Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Sigitos Rudėnaitės, laikinai einančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Tauragės apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. V. patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti jo naudai iš: 1) Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, 20 097,41 Eur dydžio turtinės ir 40 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų prokuroro veiksmų, atliktų laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2015 m. liepos 29 d. (dėl neteisėto sulaikymo, kardomųjų priemonių taikymo, nepagrįstai išduoto Europos arešto orderio), laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. birželio 8 d. (dėl neteisėto persekiojimo, teisių ribojimo ir nepagrįsto kalinimo), atlyginimą; 2) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 4 506,44 Eur dydžio turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neoperatyvaus Šilutės rajono apylinkės teismo (dabar Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai) baudžiamosios bylos Nr. 1-61-174/2016 ir Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-63-651/2024 nagrinėjimo ir jose priimtų procesinių sprendimų, atlyginimą; 3) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 40 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. birželio 7 d., nuo 2025 m. birželio 9 d. iki 2026 m. vasario 20 d., konvojavimo sąlygų 2024 m. žiemą (tikslus laikas nenurodytas), atlyginimą; 4) Lietuvos Respublikos valstybės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) Lietuvos Respublikos valstybės bylinėjimosi išlaidas.

Generalinė prokuratūra atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, ir šiuos reikalavimus atmesti. Jeigu teismas spręstų, kad ieškinio senaties taikyti nėra pagrindo, prašo ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, atmesti, kaip nepagrįstą.

Teisingumo ministerija atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo ieškinio daliai dėl reikalavimų, kildinamų iš pirmosios baudžiamosios bylos, taikyti ieškinio senatį ir ieškinį šioje dalyje atmesti, o dėl reikalavimų, kildinamų iš antrosios baudžiamosios bylos, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; jeigu teismas netaikytų ieškinio senaties reikalavimams, kildinamiems iš pirmosios baudžiamosios bylos, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi.

Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo ieškinio daliai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno kalėjime laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. birželio 7 d. taikyti senaties terminą. Ieškinio dalį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 2-ajame kalėjime palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad reikalavimai dėl kalinimo sąlygų, etapavimo turi būti palikti nenagrinėti, nes šie reikalavimai nepriskirtini bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijai, t. y. administracinių teismų jurisdikcijos dalykas.

Tauragės apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalis) ir pašalinti visas abejones dėl šio konkretaus ginčo teismingumo.

Bendrosios kompetencijos teismas nurodo, kad iš ieškinyje nurodytų argumentų matyti, jog ieškovo reikalavimas dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, yra susijęs su netinkamomis kalinimo ir konvojavimo sąlygomis, grindžiamas Civilinio kodekso 6.271 straipsniu (dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų), todėl yra kilęs iš administracinių teisinių santykių. Kiti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, grindžiami Civilinio kodekso 6.272 straipsniu (dėl prokuroro ir teismo veiksmų), todėl yra kilę iš civilinių teisinių santykių. Bendrosios kompetencijos teismui kilo abejonė, ar minėti civilinio ir administracinio ginčo reikalavimai yra savarankiški, ar jie yra tarpusavyje susiję ir gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų“, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (1 dalis). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (3 dalis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams (1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (2 dalis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje. Administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis; Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų“ nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 dalis). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Šiame straipsnyje naudojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmuoju ir antruoju ieškinio reikalavimais ieškovas prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų prokuroro ir teismų veiksmų, atlyginimą. Ši ieškinio dalis, susijusi su ieškovo atžvilgiu vykdytu baudžiamuoju procesu (t. y. procesiniais veiksmais ir teisminiu procesu) ir dėl to jam padaryta turtine ir neturtine žala, kuri patenka į Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje apibrėžtų ginčų kategoriją ir yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis; mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-50/2024, 2023 m. spalio 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-52/2023, 2021 m. liepos 21 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-59/2021, 2020 m. vasario 3 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T- 14/2020, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T- 124/2015).

Trečiuoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo priteisti neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo ir konvojavimo sąlygų, atlyginimą. Taigi šiuo atveju turės būti vertinama Lietuvos kalėjimų tarnybos administracinė veikla, t. y. ar buvo tinkamai atliktos teisės aktuose nustatytos funkcijos, ar užtikrintos ieškovo, atlikusio bausmę, gyvenimo sąlygos ir jo teisių įgyvendinimas. Pagal nuoseklią specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, tokie ginčai yra susiję su atitinkamų viešojo administravimo subjektų veikla jiems pavestoje viešojo administravimo srityje (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys), patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir yra teismingi administraciniams teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-50/2024, 2023 m. spalio 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-52/2023, 2023 m. gegužės 31 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T- 29/2023, 2021 m. liepos 21 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-59/2021, 2020 m. kovo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-36/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš to, kaip patikslintame ieškinyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) dėstomos aplinkybės (pvz., nurodoma, kad dėl netinkamų etapavimo ir kalinimo sąlygų pablogėjo ieškovo sveikata, neigiami padariniai ieškovo sveikatai, galbūt nebūtų atsiradę, jei kalinimo įstaigoje būtų suteikta tinkama ir reikiama medicininė pagalba), nėra visiškai aišku, ar šiuo atveju ieškovas jam padarytą neturtinę žalą taip pat sieja ir su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu. Šias aplinkybes turėtų išsiaiškinti bylą iš esmės nagrinėsiantis teismas. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio ginčai, susiję su atitinkamų medikų veiksmų vertinimu, pagal rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtini bendrosios kompetencijos teismui, nes nėra susiję su Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje apibrėžtais materialiaisiais teisiniais santykiais (mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-50/2024, 2021 m. liepos 21 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-59/2021, 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T- 77/2018).

Specialioji teisėjų kolegija, pripažinusi, kad ieškovo inicijuotas ginčas yra susijęs su skirtingos teisinės prigimties (civilinės ir administracinės) teisiniais santykiais, nusprendžia, kad byla pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos bendrosios kompetencijos teisme bus išnagrinėta greičiau, koncentruočiau, ekonomiškiau ir teisingai (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnis; mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-50/2024, 2024 m. liepos 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-44/2024, 2023 m. spalio 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-52/2023, 2021 m. liepos 21 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-59/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byla grąžintina bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Grąžinti bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, Tauragės apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Sigita Rudėnaitė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Goda Ambrasaitė-Balynienė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo