Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad susipažino su kaltinamuoju A. V., kai reikėjo vogti iš parduotuvių Škotijoje. Jam giminaitis S. G. (pusbrolis) pasiūlė darbą Škotijoje ir sakė, kad reikės dirbti fabrike. 2010-12-27 savarankiškai nuskrido į Glasgą, jį oro uoste pasitiko A. I.. 2010-09-13 jam suėjo 18 metų. Neatsimena tikslaus adreso, kur nuvežė ir apgyvendino. Paskui A. I. paaiškino, kad reikės vogti iš parduotuvių. Po kiek laiko atvažiavo A. V. ir gyveno su jais. Kartais A. V. veždavo juos į parduotuves vogti. Pavogtas prekes pasiimdavo arba A. V., arba A. I.. Naudą iš to, kad jie vogė, turėjo A. V. ir A. I.. Nežino, kur jie realizuodavo prekes, kiek pinigų uždirbdavo. Jis už pavogtas prekes nieko negaudavo. Tada jam buvo 18 metų. Jis nenorėjo vogti, bet jam pradžioje grasino A. I.. Buvo pagrasinta, kad, jei jie pasiskųs policijai, bus užmušti. Būdavo bausmės, jei mažai pavogdavo, mušdavo. Kartu buvo Š., M. ir B., jos draugė V. Kartu gyveno bute. Neatsimena, kas mokėjo už nuomą, paslaugas. Jis tikrai nemokėjo, jo draugai taip pat nemokėjo už nuomą ir komunalines paslaugas. Kažkas liepė pasidaryti folijos maišus, aiškino, kaip ką reikės daryti. Iš pradžių veždavo Š., paskui S. G., paskui veždavo A. I. ir A. V.. Jie veždavo pagal žemėlapį į skirtingas parduotuves, keisdavo miestus. Kai jie eidavo į parduotuvę, jie pasilikdavo mašinoje, netoli parduotuvės. Vogdavo prekes: bluray diskus, peiliukus gillette, kvepalus. Prekes atnešdavo į automobilį, kur I. arba V. pasiimdavo prekes. Per dieną apvažiuodavo 7–8 parduotuvėse. Neprašė pinigų už pavogtas prekes, žinojo, kad neduos. Kartais negalėdavo pavogti iš parduotuvės, tada važiuodavo į kitą parduotuvę, būdavo, kad iš 8 parduotuvių pavykdavo pavogti iš 3 parduotuvių, arba vagiant pagaudavo policija ir uždarydavo į kalėjimą. Sulaikius išbūdavo nuo 1 iki 4 mėnesių. A. V. ar A. I. buvo nurodę, ką sakyti, jei sulaikys policija, kad neišduotų vieni kitų. Per 3 metus negalėjo grįžti į Lietuvą, nes, kai paleisdavo iš kalėjimo, kitą dieną vėl važiuodavo vogti į parduotuves. Kai paleisdavo iš kalėjimo, parsiveždavo į tą pačią ar kitą gyvenamąją vietą. Paskambindavo S. G. ir pasakydavo, kad paleido. Teisingi parodymai, kad A. I. ir A. V. nenorėjo išleisti grįžti į Lietuvą, nes galėjo prasitarti apie vagystes. Iš pradžių S. G. buvo paėmęs jo pasą, paskui pasą paėmė A. V.. Tas jo pasas paliko Jungtinėje Karalystėje, nes jį deportavo su laikinu pasu. Negali pasakyti, kokiu tikslu A. V. iš jo paėmė pasą. Girdėjo, kad kažkuriuos draugus, su kuriais gyveno, mušdavo. S. G. ir A. V. gąsdindavo, buvo daromas psichologinis spaudimas, jei mažai pavogdavo, pasakydavo, kad daugiau vogtų. Su S. G. buvo geri santykiai. Pažįsta L. K., A. S., D. G.. Pas I. yra gyvenęs. Tarp jų jokių santykių nebuvo. Jis veždavo vogti į parduotuves. Buvo pasakyta, kad jie turi vogti. Jie sakė, kad nenori vogti. Jie turėjo mobiliuosius telefonus, kad galėtų susiskambinti su kitais žmonėmis, kurie turėjo vogti. Buvo daug žmonių, nuolat keisdavosi. Maistą ir drabužius vogdavo patys iš parduotuvių. Jis iš parduotuvių Škotijoje vogė virš 3 metų. Yra 17 teistumų už vagystes Škotijoje ir Anglijoje. Lietuvoje teistumų neturėjo. Paskutinį kartą bendravo su A. V. Škotijoje, prieš deportavimą. Tada po sulaikymo jam iš karto skyrė deportavimą į Lietuvą. Policijai nepasakė, kad turi vogti per prievartą, nes bijojo. Kai buvo kalėjime, su A. V. nebendraudavo. A. V. su A. I. liepdavo bendrauti iš kalėjimo su tais, su kuriais vogdavo. Grasinimai iš A. V. buvo, net dabar iš kalėjimo per kitą asmenį. Norėjo, kad jis pakeistų parodymus.

Pateikė 20 000 Eur ieškinį teismui, nes buvo psichologiškai paveiktas, jam padaryta moralinė žala. Virš 3 metų išgyvenimai, kriminalinė istorija pakenkė darbui, visoje Europoje matoma. Ir dabar tie įvykiai turi įtakos, jis Lietuvoje negyvena, neturi šeimos. Po deportavimo gydėsi, gėrė antidepresantus. Tokį ieškinį turėtų atlyginti A. I. ir A. V., jie yra atsakingi. G. miręs.

Apklausiamas kaip liudytojas M. L. parodė, kad į Škotiją vykti jam pasiūlė pusbrolis S. G., dabar jis yra miręs. Jis prisimena, kad 2010 m. gruodžio 27 d. išvyko į Škotiją. Jį (duomenys neskelbtini), kurio vardo ir pavardės neprisimena, nuvežė iki Šiaulių, iš Šiaulių kitas asmuo jį nuvežė iki Rygos oro uosto ir iš ten jis išskrido į Glasgo oro uostą. Jam kelionė nekainavo. Kas pirko skrydžio bilietus, nežino, jam juos padavė tas asmuo, kuris jį nuo Šiaulių vežė į Rygą. Jis to asmens jokių duomenų neprisimena, tik gali pasakyti, kad jis taip pat yra susijęs šia veika, nes jis buvo įtariamųjų pasamdytas vertėjas. Kai juos sulaikydavo Škotijoje, visada jis atskrisdavo vertėjauti policijoje, nes įtariamieji bijodavo, kad jie policijoje neprasitartų, kad yra verčiami vogti. Nuvykus į Glasgo oro uostą, jį iš oro uosto pasiėmė A. Š., A. I. ir jo žmona A. I.. Jis prisimena, jų ilgai laukė oro uoste, apie 2 valandas. Tada jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestą, kur apgyvendino nuomojamame name. Jame gyveno pats A. Š., A. M., R. B. ir jos draugė V., kurios pavardės neprisimena, tačiau žino, kad ji Jungtinėje Karalystėje pati buvo nuteista už prekybą žmonėmis. A. Š. jam pasakė, kad darbo fabrike nebus, o jis turės vogti. M. L. neturėjo galimybės atsisakyti, nes neturėjo kaip grįžti į Lietuvą. Pusbrolis S. G. jam padėti negalėjo, nes jis pats tuo metu buvo Lietuvoje, į Škotiją atvyko daug vėliau. A. I. su žmona gyveno kitame name, bet atvažiuodavo. Name gyveno 5–10 asmenų, kurie vykdė vagystes. A. V. ir A. I. vogti neidavo, jie juos nuveždavo iki parduotuvių, kur jie turėdavo vogti CD kompaktus, skutimosi peiliukus, kvepalus, alkoholį. Vagystėms naudojo krepšius, išklotus folija. Iš pradžių vogė po vieną, paskui pradėjo vogti po du, vienas pakraudavo prekes, o kitas išnešdavo. M. L. suprato, kad vagia tiek A. I., tiek A. V., nes jie nurodydavo, ką reikia vogti, iš kur, ir jie realizuodavo jų vogtas prekes kažkokiam škotui, kuris nuolat iš jų supirkdavo jų pavogtas prekes. Už pavogtus daiktus jie jiems nemokėdavo. Pinigų neturėdavo, maistą vogdavo tiek sau, tiek A. I. ir A. I. ir A. V.. A. I. ir A. V. nenorėdavo išleisti grįžti į Lietuvą jam vagiančių asmenų, nes bijodavo, kad jie kam nors neprasitartų, kad Škotijoje vagia. A. V. buvo paėmęs jo pasą. Jis Škotijoje vogė apie trejus metus. Per tą laiką pasikeitė labai daug žmonių, kurie vogė A. I. ir A. V.. Jis prisimena, kad buvo R. B., K. P., L. K., A. S., D. G., J. K., buvo jaunuolių iš (duomenys neskelbtini) vaikų namų. Vairuotojais dirbo A. Š., S. G., A. I. ir A. V.. Pagal nustatytas taisykles vairuotojai negalėjo eiti vogti, nes jei sulaikytų vairuotoją, nebūtų kaip grįžti iki gyvenamosios vietos. Jei mažai pavogdavo A. I. ir A. V. šaukdavo, yra naudoję ir fizinį smurtą. Jo nemušė, nes jis gan gerai pavogdavo, bet dažnai buvo sulaikytas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes. Išeidavo į laisvę ir po poros savaičių jį vėl sulaikydavo. Po paskutinio teistumo M. L. deportavo ir jo pasas taip ir liko pas A. V., o jis grįžo su laikinu dokumentu (t. 3, b. l. 102, 117–119).??

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad A. V. pažįsta, susipažino, kai nuvažiavo į Škotiją. Tada dirbo su apdaila (duomenys neskelbtini), kartu dirbo (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad jo draugai dirba prie ūkio darbų, patarė nuvažiuoti, pasakė, kad jie ten gyvena labai gerai. Tuo momentu nebuvo registruotas darbo biržoje. Pasakė mamai, kad išvažiuoja. Jis jam nupirko bilietą į mikroautobusą, kuris nuvežė iki to adreso. Mikroautobuso vairuotojui tas adresas buvo žinomas. (duomenys neskelbtini) vardo nei pavardės nežino, kai grįžo, jis buvo pas jį užėjęs, pasakė, kad jo ieško. Suprato, kad su juo kontaktavo A., norėjo sužinoti, ar jis davė parodymus. Tuo metu, kai grįžo iš Škotijos, glaudėsi pas mamą. Tuo momentu autobusiuku į Škotiją nuvažiavo jis vienas. Atėjo pasitikti S. draugė, ji ten gyvendavo. Pasakė, kad yra S., atvažiuos A.. S. pavardės nežino, jis turėjo didelį randą prie akies, nedidelio ūgio. Ar dabar jis gyvas, nežino. Edinburge pragyveno 5–6 dienas, po to reikėjo keisti gyvenamąją vietą, gal bijojo policijos. Jis tik nuvykęs į vietą sužinojo, kad reikės vogti. Gyvenime nebuvo nieko pavogęs, o ten buvo priverstas vogti. Jis norėjo, kad pagautų ir deportuotų, bet jam pasakė, kad už tokius dalykus nedeportuoja, pasakė, kad kiti pripranta vogti. Paskui atvažiavo pasiimti A. ar S.. Buvo ir daugiau asmenų, kurie vogė. Jie atsėdėdavo po kelis mėnesius, grįždavo ir vėl vogdavo. Jokios pagalbos nebuvo, jį išleido iš teismo salės, ką daryti be kalbos, pinigų. Jie paskambino, atvažiavo pasiimti. Jie sakė, kad iki 3 kartų pagavimo nieko negaus. Paskui turės sėsti, o kada pasėdės kelis mėnesius ir vėl vogs. Jokio atlygio negavo, net maistą reikėjo vogti. Prikraudavo maisto vežimėlį ir stumdavo vežimėlį iš parduotuvės. Palaidą tabaką nupirkdavo ir sukdavosi suktines. Škotijoje vogdamas išbuvo 1,5 ar 2 mėnesius. Atvažiavus į Škotiją pinigų neturėjo. Jie ieško nepasiturinčių žmonių. Kai atvažiavo į Škotiją, nevažiavo vogti gal tris dienas, nes turėjo apmokyti, parodyti, kaip pasidaryti iš folijos kuprinę. Apmokė S. su kitais, parodė, kaip reikia užsikišti, kaip praeiti pro apsaugą, ką užsidengti. Pakis padaromas taip: foliją klijuoji su lipnia juosta kaip maišelį, kad nebūtų tarpų, kad nesuveiktų apsauga. Pirmus kartus S. rodė, kaip vogti, paskui atvažiavo A., tada su A. važiuodavo. Pasakė, ką reikia vogti: brangius kvepalus, peiliukus Gillete, futbolo žaidimus po 40 svarų. Iki parduotuvės automobiliu atveždavo S. arba A., sustodavo aikštelėje, išleisdavo, kur nėra kamerų, pasakydavo, kur lauks, kur grįžti. Pavogtas prekes sukraudavo į automobilio bagažinę, tada važiuodavo į kitą parduotuvę. Važiuodavo vogti dažniausiai dviese, trise, kiek būdavo žmonių, kiti būdavo suimti. Visi gyveno tame pačiame name, tik A. negyveno. Per visą tą laikotarpį pinigų nėra gavęs nė cento. Už nuomą buvo mokama iš jų pavogtų prekių, o maisto reikėdavo patiems pasivogti, dar ir S., ir jo merginai pavogti. S. buvo iš pradžių, A. atvažiavo gal po savaitės. A. pristatė tie, kas ten buvo, pasakė, kad A. atsakingas už viską. A. I. vadindavo (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad jis su A. viską įkūrė, suprato, kad per pusę turėjo dalytis. A. I. nevežė vogti, jis turėjo darbą, dirbo, turėjo draugę, vaikus. Jie pradėjo pyktis, nepasidalijo. A. nurodydavo, kas važiuos ir su kuo. S. buvo susirašęs tik adresus. Kuru taip pat A. rūpinosi. Kartais iki parduotuvės važiuodavo 1,5 val., kartais keturias parduotuves aplankydavo, grįždavo vakare. Nuo parvežtų prekių reikėjo nulupti apsaugas, tai darydavo tas, kuriuo pasitikėdavo. Neklausė, kodėl jiems nemokami pinigai, nes suprato, kad, jei nevogs, sudaužys. Nė vienas ten pinigų negaudavo. Jei norėdavo pasiimti kokį drabužį, turėjo paklausti leidimo. Jie buvo kaip šiukšlės.

