Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

O. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir skirta subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. gruodžio 16 d. iki 2026 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2026 m. rugpjūčio 4 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, O. K. pripažintas recidyvistu;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

S. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. gruodžio 16 d. iki 2026 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2026 m. rugpjūčio 4 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, S. V. pripažintas recidyvistu;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

nukentėjusiojo T. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 1376,95 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista T. M. naudai solidariai iš O. K. ir S. V. 1376,95 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai 95 ct) turtinei žalai atlyginti. Priteistos iš O. K. ir S. V. nukentėjusiojo T. M. naudai 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžiu nukentėjusiajam T. M. priteistos 1376,95 Eur turtinės žalos visiško atlyginimo;

nukentėjusiojo T. M. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, ir priteista nukentėjusiojo T. M. naudai solidariai iš O. K. ir S. V. 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistos iš O. K. ir S. V. nukentėjusiojo T. M. naudai 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžiu nukentėjusiajam T. M. priteistos 3000 Eur neturtinės žalos visiško atlyginimo.

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Nuteistojo S. V. atžvilgiu ar dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

I. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo O. K. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl paskirtos bausmės

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu O. K. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir O. K. skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

10. Vertinant O. K. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstumą, matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšis ir dydžius, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus, vienas apysunkis ir vienas sunkus nusikaltimai, kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nusikalstamų veikų stadiją –baigtos. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, nusikalstamas veikas padarė turėdamas teistumą, anksčiau teistas už smurtinius ir turtinius nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė vos po kelių dienų išėjęs į laisvę, neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų dorovės normų. Byloje nustatytos ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, vadovaujantis BK 27 straipsniu, skundžiamu nuosprendžiu O. K. pripažintas recidyvistu, kadangi naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas teistumą už tyčines nusikalstamas veikas, per trumpą laiko tarpą po paskutinio nuteisimo. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad bausmės tikslai O. K. bus pasiekti už nusikaltimų padarymą paskyrus sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtos bausmės, artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkiui.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. K. bausmę už padarytas tris nusikalstamas veikas ir nustatydamas jų dydžius, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu O. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Bausmės tarpusavyje teisingai subendrintos vadovaujantis 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmių apėmimo būdu. O vien tik apelianto interesus ar pageidavimus atitinkančios švelnesnės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padaryta veika.

Dėl BK 64¹ straipsnio 1 dalies taikymo

12. Vienu iš apeliacinio skundo argumentu nurodomas tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo, dėl ko nuteistasis prarado teisę į bausmės sumažinimą vienu trečdaliu, nors visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi.

13. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Atsižvelgiant į šias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad BK 64¹ straipsnis taikytinas tik esant minėtų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-327-303/2015, 2K-569/2014). Atitinkamai, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos. Pabrėžtina, jog BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-71-458/2020, 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014).

14. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 3) jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių; 4) jei su tokiu įrodymų tyrimu sutinka ir kitos proceso šalys – prokuroras ir gynėjas. Tačiau net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

15. Kaip matyti iš 2026 m. birželio 3 d. teismo posėdžio protokolo, šioje byloje po kaltinamųjų apklausos pirmosios instancijos teismas įvertino, kad O. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, tuo tarpu kitas kaltinamasis S. V. byloje savo kaltę pripažino iš dalies. Nors abu kaltinamieji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, ir gynėjai, tačiau 2026 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas nusprendė byloje netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo dėl kilusių abejonių, susijusių su tam tikrų kaltinamųjų veiksmų vertinimu, dėl to apklausti ir nukentėjusįjį. Taigi, nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusiam teismui nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės dėl pačių kaltinamųjų duotų parodymų kelia abejonių, kurias reikia pasiaiškinti, sprendimas netaikyti byloje sutrumpinto įrodymų tyrimų vertintinas visiškai pagrįstu. Kaip jau minėta, net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, būtent bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o ne pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

16. Apeliantui prašant skirti švelnesnę bausmę, aptartinas bausmės vykdymo atidėjimo klausimas, kuris nespręstas skundžiamu nuosprendžiu. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Todėl nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir O. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies.

17. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

18. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. K. šiuo metu teistas 7 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, ne kartą ir už analogiškas šioje byloje nustatytoms nusikalstamas veikas, jam taikytos tiek švelnesnės bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, kurios teismų sprendimais buvo keičiamos griežtesnėmis), tiek ir laisvės atėmimas bei areštas, kurias jis atlikęs nusikalsta ir vėl, patvirtina, kad jis nėra linkęs keisti savo elgesio. Nors ir teigia nusikaltęs dėl priklausomybių narkotinėms medžiagoms ir alkoholiui, tačiau iš jo paties paaiškinimų teisme matyti, kad nuo priklausomybių anksčiau jis gydytas jau keturis kartus, o savo nusikalstamo elgesio ir toliau nekeičia, nusikalstamos veikos tik sunkėja. Ir šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas jis padarė praėjus vos 4 dienoms po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kur atliko arešto bausmę. Aptartas nuteistojo elgesys yra dėsningas jo sistemingos su įstatymų normomis nesuderinamos veiklos rezultatas, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti iš dalies atidėjus bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau ne kartą teistam ir atlikusiam realią bausmę asmeniui, kuriam tai nepadarė jokios įtakos – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, didelė tikimybė ateityje nusikalsti ir vėl. Situacijos vertinimo nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodyti nuteistojo argumentai, jog ateityje nori keisti gyvenimo būdą ir nebenusikalsti, o dėl paskirtos per griežtos bausmės jis bus atskirtas nuo visuomenės ir šeimos, todėl nukentės ir jo socialiniai ryšiai. Pastebėtina, kad O. K., nevedęs, išlaikytinių neturi, todėl nėra aišku, kokiems konkrečiai socialiniams ryšiams paskirtoji bausmė pakenks, be to, nors ir būdamas jauno amžiaus, jis nuteistas jau septynis kartus, nors galimybių keisti gyvenimo būdą turėjo ir iki šiol, o turimas priklausomybes gydosi taip pat nebe pirmą kartą. Nurodyti duomenys niekaip nepaneigia būtinybės skirti jam bausmę, atitinkančią jo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą. Bausmės vykdymo atidėjimas iš dalies gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

20. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. spalio 21 d. pirminė pažyma Nr. APD-2026-10812, kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 120,83 Eur.

21. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

22. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo O. K. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas – advokatė Naina Lanzbergienė. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo ginamojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), įvertinusi nuteistojo finansinę padėtį (nedirbantis, duomenų apie jo gaunamas kokias nors pajamas byloje nėra, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta trejų metų realiai atliktina laisvės atėmimo bausmė, priteisti civiliniai ieškiniai, kitais teismų sprendimais jam taip pat skirta tiek terminuoto laisvės atėmimo, tiek ir arešto bausmės, kurios bus bendrinamos), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš O. K. nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. K. (O. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 120,83 Eur dydžio sumai už O. K. (O. K.) suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.