. trumpalaikes darbo vietas – visos darbo vietos, kuriose darbai atliekami tik ribotą valandų skaičių, t. y. vieną kalendorinę dieną šviesiuoju paros metu, taip pat jei darbai užsitęsia iki kitos dienos. Įvykio vietoje vykdomi šakų surinkimo darbai buvo atliekami tik ribotą valandų skaičių, vieną kalendorinę dieną, šviesiuoju paros metu ir neužsitęsė iki kitos dienos, todėl tokio tipo darbai yra priskirtini trumpalaikei darbo vietai. Įvykio dieną AB „Kelių priežiūra“ darbo vietą buvo pažymėjusi pagal Taisyklių schemą Nr. TES K II/2, kuri nurodo, kaip turi būti ženklinami keliai už gyvenamųjų vietovių ribų būtent trumpalaikėse darbo vietose. Suinteresuoto asmens AB „Kelių priežiūra“ darbuotojai, organizuojantys darbus kelyje užtikrino, kad darbo vieta kelyje, kurioje įvyko byloje nagrinėjamas įvykis, būtų tinkamai aptverta ir pažymėta reikiamais kelio ženklais, kaip tai nustato Taisyklės bei nepažeidė nustatytų reikalavimų darbo vietos ženklinimui. Remiantis atliktos Ekspertizės akto Nr. 1 išvadomis yra patvirtinama, jog šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. E., kuris vairavo vilkiką MERCEDES BENZ su puspriekabe SCHMITZ veiksmai, tiek vilkiko „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai. Iš atliktos ekspertizės akivaizdu, jog suinteresuoto asmens AB „Kelių priežiūra“ veiksmai neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Pareiškėjo pateiktoje UAB „Impulsana“ atliktoje eksperto išvadoje (toliau – Ekspertizės aktas Nr. 2) nėra konkrečiai nurodoma, kokių reikiamų saugos priemonių pagal Taisykles neužtikrino AB „Kelių priežiūra“ darbuotojai. Pažymėtina, jog Ekspertizės akto Nr. 2 išvadoje nėra analizuojamos Taisyklės bei jų keliami reikalavimai trumpalaikės darbo vietos žymėjimui. Taip pat nėra vertinama, pagal kurią konkrečiai Taisyklių schemą AB „Kelių priežiūra“ darbuotojai turėjo pažymėti darbo vietą. Ekspertizės akto Nr. 2 išvadoje yra tik deklaratyviai teigiama, jog nebuvo vykdomi Taisyklių reikalavimai, tačiau nėra nurodomi nei konkretūs Taisyklių punktai, kuriuos tariamai pažeidė AB „Kelių priežiūra“ darbuotojai, nei įvardinama konkrečiai kokie AB „Kelių priežiūra“ darbuotojų veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Vien tai, jog AB „Kelių priežiūra“ vykdė darbus valstybinės reikšmės kelyje, nereiškia ir nesudaro prielaidų konstatuoti, jog eismo įvykis kilo dėl AB „Kelių priežiūra“ neteisėtų veiksmų (neveikimo).Suinteresuoto asmens AB „Kelių priežiūra“ atstovė teismo posėdžio metu rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus palaikė ir prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad darbai buvo atliekami nepažeidžiant Taisyklių reikalavimų, buvo viskas sužymėta. Abejose ekspertizėse nustatyta, kad esminė įtaka turėjo Iveco vairuotojo veiksmai. Nėra nustatyta suinteresuoto asmens AB „Kelių priežiūra“ kaltų veiksmų, darbo vieta pažymėta tinkamai, įvykis įvyko ne dėl suinteresuoto asmens AB „Kelių priežiūra“ veiksmų. Suinteresuoto asmens UAB „Remsalis“ atstovas nurodė, kad jų automobilis yra senas, jo tachografas yra senos kartos, todėl iš jo nustatyti tikslaus greičio negalima. Ekspertizė akivaizdžiai sako, kad 70 km/h greitis neapsaugo nuo eismo įvykio ir jo neįmanoma išvengti. Vyko darbai, atvažiuojančios Mersedes vairuotojas, privalėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą, UAB „Remsalis“ vairuotojui užstojo lapija ir jam išniro netikėtai Mersedes vilkikas. 70 km/h šiuo atveju nėra pakankamas ribojimas. Suinteresuotas asmuo V. M. nurodė, kad kelio ženklai turėjo būti pastatyti. Kelininkai buvo uždarę pareiškėjo eismo juostą, tai jis sukėlė eismo įvykį, jis kirto ištisinę liniją. Jis pats važiavo gal apie 80km/h greičiu. Pareiškėjo atstovė advokatė Aurelija Vingrienė teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. E., vertinant kelio vingį ir miškingą vietovę, apvažiuojant kelininkų užtvertą dešinę eismo juostą negalėjo matyti priešpriešais atvažiuojančio vilkiko Iveco su puspriekabe Schwarzmuller, taip pat, apvažiavus kliūtį bei grįžus į savo eismo juostą, S. E. negalėjo numatyti, jog priešpriešais atvažiuojantis vilkikas pradės staigiai stabdyti, ko pasėkoje nevaldoma puspriekabė išslys