- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-16
- Bylos Nr.
- AN2-26-953/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-6-3-15879-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pažeidėjas
- L. A.
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2026 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-299-2026 L. A. nubaustas už tai, kad nuo 2021 m. kovo 30 d. 00.00 val. iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio (duomenys neskelbtini), būdamas Statytojas ūkio būdu nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), kuris yra kultūros paveldo – (duomenys neskelbtini) teritorijoje, savavališkai, neturėdamas privalomojo statybą leidžiančio dokumento ir projekto statė Sklypo šiaurės rytinėje dalyje tarp rekonstruojamo ūkinio pastato ir esamos tvoros, skiriančios Sklypą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), neypatingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį – betono blokelių mūro atraminę sienelę (toliau – ir Sienelė), kurios ilgis – 4,25 m, aukštis – 2,20 m. Tokiais savo veiksmais L. A. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 24 straipsnio 3 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 351 straipsnio 7 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą L. A. paskirta administracinė nuobauda – 2550 Eur bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu Inspekcijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. A. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, kuriuo prašė pakeisti nutarimą ir pakeisti paskirtą nuobaudą švelnesne nuobauda arba sumažinti paskirtos nuobaudos – baudos dydį, kadangi pažeidimas padarytas pirmą kartą, anksčiau jokių administracinių pažeidimų statybos srityje nėra turėjęs, be to, vos tik gavo nurodymą, visi pažeidimo šalinimo darbai buvo atlikti nedelsiant ir gera valia, nelegaliai pastatyta atraminė sienelė buvo nugriauta.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartimi skundas netenkintas ir Inspekcijos nutarimas paliktas nepakeistu. Teismas pažymėjo, jog kadangi L. A. nevengė administracinės atsakomybės ir savo kaltę pripažino, tai vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors Inspekcija, priimdama nutarimą, šios aplinkybės nevertino, visgi pareiškėjui buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Tai, kad šio administracinio pažeidimo pasekmės buvo pašalintos iki skundžiamo nutarimo priėmimo, nepaneigia nei pažeidimo padarymo fakto, nei Inspekcijos argumentų, kuriais vadovaujantis L. A. buvo paskirta minimali administracinė nuobauda bei negali būti pakankamu pagrindu išimtiniam nuobaudos švelninimui, kaip tai numato ANK 34 straipsnio 6 dalis.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai bei prašymai
Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. A. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį (nutarimą): panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos padalinio 2026 m. gegužės 14 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą institucijai, skyrusiai administracinę nuobaudą, nagrinėti iš naujo arba pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir skirti pusę minimalios baudos už ANK 351 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
4.1. Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, ANK 351 straipsnio 3 dalies ir 7 dalies nuostatas bei nurodo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje vienas iš pagrindinių teisės aktų, kuris klasifikuoja statinius, yra Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimo“ patvirtinimo“ patvirtintas reglamentas (toliau – ir STR 1.01.03:2017), tačiau šis teisės aktas nebuvo taikomas klasifikuojant pastatus, t. y. byloje buvo netinkamai klasifikuota betono blokelių mūro atraminė sienelė. Todėl, šiuo atveju, netinkamas statinių klasifikavimas sudarė prielaidas taikyti ne tą ANK 351 straipsnio dalį. Minėto ANK straipsnio 3 dalis užtraukia atsakomybę už nesudėtingojo, o 7 dalis – už neypatingojo naujo statinio savavališkos statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje <...>, taip pat skiriasi sankcijose numatytų baudų dydis. Pažymi, jog nustatyti, kokiai klasifikacijai priskirtinas statinys, privalėjo administracinę nuobaudą skyrusi institucija, tačiau Inspekcijos darbuotoja netinkamai klasifikavo kitos paskirties inžinerinį statinį – betono blokelių mūro atraminę sienelę ir priskyrė inžinerinį statinį neypatingosios kategorijos paskirties statiniams. Be to, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės taip pat netyrė.