Kai atvyko, dokumentus turėjo. Jis parašė mamai žinutę, pasakė, kad čia yra blogai, niekas neišleidžia, reikia bėgti, nes reikės vėl vogti. Pasakė adresą, kad kreiptųsi į policiją. Lietuvos policija kreipėsi į Škotijos policiją, sureagavo, bet atėjo pareigūnai, kalbėjo angliškai, jis anglų visiškai nemokėjo, vertėja pasiėmė S. merginą, bendrininkę, kad atstovautų jam. Jis pasako vienaip, o ji išvertė, kaip norėjo. Kai pareigūnai išvažiavo, jis bijojo. A. tuo metu nebuvo, jis buvo išvažiavęs, su jais gyveno S., jis prižiūrėdavo. Jis surinko dokumentus. Suprato, kad gali būti liūdni reikalai, nes jis kreipėsi į policiją. M. B. norėjo kratyti elektra. Išgirdo, kaip A. kalbėjo su A. ir jis skundėsi dėl M. B., kad jis kažkada davė kortelę, kad jis nupirktų alkoholio, o jis dar kažką sau nusipirko. Pasakė, kad tokių dalykų nebus, iš karto paskambino A., pasakė, kad įkiš į vonią ir elektra nukratys. Jis M. B. taip ir pasakė, kad bus liūdnai, reikia bėgti. Jie pabėgo, dvi naktis slėpėsi po tiltais, nutarė grįžti. Paskambino dėl grįžimo S.. Pasakė, kad juos atvažiavo pasiimti iš kito miesto A.. Jį kontroliavęs S. pasakė A. V., kad jie kreipėsi į policiją. Tada atvykęs A. V. darė jiems psichologinį spaudimą, pasakė, kad niekur nebeišleis, kad sulaužys kojas, išveš į mišką. A. pagalvojo, kad paimti dokumentai – kriminalas. Kai grįžo, jis padavė jiems dokumentus, bet darė psichologinį spaudimą. Kai A. V. atidavė dokumentus, jie susirinko daiktus ir išėjo į kitą miestą. Ten susirado apleistą viešbutį, įsikūrė, ten gyveno dvi savaites. Rado 10 eurų gatvėje, pasipildė sąskaitą, tada paskambino artimiesiems. Į Lietuvą grįžo, nes padėjo M. B. giminaičiai, nupirko bilietą, o po to sesuo su mama sumokėjo. Parvyko gyventi pas mamą, nes neturėjo lėšų.

Kai atvažiavo į Škotiją ir sužinojo, kad reikės vogti, jautė didelę baimę, nes nemokėjo vogti. Jis geriau būtų pas ūkininką dirbęs veltui. Kai grįžo, jis dar ilgai parduotuvėje žvalgydavosi, buvo įprotis, baimės jausmas, kad jį stebi per kameras. Po to vyko dirbti į Islandiją, į Angliją, nes daug laiko po to praėjo. Padarytą žalą, įvertinus stresą ir ką būtų uždirbęs, vertina 5 000–6 000 eurų suma.

Apklausiamas kaip liudytojas ir nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesio pradžioje jis išvažiavo į Škotiją. Į Škotiją vykti pasiūlė iš matymo pažįstamas (duomenys neskelbtini). Tikslios dienos neprisimena, bet iš (duomenys neskelbtini) jį paėmė mikroautobusas ir vairuotojas nuvežė iki pat namų Škotijoje. A. B. nuvežė į Edinburgo miestą ir ten apgyvendino. Name gyveno J. K. ir A. A.. Jie taip pat vykdydavo vagystes A. V.. Jie parodė, kaip reikia pasidaryti kuprines, kad vagiant neveiktų apsaugos signalizacija. A. V. labai saugojosi, jis kartu negyveno. A. V. sakė, kad reikės keisti vagysčių sistemą ir vogti nebe su kuprinėmis, kadangi tai labai akivaizdžiai krisdavo į akis apsaugos darbuotojams, o kompaktinius diskus užsikišti už rūbų. Per dieną A. B. apvogdavo 4–5 parduotuves. Iš kiekvienos pavogdavo prekių už maždaug 200 svarų. Vogti nenorėjo, niekada nėra apsivogęs Lietuvoje, tačiau neturėjo pinigų grįžti. Pirmą kartą vagiantį A. B. sulaikė Glazgo mieste. Tuo metu vogė skutimosi peiliukus. A. B. buvo sulaikytas parą laiko. Po sulaikymo jis persikėlė gyventi į nakvynės namus, kur jam mokėdavo po 40 svarų. Tačiau A. B. kartą išgėrė alkoholio, ir jį iš tų namų išmetė. A. B., neturėdamas kur gyventi, sugrįžo į tuos namus, iš kurių pabėgo. Tada, kad daugiau nepabėgtų, A. V. paėmė jo asmens tapatybės kortelę. Tuo metu į Škotiją jau buvo atvažiavęs ir M. B.. Nuo jo A. V. ne tik asmens tapatybės kortelę paėmė, bet ir banko korteles. A. B. sugalvojo pabėgti nuo A. V. ir kitų žmonių, kurie juos kontroliavo, ir kartu pabėgti pasiūlė M. B.. Prieš tai A. B. savo seseriai I. B. parašė adresą, kur yra, ir visą situaciją, ir paprašė, kad mama kreiptųsi į policiją. Ji kreipėsi į Telšių policiją ir po kelių dienų prie jų namų Škotijoje atvyko policijos pareigūnai. A. B. apsidžiaugė, galvojo, kad jie padės grįžti į Lietuvą, tačiau jie paklausė, kas kalba angliškai. Nei A. B., nei M. B. anglų kalbos nemokėjo, o angliškai kalbėjo tas asmuo, kuris juos kontroliavo, tai jis ir bendravo su policijos pareigūnais. Po to, pareigūnai, patikėję, kad jiems viskas gerai, išvyko. Vaikinus kontroliavęs asmuo paskambino A. V. ir papasakojo visą situaciją, A. V. liepė atiduoti jiems asmens dokumentus. Gavę dokumentus, A. B. ir M. B. tą pačią naktį pabėgo. Į Lietuvą grįžo, kai M. B. jo artimieji pervedė pinigų. A. V. fizinio smurto nevartojo, bet bandydavo paveikti psichologiškai, grasindavo. A. V. kartu negyveno, juos prižiūrėdavo jo bendrininkas, jis buvo apie 33 metų amžiaus. Kartu gyveno jo draugė, jie nebuvo susituokę. Vogti veždavo A. V. ir kitas asmuo, jo duomenų nežino. Iš kitų asmenų kalbų žino, kad asmuo „(duomenys neskelbtini)“ su A. V. pradėjo šį verslą, t. y. asmenų vertimą vogti ir atiduoti jiems pavogtas prekes. (duomenys neskelbtini) gyveno atskirai, turėjo žmoną ir du vaikus. (duomenys neskelbtini) žmona duodavo M. B. banko kortelę, kad nupirktų alkoholio, o M. B. šiek tiek pinigų panaudodavo ir sau. Jis girdėjo (duomenys neskelbtini) ir A. V. pokalbį, kad už tai reikia M. B. kankinti, pripilti į vonią vandens ir jį kratyti elektra. Jis apie tai pasakė M. B. ir jie pabėgo (t. 2, b. l. 134–136, 140–141, 153–154).

