Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydas Zederštremas,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, jam skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 50 parų bausme, vieną arešto parą pakeičiant į vieną laisvės atėmimo dieną (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis) ir T. K. skirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo realaus T. K. suėmimo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, T. K. pripažintas recidyvistu.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti L. S., M. L., J. G. ir S. V., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Civilinio ieškovo J. G. civilinis ieškinys dėl 1700 Eur sumai turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir solidariai priteistas iš L. S., T. K., M. L. ir J. G. Civilinio ieškovo V. P. civilinis ieškinys dėl 1700 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir solidariai priteistas iš L. S. ir T. K.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti klausimai.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

T. K. nuteistas už tai, kad jis kartu su L. S., M. L. E. B., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, ir tame pačiame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (toliau – nenustatytas asmuo), bei jiems padedant J. G., veikdami kartu, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, (duomenys neskelbtini) (dabar kalėjime), adresu (duomenys neskelbtini), bei su laisvėje esančia padėjėja J. G., turėdami išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiojo J. G. parduodamą termovizorių „Pulsar Helion Thermal Scope XQ38F“, 2021 m. lapkričio 21 d., 11.26 val., nenustatytam asmeniui iš neteisėtai turėto mobiliojo telefono ryšio įrenginio, kuriame buvo įdėta išankstinio mokėjimo SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), pagal internatiniame tinklapyje www.skelbiu.lt rastą skelbimą apie parduodamą termovizorių „Pulsar Helion Thermal Scope XQ38F“ už 1850 Eur, nenustatytam asmeniui paskambinus į nukentėjusiojo J. G. skelbime nurodytą mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir susitarus su juo dėl skelbime nurodyto termovizoriaus nupirkimo už 1700 Eur, nenustatytam asmeniui gavus iš J. G. banko sąskaitos numerį, į kurią reikia pervesti pinigus ir pažadėjus pinigus pervesti banko pavedimu, iš anksto žinodami, kad jokių pinigų neperves, tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, nenustatytam asmeniui, ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 21 d., 13.38 val., naudojantis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrenginiu ir programomis, pagaminus fiktyvų banko mokėjimo pavedimo išrašą su užpildytais netesėtai gautais neva mokėtojo T. T. duomenimis, kuris nesusijęs su šia nusikalstama veika, ir gavėjo nukentėjusiojo J. G. sūnaus P. G. duomenimis, tariamai 2021 m. lapkričio 21 d., 13.38 val. pervestų lėšų suma – 1700 Eur į nurodytą J. G. sūnaus AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už aukščiau nurodytą termovizorių, kurį 2021 m. lapkričio 21 d., apie 13.40 val., ir neteisėtai įgytą T. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimo foto nuotrauką, nenustatytam asmeniui iš el. pašto: (duomenys neskelbtini) nusiuntus nukentėjusiojo J. G. sūnui P. G. į jo el. paštą, taip įtikinant J. G., kad pavedimą neva atliko T. T., ir nenustatytam asmeniui paprašius J. G. perduoti termovizorių, tą pačią dieną, apie 14.23 val., prie nukentėjusiojo namų, adresu (duomenys neskelbtini), atvykusiam „Bolt“ pavežėjui V. P. automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, ir kuriam ten atvykti ir paimti termovizorių nurodė per „Bolt“ programėlę pervežimo paslaugą užsakęs nenustatytas asmuo, prieš tai, tą pačią dieną T. K. susitarus su L. S. dėl to apgaule įgyto termovizoriaus paėmimo ir jo nuvežimo į Raseinių miestą prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ bei perdavimo T. K. tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir pinigų už tą termovizorių paėmimą, tą pačią dieną, apie 15.58 val., L. S. susisiekė su J. R. (tuo metu S.), kuri apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, ir jos paprašė paimti termovizorių ir jį vėliau nuvežti į Raseinius bei perduoti žmogui ir už termovizorių paimti pinigus, J. R. sutikus, J. G. esant apgaulės įtakoje perdavusius termovizorių pavežėjui V. P., kuris šį pagal nenustatyto asmens nurodymą, tą pačią dieną, apie 15.59 val., nuvežė prie namo adresu (duomenys neskelbtini), kur J. R., vykdydama L. S. nurodymus, sumokėjo „Bolt“ pavežėjui už atvežimo paslaugą ir paėmė iš šio termovizorių, po ko, 2021 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, J. R., vykdydama L. S. nurodymus, nuvežė termovizorių į Raseinių miestą prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur jį padavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam atvykusiam T. K. asmeniui, kuris jai už termovizorių padavė 1220 Eur, toliau J. R., vykdydama L. S. nurodymus, tą pačią dieną 20.26 val., adresu (duomenys neskelbtini), paprašė savo sesers A. K., kuri apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, įsinešti tuos 1220 Eur į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos pervesti į J. R. atsiųstą L. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią J. G., kurią jam (L. S.) nurodė T. K., o šiam šią sąskaitą nurodė M. L., ir A. K. 1220 Eur įsinešus į aukščiau paminėtą savo sąskaitą ir tą pačią dieną 20:30:19 val. pervedus 1220 Eur į J. G. aukščiau nurodytą sąskaitą, tą pačią dieną, 20:30:48 val., J. G., vykdydama M. L. nurodymus, iš savo aukščiau nurodytos sąskaitos 1220 Eur persivedė į kitą savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, tą pačią dieną 20:40:28 val., iš šios sąskaitos persivedė 900 Eur atgal į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20:40:54 val. 900 Eur pervedė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią R. Š., kuris apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, o 20:42:06 val., J. G. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) persivedė atgal 500 Eur į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20:42:32 val. 500 Eur pervedė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E. B. močiutei A. Š., kurią M. L. nurodė E. B., ir kuri apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, po ko, 2021 m. lapkričio 25 d., 12.02 val., A. Š. E. B. nurodymu, 500 Eur išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir juos vėliau perdavė E. B., o 2021 m. lapkričio 24 d., 17.41 val., R. Š., vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, iš jam pervestų 900 Eur, pasiliko sau 150 Eur, o likusius 750 Eur išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir juos tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą dokumentą, jį išsiuntus ir panaudojus, L. S., T. K., M. L., E. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, padedant J. G., tyčia, bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam J. G. priklausantį termovizorių „Pulsar Helion Thermal Scope XQ38F“ už 1700 Eur.

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis su L. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (toliau – nenustatytas asmuo) apgaule įgijo svetimą turtą: visi jie veikdami kartu, atlikdami laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) (dabar kalėjime), adresu (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiojo V. P. parduodamą termovizorių „Pulsar Helion Thermal Scope XQ38F“, 2021 m. gruodžio 7 d., 12.55 val., nenustatytam asmeniui iš neteisėtai turėto mobiliojo telefono ryšio įrenginio, kuriame buvo įdėta išankstinio mokėjimo SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), pagal internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt rastą skelbimą apie parduodamą termovizorių „Pulsar Helion Thermal Scope XQ38F“ už 1800 Eur, nenustatytam asmeniui paskambinus į nukentėjusiojo V. P. skelbime nurodytą mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir susitarus su juo dėl skelbime nurodyto termovizoriaus nupirkimo už 1700 Eur, nenustatytam asmeniui gavus iš V. P. banko sąskaitos numerį, į kurią reikia pervesti pinigus ir pažadėjus pinigus pervesti banko pavedimu, iš anksto žinodami, kad jokių pinigų neperves, tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, nenustatytam asmeniui tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, naudojantis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrenginiu ir programomis, pagaminus fiktyvų banko mokėjimo pavedimo išrašą su užpildytais neteisėtai gautais neva mokėtojo „D. V.“ duomenimis, kuris nesusijęs su šia nusikalstama veika, ir gavėjo nukentėjusiojo V. P. duomenimis, tariamai 2021 m. gruodžio 7 d., 13.19 val. pervestų lėšų suma – 1700 Eur į nurodytą V. P. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už aukščiau nurodytą termovizorių, kurį tą pačią dieną 13.19 val., nenustatytam asmeniui iš el. pašto: (duomenys neskelbtini) nusiuntus V. P. į jo el. paštą, taip įtikinant V. P., kad pavedimą atliko, ir nenustatytam asmeniui paprašius V. P. perduoti termovizorių, tą pačią dieną, apie 13.52 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvykusiai „Bolt” pavėžėjai E. A.-S., automobiliu „WV passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, ir kuriai ten atvykti ir paimti termovizorių nurodė per „Bolt“ programėlę pervežimo paslaugą užsakęs nenustatytas asmuo, prieš tai tą pačią dieną T. K. susitarus su L. S. dėl apgaule įgyto termovizoriaus paėmimo ir jo nuvežimo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį bei perdavimo T. K. tyrimo metu nenustatytam asmeniui, L. S. susisiekė su J. R. (tuo metu S.), kuri apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, jos paprašė paimti termovizorių ir jį vėliau nuvežti į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį bei perduoti žmogui. J. R. sutikus, V. P. esant apgaulės įtakoje perdavusius termovizorių pavėžėjai E. A.-S., kuri šį pagal nenustatyto asmens nurodymą, tą pačią dieną, apie 18.31 val., nuvežė prie namo adresu (duomenys neskelbtini), kur J. R., vykdydama L. S. nurodymus, sumokėjo „Bolt“ pavėžėjai už atvežimo paslaugą ir paėmė iš šios termovizorių, po ko, 2021 m. gruodžio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, J. R., vykdydama L. S. nurodymus, nuvežė termovizorių į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kur jį padavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam atvykusiam T. K. nurodytam asmeniui, tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą dokumentą, jį išsiuntus ir panaudojus, L. S., T. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tyčia, bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam V. P. priklausantį termovizorių „Pulsar Helion Thermal Scope XQ38F“, kurio vertė 1700 Eur.