4.2. Pažymi, jog administracinį pažeidimą padarė ne sąmoningai, o dėl nežinojimo ir informacijos stokos, pašalino neteisėtą statinį, sutvarkė teritoriją, nevengė atsakomybės, žalos niekas nepatyrė. Mano, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai, nei Inspekcijos, nei teismo priimtuose procesiniuose dokumentuose nėra nurodomas STR 1.01.03:2017, kuris klasifikuoja statinius pagal jų naudojimo paskirtį. Skunde cituoja STR 1.01.03:2017 1.3, 4.6, 28 punktus, taip pat Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, reglamentuojančius nesudėtingiesiems ir neypatingiesiems statiniams priskiriamų pastatų ir inžinerinių statinių požymius bei techninius parametrus ir teigia, kad betono blokelių mūro atraminė sienelė yra nesudėtingas inžinerinis statinys. Tokiu atveju negali būti taikoma ANK 351 straipsnio 7 dalis, kuri taikytina tik neypatingosios kategorijos statiniams, o turėtų būti taikoma ir administracinė nuobauda skiriama pagal ANK 351 straipsnio 3 dalį. Be kita ko, keičiant taikytiną ANK straipsnio dalį, keičiasi ir skirtinos baudos dydis, kuris neviršija 1500 Eur, o tai reiškia, kad L. A. turi būti surašytas administracinis nurodymas su pasiūlymu sumokėti pusę minimalios ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos, t. y. 150 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto L. A. apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento direktorė S. P. prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir Inspekcijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistus. Nurodo, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sienelė protokole ir nutarime tinkamai ir tiksliai įvardyta kaip neypatingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinis statinys, kurio ilgis 4,25 m, aukštis 2,20 m. Taip pat, apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog ANK 351 straipsnio 7 dalyje maksimali bauda nustatyta 2550 Eur, kadangi šis straipsnis numato baudą nuo 2550 iki 5250 Eur, o ne iki 2550 Eur. ANK 610 straipsnyje nurodoma, kad administracinis nurodymas nesurašomas, kai sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu 1500 Eur maksimali bauda. Akivaizdu, kad pareiškėjui paskirta bauda yra sankcijoje numatyta minimali bauda. Nepagrįsti skundo argumentai, jog byla išnagrinėta neobjektyviai, netinkamai klasifikuota pastato paskirtis, dėl ko neteisingai buvo taikoma ANK 351 straipsnio 7 dalis ir paskirta griežtesnė sankcija. Pažymi, jog inspekcijos surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-251217-00033, kuriame nurodyta statinio kategorija – neypatingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinis statinys – betono blokelių mūro atraminė sienelė, tačiau šio Savavališkos statybos akto pareiškėjas neskundė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės teismas, palikdamas nepakeistą Inspekcijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarimą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą.
ANK 351 straipsnis numato administracinę atsakomybę asmenims už naujo statinio savavališką statybą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 550 Eur, o šio straipsnio 7 dalyje numatyta nuo 2500 iki 5250 Eur bauda asmenims už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą minėtose teritorijose.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog L. A. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2025 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini), būdamas statytojas ūkio būdu nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra kultūros paveldo – (duomenys neskelbtini) teritorijoje, savavališkai, neturėdamas privalomojo statybą leidžiančio dokumento ir projekto, statė kitos paskirties inžinerinį statinį – betono blokelių mūro atraminę sienelę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. A. nesutinka su Inspekcijos bei pirmosios instancijos padaryta išvada, jog jo savavališkai pastatytas statinys buvo priskiriamas neypatingojo statinio kategorijai, jo teigimu, ginčo sienelė buvo nesudėtingasis statinys, todėl jis turėjo būti nubaustas ne pagal ANK 351 straipsnio 7 dalį, o pagal ANK 351 straipsnio 3 dalį. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnysis teismas sutikti negali.
Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis numato, kad statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį pagal jai būdingus funkcinius, inžinerinius, socialinius, nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekio, užimamo sklypo ir kitus požymius, statinių paskirties grupes, atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdus, nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybė 2002 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 įgyvendinimo“ 1.26 papunkčiu šią tvarką nustatyti (tvirtinti) įgaliojo aplinkos ministrą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtino statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Šiuo atveju aktualus STR 1.01.03:2017 4.5 papunktis, kuriame nurodyta, jog atraminė sienelė – tai inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje numatyta, kad neypatingasis statinys – tai statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ar nesudėtingųjų statinių, 30 dalis numato, jog nesudėtingasis statinys – tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. STR 1.01.03:2017, 28 punktas numato, kad nesudėtingojo statinio kategorija ir grupė statiniui priskiriama vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, Reglamento 27, 30, 31 punktuose ir 5 priedo 1, 2 lentelėse pateiktais požymiais ir techniniais parametrais. STR 1.01.03:2017, 5 priedo 2 lentelės „Nesudėtingųjų inžinerinių statinių ir techninių parametrų, pagal kuriuos inžineriniai statiniai priskiriami nesudėtingųjų statinių kategorijai, sąrašas“, be susisiekimo komunikacijos statinių (1 punktas) bei inžinerinių tinklų (2 punktas) numatyti ir kiti inžineriniai statiniai (3 punktas), prie kurių priskiriamos ir atraminės sienelės (3.2. papunktis). Nagrinėjamu atveju aktualus būtent šis STR 1.01.03:2017, 5 priedo 2 lentelės 3.2. papunktis, kuriame numatyta, jog atraminės sienelės I nesudėtingųjų statinių grupei priskiriamos, kai jų aukštis siekia iki 1 metro (įskaitytinai), o II nesudėtingųjų statinių grupei atraminės sienelės priskiriamos, kai jų aukštis siekia nuo 1 iki 2 metrų (įskaitytinai), skaičiuojant nuo žemesnio žemės paviršiaus.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog apelianto L. A. savavališkai pastatytos betono blokelių mūro atraminės sienelės ilgis buvo 4,25 m, o aukštis – 2,20 m, dėl jos ilgio bei aukščio ginčo byloje nėra. Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, matyti, jog atraminės sienelės aukštis yra didesnis nei 2 metrai, t. y. 2,20 m, taigi, akivaizdu, jog minėtos atraminės sienelės matmenys viršijo nesudėtingajam statiniui priskirtino (STR 1.01.03:2017, 5 priedo 2 lentelės 3.2 papunktis) statinio matmenis, todėl Inspekcija visiškai pagrįstai konstatavo, jog apelianto savavališkai pastatytas statinys – betono blokelių mūro atraminė sienelė – priskirtina neypatingųjų statinių kategorijai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad statinys savavališkai buvo pastatytas kultūros paveldo teritorijoje, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog L. A. pagrįstai nubaustas pagal ANK 351 straipsnio 7 dalį.
Apeliantui L. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirta 2550 Eur bauda. Nors asmuo jam paskirtos baudos dydžio apeliaciniame skunde neginčijo, atsižvelgiant į tai, jog buvo prašoma perkvalifikuoti jo padarytą įstatymo uždraustą veiką, pasisakytina ir dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, L. A. savo kaltę dėl pažeidimo pripažino, ėmėsi veiksmų ir atraminę sienelę nedelsdamas pašalino, žalos kitiems asmenims nepadaryta, tačiau kaip visiškai pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ANK 351 straipsnyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis yra formali – jos konstatavimui nereikia įrodinėti konkrečios turtinės ar kitokios žalos atsiradimo, pakanka paties fakto, kad statyba vykdyta neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento. Tai, kad asmuo pripažino kaltę bei nedelsdamas pašalino padarinius sudaro pagrindą skirti L. A. minimalų sankcijoje numatytą baudos dydį. Aukštesnysis teismas visiškai pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog priešingas aiškinimas paneigtų administracinės atsakomybės už savavališką statybą prevencinę paskirtį, nes sudarytų prielaidas statytojui, pažeidus teisės aktus ir tik paaiškėjus pažeidimui, visada tikėtis atsakomybės sumažinimo vien įvykdžius jau ir taip privalomą pareigą pašalinti padarinius. Be to, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių apelianto asmenybę, sveikatos būklę, šeimyninę ar materialinę padėti apibūdinančių ar kitų išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei dar labiau sušvelninti paskirtą, minimalią sankcijoje numatytą baudą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. A. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.