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad prieš išvažiuojant iš Lietuvos gyveno pas mamą, dirbo prie metalo karpymo staklių. Paskui darbą metė, nes buvo labai sunkus, ir tada L. K. ar D. G. pasiūlė išvažiuoti. A. J. nusprendė nebevažiuoti, todėl vietoj jo važiuoti pasiūlė jam. Jis sutiko važiuoti. Jam buvo 19 metų, prieš tai užsienyje nebuvo buvęs, anglų kalbos nemokėjo. Mamai nesakė, kad vogti, nenorėjo, kad jaudintųsi, būtų neišvažiavęs. Mamai sakė, kad važiuoja į užsienį į fabriką dirbti. Be darbo iki pasiūlymo pabuvo apie savaitę. A. V. vairavo automobilį, paėmė iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) stotelės. Važiavo visą naktį, paryčiais sustojo pas draugą, nes pavarų dėžė sugedo. Ryte juos parvežė jo draugas, pravarde (duomenys neskelbtini), jo pavardė – I., vardo nepamena. Namas, kuriame apgyvendino, – ilgas daugiabutis, 2 ar 3 aukštų, buvo 3 kambarių butas. Gyveno (duomenys neskelbtini). Visi gyveno viename kambaryje, už nuomą nemokėjo, nesidomėjo, kiek kainavo. Be jų name gyveno kažkoks A. Jis kartais važiuodavo kartu, bet kartu vogti neidavo. Kai A. V. grįžo, tada jis papasakojo, kaip viskas vyks. Paaiškino, kaip pasidaryti kuprines, kaip į parduotuvę įėjus elgtis, kada į rūbinę nueiti. Pasakė vogti kompaktinius diskus, konsolės žaidimus, kvepalus, skutimosi peiliukus, atmintukus. Kuprines pasiruošdavo patys, iš folijos daug sluoksnių, reikėjo suklijuoti lipnia juosta, sulenkti per pusę, užlankstyti kampus, užklijuoti, palikti viršuje tarpą, pridėti kompaktų, užvynioti viršų ir dėti į kuprinę, kad nereaguotų parduotuvės apsaugos sistemos. Į kuprinę tilpdavo 20–30 diskų. Apie 3 mėnesius vykdė vagystes. Ryte atsikeldavo, sėsdavo į mašiną, A. nuveždavo į tam tikras parduotuves. Jei pasisekdavo, tai užtekdavo 3 parduotuvių, jei nepasisekdavo, nuvažiuodavo į daugiau parduotuvių, jei pagaudavo, paleisdavo rytojaus dieną. Nepasiseka, jei sureaguodavo apsauga ir nepavyksta pavogti. Vogtas prekes sudėdavo į automobilio bagažinę ir važiuodavo į kitą parduotuvę. A. V. tuo metu laukdavo automobilyje, su jais vogti neidavo. A. V. nuveždavo, vadovavo, pasakydavo, kur eiti. Per dieną apvogdavo 2–4 parduotuves. Kartais užtekdavo pusdienio, kartais važiuodavo į Angliją, tai priklausydavo nuo atstumų. Miestų nepamena, vieną kartą važiavo į Škotijos parduotuves. Nežino, kur prekes išveždavo A.. Tos prekės nebuvo parvežamos į namus, kur gyveno. Arba juos parveždavo, arba jie sėdėdavo automobilyje, kol jis išsinešdavo prekes, pareidavo be jų, tada važiuodavo namo. Nežino, kam atiduodavo prekes. Jis nėra minėjęs, už kiek parduodavo prekes. Maistą nupirkdavo A.. Jam neteko vogti maisto. Kiti minėjo, kad vogė maistą, bet jis tada buvo suimtas, nematė. Pragyvenimu rūpinosi A. V.. Buvo sulaikytas iki 10 kartų. Nepamena vietovių, kur buvo sulaikytas. Pradžioje uždarydavo į areštinę, prabūdavo iki ryto, ryte teismas paleisdavo. Vieną kartą iki teismo buvo sulaikytas 17 parų. Paleisdavo už parašą, vieną kartą gavo 60 svarų baudos, baudos nemokėjo, niekas už jį nesumokėjo. Vieną kartą, kai nepavyko pavogti, A. V. automobilyje pradėjo šaukti, siūlė važiuoti į mišką, būtų gavęs mušti, kad iš kelių parduotuvių iš eilės nepavyko pavogti. Jei viskas gerai, A. V. bendraudavo normaliai. Su juo toks A. V. elgesys buvo vienkartinis, su kitais – nežino, nematė, kad šauktų. Pasivogdavo maisto, jei vietos likdavo kuprinėje. Gali būti, kad Škotijoje vogė apie 3 mėnesius. Vieną ar du kartus pinigų truputį davė, paskui sakydavo, kad maistas kainuoja, butas kainuoja, o jie tiek nepavagia. Su kuriais drabužiais nuvažiavo, su tais ir parvažiavo. Šampūnas buvo vienas, visi naudojosi, kuris buvo name. I. gyveno atskirai, gal Anglijoje. Kelis kartus vežė vogti I.. Schema buvo ta pati. Nežino, kodėl jie apsikeitė su A. V.. Buvo 3–5 kartai, kai jie apsikeitė. M. L. atvažiuodavo su I. ir važiuodavo vogti iš parduotuvių. Buvo dienų, kad nevažiuodavo vogti. Tada žiūrėdavo televizorių, žaisdavo kompiuteriu, išeidavo pasivaikščioti. A. pasakydavo, tada važiuodavo vogti. Dažniausiai vogti važiavo po du. Dažniausiai vienas būdavo sulaikytas, važiuodavo kiti du. A. V. sakė, kad sulaikius neminėtų jo, pasakė namų adresą, kur gyveno, nes kitaip nepaleidžia, liepė sakyti, kad neturi ką valgyti. Policija, kol jis buvo namuose, nebuvo atvažiavusi tikrinti. Į Lietuvą grįžo jis ir D. G.. L. K. pasiliko pas draugus. Grįžus į Lietuvą A. V. ar kas kitas jam rašė į „Messenger?į“, kai policija išsikvietė duoti parodymų. Tas žinutes pateikė policijai. Rašė trečiuoju asmeniu, priekaištavo, kad nuvažiavo į policiją, nepamena, ką tiksliai. Grįžo į Lietuvą mikroautobusu iki Kryžkalnio, prašė brolio paskolinti pinigų. Nežino, kur tuo metu buvo A. V., jis išvyko, paliko juos, pasakė, kad grįžtų namo, kaip nori. Bute negalėjo gyventi, nes neturėjo pinigų, maisto, darbo, nemokėjo kalbos. Nežinojo, kieno butas, kada iškraustys. Asmens dokumentai nebuvo paimti, niekas neprašė atiduoti asmens dokumentų. Su savimi turėjo asmens tapatybės kortelę, ji išliko, kai grįžo į Lietuvą. Galėjo naudotis telefonu. Bendravo per „Skype?ą“ su broliu, bet jam apie vagystes nepasakojo, nes buvo gėda. Nenutraukė savo veiksmų, nes nežinojo, kaip grįžti į Lietuvą. Kai pasišalino A. V., jam D. G. ir L. K. pasakė, kad A. V. pabėgo ir juos paliko. Pasakė, kad įtaria, kad jo ieško policija. Tai buvo po paskutinio karto, kai jam buvo skirta 17 parų sulaikymo.

Civilinis ieškinys dėl moralinės žalos, nes paliko vieną svetimoje šalyje, be pinigų, be maisto, be kalbos. Jie jam skambino, prašė, kad duotų kelionei, pasakė, kaip nori, taip pareiti. Nebūtų pats sugalvojęs važiuoti į užsienį vogti, nemokėjo kalbos. Pradžioje, kai grįžo, ta patirtis turėjo įtakos, bijojo policijos, labai blogai jautėsi. Dabar praėjo daug metų, yra šeima, pasimiršo. Į Angliją dar ir dabar nedrįsta važiuoti, gal yra ieškomas. Kai nuvyko į Škotiją, negalėjo atsisakyti vogti, būtų parodę duris, o jis nemokėjo kalbos, neturėjo pinigų, telefono, nežinoma vieta. Vykdamas iš Lietuvos, žinojo, kuo užsiims. Sutiko vykti iš Lietuvos, nes reikėjo pinigų, susigundė lengvu uždarbiu, buvo įdomu. Be A. V., žinojo jo draugą, pravarde (duomenys neskelbtini).

Apklausiamas kaip liudytojas ir nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2013 m. pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, jis išvyko į Škotiją. Į Škotiją išvyko dėl to, kad jam reikėjo pinigų. Jis tada niekur nedirbo, gyveno su mama, kuri taip pat niekur nedirbo, ji prižiūrėjo seną vyrą ir už tai jis jiems leido gyventi jo name. Jis sužinojo, kad D. G. ir L. K. yra susiruošę važiuoti su kitu asmeniu į Škotiją ir vogti jam kompaktinius diskus. Už kiekvieną diską jis žadėjo mokėti po 1 svarą. Tai buvo pirma jo kelionė į užsienį, jis anglų kalbos nemokėjo. Mamai pasakė, kad išvyksta dirbti į fabriką. Jis iš vakaro nuvažiavo pas L. K. ir ryte jį, L. K. ir D. G. paėmė A., kurio pavardės tiksliai nežino, tačiau jie jį vadindavo (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo „Peugeot 607“ markės automobiliu, pilkos spalvos. Pakeliui sugedo automobilis ir juos paėmė A. V. draugas, pravarde (duomenys neskelbtini). A. V. grįžo po kelių dienų ir nurodė, ką reikės vogti: tai „Bluray“ kompaktinius diskus, kvepalus, skutimosi peiliukus, žaidimus. Vienas iš pas (duomenys neskelbtini) buvusių vaikinų jį ir kitus su juo atvykusius vaikinus apmokė, kaip reikės vogti. Iki vietos, kurioje jiems reikės vogti, A. V. ir (duomenys neskelbtini) juos veždavo tais pačiais „Peugeot 607“ ir „Renault Megane“ automobiliais. A. V. į parduotuves eidavo nebent nusipirkti maisto, bet ne į tas, iš kurių vaikinai vogdavo. Jis sėdėdavo automobilyje ir laukdavo, kol vaikinai pareis. Kai grįždavo pas A. V., vogtas prekes iškraudavo automobilio bagažinėje ir eidavo arba juos veždavo iki kitos parduotuvės. Jų pavogtų prekių A. V. stengdavosi namuose nelaikyti. Juos parduodavo kitam asmeniui, kurį vadindavo (duomenys neskelbtini). Ten A. V. suskaičiuodavo, kiek diskų jie yra pavogę, tačiau pinigų iš jo gaudavo retai. Dažniausiai jis pasakydavo, kad buvo prasta diena, jie mažai pavogė arba pasakydavo, kad daug pravalgė, todėl visa tai išskaičiuoja už jų maistą, nors kompaktinių diskų per dieną privogdavo apie kelioninį lagaminą. Po įvykdytos vagystės buvo sulaikytas, o paleistas po sulaikymo grįžo į gyvenamąją vietą. Taip Škotijoje vogė apie tris mėnesius. Su savimi turėjo asmens dokumentus ir žinojo gyvenamosios vietos adresą, nes be dokumentų nebūtų paleidę iš sulaikymo. A. liepė policijai meluoti, kad neturi už ką nusipirkti valgyti, dėl to vagia, kad pavogtas prekes parduos turguje. A. pinigų turėjo, matė keliantis keltu pas jį storą pluoštą svarų. Dar D. G. sakė, kad matė A. V. banko čekius, kuriuose buvo nurodyta apie 100 000 svarų suma. Kai grįžo po paskutinio sulaikymo, A. V. jau nebebuvo. Jo brolis M. S. sumokėjo už jo ir D. G. kelionę mikroautobusu iki Kryžkalnio. Jis jau anksčiau norėjo grįžti į Lietuvą, bet neturėjo pinigų, o paskui dingo ir A. V.. Jis bijojo A. V., nes, kai jam nepavyko pavogti iš dviejų parduotuvių, A. V. labai pyko ir pasiūlė nuvežti į mišką. A. V. nurimo tik tada, kai jam pavyko pavogti iš trečios parduotuvės. (t. 4, b. l. 29–32, 40–41).

Liudytoja G. S. parodė, kad A. V., M. B., A. B., D. G., M. L., A. S. nepažįsta. S. Š. jos brolis. 2012 m. rugsėjo gale brolis mamai pasakė, kad važiuoja į Angliją dirbti sandėliuose ir grįš Kalėdoms. Kai mama paklausė, ar turi pinigų kelionei, jis pasakė, kad veža nemokamai. Jis paskambino važiuodamas. Mama susiskambino su jos sese V. V., o sesuo su ja, pasakė, kad vyksta kažkas negero. Žinojo, kad iš jų paimti dokumentai neva sutarčiai pasirašyti. Kai jie išvažiavo, susiskambino su kito berniuko M. B. mama. Kartu nuvažiavo į policiją, nes po to su berniukais nepavyko susikalbėti, jie kalbėjo nerišliai. Turėjo įtarimą, kad jie apsvaiginti vežami į užsienį. Parašė pareiškimą, kad būtų sulaikyti prie sienos. Brolį pasiėmė sesuo. Po to kalbėjosi su broliu. Jis pasakė, kad dalyvavo ne vienas žmogus, nes vienas atvažiavo, paėmė dokumentus, o vairavo kitas. Jie buvo susiję. Dokumentai nebuvo grąžinti visos kelionės metu iki tol, kol jie buvo išlaipinti iš autobusiuko. Važiavo S. Š., M. B. ir dar vienas berniukas. Policija išlaipino juos du, o trečias išvyko. Brolis pinigų neturėjo, todėl kilo įtarimas. Tuo metu broliui buvo apie 19 metų, jis mokėsi 72 mokykloje Šilutėje. Ten susipažino su M., susidraugavo, susiorganizavo tą kelionę, nes kažkas jiems pasiūlė nerealų atlyginimą, ar 10 000 eurų. Išlaipinus brolis buvo išsigandęs, jis nesuvokė, kas jam galėjo nutikti, nes niekas neveža veltui ir nemoka tokio atlyginimo. Brolis buvo nebrandaus jaunuolio charakterio, ne visai subrendęs, gal jis buvo užburtas pažadais. Ar brolis buvo apsvaigęs, nebuvo atlikti tyrimai. Dokumentus brolis atgavo išlipant iš autobuso. Dokumentus paėmė iš vakaro kitas asmuo, ne tas, kuris vairavo autobusą. Kai buvo sustabdyti, dokumentai buvo grąžinti.

Liudytoja I. B. parodė, kad A. V., M. B., D. G., M. L., A. S. nepažįsta. Jos brolis A. B.. Tiksliai nežino, kur jis išvyko, jis sakė, kad vyksta į Škotiją, su ja mažai bendraudavo, žinojo, kad dėl tokių dalykų ji labai pyksta, nes jis ne kartą yra vykęs į užsienį dirbti, neilgai dirbdavo ir grįždavo. Jis mamai buvo pasakęs, kad vyksta į Škotiją, sakė, kad vyksta su draugais. Po kiek laiko skambino mama, kad negali susisiekti, ji taip pat negalėjo susisiekti. Po kiek laiko jis pats pranešė, kad jam blogai, negali išvykti, liepia eiti vogti, neišleidžia. Toks buvo jo darbas, jei pamato, gali atimti telefoną. Jis prašė pagalbos. Ji nuvyko į policijos komisariatą ir nurodė brolio buvimo adresą. Po kažkiek laiko jis grįžo. Nepamena, ar jis turėjo pinigų grįžimui. A. B. pasakojo, kad jie keli gyveno viename kambaryje, kažką duodavo valgyti, juos sekdavo, ryte jie važiuodavo į parduotuves vogti. Vogė kvepalus, brangesnius rūbus. Prižiūrėtojai eidavo iš paskos, kad jie nepabėgtų, nekalbėtų su namiškiais. Vogė Škotijoje, pinigų už tai negavo, jis neturėjo pinigų kelionei. Brolis jautėsi įbaugintas, nes, kai jis ten buvo, jam sakė, kad nesikreiptų į namiškius pagalbos, nes nukentės. Po šio įvykio brolis į Škotiją nevažiavo, nepamena, ar vyko į kitą šalį. Grįžęs į Lietuvą užsiregistravo darbo biržoje, gaudavo pašalpą, dirbo su vidaus apdaila Lietuvoje.