Tokiais savo veiksmais T. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Nuteistasis T. K. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti arba jeigu apeliacinės instancijos teismas prieitų išvados, kad jo kaltė pagal visas ar dalį nuosprendyje nurodytų veikų kvalifikuota tinkamai, prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl jam skirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba sumažinti paskirtas bausmes iki sankcijoje nustatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės dydžio ar artimesnio šiam minimaliam dydžiui bei galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

4.1. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kadangi neištyrė ir tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų bei nuteistojo ir gynybos išsakytų T. K. nekaltumą patvirtinančių aplinkybių, o įrodymus vertino šališkai, nes vadovavosi tik jo tariamai kaltę pagrindžiančiais įrodymais, o jo nekaltumą patvirtinančių bei gynybos nurodytų įrodymų ir aplinkybių neišdėstė, nepadarė jų analizės bei neįvertino jų reikšmės įrodymų visete, tuo pažeidė nekaltumo prezumpciją, kadangi byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus dėl T. K. pareikšto kaltinimo vertino jo nenaudai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.2. Nurodo, kad nuosprendyje teismo išdėstytos išvados dėl jo kaltės pagal nurodytus straipsnius (jų dalis), neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismo išvados yra grindžiamas tik prielaidomis bei spėjimais, teismo išvados nepagrįstos patikimais ir neginčijamais įrodymais, jos nėra logiškos, teismo nuosprendis nėra įtikinamas ir kelia abejonių dėl jame nurodytų išvadų pagrįstumo, iš teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų analizės logiškai neišplaukia T. K. kaltę patvirtinančios išvados, be to, nuosprendyje liko visiškai neaptarti T. K. nekaltumą patvirtinantys įrodymai (duomenys / faktinės aplinkybės), kurie taip ir nebuvo visos bylos kontekste įvertinti, todėl nepašalinti prieštaravimai, nebuvo paneigtos T. K. teismui nurodytos jo nekaltumą bei bendrakaltinamojo L. S. nepatikimumą patvirtinančios aplinkybės.

4.3. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas T. K. kaltę grindė nuteistojo L. S. parodymais, jog jis tariamai atliko teismo nuosprendyje nurodytus veiksmus. Apeliaciniame skunde pateikia nuteistojo L. S. parodymus ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nurodytos bendrakaltinamojo L. S. parodymus bei kitus įrodymus. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 87 punkte nurodyta išvada/teiginys, jog „<...> kaltinamasis L. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad J. G. sąskaitą, į kurią reikia J. R. pervesti gautus pinigus, jam nurodė kaltinamasis T. K. <...>“, akivaizdžiai prieštarauja nuosprendžio 8 punkte išdėstytiems kaltinamojo L. S. teismiamojo posėdžio metu duotiems parodymams, kad „<...> pripažįsta, kad jai davė J. G. sąskaitą, o jam ją kažkas kitas davė, bet ne T. K. ir ne M. L. Pirkimai vykdavo per trečius asmenis, ten pasakydavo į kokią sąskaitą pervesti pinigus, bet tvirtina nežinantis, kas jam davė tą sąskaitą, neatsimena dėl laiko“. Atsakydamas į kaltinamojo M. L. klausimą parodė, kad „E. B. galėjo duoti tą sąskaitą, iš matymo jį pažinojo, todėl galėjo taip būti <...>“. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo teiginys ir išvada dėl to, kad tariamai T. K. nurodė L. S. J. G. sąskaitą ne tik kad neatitinka bylos faktinių aplinkybių, tačiau net ir joms prieštarauja. Vertinant kaltinamojo L. S. parodymų patikimumą ir objektyvumą teismas, kaip matyti iš nuosprendžio, laikė, kad šio asmens parodymai teismui nekelia abejonių ir nėra prieštaringi, nenuoseklūs, neobjektyvus ar pan., todėl tariamai sudaro pagrindą juos vertinti kaip paneigiančius T. K. nurodytus parodymus dėl jo nekaltumo. Šioje dalyje (dėl kaltinamojo L. S. parodymų vertinimo objektyviais, patikimais ir pan.) nuosprendis taip pat yra prieštaringas, nes nuosprendžio 92 punkte pats teismas padarė priešingą išvadą dėl kaltinamojo L. S. parodymų patikimumo ir objektyvumo, o būtent, nurodė, kad jo parodymai yra prieštaringi ir paneigti byloje surinktais įrodymais. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino kaltinamojo L. S. parodymus ne tik prieštaringais, tačiau ir šio kaltinamojo siekimą neatskleisti tikrųjų tiriamų nusikaltimų aplinkybių, tame tarpe ir kaltinamojo L. S. siekimo T. K. apkalbėti, siekiant neatskleisti jo paties tikrojo vaidmens (jo masto) tiriamų veikų padaryme, tuo siekiant T. K. sąskaita jam pačiam išvengti baudžiamosios atsakomybės (jis juk ir aiškina, kad tariamai tik vykdė T. K. prašymus, nesuprasdamas, kad elgiasi neteisėtai ir daro nusikaltimą) ar nuslėpti kitus tikruosius jo bendrininkus, jeigu jis veikė ne vienas.

4.4. Dėl kaltės yra paaiškinęs (kaip ir nurodyta nuosprendžio 4 punkte), kad 2021 metais atliko laisvės atėmimo bausmę su kitais kaltinamaisiais L. S. ir M. L., jokios paslaugos iš jų paimti daiktus neprašė, nieko bendro su Šiauliais neturi. Atliekant bausmę gavo lėšų tik iš savo giminaičių, jokių asmenų pinigų pervedimo paslaugų neprašė, jokių kitų kaltinamųjų neprašė perduoti kokius nors daiktus. L. S. priklausė žemesnei kastai, todėl gali jį (T. K.) apkalbėti, su M. L. gyveno vienoje sekcijoje, atsigerdavo arbatos, pabendraudavo. T. K. pravardė buvo „(duomenys neskelbtini)“, M. L. pravardės neatsimena. Jo mama E. K. yra pervedusi pinigų į J. G. sąskaitą, iš kur žino tą sąskaitą - neatsimena, jos pačios nepažįsta ir nebendravo, daugiausiai viskuo prekiavo E. B.

4.5. Pažymi, jog teismo nuosprendyje yra pateiktos išvados (jų turinys), kurios, teismo vertinimu, patvirtina T. K. pareikštą kaltinimą. Tačiau, vertinant šias išvadas tarpusavio susietumo aspektu su kitais bylos faktiniais duomenimis, jos gali būti pagrindu tik tam tikriems spėliojimams ir įvairioms prielaidoms, kuriomis nuosprendis negali būti grindžiamas. Vien nuosprendyje nurodytos minėtos išvados yra mažai informatyvios BK 24 straipsnio 5 dalies, BK 182 straipsnio prasme ir dėl jų turinio, nesant byloje kitų neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų T. K. atlikus kaltinime ar teismo nuosprendyje nurodytus nusikalstamus veiksmus, daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados nėra galimybės. Nuosprendyje išdėstytų nurodytų aplinkybių vertinimas turi būti vertinamas kaip per daug kryptingas ir dirbtinai priderintas prie jam pareikšto kaltinimo. Nuosprendyje šių aplinkybių, duomenų turinys yra aiškinamas labai plečiamai, kryptingai ir šališkai. Byloje nėra paneigtos abejonės, kad kaltinamasis L. S. T. K. apkalba, siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti, arba siekdamas nuslėpti kitą (-us) bendrininką (-us), tuo pačiu ir siekdamas atkeršyti T. K. dėl buvusio jo elgesio/santykio kaip su žemesnės kastos asmeniu (yra jį skriaudęs / niekinęs kaip žemesnės kastos).

4.6. Taip pat pažymi, jog net ir darant hipotetinę prielaidą, kad jo kaltė dėl inkriminuotų veikų padarymo, ypatingai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, šioje byloje yra įrodyta, tai skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas dėl T. K. pritaikytos per griežtos baudžiamosios atsakomybės. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino itin neigiamas pasekmes nuo nuteistojo T. K. socialiai priklausomiems artimiesiems (neįgaliam vaikui, sutuoktinei). Jis yra vedęs, augina šeimoje sunkaus neįgalumo sūnų N. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris serga (duomenys neskelbtini), dėl ko jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir kuriuo pastoviai reikia rūpintis ir jo nei akimirkai negalima palikti vieno. Taip pat išlaiko ir (duomenys neskelbtini) m. sūnų A. L. Šeimą išlaiko jis vienas, nes žmona dėl sunkaus neįgalumo vaiko priežiūros bei blogos savo sveikatos būklės dirbti neturi galimybės. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir jo asmenybės pavojingumą, jau patirtas neigiamas pasekmes, neigiamus išgyvenimus, jam taikytinos bausmės pobūdį bei galimybę jam padaryti tuo baudžiamojo įstatymo nustatytą poveikį. Įvertinus prieš tai nurodytas aplinkybes, be to, kad ilgu ikiteisminiu tyrimu bei baudžiamuoju persekiojimu, jam jau yra padarytas pakankamas neigiamas poveikis, yra pakankamai nubaustas, sulaikytas nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl šiuo metu realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jam skirtina (-os) su realiu laisvės atėmimo nesusijusi (-ios) bausmė (-ės).

Atsiliepimų į nuteistojo T. K. apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. K. ir jo gynėjas advokatas Rolandas Vaitekūnas prašė nuteistojo T. K. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Marius Fokas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo T. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis T. K. nepripažįsta savo kaltės bendrais veiksmais su L. S., M. L. ir E. B., kuris (duomenys neskelbtini), padedant J. G., padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir prašo jį išteisinti arba skirti jam galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba sumažinti skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą bei jos vykdymą atidėti.

Dėl T. K. kaltės, padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. teigia, jog jokios nusikalstamos veikos nepadarė, tokios pozicijos jis nuosekliai laikėsi viso proceso metu, buvo apkalbėtas kito bendrakaltinamojo L. S., kurio parodymai vertintini kritiškai, kadangi pastarasis siekia kaltę perkelti T. K., o jokie kiti byloje esantys duomenys jo kaltės nepagrindžia. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-594/2026). Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, nei norėtų nuteistasis, savaime nereiškia BPK pažeidimo ar teismo šališkumo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog bendrakaltinamojo parodymai vertintini ypač atidžiai, kadangi kito kaltinamojo duodami parodymai gali būti nepatikimi dėl jo suinteresuotumo perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui, be to, jis duoda parodymus neprisiekęs. Tačiau teismų praktikoje tokia situacija suprantama kaip teismo pareiga tokius parodymus tikrinti griežčiau, o ne kaip draudimas jais remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-458/2021).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. birželio 27 d. apklaustas kaip įtariamasis, L. S. parodė, kad tuo metu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pirmame būryje, drausmės grupėje. Su juo būryje, bet kitame kambaryje gyveno T. K., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Pastarasis pas jį atėjo ir paklausė, ar jis turi kokį nors žmogų, kuris galėtų paimti siuntinį Šiauliuose. Jis turėjo pažįstamą draugę, J. S., kurios paprašė, ar ji gali paimti, o ji sutiko. Tuomet jis su drauge susiekė iš savo kambario draugo A. K. telefono aparato. Kad ten yra termovizoriai, jis sužinojo iš J. S., kai ji nuvežė termovizorių į Raseinius. T. K. prašė, kad jo draugė siuntą nuvežtų į Raseinius, o gautus pinigus pervestų į J. G. banko sąskaitą. Nors T. K. sakė, kad už kurą sumokės, tačiau už jo paėmimą ir žmogaus radimą jokio atlygio nedavė. Dėl kito termovizoriaus, T. K. vėl atėjo pas jį ir paklausė, ar jo draugė gali vėl paimti siuntinį. Kai draugė sutiko, ji tą termovizorių paėmė ir jai reikėjo siuntinį nuvežti už Šiaulių, perduoti ir viskas (t. 12, b. l. 122-131, 132-139).