į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko įvyks eismo įvykis. Asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, jog pavojingą situaciją sukėlė kito eismo dalyvio neteisėti veiksmai. Teismo posėdžio metu apklausiamas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas Vytautas Šakėnas parodė, kad atliekant ekspertinį tyrimą buvo naudoti standartiniai metodai ir buvo vertinama tik pateikta bylos medžiaga, ekspertas eismo įvykio vietoje nebuvo, eksperimentų neatliko, todėl tokios svarbios aplinkybės, kaip kelio vingiai ir vairuotojų matomumo galimybės nebuvo nustatyti ir aptarti. Tyrime taip pat nebuvo vertinami vilkiko Iveco su puspriekabe Schwarzmuller stabdymo pėdsakai, tačiau teismo posėdžio metu ekspertas Vytautas Šakėnas patvirtino, jog vilkiko Iveco su puspriekabe Schwarzmuller stabdymo sistema tinkamai neveikė, kas staigaus stabdymo metu sąlygojo puspriekabės išslydimą į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrimą su priešpriešais važiavusio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. E. vilkiku Mercedes Benz su puspriekabe Schmitz. Ekspertas Valentinas Mitunevičius teismo posėdžio metu davė nuoseklius ir tyrimo išvadomis pagrįstus paaiškinimus. Eksperto akto Nr. 2 išvada parengta ne tik standartiniais metodais, vertinant bylos medžiagą, tačiau ekspertas taip pat apžiūrėjo eismo įvykio vietą, atliko įvykio vietos matavimus, eksperimentus, ko pasėkoje buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, sąlygojusios eismo įvykio kilimą dėl ko ši išvada turėtų būti vertinama kaip išsami ir pagrįsta. Kelių priežiūros darbuotojai neužtikrino eismo saugumo, kas turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir padariniais, dėl ko turėtų būti teismo vertinama ir pasisakytina dėl AB „Kelių priežiūra“ atsakomybės klausimo dėl šio eismo įvykio kilimo.Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Vytautas Šakėnas paaiškino, kad nebuvo tirta stabdžių sistema, ir nebuvo duomenų apie ją. Stabdymo metu užsibloklavo vilkiko Iveco puspriekabės stabdžiai, puspriekabė keitė kryptį, tikėtina, kad puspriekabės stabdžių sistema ji veikė užblokuojant ratus, to negalėjo būti, jei būtų veikusi užblokavimo sistema. Į eismo įvykio vietą jis nebuvo nuvažiavęs. Ar vilkiko Mersedes vairuotojas galėjo matyti Iveco negali atsakyti, nes čia reikalinga atlikti eksperimentą, kad pamatyti koks atstumas buvo matomas. Kelio vingis, kur įvyko eismo įvykis, yra miškingoje vietovėje. Jeigu būtų vilkikas Iveco važiavęs 70km/h greičiu, jo vertinimu, būtų galima išvengti avarinės situacijos, buvo pakankamas tarpas pasukti į šoną. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Valentinas Mitunevičius nurodė, kad atliekant ekspertizę, buvo apžiūrėta vieta ir padaryti matavimai. Vietos apžiūra reikalinga, buvo galima nustatyti, kurioje vietoje Iveco vairuotojas sureagavo ir pradėjo stabdymą. Iveco vilkikas nebuvo matomas, nebuvo priešpriešais automobilių. Jeigu vilkiko Iveco stabdžių sistema veiktų, nebūtų užsiblokovę ratai, puspriekabė nebūtų išslydusi. Kai ratai blokuojasi, stabdymo efektyvumas mažėja tai būtų ir greitis sumažintas. Jeigu būtų vilkikas Iveco važiavęs 70km/h greičiu, būtų galima išvengti eismo įvykio. Vadinasi greičio viršijimas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį.Liudytojas G. K. posėdžio kad dirbo AB „Kelių priežiūra“. Turėjo du objektus, pačio įvykio nematė. Po įvykio sumažino greitį iki 30 km/h. Darbo vietoj buvo skydas su šviečiančia rodykle, ženklas „Kelio darbai“ ir „Susiaurėjimas“. Greitis apribotas nebuvo, ten buvo 70 km/h leistinas greitis. Darbai buvo vykdomi toliau nuo vingio. Ženklai stovėjo apie 100 metrų atvažiuojant nuo Vievio prieš vingį dar, ir paskui kitas ženklas „Susiaurėjimas“. Tikrai matomumas buvo geras, matėsi skydas. Vairuotojas atvažiuojant turėjo matyti, kad kelio darbai vyksta. Skundas tenkinamas Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.ANK 417 straipsnio 7 dalis užtraukia atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.Skundžiamu nutarimu S. E. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusižengimą, už tai, kad kelyje Vievis-Maišiagala-Nemenčinė Elektrėnų sav. 4,320 km., 2024 m. rugpjūčio 12 d. 10:01 val., vairuodamas vilkiką Mercedes Benz su puspriekabe Schmitz, ir apvažiuodamas kliūtį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešpriešinėje eismo juostoje atvažiuojančiam vilkikui Iveco su puspriekabe Schwarzmuller, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sudarydamas grėsmę vilkiko Iveco su puspriekabe Schwarzmuller eismo saugumui, dėl ko šiam vilkikui stabdant ir puspriekabei Schwarzmuller dalinai įslydus į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su puspriekabe Schwarzmuller, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant šono. Dėl eismo įvykio buvo apgadintos transporto priemonės. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl to pačio įvykio administracinėn atsakomybėn patrauktas ir vilkiko Iveco vairuotojas. Taigi dėl eismo įvykio kaltais pripažinti abiejų vilkikų vairuotojai. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.Iš bylos duomenų matyti, kad atliekant administracinio teisės pažeidimo tyrimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktas Nr. 11-2881 (Ekspertizės aktas Nr. 1), kuriame, atsakant į trečiąjį klausimą, buvo nurodyta, jog techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad vilkiko „vilkiką Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant link Vievio ir šio kelio ruože, kuris paženklintas važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linija 1.1, apvažiuojant kelio Maišiagala-Vievis dešinėje pusėje stovėjusius kelininkų automobilius, sukėlė grėsmę eismo saugumui priešpriešais važiavusio vilkiko „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui. Vilkiko „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - važiuodamas apie 90 km/h greičiu, t. y. viršijančiu leistiną maksimalų 70 km/h greitį, kelio Vievis-Maišiagala vingyje į dešinę iškilus grėsmei eismo saugumui, efektyviai stabdydamas nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko dalinai įslydusi į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užtvėrė kelia priešpriešiais važiavusio vairuotojo vairuojamam vilkikui „vilkiką Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniu požiūriu taip pat sąlygojo eismo įvykio kilimą. Pareiškėjo užsakymu UAB „Impulsana“ (Ekspertizės aktas Nr. 2) taip pat atliko ekspertinį tyrimą, kurio išvadoje atsakant į antrąjį klausimą, nurodoma, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vilkiko „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo techniniu požiūriu netinkami veiksmai: - prieš pat eismo įvykį važiuojant apie 90 km/h greičiu viršijo leistiną duotoje kelio atkarpoje greitį, kas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu; - vairavo vilkiką Iveco su puspriekabe „Schwarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios stabdžių sistema turėjo esminių trūkumų (neveikė stabdžių antiblokavimo sistema), kas buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis. Techniniu požiūriu vertintina, kad netinkami kelių priežiūros tarnybos darbuotojų veiksmai (nepastatant perspėjančių apie vykdomus kelio darbus, greitį ribojančių ir kitų kelio ženklų) turėjo priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu. Iš atliktos analizės rezultatų nėra pagrindo teigti, kad vilkiko „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu.Esant prieštaringoms ekspertinėms išvadoms, teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi byloje paskyrė teismo ekspertizę. Teisme 2026 m. gegužės 5 d. gautas ekspertizės aktas (Ekspertizės aktas Nr. 3), kuriame atsakant į antrąjį klausimą nurodyta, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vilkiko „Iveco“ su puspriekabe „Schwarzmuller“ vairuotojo V. M. veiksmai, - važiavo 90 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną 70 km/h greitį, kelio dešiniame vingyje stabdydamas nesuvalė vilktos puspriekabės, dėl to jos užpakalinė dalis išslydo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu vilkiku „Mercedes-Benz“, variuojamu S. E.. Atsakant į trečiąjį klausimą nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka duomenų teigti, kad vilkiko „Iveco“ puspriekabės „Schwarzmuller“ stabdžių sistema turėjo gedimų. Atsakant į ketvirtąjį klausimą nurodyta, kad vilkiko „Iveco“ su puspriekabe „Schwarzmuller“ vairuotojas V. M. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio suvaldydamas vairuojamą transporto priemonių junginį neįvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Atsakant į penktąjį klausimą nurodyta, kad vilkiko „Mercedes-Benz“ su puspriekabe „Schmitz“ vairuotojas S. E. neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio kilimo. Teismo posėdžio metu apklaustas vilkiko Iveco vairuotojas V. M. teigė, kad jo greitis negalėjo būti 90 km/h, jis važiavo apie 80 km/h greičiu. Byloje nėra ginčo, kad greitis kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis buvo 70 km/h. Nors suinteresuoto asmens „Remsalis“ atstovas teigė, kad vilkike Iveco yra įrengta seno tipo tachokorta, todėl negalima tiksliai nustatyti, kad greitis buvo 90 km/h, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti visose ekspertizėse apskaičiuotu ir nurodytu vilkiko Iveco greičiu (90 km/h), kita vertus, vilkiko Iveco vairuotojas pats teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo apie 80 km/h greičiu, taigi neneigė greičio viršijimo fakto. Teismo ekspertizėje (Ekspertizės aktas Nr. 3), 9 lape yra nurodyta, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vilkiko „Iveco“ su puspriekabe „Schwarzmuller“ vairuotojo V. M. veiksmai, - važiavo 90 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną 70 km/h greitį, kelio dešiniame vingyje stabdydamas nesuvaldė vilktos puspriekabės, dėl to jos užpakalinė dalis išslydo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu vilkiku „Mercedes-Benz“, variuojamu S. E.. Apklausiamas teismo posėdžio metu Ekspertizės aktą Nr. 1 parengęs ekspertas V. Š., kuris taip pat yra įtrauktas į ekspertų sąrašą, nurodė, kad jo vertinimu, jei Iveco vilkiko vairuotojas būtų važiavęs leistinu 70 km/h greičiu, eismo įvykio būtų galima išvengti. Teismui pateiktos UAB „Impulsana“ (Ekspertizės aktas Nr. 2) 24 lape nurodyta, kad jei vilkiko Iveco vairuotojas prieš pat eismo įvykį būtų važiavęs ne didesniu nei leistinas greičiu (70 km/h), tai buvęs eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi, iš esmės visose trijose ekspertizėse liko nepaneigtas faktas, kad dėl eismo įvykio kilimo ir vilkiko Iveco vairuotojo veiksmų (greičio viršijimo) yra priežastinis ryšys.Tačiau sprendžiant klausimą, ar šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys ir tarp pareiškėjo, kuris vairavo vilkiką „Mercedes-Benz“, svarbu pažymėti, jog teismo ekspertizėje (Ekspertizės aktas Nr. 3) nurodyta (9-10 lapai), jog atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad tuo momentu V. M. reagavo vairuojamo vilkiko „Iveco“ su puspriekabe „Schwarzmuller“ stabdymui, jis neturėjo objektyvios galimybės pamatyti priešinga kryptimi judėjusio vilkiko „Mercedes-Benz“ su puspriekabe „Schmitz“, kurio vairuotojas tuo metu apvažinėjo jo važiuojamosios dalies pusėje buvusius kelių priežiūros tarnybos automobilius. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad V. M. vairuojamo transporto priemonių junginio intensyvus stabdymas buvo sąlygotas vilkiko „Mercedes-Benz“ su puspriekabe „Schmitz“ vairuotojo važiavimu priešpriešinio eismo juosta apvažiuojant jo važiuojamosios dalies pusėje buvusius kelių priežiūros tarnybos automobilius. Taigi, iš tokios išvados matyti, kad vilkiko „Iveco“ pradėjo stabdyti dar nematydamas vilkiko „Mercedes-Benz“, todėl šiuo atveju daryti išvadą, kad vilkiko „Mercedes-Benz“ vilkiko vairuotojas, sukėlė grėsmę eismo saugumui priešpriešais važiavusio vilkiko „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad teismui pateiktos UAB „Impulsana“ (Ekspertizės aktas Nr. 2) 22 padaryta išvada, kad labai tikėtina, jog vilkiko Iveco vairuotojas, važiuojant didesniu nei leistinas greičiu, sureagavo stabdymui, pastebėjus staigų posūkį į dešinę, o ne atvažiuojantį jo eismo juosta sąstatą Mercedes+Schmitz. Ekspertizės aktą Nr. 1 sudaręs ekspertas V. Š. teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimą dėl vilkiko Mercesdes Benz vairuotojo galimybės matyti kitą vilkiką, paaiškino, kad to nevertino, tam reikalinga atlikti eksperimentą. Taip pat nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo, tuo tarpu Ekspertizės aktą Nr. 2 sudaręs ekspertas V. M. paaiškino, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą, ją apžiūrėjo, padarė matavimus. Taip pat paaiškino, kad vietos apžiūra reikalinga, kad būtų galima nustatyti, kurioje vietoje Iveco sureagavo ir pradėjo stabdymą. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pareiškėjo atstovės argumentais, kad Ekspertizės akto Nr. 1 išvada nėra visiškai išsami ir pagrįsta, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Tuo tarpu vėliau atliktose ekspertizėse (Ekspertizės aktas Nr. 2 ir Nr. 3) nustatytos iš esmės tos pačias faktinės aplinkybės bei identiškas priežastinis ryšys tarp vilkiko Iveco su puspriekabe Schwarzmuller vairuotojo V. M. veiksmų ir kilusių padarinių. Pasisakant dėl AB „Kelių priežiūra“ veiksmų ir įtakos eismo įvykio kilimui, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad AB „Kelių priežiūra“ veikimas ar neveikimas turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog eismo įvykio metu AB „Kelių priežiūra“ atliko trumpalaikius darbus kelio atkarpoje (šalino medžių šakas) ir buvo užtvėrusi vieną kelio juostą. Kaip nustatyta iš liudytojo G. K. paaiškinimų, atliekant kelio darbus nebuvo apribotas greitis, kadangi tokios pareigos nenumato teisės aktai. Kaip pagrįstai pažymėjo suinteresuoto asmens AB „Kelių priežiūra“ atstovė, atliekant šiuos darbus kelyje, darbo vieta yra ženklinama remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtintomis Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklėmis, kurios tokiu atveju nenumato pareigos darbo vietoje įrengti greitį ribojančius kelio ženklus. Vien suinteresuotų asmenų subjektyvus vertinimas, kad greitis turėjo būti ribojamas, nesudaro pagrindo spręsti, kad eismo įvykis kilo dėl AB „Kelių priežiūra“ neteisėtų veiksmų (neveikimo). Bylos duomenys patvirtina, kad kelio darbai buvo pažymėti atitinkamais kelio ženklais, be kita ko ir iš Vievio pusės, todėl tai, kad vairuotojas jų nepastebėjo, jo atsakomybės nešalina. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma (ANK 591 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).Šiuo atveju, įvertinus Institucijos S. E. inkriminuojamas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, t. y. nėra surinkta neginčijamų duomenų, kad jis, apvažiuodamas kliūtį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešpriešinėje eismo juostoje atvažiuojančiam vilkikui Iveco su puspriekabe Schwarzmuller, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sudarydamas grėsmę vilkiko Iveco su puspriekabe Schwarzmuller eismo saugumui, dėl ko šiam vilkikui stabdant ir puspriekabei Schwarzmuller dalinai įslydus į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su puspriekabe Schwarzmuller, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant šono. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu nutraukiama.Administracinėn atsakomybėn patraukto S. E. įgaliota atstovė advokatė Aurelija Vingrienė pateikė prašymą dėl patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo. Nurodo, kad iš viso patyrė 5 476,46 Eur advokato pagalbos išlaidų, 111 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 2 904 Eur ekspertinio tyrimo išlaidas. Vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) nuostatas.BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1R-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ nustatytus kriterijus ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, dydį į bylos apimtį, proceso trukmę, posėdžių skaičių, sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, sprendžia, kad prašoma priteista suma mažintina iki 4 600 Eur. Pažymėtina, kad Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.). Teismas sprendžia, kad prašymas priteisti 2 904 Eur ekspertinio tyrimo išlaidas yra pagrįstas, todėl šis prašymas tenkinamas. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, sumokėjo 111 Eur dydžio žyminį mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (mokėtojas S. Ž.) ir prašo jį priteisti. Kadangi ANK nėra numatyta, kad už skundo padavimą ir nagrinėjimą teisme yra mokamas žyminis mokestis, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas. Pareiškėjui ir jo atstovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,