Apklausiama kaip liudytoja I. B. parodė, kad A. B. yra jos brolis. Jis buvo išvykęs į Škotiją. Išvykdamas jis minėjo, kad vyksta dirbti statybose, tačiau tikslios darbovietės nenurodė. A. B. nepasakojo, kiek laiko planuoja dirbti Škotijoje. Būdamas užsienyje A. B. jautėsi nelabai gerai, jautėsi įbaugintas, nežinojo tikslios savo buvimo vietos ir prašė artimųjų pagalbos atsiųsti pinigų, kad jis grįžtų į Lietuvą (t. 3, b. l. 22–23).?

Liudytoja J. L. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. M. B. yra įbrolis. Jos mama O. O.. M. B. buvo išvykęs į Škotiją. Jis jai parašė, kad padėtų grįžti, sakė, kad jį verčia ten vogti. Pinigus sumokėjo vairuotojui, kai parvežė M. B. ir A. B.. Jie buvo pavargę, išsigandę. M. pasakojo, kad buvo policijos sulaikytas už vagystes, sakė, kad jį vertė vogti, nepasakojo, kas vertė. Kai jam sukako 18 metų, jis išėjo iš mamos ir dingo. M. norėjo savarankiškumo. Išėjo iš tėvų, galvojo užsidirbti. Jis gaudavo stipendiją ir už mamos netektį, našlaičio pensiją, neatsimena, kiek jis gaudavo pinigų. Nežino, ar jam užtekdavo pinigų, jis išėjo ir su juo daugiau nebendravo. Dabar M. B. gyvena Lietuvoje, turi du vaikus. Dabar nežino, ar jis dar gyvena (duomenys neskelbtini).

Apklausiama kaip liudytoja J. L. parodė, kad M. B. yra jos pusbrolis, tačiau jo mamai mirus, o tėvui patekus į laisvės atėmimo vietą, J. L. mama įsivaikino M. B.. Jį O. O. augino nuo 4 metų. Sulaukęs pilnametystės M. B. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) ir išėjo gyventi atskirai. Kad jis ketina išvykti į Angliją ar Škotiją, artimiesiems nieko nesakė. Apie tai, kad jis yra išvykęs į užsienį, J. L. sužinojo tada, kai jis 2012 m. rudenį paskambino J. L. sutuoktiniui M. L. ir pasakė, kad yra patekęs į nelaimę, yra Škotijoje ir kad jam reikia pinigų, kad grįžtų į Lietuvą. M. B. telefonu aiškino, kad jį Škotijoje apgyvendino ir vertė vogti iš parduotuvių. Minėjo, kad jau kartą jis buvo sulaikytas ir kad nenori vogti, nes jį uždarys. M. B. sakė, kad Škotijoje jis yra su draugu, kad jie pabėgo nuo asmens, kuris vertė vogti. Į Lietuvą M. B. su draugu A. B. grįžo 2012 m. lapkričio mėn. pradžioje (t. 2, b. l. 16–17).

Liudytojas M. S. parodė, kad A. S. jo brolis. A. V., M. B., A. B., M. L. nepažįsta. D. G. pažįsta, jo nematė kelerius metus, nežino, kur jis yra. Nežino, kaip išvyko A. S. į Škotiją. Brolis nepasakojo, kad važiuoja į Škotiją, sužinojo, kai jis jau buvo išvykęs. Jis padėjo broliui grįžti į Lietuvą, sumokėjo už kelionę. Kai pakvietė į apklausą, tada sužinojo, kad ten vykdė vagystes. Iki išvykimo į Škotiją nusikaltimų jis nedarė, gyveno pas mamą. Paskui, kai parvažiavo, kažkiek pabuvo, tada parsivežė jį į Norvegiją, kartu dirbo oficialiai. Iki tol A. S. dirbo visokius pavienius darbus, paskui dirbo įmonėje.

Apklausiamas kaip liudytojas M. S. parodė, kad 2013 m. pradžioje jo brolis A. S. išvyko į Škotiją, sakė, kad važiuoja dirbti. Apie vagystes nieko nesakė. Prieš grįžtant jam iš Norvegijos į Lietuvą, A. S. jam paskambino ir pasakė, kad neturi pinigų grįžimui į Lietuvą, nes nėra darbo. Jis internetu susirado įmonę, kuri vežė keleivius iš Škotijos į Lietuvą ir šiai įmonei pervedė iš savo banko sąskaitos Vilniaus banke apie 400 litų, tikslios sumos neprisimena. Apie tai, kad A. S. Škotijoje vykdė vagystes, jis sužinojo daug vėliau, jau tada, kai A. S. buvo grįžęs į Lietuvą. Jis jam anksčiau to nesisakė, nes bijojo, žino, kad M. S. jam nebūtų leidęs vykti vykdyti vagysčių. Jo brolis užaugo tik su motina, tėvas mirė, kai jis lankė pradinę mokyklą. A. S. su motina gyveno kaime, seno vyro, kurį motina slaugė, name. A. S. baigė 8 ar 9 klases (t. 4, b. l. 103–106). ???

Liudytoja E. K.-J. parodė, kad jos sūnus M. B., tada jie kartu gyveno. Ji tuo metu dirbo degalinėje visą parą. Su juo buvo patėvis, kuris ėjo į darbą. Kai jis grįžo, M. jau nebuvo namuose. Patėvis pasakė, kad M. išėjo su draugais. Kai jam skambino, M. nekėlė telefono. Šeštadienio rytą, grįžusi iš darbo, skambino M., nes jis negrįžo namo. Tik po pietų jai paskambino Š. ir pasakė, kad brolis su jos sūnumi vyksta su nepažįstamų vyrų pagalba į užsienį. Tada ji nuvyko į policiją ir prašė policijos pagalbos, kad kažką darytų, nes vaikai nepilnamečiai. Kai bandė susisiekti su M., jis kalbėjo nerišliai, galėjo būti neadekvatus. Policija nusprendė daryti voratinklį Lietuvos mastu, jie buvo sulaikyti ties Marijampole, vaikai išlaipinti. Kas organizavo kelionę, nežino, su tais žmonėmis nebuvo susisiekusi, po sustabdymo juos paleido. Marijampolės policija sulaikė sūnų iki jos atvykimo. Jis jai aiškino, kad jis važiuos į užsienį dirbti. Sūnaus plaukai buvo nudažyti, jis šviesus, o buvo nudažytais juodais plaukais. Pareigūnas aiškino, kad greičiausiai būtų ėję nakties metu vogti. Sūnus pasakė, kad dėdės pasiūlė nusidažyti plaukus. Jis sakė, kad važiavo į Angliją, kad ten labai gerai moka. Sakė, kad sunkiai dirbs, kad norėjo man padėti. Jis buvo piktas, kad neišvažiavo, jam buvo 17 metų. Kartu su sūnumi buvo išlaipintas S. Š., jis yra vyro sesers pusbrolis. Nuo tų įvykių nebuvo susitikę. Jie važiavo už dyką, sakė, kad už kelionę turės atidirbti. Sūnus buvo patiklus. Sūnus prieš sulaikymą nežinojo, kad važiuoja vogti. Kai policijos pareigūnas skambino jam telefonu iš poskyrio, jis neįsivaizdavo, kur važiuoja, jo būsena buvo neadekvati. Prieš 12 metų vaikinai plaukų nesidažė, nežino, kur sūnus nusidažė plaukus. Buvo neeilinis įvykis. Policijos pareigūnas jai atidavė sūnaus dokumentą. Dokumentą jai atidavė prie sūnaus. Šiuo metu sūnus gyvena Anglijoje, yra sukūręs šeimą. Jis sakė, kad nedalyvaus apklausoje dėl saugumo. Jis ir jai sakė nedalyvauti dėl saugumo. Negavo grasinamų žinučių.

Apklausiama kaip liudytoja E. K. parodė, kad 2012 m. liepos mėn. jos sūnui M. B. suėjo 18 metų. Jis bandė gyventi savarankiškai, išėjo gyventi atskirai, tačiau ji su juo nuolat ryšį palaikydavo telefonu. M. B. nesakė, kad ketina vykti į užsienį. Jis nesipirko jokių daiktų, skirtų ilgesniam gyvenimui užsienyje. M. B. apie dvi savaites gyveno pas S. Š.. 2012-09-29, apie 15 val., jai paskambino ir pranešė, kad jos sūnus su dviem draugais išvyksta į Angliją. Ji paskambino apylinkės inspektoriui ir paaiškino situacija, šis pasiūlė atvykti į artimiausią komisariatą ir parašyti pareiškimą. Tos pačios dienos vakarą E. K. prisiskambino M. B.. Jis sakė, kad važiuoja dirbti į Angliją, tačiau, kadangi jis kalbėjo nerišliai, o prieš tai nesiruošė vykti ilgesniam laikui į užsienį, E. K. mano, kad jos sūnus į užsienį buvo vežamas per prievartą. M. B. negalėjo atsakyti į klausimus, kur jis dirbs, kur gyvens. Tai E. K. sukėlė įtarimą, kad jis tikrai išvyksta ne savo noru į užsienį. M. B. pasiėmė iš Marijampolės policijos komisariato. M. B. sakė, kad buvo sutarta, kad jie bus nuvežti į tam tikrą vietą, iš jų bus paimti asmens dokumentai ir juos grąžins, kai jie atidirbs už kelionę. Vėliau M. B. mamai prisipažino, kad užsienyje būtų turėjęs vogti. M. B. 2012-09-29 į Angliją išvyko kartu su S. Š. ir M. B.. 2012-09-29 vakare E. K. gavo SMS žinutę iš nežinomo numerio, kad ji skolinga už sūnaus kelionę 500 litų ir pinigus turi paduoti vairuotojui, tačiau pinigų ji niekam nedavė, SMS žinutės neturi išsisaugojusi (t. 2, b. l. 80–81, 84–85).

Liudytojas S. Š. parodė, kad su M. B. susipažino profesinėje mokykloje prieš dvi savaites, o M. buvo M. B. draugas. Jis M. B. iki tol nepažinojo. Buvo ta pati mokykla, tik buvo skirtingos laidos. M. su M. tarėsi dėl vykimo į Angliją. To žmogaus, kuris paėmė dokumentus, nepažinojo. Jis atvažiavo prie namų ir paėmė. Jam buvo gal 35 metai tuo metu. Jis buvo žymiai vyresnis. M. B. buvo šviesiaplaukis, ilgais plaukais, neatsimena, kaip jis tapo tamsiaplaukiu. Jie vyko į Angliją dirbti fabrike. Neatsimena, kokią sumą turėjo uždirbti, kalbėjo apie 2 000. Į užsienį jis neišvyko, išlipo Marijampolėje, nes pranešė savo giminaičiams, kad išvyksta, o jie suorganizavo, kad neišvyktų. Nežino, kodėl giminaičiai pasirūpino, kad neišvyktų. Neturėjo paso, nes jų pasai buvo surinkti 2 dienas prieš išvykstant sutarčiai užpildyti. Kelionės metu jo pasą turėjo vairuotojas. Buvo sakoma, kad pasai bus grąžinti, kai atvyks į Angliją. Niekas nesakė, kodėl Anglijoje grąžins pasą. Jis turėjo dar kortelę. Nukentėjusiu nesijaučia. Už kelionę jie prašė 500 litų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rodoma vairuotojo nuotrauka atpažinti, vairuotojo neatsimena, tuos įvykius pamiršo.

Apklausiamas kaip liudytojas S. Š. parodė, kad 2012 m. gal rugsėjo 25 d. jis važiavo dirbti į užsienį. Pažįstamas M. B. jam pasiūlė vykti dirbti į užsienį. Kas pasiūlė M. B., nežino. Sakė, kad dirbti reikės fabrikuose prie daržovių. Jie turėjo vykti į Škotiją, už kelionės išlaidas būtų atidirbę. Važiavo mikroautobusu, mikroautobuso vairuotojo nepažinojo. Kartu vyko M. B. ir M. B.. Visi vyko turėdami tikslą dirbti. Pas ką vyksta dirbti, nežinojo, sakė, kad juos pasitiks. Apie tai, kad reikės vogti iš parduotuvių, nežinojo. Mikroautobuse surinko jų pasus. Artimieji nežinojo, kad S. Š. išvyksta į užsienį, tik prieš išvykdamas parašė žinutę šeimai. Marijampolėje iš mikroautobuso S. Š. pasiėmė sesuo. M. B. į užsienį taip pat neišvyko (t. 2, b. l. 89–90).