Analogiškas aplinkybes L. S. nurodė ir 2022 m. spalio 27 d. papildomos apklausos metu, t. y. parodė, kad juo pasinaudojo, jis buvo paprašytas susisiekti su J. S., kuri galbūt galėtų pagelbėti, t. y. paimti siuntinius. Ką sakyti ar rašyti J. S., jam pasakydavo T. K., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Galėjo būti, kad jis rašė J. S., kada išeiti, kur laukti, ar prie savo namo, ar prie kito namo, bet tą viską jam sakydavo T. K.. Kad siuntiniuose yra termovizoriai, jis nuo pradžių net nežinojo, o sužinojo iš J. S., kai jos paprašė pažiūrėti. Žino, kad kai J. S. nuvežė prie „(duomenys neskelbtini)“ ir padavė žmogui termovizorių, kuris jį pirko sau, buvo medžiotojas. Kitą termovizorių J. S. vežė į kažkokį kaimą ir padavė kažkokiam žmogui, kurį atsiuntė pats T. K. (t. 12, b. l. 148-151).

Visiškai tokias pat aplinkybes L. S. nurodė bei patvirtino 2023 m. spalio 11 d. vykusios akistatos su T. K. metu (t. 12, b. l. 187-193) bei papildomų apklausų 2025 m. kovo 20 d. (t. 13, b. l. 7-13, 14-18) ir 2025 m. kovo 31 d. (t. 13, b. l. 34-38) metu. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, L. S. parodė, jog T. K. prašymu paprašė J. S. perduoti daiktus. T. K. buvo aukštesnės kastos, jis žemesnės. T. K. žadėjo atlygį, bet nieko nedavė, o tai, ką T. K. žadėjo, tą jis rašė ir J. S. (dabar – R.) (t. 16, b. l. 128-131).

Kaip matyti, L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl esminių aplinkybių davė tą patį paaiškinimą: T. K. prašymu jis paprašė savo draugės J. R. paimti siuntinį, o vėliau jį nuvežti ir perduoti T. K. nurodytam asmeniui, o gautus pinigus pervesti į T. K. padiktuotą, t. y. J. G. priklausančią, banko sąskaitą. Akivaizdu, jog L. S. parodymų turinys, susijęs su T. K. vaidmeniu, nesikeitė viso proceso metu, todėl apelianto argumentas dėl jo parodymų nenuoseklumo nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, jog priešingai nei teigiama nuteistojo T. K. apeliaciniame skunde, L. S. parodymai neperkelia visos atsakomybės T. K., kadangi L. S. pripažino pats organizavęs siuntinių paėmimo per J. R. veiksmus, rašė jai nurodymus, žinojo apie atlygio pažadą ir apie tai, kad prašoma daiktą perduoti kitam asmeniui. Neigdamas tik savo paties tyčią (jog nežinojo apie nusikalstamą veikos pobūdį), L. S. kartu atskleidė ir savo veiksmus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas L. S. gynybinę poziciją dėl tyčios daryti nusikalstamas veikas atmetė, nereiškia, kad jo parodomai apie įvykių eigą yra melagingi. Esmines L. S. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys, t. y. J. R. parodymai (t. 3, b. l. 176-177, 180-181, 186-187, t. 4, b. l. 1-4, 9-11), jos telefono apžiūros protokolai, iš kurių matyti L. S. SMS žinutės su nurodymais dėl taksisto apmokėjimo, siuntinio perdavimo ir pinigų pervedimo į konkrečią J. G. banko sąskaitą (t. 4, b. l. 20-22), taip pat A. K. parodymai (t. 4, b. l. 47) ir jos banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog grynaisiais įnešta 1220 Eur ir tą pačią dieną šie pinigai pervesti į J. G. banko sąskaitą (t. 7, b. l. 40-43, 52-56), taip pat „Bolt“ ir pavežėjų duomenys (t. 2, b. l. 41-42. 183), J. G. parodymai (t. 7, b. l. 168-169, t. 14, b. l. 183-186. t. 15, b. l. 24-25, t. 16, b. l. 128-131) ir pinigų operacijos jos banko sąskaitoje (t. 6, b. l. 146-165, 180-190, t. 7, b. l. 69-113). Taip pat T. K. dalyvavimą darant šias nusikalstamas veikas pagrindžia kalėjimo administracijos duomenys, iš kurių matyti, jog jis 2021 m. spalio 25 d. atliko bausmę to paties būrio pastate, kuriame buvo L. S., M. L. bei E. B., ir jie visi galėjo laisvai bendrauti (t. 10, b. l. 79-96). Pažymėtina ir tai, kad T. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (t. 9, b. l. 155), o kitos apklausos metu teigė, jog nežino, kurio asmens pravardė įkalinimo įstaigoje buvo „(duomenys neskelbtini)“, jis pats pravardės neturi, o tyrėjui paklausus apie J. G. banko sąskaitą, apklausą nutraukė (t.13, b. l. 183-185). Tai, kad T. K. kalėjime buvo vadinamas pravarde „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino ne tik L. S., bet ir A. K., P. F., taip pat vėlesnėse apklausose ir pats nuteistasis T. K.. Be kita ko, iš J. G. banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. T. K. mama E. K. septynis kartus į šią sąskaitą pervedė pinigus su paskirtimi „gryni“ (iš viso 330 Eur), pats T. K. teisme patvirtino, kad jo mama pervedė pinigų į J. G. sąskaitą, tačiau paaiškinti, iš kur ji žinojo sąskaitą, negalėjo.

Nepagrįsti ir nuteistojo T. K. apeliacinio skundo argumentai, kad L. S. jį apkalbėjo dėl priklausymo skirtingoms „kastoms“ įkalinimo įskaitoje. Pats L. S. nurodė, kad T. K. priklausė aukštesniajai kastai, o tokia aplinkybė, aukštesniojo teismo vertinimu, labiau rodytų baimę ar priklausomybę, o ne norą jį apkaltinti.

Pažymėtina, jog apelianto argumentas, kad nuosprendžio 87 punkto išvada dėl sąskaitos nurodymo prieštarauja nuosprendžio 8 punkte užfiksuotiems L. S. parodymams, iš dalies pagrįstas, bet pirmosios instancijos teismo išvados dėl T. K. kaltės pagrįstumo nekeičia. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai ir joje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir jų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2025). Nagrinėjamu atveju, L. S. parodymus, kad sąskaitą jam nurodė T. K., patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y. M. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, E. K. pervedimai į tą pačią sąskaitą, J. G. parodymai, kalėjimo administracijos duomenys apie nuteistųjų bendravimo galimybes). Tuo tarpu priešingi L. S. parodymai, duoti teisme, jog „kažkas kitas“ davė jam J. G. sąskaitos numerį, nėra patvirtinami jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl J. G. sąskaitos nurodymo grandinės, t. y. jog būdamas J. G. vaiko tėvas, M. L. žinojo jos banko sąskaitos numerį, kurį perdavė T. K., o pastarasis, prašydamas L. S. rasti žmogų, galintį paimti siuntas, banko sąskaitos numerį perdavė jam.

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 92 punkte pats pripažino L. S. parodymus prieštaringais, todėl jais negalėjo remtis grįsdamas apelianto T. K. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog L. S. ir J. G. neprisipažinimas, kad suprato darantys nusikaltimą, yra jų gynybinė pozicija ir tik šioje dalyje jų parodymus laikė prieštaringais bei paneigtais bylos duomenimis. Tuo tarpu L. S. parodymais dėl aplinkybėmis, kad T. K. paprašė jo rasti žmogų, galintį paimti siuntinį ir kaip tai buvo atlikta, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi. Aukštesnysis teismas pažymi, jog teismas, vertindamas parodymus byloje, turi teisę viena jų dalimi netikėti, o kita – patikėti, jeigu tai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Teismas turi pareigą vertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nuteistojo T. K. kaltė nėra grindžiama vien kito nuteistojo L. S. parodymais, ją pagrindžia visuma duomenų: nukentėjusiųjų parodymai ir suklastoti pavedimai, pavežėjų parodymai, J. R. parodymai bei SMS žinutės, banko pervedimų grandinė, ryšių duomenys (telefonai, iš kurių buvo skambinama nukentėjusiesiems ir pavežėjams, visais atvejais jungėsi prie (duomenys neskelbtini) bazinių stočių), kalėjimo administracijos duomenys apie nuteistųjų bendravimo galimybes, E. K. atlikti pinigų pervedimai bei kiti byloje esantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas T. K. versiją (kad jis nieko bendra su Šiauliais neturi, pinigus gavo iš giminaičių ir jokių paslaugų neprašė) paneigė nurodytais duomenimis, o apelianto paaiškinimas dėl E. K. atliktų pervedimų („neatsimena, iš kur mama žino sąskaitą“) nepateikia jokios tikėtinos alternatyvios versijos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įrodymus vertino kiekvieną atskirai ir jų visumą, išdėstė motyvus, kodėl vienais duomenimis remiasi, o kitais ne, nuteistojo T. K. kaltė dėl abiejų epizodų įrodyta tiesioginių ir netiesioginių įrodymų grandine, nekeliančia pagrįstų abejonių, todėl nuosprendis, dalyje dėl T. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nekeistinas.