Liudytoja R. B. parodė, kad A. V. tėvai kilę iš (duomenys neskelbtini) kaimo, jis už ją vyresnis. Ji nebuvo A. V. susitikusi Jungtinėje Karalystėje. Su S. G. susipažino Anglijoje, kartu gyveno kaip pora. Kiek žino, jis jau miręs. Ji vogė Škotijoje, kad pragyventų. Paskui susirado darbą ir nebevogė. Buvo du vaikinai iš Lietuvos – M. L., K. P.. Tuo tarpu maisto nepirkdavo, pavogdavo. Už nuomą sumokėdavo S.. Ji daugiau maistą vogdavo, keletą kartų kompaktus. Už tai sėdėjo, išmoko kalėjime angliškai. Juos S. nuveždavo į parduotuvę, paskui atvažiuodavo pasiimti. Kam atiduodavo pavogtas prekes, nežino. Pavogtų daiktų realizavimu rūpinosi S.. Jis prekes atiduodavo Š.. Jie keisdavosi. Ji baigė vogti, kai atliko dvi bausmes, jai buvo 18–19 metų. Galėjo būti 2011–2012 m. Ji atvažiavo į Angliją su drauge, norėjo įsidarbinti į kartono fabriką, bet nemokėjo kalbos, todėl nepriėmė. Iš Lietuvos išvažiavo pačios. Susipažino su Š. ir G. atsitiktinai bare. Kaip M. L. ten pateko, nežino, kaip atvyko K. P., taip pat nežino. Jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi, prašo jais vadovautis.

Apklausiama kaip liudytoja R. B. parodė, kad į Jungtinę Karalystę išvyko 2011 m. su drauge V. R.. Prisimena, kaip vogė maisto prekių parduotuvėje kartu su V. R. ir A. Š.. A. Š. joms liepė prisikrauti pilną vežimėlį maisto, ir po to liepė joms važiuoti pro kasas. Iš parduotuvių reikėdavo vogti brangius kompaktinius diskus, DVD kompaktų vogti nereikėdavo, nes jie būdavo per pigūs. A. Š. atiduodavo vogtas prekes, o jis jas parduodavo. Vėliau A. Š. pakeitė S. G.. Vaikinai dažnai keisdavosi, Škotijoje vogdavo apie 2–3 mėn., po to išvykdavo. Nei A. Š., nei A. G. vogti neidavo, jie tik veždavo iki parduotuvių. Maisto produktus, rūbus taip pat reikėdavo pasivogti. Dėl vagysčių Jungtinėje Karalystėje R. B. buvo sulaikyta ne vieną kartą, du kartus atliko laisvės atėmimo bausmes. R. B. vogti baigė 2011 ar 2012 m. (t. 5, b. l. 83–86).

Liudytojas J. K. parodė, kad nuskrido į Škotiją turėdamas tikslą dirbti, bet negavo darbo, tai ėjo vogti. A. V. ir A. I. nepažįsta. S. G. pažinojo. Niekas jam nepatarė eiti į parduotuves vogti. Neturėdamas kaip išgyventi, ėjo į parduotuves. Vogė žaidimus, nunešdavo atgal į parduotuvę ir realizuodavo. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Tuo metu, kai ten gyveno, daugiau nei išvardinti asmenys parodymuose, nebuvo. Jį iš Škotijos deportavo.

Apklausiamas kaip liudytojas J. K. parodė, kad jis yra buvęs Škotijoje 2011– 2012 m. Į Škotiją jį pasikvietė S. G.. Kokį darbą reikės dirbti, nesakė, o jis neklausė. Į Škotiją nuskrido iš savo pinigų. S. G. buvo pasakęs, į kokį autobusą Škotijoje jam reikės sėstis ir iki kurios stotelės važiuoti. Nuo stotelės S. G. jį pasiėmė ir nusivežė į namus. Iš pradžių jie nieko neveikė. Po to S. G. pasiūlė eiti į parduotuves vogti kompaktinių diskų. Už parduotus pavogtus kompaktinius diskus gaudavo 10–15 svarų. Po kažkurio karto, dabar jau neprisimena, jį sulaikė. Škotijos kalėjime sėdėjo vieną ar du kartus (t. 5, b. l. 124–127).

Liudytojas A. J. parodė, kad kažkas jam siūlė važiuoti į Škotiją, bet atsisakė. Nepamena, ar žinojo, kad Škotijoje reikės vogti. A. V. nepažinojo. L. K. ir D. G. pažįsta, jie iš vieno kaimo. A. S. pažįsta, jis D. G. pusbrolis. Neatsimena, ar į savo vietą pasiūlytam A. S. pasakė, kad reikės vogti. Dabar žino, kad jie vykdė vagystes. Grįžę jie su juo nebendravo. Dabar gyvena kitame kaime. Žino, kad L. K., D. G. yra išvykę.

Apklausiamas kaip liudytojas A. J. parodė, kad A. V. nepažįsta, tik žino, kad buvo toks asmuo, pravarde (duomenys neskelbtini). Iš kitų žmonių kalbų žinojo, kad tas asmuo veža asmenis į Škotiją vogti, žadėdamas jiems už tai sumokėti. A. J. pažįsta L. K. ir D. G., kadangi yra iš to paties kaimo. Jis neprisimena, kas jam pasiūlė važiuoti į Škotiją, tačiau žinojo, kad ten turės vykdyti vagystes, už kurias jam mokės pinigus. Žinojo, kad kartu važiuos jo pažįstami L. K. ir D. G.. Po to, gerai pagalvojęs, ir turėdamas kažkokių reikalų, kurių dabar neprisimena, jis nusprendė, kad į Škotiją nebevažiuos, ir pasiūlė vietoj jo važiuoti A. S. (t. 4, b. l. 157–158).

Liudytojas K. P. parodė, kad nepažįsta M. B., A. B., M. L., A. S., A. I.. A. V. pavardę seniai žinojo, negali komentuoti, iš kur sužinojo. Ten dirbę žmonės jam pasakė, kad reikės vogti. Jis vogė A. V.. Mokėdavo 100–200 svarų už pavogtas prekes, neįvardys, kas mokėdavo. Buvo baudžiamas už vagystes iš parduotuvių, buvo baudos ir laisvės atėmimas. Buvo sulaikytas ir deportuotas į Lietuvą, neatsimena, kuriais metais. Vogė iš parduotuvių apie 4 metus. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi.

Apklausiamas kaip liudytojas K. P. parodė, kad jis 2010 m. išvyko į Škotiją. Nuvykęs sužinojo, kad turės vogti iš parduotuvių arba dyzelį iš ūkininkų. Už tai buvo Škotijoje ne vieną kartą teistas. Vagystes organizuodavo A. I. su žmona A., A. V. ir tas asmuo, kuris jam pasiūlė išvykti. To asmens duomenų neprisimena. Jiems vogė apie metus laiko. Po to, įgavęs jų pasitikėjimą, tapo vairuotoju, t. y. jų nurodymu veždavo asmenis vogti iki parduotuvių. Nevogti ir grįžti į Lietuvą neturėjo galimybės, kadangi neturėjo pinigų ir dėl baimės, kad su juo gali būti susidorota (t. 5, b. l. 4–6).

Liudytojas A. A. parodė, kad buvo A. pas S. G. ir ten susipažino su A. V.. Tuo metu su S. G. vogė iš parduotuvių, kartu buvo M. L. ir A. B.. Atvažiuodavo A. V. ir iš S. G. pirkdavo vogtus daiktus. Neatsimena, ar A. V. vežė iki parduotuvių vogti, jis kartu nevogė iš parduotuvių. Gaudavo atlygį už pavogtas prekes iš S. G., sumų neprisimena. Savo noru darė vagystes, už tai gaudavo pinigus. Vogė apie metus, neatsimena, kada baigė vogti, gal 2014–2015 metais. A. I. pažįsta, veiklos nežino, jis dirbo legalų darbą. Jis vogdamas gyveno Edinburge. Nežino, kas mokėjo už būstą. Jis važiavopas S. G., ten buvo jo būstas, jis buvo išsinuomojęs. Buvo pagautas vagiant, gavo realią laisvės atėmimo bausmę. S. G. pasakydavo, kokias prekes vogti, tai peiliukai, kvepalai. Per dieną apvogdavo 3–4 parduotuves skirtinguose miestuose. Pas S. G. buvo A. B., M. L., kuris yra S. G. pusbrolis. Žino, kad S. G. buvo paėmęs A. B. ir M. B. pasus, turbūt už skolas. Buvo policija atvažiavusi. Nežino, kas atidavė pasus. Su A. V. paskutinį kartą bendravo būdamas Airijoje. Iš jo negavo pinigų, pervedimų.

Liudytojas P. V. parodė, kad kaltinamąjį A. V. pažįsta iš matymo. Tuo adresu nuomojosi dviejų miegamųjų kambarių butą. Kadangi jis buvo vienas, tai laisvą kambarį išnuomojo A. V.. Ten jis gyveno vienas, gal dar buvo jo pana. Nežino, kur jis dirbo. Jo automobilis buvo pilkas sedanas, galbūt „Peugeot“. Kai išsikraustė iš to buto, A. V. paprašė leisti toliau nuomotis. A. V. laiku mokėjo nuomos mokestį. Kai nuomos sutartis baigėsi, A. V. nebuvo, todėl jis išvalė butą ir perdavė nuomojamą butą tikrajam savininkui. A. V. išvažiavo su dar dviem asmenimis. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. I., jo vardo nei pavardės nežinojo, tik tai buvo asmuo, kurio kompiuterį taisė. 4 nuotrauka – tai A. A.. Prašo vadovautis jo 2017 m. duotais parodymais, nes tada geriau atsiminė.

Apklausiamas kaip liudytojas P. V. parodė, kad jis gyveno Škotijoje nuo 2005 metų iki 2014 metų. Jis yra gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), bet kada per minėtą laikotarpį, negali prisiminti. Šiuo adresu gyveno apie pusmetį. Gyvenamojo namo nuomos sutartis buvo sudaryta jo vardu. Apie mėnesį laiko gyveno jo giminaitis A. K., o po to išvyko į Lietuvą. Po to apsigyveno A., kurio pavardė V. ar V.. Jis pragyveno apie 2–3 mėnesius – nuomojosi iš P. V. kambarį. Gyvenant A. V., jo nuomojamame kambaryje dar gyveno keletas vaikinų. Dienomis jie kažkur išvažiuodavo. Jo manymu, jie išvažiuodavo į darbą. Po to P. V. išsikraustė iš to namo ir A. V. leido nuomotis visą namą. Maždaug po poros mėnesių su A. V. nebepavyko susisiekti. P. V. atvažiavęs į nuomojamą namą jame nerado jokių gyventojų, tik paliktą netvarką. Nuo to laiko A. V. nematė (t. 5, b. l. 45–49).