Dėl nuteistajam T. K. paskirtos bausmės

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti paskirtą bausmę bei jos vykdymą atidėti.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Kaip minėta, skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu T. K. pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), už kurių padarymą jam skirtos atitinkamai 1 metų 3 mėnesių ir 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos iš dalies jas sudedant, ir jam skirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. paskirta ir neatlikta 50 parų bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą pakeičiant į vieną laisvės atėmimo dieną, ir T. K. skirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. K., atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus; nusikalto būdamas anksčiau teistas 13 kartų, nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 15 kartų; inkriminuojamas veikas padarė atlikdamas jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje; ankstesniais nuosprendžiais teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas; baustas administracine tvarka, tarp jo padarytų pažeidimų dominuoja smulkus sukčiavimas (ANK 108 straipsnio 1 dalis; dirbantis; vedęs; nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir emocijų ir asmenų, stebimų dėl priklausomybių grupei; jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. K. už atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai parinko sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bei jos dydį nustatė artimą arešto bausmės vidurkiui (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 3 metų, vidurkis - 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), o bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, taikė švelnesnį bendrinimo būdą (dalinį bausmių sudėjimą), taip pat teisingai skirtą subendrintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme. Anksčiau paminėti, nuteistąjį T. K. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog asmuo yra linkęs pakartotinai nusikalsti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, todėl nekeistina.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Aukštesnysis teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio 9 dalis imperatyviai reglamentuoja, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės nuteistojo T. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, be to, apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jam skirtos bausmės vykdymą atidėti, todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio) teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo (arešto) bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-942/2017, 2K-7-266-511/2018, 2K-379-697/2018 ir kt.). Be to, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

T. K. nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kaip minėta, jis nusikalto būdamas anksčiau teistas 13 kartų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 15 kartų. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, jog paskutiniais bei skundžiamu nuosprendžiais T. K. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2021 metais, t. y. prieš penkerius metus, iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (ĮKNR) duomenų matyti, kad nuo to laiko naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (t. 19, b. l. 187-196), nuo paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos dirba, šiuo metu nuo 2026 m. balandžio 16 d. dirba betonuotoju AB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 19, b. l. 197), su žmona augina du vaikus, vienas iš jų serga (duomenys neskelbtini), dėl ko jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis (t. 19, b. l. 84-91). Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis T. K. yra sukūręs teigiamus šeiminius bei darbinius ryšius, yra vedęs, rūpinasi šeima. Kaip minėta, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Kadangi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, kartu skiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti nuteistojo elgesį laisvėje ir turinčius auklėjamąjį, pataisomą poveikį, sudarančius galimybę jam išlaikyti teigiamus šeiminius santykius.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę (anksčiau daug kartų teistas, tačiau penkerius metus nepadaręs naujų nusikalstamų veikų, dirbantis), sprendžia, jog nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam trejų metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, nuteistajam skiriant intensyvią priežiūrą, bei tarpusavyje suderintas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose, t. y. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo tarnyboje arba panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įpareigojimai teigiamai paveiks nuteistojo elgesį bei sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti nuteistojo socialiniai ryšiai, užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikiai. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtas pareigas, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų pareigų, ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo nuteistajam T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Dėl civilinių ieškinių

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė byloje pareikštų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių klausimus. Pirmosios instancijos teismas laikėsi tiek baudžiamojo proceso, tiek civilinės teisės normų reikalavimų (BPK 115 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Apeliantas skunde nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su nukentėjusiesiems J. G. ir V. P. priteistos turtinės žalos dydžiais, todėl teisėjų kolegija dėl šių klausimų plačiau nepasisako.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Nuteistojo T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, nuteistajam T. K. paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) ir įpareigojant:

dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo tarnyboje, arba panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką;

dalyvauti elgesio pataisos programoje;

neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Įspėti T. K. kad, jeigu jis nevykdys jam teismo paskirtų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.