Liudytoja V. V. parodė, kad sūnus A. V., baigęs 10 klasę, įstojo į technikumą, įgijo mechaniko specialybę, išvyko dirbti į Angliją. Jis ten dirbo statybose, dirbo sunkvežimio vairuotoju. Dar būdamas Anglijoje, jis nusipirko autobusiuką, veždavo siuntas. A. I. pažino, jis buvo to paties (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas. Sūnus su A. I. klasiokai. Ji bendravo su A. I. mama, per jo mamą žinojo, kad A. V. bendrauja su A. I. užsienyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, perskaitytais nukentėjusiųjų parodymais nustatyta:

Nukentėjusysis M. B., apklaustas 2016-04-06 Klaipėdos apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu byloje Nr. 1-61-174/2016, parodė, kad pažįsta A. V., nes važiavo pas jį dirbti į Škotiją. Tai buvo maždaug prieš trejus metus. Važiuoti dirbti pasiūlė jo draugas M. B., jis nepaaiškino, ką ten turės dirbti, bet minėjo, kad turės dirbti fabrike. Tuo metu jis mokėsi Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokykloje. Jį augino globėja O. O.. Kai mokėsi mokykloje, 3 kurse išsikraustė iš globėjos namų. Pragyvendavo iš stipendijos ir šiek tiek papildomai uždarbiaudavo. Jam sakė, kad kelionę apmokės. Su autobusiuko vairuotoju buvo susitarta dėl kelionės apmokėjimo. Jam kažkada buvo sakę, kiek kainuos kelionė, bet tos sumos dabar nepamena Prieš išvykstant į Škotiją, M. B. iš jo buvo paėmęs dokumentus dėl įdarbinimo ir padarė kopijas. Kur jis tas kopijas padėjo, jis nežino. Kiek pamena, sakė, kad padavė vairuotojui. Jie važiavo trise – jis, M. B. ir S. Š.. Prie Kauno geležinkelio stoties S. Š. buvo išlaipintas, nes ten jį pasitiko giminaitis. Vėliau, kai nuvažiavo į Marijampolės prekybos centrą, prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir išlaipino jį ir M. B.. Patikrino dokumentus, M. B. pasiliko, nes taip pat giminaičiai buvo paskelbę paiešką, o jis važiavo toliau. Jis naktį miegojo autobuse ir vėliau buvo įlaipintas į autobusą, kuris vyko į Škotiją. Bilietą nupirko mikroautobuso vairuotojas. Škotijoje nuvyko į Edinburgą. Kai atvyko, jį pasitiko kažkoks vaikinukas, tačiau jo vardo nepamena. Jie nuvyko į jo gyvenamąją vietą ir ten kelias savaites jis gyveno nieko neveikdamas. Galbūt jam buvo leista iš pradžių apsiprasti naujoje vietoje. Darbo neieškojo, nes nemokėjo kalbos ir nieko ten nežinojo. Ten gyveno daugiau nei 10 žmonių keliuose kambariuose. Miegojo vienas šalia kito ant grindų. Kiti žmonės, kiek žino, dirbo, tai yra vogė iš parduotuvių. Jis sužinojo, kad jo darbas bus taip pat vogti iš parduotuvių, nes vienas iš ten esančių žmonių, tai yra A. B., apie tai jam pasakė. Jam jie sakė, kad eina vogti naujausius diskus, „Gillette“ skutimosi peiliukus ir „Nicorette“ kramtomąją gumą. Jie neparsinešdavo daiktų namo. Tikriausiai kažkur tuos daiktus išveždavo. Maždaug praėjus apie savaitei po atvykimo pirmą kartą pamatė A. V.. Iki važiuojant į Škotiją, jis A. V. nepažinojo. Kai atvažiavo į Škotiją, prieš dvi savaites ten jau buvo atvažiavęs A. B.. Kai išvažiavo su A. V., jis parodė parduotuvę, pasakė, kokių diskų reikia, o pats šiek tiek pavažiavęs jo laukė. Nepamena, ar pavyko pirmą kartą kažką pavogti, bet atrodo, kad jį iš karto ir sulaikė. Nuvežė į policiją, kur jis viską papasakojo, tačiau pagalbos nesulaukė. Policija jį įspėjo ir paleido. Po to jį A. V. parvežė namo. Dėl galimybės ką nors pavogti, iš folijos buvo padaryti maišeliai, į kuriuos buvo įdedamos prekės. Nežino, kam žmonės turėjo atiduoti pavogtas prekes. Kol jis ten gyveno, žmonės nesikeitė. Vėliau dar du kartus važiavo vogti, tačiau abu kartai buvo nesėkmingi ir abu kartus jį pagavo. Policija dar kartą jį įspėjo, paliko laisvėje, tik turėjo naktimis būti namuose. Apribojimai buvo paskirti pusei metų. Po trijų kartų, kai buvo pagautas, jis pabėgo, nes norėjo išvažiuoti į Lietuvą. Po pirmojo nepavykusio pabėgimo jis grįžo atgal ir iš jo buvo atimti dokumentai. A. V. po jų sugrįžimo atvažiavo ir klausė, kur jie buvo. A. V. atėmė abu dokumentus – asmens tapatybės kortelę ir pasą – ir banko kortelę. A. V. griežtai liepė atiduoti dokumentus, ir jis juos atidavė. Dokumentus iš jų atėmė A. V.. Liepė atiduoti dokumentus, banko korteles po to, kai jie bandė pabėgti. Banko korteles jiems grąžino, kai buvo atvykusi policija, nes dėl to kreipėsi A. B.. Tada policija juos visus apklausė ir išvažiavo. Asmens dokumentai ir kortelės buvo grąžintos, kai to pareikalavo policija. Korteles ir dokumentus paėmė A. V., bet juos grąžino kitas žmogus, kuris gyveno kartu su jais. Kitą dieną su A. B. jie vėl bėgo ir tada rado 5 svarus ir paskambino jo pusseserei. Po antro pabėgimo namo nebegrįžo, bastėsi gatvėmis. Gatvėse jie gyveno beveik savaitę, kol buvo atsiųsti pinigai. Giminaičiai pervedė į banko kortelę daugiau nei 500 litų. Šių pinigų užteko grįžti jiems abiem. Jie neturėjo pinigų, todėl visą savaitę buvo nevalgę. Maisto nevogė. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skiriasi, nes praėjo daug laiko ir visko nebeprisimena. Po 2 metų buvo nuvykęs dirbti į Angliją ir dirbo legaliai. Iš žmonių, su kuriais gyveno kartu, S. G., jei gerai pamena jo vardą, buvo viršesnis. Jis buvo kaip vairuotojas, kuris veždavo į prekybos centrus. Kai buvo atvykusi policija, tai Grybauskas jam atidavė visus dokumentus ir banko kortelę (t. 1, b. l. 149–152).

Nukentėjusysis D. G., apklaustas 2016-04-06 ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 m. pirmoje pusėje, nes kovo 26 d. jam suėjo 24 m., išvyko į Škotiją. Jis tuo metu nedirbo. L. K. – jo kaimynas ir draugas, jie taip pat buvo pažįstami su A. S.. A. V. juos susirado pats ir pasakė, kad gali juos išsivežti į Škotiją, kur jie vogtų brangius CD diskus, pavadinimu „Bluray“ su filmais (3D), o A. V. jiems už tai gerai sumokėtų. Jie sutiko su šiuo A. V. pasiūlymu. A. V. juos visus tris – jį, A. S. ir L. K. – išsivežė į Škotiją, kur apgyvendino nuomojamame trijų kambarių bute. Tame bute buvo dar vienas asmuo, vardu A., kuris taip pat vogė A. V.. A. V. juos nuveždavo iki parduotuvių, iš kurių jie turėdavo vogti. Pats A. V. vogti nėjo, nebent kartais eidavo prižiūrėti juos. Jie iš pradžių nueidavo į parduotuvę apsižiūrėti ir, jei matydavo daug apsaugos darbuotojų, grįžę A. V. apie tai pasakydavo, bet A. V. vis tiek liepdavo eiti vogti. Tada dažniausiai apsauga juos ir sulaikydavo, kartais mesdavo prekes ir pabėgdavo. A. V. Škotijoje turėjo bendrininką, jo vardo ir pavardės neprisimena, jis gyveno atskirai nuo jų. Jie jį vadino (duomenys neskelbtini), jis juos veždavo iki parduotuvių vogti tada, kai negalėdavo pavežti A. V.. Per dieną turėdavo pavogti bent iš 5 parduotuvių. Vogti eidavo po du. Jis parduotuvėje sukraudavo CD diskus į pirkinių krepšelį ir jį nunešdavo į persirengimo kabiną, kur laukdavo kitas asmuo su kuprine, į kurią įsidėdavo maišą, padarytą iš folijos, kad nesuveiktų apsaugos signalizacija, išeinant pro kasas. Jį buvo sulaikę tris kartus, bet jis su savimi prekių neturėjo. A. V. buvo pamokęs, ką sakyti policijoje, kai pagaus. Liepė sakyti, kad nevogė arba vogė, nes neturi už ką nusipirkti valgyti. Jis policijoje nesakė apie A. V.. L. K. ir A. S. policija buvo sulaikiusi daugiau kartų nei jį, jie net atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes. A. V. nebuvo atėmęs iš jų asmens dokumentų, bet nemokėjo žadėtų pinigų. Jis nepirkdavo jiems net maisto, skųsdavosi, kad neturi pinigų iš ko nupirkti maisto ir jiems sumokėti, tačiau kartą jis pamatė jo angliškos banko sąskaitos išrašą, ir jis matė, kad jo banko sąskaitoje yra daug pinigų. Jis žino, kad A. V. ilgą laiką gyveno iš to, kad žmonės jam vogdavo ir atiduodavo prekes. Kad pavalgytų, jie turėdavo vogti „Playstation“ žaidimus, kuriuos nunešę į kitas parduotuves galėdavo išsikeisti į maisto produktus arba pinigus. Škotijoje A. V. vogė apie 4 mėnesius. Į Lietuvą grįžo 2013 m. pavasarį ar vasarą, tiksliai neprisimena. Tada į jų gyvenamąjį namą Škotijoje pradėjo važinėti policija ir A. V. išsikėlė kitur. Jie dar jam skambino ir klausė, kaip jiems grįžti namo, bet jis atsisakė padėti. Pinigų grįžimui neturėjo, buvo savaitę laiko nevalgę, ir tada A. S. brolis suorganizavo, kad juos parvežtų į Lietuvą mikroautobusas, t. y. nuvežė vairuotojui pinigus, kad juos parvežtų iš Škotijos iki Kryžkalnio, o nuo Kryžkalnio atvažiavo juos parsivežti (t. 3, b. l. 181–183).

Nukentėjusysis D. G., apklaustas 2016-04-22 ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam buvo 24 metai, jis neturėjo pragyvenimo šaltinio, gyveno tėvų name su sugyventine ir trejų metų sūnumi, reikėjo pinigų gyvenimo pradžiai ir šeimos išlaikymui. Jo tėvas mirė, kai jam buvo 4 metai, todėl motina viena užaugino jį, brolį ir seserį. Jis norėjo tame pačiame kaime nusipirkti vieno kambario butą, kuris kainavo 3 000 litų. Tai buvo dideli pinigai, todėl sutiko važiuoti su A. V. ir vogti, nes jis žadėjo daug mokėti (t. 3, b. l. 185–187).

Rašytine medžiaga nustatyta:

iš 2016-03-25 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad M. B. atpažino A. V. (t. 1, b. l. 122–126);

iš 2017-01-09 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad M. B. atpažino S. G. kaip asmenį, kuris A. V. nurodymu vežė juos į parduotuves vogti. Jis atidavė M. B. ir A. B. dokumentus, kai Škotijoje į jų namus atvyko policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 128–131).

Iš 2015-10-08 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad 2013-08-13 A. V. susijęs su adresu (duomenys neskelbtini). M. B. yra žinomas Škotijos pareigūnams dėl kriminalinio įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos duomenų bazėje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). M. B. nėra teistas, bet jam atliekamas tyrimas dėl žirklių turėjimo ir vagystės iš parduotuvės. Šiuo metu M. B. yra paieškomas Škotijoje nacionaliniu lygiu dėl nesumokėtos baudos – 250 svarų sterlingų, paskirtos Hamilton Sheriff teismo 2014-05-12. Su adresu (duomenys neskelbtini) yra susiję L. K., A. K., P. V., A. S.. Telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo užrašytas kartu su adresu „(duomenys neskelbtini) post code (duomenys neskelbtini)“ ant lapelio, kuris rastas pas M. B., yra susiję (t. 1, b. l. 180–181).

Iš 2015-11-03 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pateiktos papildomos informacijos matyti, kad M. B. įvykdė vagystę 2012-10-20 prekybos centre Blantairo mieste (Škotija), jam paskirta 250 svarų sterlingų bauda (t. 1, b. l. 183).

Iš 2016-03-29 Šilutės rajono savivaldybės administracijos Katyčių seniūnijos pateiktos informacijos matyti, kad M. B. pas globėją O. O. gyveno iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Nuo 2012-11-14 M. B. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (t.1, b. l. 191).

Iš 1999-05-12 Šilutės r. apylinkės teismo sprendimo matyti, kad atimtos L. M. ir R. B. motinystės ir tėvystės teisės į sūnų M. B., perduodant jį vaikų teisių apsaugos tarnybos globa (t.1, b. l. 192).

Iš 2007-10-17 Šilutės r. apylinkės teismo nutarties matyti, kad M. B. paskirta nuolatinė globa ir nuolatine globėja paskirta O. O. (t.1, b. l. 194).

Iš 2007-10-05 mirties liudijimo matyti, kad M. B. motina L. M. mirė 2007-10-02 (t.1, b. l. 196).?

Iš 2016-04-21 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. L. pateikė pasirašytą skolos raštelį, patvirtinantį, kad A. B. pasiskolino 700 litų iš M. L. kelionei iš Škotijos į Lietuvą. Skolos raštelis surašytas 2012-11-05 (t. 2, b. l. 20–22).

iš 2016-04-15 Apžiūros protokolo matyti, kad 2012-10-15 buvo atliekamos finansinės operacijos Jungtinėje Karalystėje, Blantairo mieste, Barclays banke. 2012-11-02 M. B. pusseserė J. L. pervedė M. B. 448 Lt, o įtėvis S. O. – 80 Lt. 2012-11-06 finansinės operacijos buvo vykdomos Jungtinėje Karalystėje, Hamiltono mieste. 2012-11-08 J. L. į M. B. sąskaitą pervedė 88 Lt (t. 2, b. l. 37–43).

Iš 2016-02-03 Asmens paieškos duomenų išrašo matyti, kad 2012-09-29 buvo paskelbta M. B. paieška. Paieška nutraukta 2012-09-30 (t. 2, b. l. 65–66).

Iš 2016-02-03 Asmens paieškos duomenų išrašo matyti, kad 2012-09-29 buvo paskelbta S. Š. paieška. Paieška nutraukta 2012-10-03 (t. 2, b. l. 92–93).

Iš 2016-04-01 Šakių rajono savivaldybės administracijos Plokščių seniūnijos pateiktos informacijos dėl S. Š. ir R. Š. buities ir gyvenimo sąlygų matyti, kad R. Š. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą nuo 2007-02-07 dėl sunkumų ir socialinio funkcionavimo problemų. Gyvenimo ir buities sąlygos sunkios (t. 2, b. l. 97–99).

Iš 2012-09-29 G. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2012-09-29, apie 15 val., G. S. brolis S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išvyko į Angliją uždarbiauti, tačiau jis neturėjo nei pinigų, nei buvo tam pasiruošęs. G. S. įtaria, kad S. Š. išvežamas prievarta (t. 2, b. l. 105).

Iš 2012-09-29 E. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2012-09-29 jos sūnus M. B. išvyko į užsienį. Jis neturėjo nei pinigų, nei buvo tam pasiruošęs. Įtaria, kad jis gali būti vežamas prievarta (t. 2, b. l. 106).?

Iš 2023-11-17 A. B. ir A. V. akistatos protokolo matyti, kad A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Nurodė, kad Škotijoje vogę ir kartu su juo gyvenę asmenys laikė A. V. „vyriausiu“, vadovavusiu vagystėms (t. 2, b. l. 161–168).

Iš 2016-12-02 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad A. B. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. I. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Tai asmuo, pravarde (duomenys neskelbtini). Jis kartu su A. V. išnaudojo asmenis vagystėms iš parduotuvių vykdyti (t. 2, b. l. 169–173).

Iš 2016-12-02 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. B. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino S. G. ir J. K. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus. S. G. buvo A. V. bendrininkas, kuris prižiūrėdavo vaikinus namuose ir kartu su A. V. veždavo į parduotuves vogti. J. K. buvo išnaudojamas vagystėms vykdyti (t. 2, b. l. 174–178).

Iš 2023-06-05 Psichologo išvados matyti, kad tyrimo metu A. B. prisipažino bijantis dėl galimo jį išnaudojusių asmenų susidorojimo vykstant teisminiam procesui ir po jo. Lydintis nesaugumas ir nepriteklius iš vaikystės apribojo vidurinio išsimokslinimo galimybes (baigė 11 kl.) ir turėjo įtakos jo ribotam kritinio mąstymo susiformavimui, racionalumo ir objektyvumo stokai. Šios savybės A. B. funkcionavimą socialiniame pasaulyje padarė pažeidžiamą ir negebantį su tam tikra išmintimi įvertinti asmenų tikrųjų ketinimų ir atpažinti jų motyvuose klastą. A. B. socialinis pažeidžiamumas kyla iš jo nesusiformavusių finansinių pajėgumų ir menko gebėjimo operuoti pinigais, tenkinant savo poreikius ir įsipareigojimus vaikams (turi didelių įsiskolinimų). Dėl finansinio išprusimo stokos ir nepatenkintų pirminių poreikių A. B. yra priverstas daugiau pasikliauti aplinkiniais žmonėmis ir prisirišti prie jų pasiūlymų kaip prie patikimų. Dar vienas psichosocialinis pažeidžiamumas – ribota fizinė sveikata – turi įtakos jo neapgalvotiems sprendimams ir galimybes kitiems palenkti jį savo valion ir pasipelnyti neteisėtais būdais. Šiuo metu A. B. vis dar jaučia baimę, įtarumą ir nepasitikėjimą, gyvena lydimas minčių, kad „kažkas jį stebi“, „gali užpulti“, kad įtraukę į nusikaltimą asmenys gali turėti keršto ir susidorojimo motyvų prieš jį. Iš pasakojimo galima daryti išvadą, kad po įvykių stipriai susilpnėjo jo fizinė sveikata, atsirado perdėm plačios disfunkcinės išvados apie save „esu nieko vertas žmogus“, „nepajėgsiu, nesusitvarkysiu“, tai riboja jo pasirūpinimą savimi ir bendrą funkcionavimą tiek asmeninėje, tiek darbinėje sferoje (t .2, b. l. 185–186).

Iš 2016-06-07 Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS duomenų matyti, kad M. L. Škotijoje už vagystes teistas: 2011-02-01 (10 dienų laisvės atėmimo), 2011-03-04 (100 svarų sterlingų bauda), 2011-04-19 (108 dienos laivės atėmimo), 2011-05-20 (4 mėn. laisvės atėmimo), 2011-07-15 (1 diena), 2011-10-24 (50 svarų bauda), 2011-11-29 (200 svarų bauda), 2011-12-21 (5 mėn. laisvės atėmimo), 2012-02-08 (14 mėn. laisvės atėmimo), 2013-04-11 (7 mėn. laisvės atėmimo), 2013-09-06 (4 mėn.), 2014-03-24 (85 svarų bauda) (t. 3, b. l. 135–155).

Iš 2022-12-07 Psichologo išvados matyti, kad tiriant nukentėjusiojo M. L. psichologinį pažeidžiamumą ir nusikalstamų veikų įtaką psichologinei jo būsenai nustatyta, kad jo požiūriui į socialinį pasaulį trūksta asmeninės atsakomybės, paviršutiniškos gyvenimo vertybės apsiriboja materialine gerove, todėl asmenybė gali likti pažeidi ir naivoka išfiltruojant iš aplinkos tik tokio tipo savirealizacijos galimybes. Kognityvinio išprusimo stoka ir ribotumas, pasireiškiantis konkrečiu mąstymu ir daugiau emociniu pagrindu padarytomis išvadomis, – M. savybės, kurios pastebimos kitų kaip silpna ir pažeidžiama asmens vieta ir sudaro galimybes būti išnaudotam savanaudiškais tikslais (t. 12, b. l. 90–91).

Iš 2016-01-08 Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS duomenų matyti, kad L. K. buvo teistas 2013-03-25, 2013-04-11 Jungtinėje Karalystėje dėl įvykdytų vagysčių. Pateiktoje informacijoje apie L. K. teistumą Jungtinėje Karalystėje nurodytas ir jo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 170–172).

Iš 2016-03-18 Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS duomenų matyti, kad D. G. už vagystes Jungtinėje Karalystėje teistas 2013-02-21 ir 2013-06-07. (t. 4, b. l. 6–8). 2017-02-09 iš Jungtinės Karalystės gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą patvirtina, kad D. G. 2013-02-21 nubaustas 190 svarų sterlingų bauda, 2013-06-07 – įspėjimu (nusižengimo padarymo data 2013-03-27 (t. 6, b. l. 179).

Iš 2016-05-09 Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2016-05-04, apie 13.30 val., remiantis 2016-05-03 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi, buvo susitikta su D. G.. Pokalbio metu diktofonu buvo daromas garso įrašas. Pokalbio metu buvo siekiama surinkti faktinius duomenis apie įvykdytą nusikalstamą veiką bei asmenis, galbūt darančius D. G. poveikį dėl duodamų parodymų ikiteisminio tyrimo byloje. Pokalbio metu D. G. pasakė, kad savo parodymų nekeis, viskas buvo taip, kaip sakė apklausose. Jo parodymų keisti niekas neprašė (t. 4, b. l. 24–25). ??

Iš A. S. ir A. V. akistatos protokolo matyti, kad A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 48–53).

Iš 2016-09-02 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. V. kaip asmenį, kuris juos išvežė į Škotiją vogti, žadėdamas už pavogtas prekes sumokėti (t. 4, b. l. 56–60).

Iš 2016-09-05 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. I., kurį žino pravarde (duomenys neskelbtini). Jis, kaip ir A. V., atsiveždavo asmenis ir pelnydavosi iš jų vykdomų vagysčių. A. S. į Škotiją atsivežęs ir apgyvendinęs buvo A. V., tačiau (duomenys neskelbtini) kartas nuo karto pasiimdavo A. S. ir jis vogdavo jam. (duomenys neskelbtini) jį buvo pasiėmęs apie 15 kartų, gal daugiau. Iš jo už visas vykdytas vagystes A. S. yra gavęs apie 20 svarų (t. 4, b. l. 64–70).

Iš 2016-09-05 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. A.. Jis taip pat vykdė vagystes Škotijoje A. V.. Ar jis vogdavo A. I., nežino. Asmenį atpažino pagal individualius jo veido bruožus (t. 4, b. l. 71–77).

Iš 2016-01-08 Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS duomenų matyti, kad A. S. Jungtinėje Karalystėje dėl vagysčių buvo sulaikytas 2013-03-25 ir 2013-03-26, jam skirta 15 svarų bauda (t. 4, b. l. 89–92).

Iš 2023-05-25 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja pateikė „Messenger?io“ susirašinėjimo informaciją (8 lapai), kurią gavo iš A. S. (t. 4, b. l. 127–129). Pateiktoje susirašinėjimo informacijoje matosi, kaip „Facebook“ vartotojas, pasivadinęs „T. K.“, prašo A. S. telefono numerio, nes nori pasikalbėti. Vėliau paklausia, kur šiuo metu yra A. S., ar jau jį apklausė policijos pareigūnai. Domėjosi, ką jis jiems pasakė. „T. K.“ rašo, kad, jeigu ką policijai sakytų, kad patys jie Škotijoje dirbo, patys nuomojosi butą ir laisvalaikiu vogdavo. Tada turėtų būti viskas gerai, nes dabar nekaltiems žmonėms gresia 15 metų kalėjimo. „T. K.“ prašo, kad, kai reikės liudyti teisme, A. S. pasakytų tiesą, kad nieko jam nevogė, dirbo prie statybų ir patys sau pasivogdavo, kad A. V. nepažinojo, jis tik juos atvežė iki Škotijos ir viskas. A. S. papriekaištauja, kad, kai jie paklausė, kaip jiems grįžti, jiems buvo atsakyta „pėsčiomis“. „T. K.“ atrašo, kad laikui atėjus tą kelionę apmokės su kaupu, kad A. S. gali pasakyti, kad jis buvo priverstas duoti atitinkamus parodymus. A. S. atrašius, kad jis davė teisingus parodymus ir nieko nekeis, „T. K.“ parašo, kad reikės su jais aiškintis teisme, o galėtų būti viskas paprasčiau (t. 4, b. l. 130–137).

Iš 2016-06-03 Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos duomenų matyti, kad K. P. dėl vagysčių Jungtinėje Karalystėje yra teistas 2010-06-10, 2010-08-06, 2010-11-04, 2010-11-17, 2011-03-24, 2011-04-19, 2011-09-26, 2011-10-28, 2014-02-27 (t. 5, b. l. 14–31). K. P. teistumus patvirtina 2017-02-09 iš Jungtinės Karalystės gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą (t. 6, b. l. 159–163).

Iš 2017-02-09 Jungtinės Karalystės atsakymo į teisinės pagalbos prašymą matyti, kad A. A. teistas už vagystes iš parduotuvių 2012-09-12, 2012-11-16, 2013-01-15 (t. 6, b. l. 164– 165). ??

Iš 2017-06-12 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad P. V. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. V. kaip asmenį, kuriam jis iš pradžių nuomojo kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), o po to jam leido nuomotis visą namą, kai pats P. V. išsikraustė, tačiau nuomos sutarties neperrašė. Atvykdamas pasiimti nuomos mokesčio matydavo, kad kartu su A. V. gyveno kiti nepažįstami vaikinai (t. 5, b. l. 50–55).

Iš 2017-06-12 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad P. V. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. I. kaip asmenį, kuriam P. V. taisė kompiuterį. Jis gyveno netoli Edinburgo miesto ir buvo A. V. pažįstamas. Taip pat atpažino A. A. kaip asmenį, kuris pirmiausia apsigyveno su A. V. adresu (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai ir P. V. gyveno šiuo adresu. P. V. tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad nuotraukoje, kurioje yra L. K., yra tas asmuo, kuris vėliau, P. V. išsikrausčius, taip pat gyveno šiuo adresu su A. V.. Šį asmenį P. V. galėjo matyti vieną kartą, kai atvyko pas A. V. pasiimti nuomos mokesčio (t. 5, b. l. 56–58).

Iš 2016-02-26 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos informacijos matyti, kad L. K. Jungtinėje Karalystėje yra teistas 2 kartus dėl vagysčių. A. S. Jungtinėje Karalystėje yra teistas vieną kartą dėl vagystės (t. 5, b. l. 190). 2017-02-09 Jungtinės Karalystės atsakymas į teisinės pagalbos prašymą patvirtina A. S. teistumą už vagystes iš parduotuvių, jis teistas 2 kartus: 2013-03-25 – įspėjimu, 2013-03-26 – 15 svarų sterlingų bauda; L. K. teistas 2 kartus: 2013-03-25 – įspėjimu, 2013-04-11 – 350 svarų sterlingų bauda (t. 6, b. l. 177–178).

Iš 2016-04-19 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos informacijos matyti, kad L. K. Jungtinėje Karalystėje žinomas dėl dviejų vagysčių iš parduotuvių – Škotijoje, Motherwello mieste iš parduotuvės pavogė DVD ir USB atmintines, sulaikytas vienas, Škotijoje, Kerkoldžio mieste iš parduotuvės kartu su M. L. pavogė MP3 grotuvus, DVD bei kosmetikos prekių (t. 5, b. l. 195).

Iš 2016-03-16 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto L. K. protokolo matyti, kad jis nurodė analogiškas, kaip nukentėjusieji A. S. ir D. G., dėl jo verbavimo, pragyvenimo ir vogimo iš parduotuvių aplinkybes. (t. 3, b. l. 161-163).

Iš 2016-06-08 Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS duomenų matyti, kad R. B. Jungtinėje Karalystėje dėl vagysčių teista 2011-02-15, 2011-02-17, 2011-03-08, 2011-04-15, 2011-04-19, 2011-11-24 (t. 5, b. l. 87–93). 2017-02-09 Jungtinės Karalystės atsakymas į teisinės pagalbos prašymą patvirtina R. B. teistumą už vagystes iš parduotuvių, ji teista 6 kartus (t. 6, b. l. 173–174).

Iš 2011-05-21 straipsnio puslapyje (duomenys neskelbtini) matyti, kad: „Lietuvių gauja, organizavusi vagystes iš Galashielso (Škotija) parduotuvių, buvo patupdyta už grotų, skelbia „(duomenys neskelbtini)“. Kovo 12 d. nusikaltėlių trijulė sugebėjo nugvelbti prekių iš „Asda“ parduotuvės už daugiau nei 1000 svarų. Selkirko šerifo teismas išgirdo, kad du vyrai ir moteris atkeliavo iš Edinburgo su tikslu apvogti prekybos centrą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. K. P. (20 m.) buvo nusiųstas į jaunų nusikaltėlių bausmės atlikimo instituciją, kur kalės 216 dienų. Aštuoniolikmetis M. L. ten pat kalės 108 dienas, o jaunuolių bendrininkė R. B. (19 m.) - 162 dienas. Teisme nuteistieji tikino, kad po bausmės atlikimo jie ketina grįžti atgal į Lietuvą“. (t. 5, b. l. 94).

Iš 2016-05-17 Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS duomenų matyti, kad A. S. (I.) Jungtinėje Karalystėje dėl vagysčių teista 2008-04-29, 2009-07-24, 2009-11-26 (t. 5, b. l. 116–121). 2017-02-09 iš Jungtinės Karalystės gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą patvirtina, kad A. I. 2008-04-29 ir 2009-07-24 teista už vagystes iš parduotuvių (t. 6, b. l. 150–151)

Iš 2016-05-18 Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS duomenų matyti, kad J. K. Jungtinėje Karalystėje dėl vagysčių teistas 2011-12-14, 2012-01-30, 2012-03-12, 2012-05-14, 2012-07-24, 2012-11-08 (t. 5, b. l. 142–149). J. K. teistumus patvirtina 2017-02-09 iš Jungtinės Karalystės gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą, jis teistas 6 kartus (t. 6, b. l. 175–176).

Iš 2016-05-26 Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS duomenų matyti, kad A. Š. Jungtinėje Karalystėje dėl vagysčių teistas 2009-11-19, 2009-12-31, 2010-06-21, 2011-01-26, 2011-05-13, 2011-10-28, 2011-11-12 (t. 5, b. l. 159–185). A. Š. teistumus patvirtina 2017-02-09 iš Jungtinės Karalystės gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą (t. 6, b. l. 152–158).

Iš 2016-06-21 Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS duomenų matyti, kad S. G. Jungtinėje Karalystėje dėl vagystės teistas 2011-07-14, 2011-09-16 teistas už trukdymą vykdyti teisingumą, melagingą liudijimą, 2011-11-29 teistas už pavojingą vairavimą, atimta teisė vairuoti 15 mėn., 2012-03-05, 2012-12-10 už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo, kai atimta teisė vairuoti, Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 8, b. l. 24–38).

Iš 2018-06-15 Tauragės apskrities VPK KP nutarimo matyti, kad paskelbta A. I. paieška, įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje (t. 8, b. l. 46–47).

Iš 2016-06-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-174/2016 matyti, kad A. V. išteisintas pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, nes neįrodytas jo dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme (t. 9, b. l. 108–131).

Iš Europolo pranešimo matyti, kad paieškomas A. V. buvo sulaikytas 2021 m. gruodžio 2 d. (t. 11, b. l. 49). Iš Įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad A. V. po ekstradicijos sulaikytas 2023-10-27 1.10 val. Palangos oro uoste (t. 11, b. l. 82).

Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija, galiojusi veikos padarymo laikotarpiu) atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Minėti objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tapačius veiksmus dviejų ar daugiau nukentėjusių asmenų atžvilgiu.

Pažymėtina, kad savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prekybai žmonėmis skirtoje Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. balandžio 5 d. direktyvoje 2011/36/ES nurodyta, kad sąvoka „išnaudojimas įtraukiant į nusikalstamą veiką“ turėtų būti suprantama kaip asmens išnaudojimas, inter alia (tarp kitko), verčiant užsiimti kišenvagystėmis, vagiliavimu parduotuvėse, prekyba narkotikais ir kita panašia veika, už kurią taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu pasipelnymu.

Kaltinamajam A. V. inkriminuotas asmenų verbavimas ir gabenimas į užsienį bendrininkų grupe, siekiant, kad nukentėjusieji būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti, bei nukentėjusiųjų palenkimas užsiimti nusikalstamomis veikomis – vagystėmis užsienyje, siekiant gauti pelną.

Analizuojant kaltinamojo A. V. parodymus teisme matyti, kad jis, neigdamas savo kaltę dėl prekybos žmonėmis, pripažįsta, jog atliko konkrečius veiksmus: vežė nukentėjusiuosius į parduotuves vogti pagal iš anksto numatytus maršrutus, sprendė, kokias prekes vogti, ir užsiėmė vogtų prekių realizavimu ir iš to pelnėsi.

Liudytoja R. B. parodė, kad vogė Škotijoje 2011–2012 m., kartu su ja vogė du vaikinai – M. L. ir K. P., į parduotuves vežė A. Š. ir S. G., bet jie vogti nėjo. Ji du kartus už tai atliko laisvės atėmimo bausmes. Liudytojas K. P. parodė, kad 2010 m. išvyko į Škotiją, ten vogė dyzeliną iš ūkininkų, vogė prekes iš parduotuvių ir tas vagystes organizuodavo A. I. su žmona Aiste, A. V. ir tas asmuo, kuris jam pasiūlė išvykti. Atsisakyti vogti negalėjo, nes neturėjo pinigų ir dėl baimės, kad su juo gali būti susidorota. Nors liudytojas J. K. teisme parodė, kad vogė savarankiškai ir to daryti niekas nevertė, tačiau iš jo parodymų matyti, kad 2011–2012 m. jį į Škotiją pasikvietė S. G., jis vogė iš parduotuvių diskus, juos atiduodavo S. G., pinigų gaudavo tik maistui, jį už vagystes deportavo.

Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surasti ir apklausti A. Š. ir A. S. (I.), tačiau tai, kad liudytojų R. B. ir K. P. parodymai dėl šių asmenų teisingi, patvirtina Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS duomenys. Iš jų matyti, kad A. S. (I.) Jungtinėje Karalystėje dėl vagysčių teista 2008-04-29, 2009-07-24, 2009-11-26, A. Š. Jungtinėje Karalystėje dėl vagysčių teistas 2009-11-19, 2009-12-31, 2010-06-21, 2011-01-26, 2011-05-13, 2011-10-28, 2011-11-12.

M. L. pirmą kartą teistas už vagystę iš parduotuvės 2011-02-01. Iš jo parodymų matyti, kad jis įvardijo konkrečią atvykimo į Škotiją datą – 2010-12-27, aiškiai siedamas ją su savo 18-uoju gimtadieniu – 2010-09-13, todėl kaltinime nurodyta data 2012-06-30 patikslinama į 2010-12-27. Be to, kaltinime nurodyta, kad M. L. už įvykdytas vagystes Škotijoje 2012-08-08, 2013-04-11, 2013-09-06, 2014-03-24 buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. L. už vagystes Škotijoje teistas: 2011-02-01, 2011-03-04, 2011-04-19, 2011-05-20, 2011-07-15, 2011-10-24, 2011-11-29, 2011-12-21, 2012-02-08, 2013-04-11, 2013-09-06, 2014-03-24.

Iš nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad jis buvo apgautas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto A. V. bendrininko, pažadėjusio jam darbą prie žemės ūkio darbų Škotijoje, bet nuvykęs sužinojo, kad turės vogti prekes iš parduotuvių. Jis aiškiai įvardijo, kad vogti jam liepė S. G. ir A. V.. Iš pradžių, kaip vogti ir pasidaryti maišą iš folijos, mokė S. G., po to A. V. nurodė vogti brangius kvepalus, peiliukus Gillette, futbolo žaidimus po 40 svarų. A. V. sakė, kad reikia keisti vagysčių sistemą ir vogti nebe su kuprinėmis, kadangi tai labai akivaizdžiai matosi apsaugos darbuotojams, o užsikišti kompaktinius diskus už rūbų. Iš kitų asmenų kalbų suprato, kad vadovauja A. V., nes jis nurodydavo, kas ir su kuo važiuos vogti iš parduotuvių. A. B. įvardijo, kad kartu su juo gyveno ir vogė J. K. ir A. A.. A. B. parodė, kad vogti nenorėjo, todėl paleistas iš policijos po pirmo sulaikymo, apsigyveno nakvynės namuose, bet išgėrė alkoholio ir jį iš tų namų išmetė. Jis neturėjo pinigų, nemokėjo kalbos, todėl grįžo atgal, o A. V. tada paėmė jo asmens tapatybės kortelę, kad negalėtų pabėgti. A. B. parodė, kad vogė, nes bijojo A. V., galvojo, kad, atsisakius vogti, bus sumuštas. Vogti dažniausiai važiuodavo dviese ar trise, nes kiti būdavo suimti. Pinigų už pavogtas prekes negavo, už buto nuomą nemokėjo, o maisto reikėjo patiems pasivogti. A. B. per akistatą su A. V. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, nurodė, kad Škotijoje vogę ir kartu su juo gyvenę asmenys laikė A. V. „vyriausiu“, vadovavusiu vagystėms.

Iš nukentėjusiojo M. B. parodymų matyti, kad jis atvykęs į Škotiją sužinojo, kad jo darbas – tai vogti prekes iš parduotuvių, kad jis vogti nenorėjo ir pirmą kartą sulaikytas policijos viską papasakojo, bet pagalbos nesulaukė, todėl grįžo atgal pas A. V.. Nukentėjusieji A. B. ir M. B. analogiškai parodė, kad po pirmo jų pabėgimo dokumentus iš jų atėmė A. V. ir grąžino tik tada, kai į jų gyvenamąją vietą atvyko policija.

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos gauta informacija patvirtina, kad M. B. įvykdė vagystę 2012-10-20 prekybos centre Blantairo mieste (Škotija), už tai jam paskirta 250 svarų sterlingų bauda.