Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.10.1.1.; 1.2.20.13.; 1.2.25.5.; 2.1.14.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.

2026 m. lapkričio 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Martyno Galvičiaus ir Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 243 straipsnį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, N. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, N. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 73 straipsniu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu N. B. paskirtų ir neįvykdytų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą nuspręsta tęsti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas N. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. kovo 24 d. 22.49 val. iki 2026 m. kovo 25 d. 11.41 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo N. B. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis, N. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metus, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai asmuo atliks bausmę arba lygtinai bus paleidžiamas iš pataisos įstaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 357 straipsnio 3 dalis), apie priimtą sprendimą pranešant AB „Regitra“.

2) turto konfiskavimas, nusprendžiant konfiskuoti L. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.

Nuspręsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą N. B., iš N. B. nepriteisti.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

N. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2026 m. kovo 24 d., apie 22.27 val. (duomenys neskelbtini) k. ribose, kelyje (duomenys neskelbtini), 2,90 km, vairavo L. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas – alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2026 m. birželio 10 d.), 2026 m. kovo 24 d. 22.29 val. jam buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas, o 22.48 val. – 2,10 promilių girtumas.

Be to, N. B. pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad jis, būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, kuriuo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam buvo skirta 60 parų arešto bausmė, pagal BK 243 straipsnį – 30 parų arešto bausmė, bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 60 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 40 parų arešto bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, esant Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. patvarkymui pateikti Lietuvos probacijos tarnybai vykdyti minėtą įsiteisėjusį nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės, ir, būdamas 2025 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 10S-11036 informuotas, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus įtrauktas į Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą, piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2026 m. kovo 24 d., apie 22.27 val. (duomenys neskelbtini) k. ribose, kelyje (duomenys neskelbtini), 2,90 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas – alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2026 m. birželio 10 d.), 2026 m. kovo 24 d. 22.29 val. jam buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas, o 22.48 val. nustatytas 2,10 promilių girtumas, vairavo L. N. priklausantį automobilį ,,Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti, atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą.

Teigia, kad nuteistas yra teisėtai, neneigia savo kaltės padarius nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, dėl jų įvykdymo nuoširdžiai gailisi. Nurodo, jog dirba MB „(duomenys neskelbtini)”, po įvykio visiškai atsisakė alkoholio vartojimo, supratęs, kad visos nelaimės, jo padaryti nusikaltimai yra susiję būtent su alkoholio vartojimu, iš karto po nusikaltimo padarymo ieškojo psichologo, kuris jam sudarytų pagalbos programą. Yra įsitikinęs, jog, padedant specialistams, visiškai atsikratys žalingų įpročių. Taip pat nurodo, kad gyvena su sugyventine A. A., su ja turi vienerių metų dukrą M., jis materialiai išlaiko savo vaiką. Prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, o sudaryti galimybę dirbti, gydytis priklausomybę alkoholiui, pasižada ateityje nebedaryti jokių teisės pažeidimų.

Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl N. B. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, taip pat neginčija ir jam paskirtos bausmės rūšies, tik prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju N. B. yra nuteistas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo įvykdymą ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, jam paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų. Dėl to būtų formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Be to, pažymėtina, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.).

N. B. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, bei vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šias veikas nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veikos baigtos. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nors nuteistasis N. B. pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo bei teigė, jog gailisi, tačiau tokį nuteistojo elgesį pirmosios instancijos teismas vertino kaip deklaratyvų, nenuoširdų, kadangi nuteistasis jau anksčiau net šešis kartus buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (iki 2019-03-31 baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje), padarymą bei tris kartus teistas už paskirtos poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones nustatytą terminą, nevykdymą, ankstesnių bylų nagrinėjimo metu nuteistasis taip pat kaltę pripažino bei teigė, jog gailisi nusikaltęs (t. 1, b. l. 87-90, 98-103, 110-118), tačiau jam taikytos bausmės bei poveikio priemonės teigiamos įtakos neturėjo, jis toliau darė naujus teisės pažeidimus. Dėl to nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir išreikštas gailėjimasis pagrįstai apylinkės teismo buvo įvertintas kaip gailėjimas savęs dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas bei gailėjimasis dėl pačių nusikalstamų veikų padarymo. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo N. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nuteistasis nevedęs, turi mažametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 33). Sodros duomenimis, nuo 2025 m. liepos 1 d. niekur oficialiai nedirbo (t. 1, b. l. 164), t. y. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nedirbantis, įsidarbino tik 2026 m. gegužės 4 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ saulės elektrinių montuotoju (t. 2, b. l. 32). Iš pažymos apie N. B. baustumus matyti, kad jis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 8 kartus, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavimą transporto priemonės, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta) (t. 1, b. l. 154-162; t. 2, b. l. 34-42), turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nesumokėjęs. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog N. B. anksčiau buvo teistas net dvylika kartų, iš jų net šešis kartus už transporto priemonės vairavimą, kai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, bei tris kartus buvo teistas už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemones (t. 1, b. l. 138-153; t. 2, b. l. 43-58). Naujas nusikalstamas veikas nuteistasis N. B. padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos penkiolikai dienų po to, kai 2026 m. kovo 9 d. jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę, paskirtą už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą. Taip pat iš pažymos apie ankstesnius teistumus matyti, kad nuteistajam taikytomis švelnesnėmis bausmėmis (viešaisiais darbais (2014-01-28 teismo nutartimi viešieji darbai buvo pakeisti 15 MGL dydžio bauda), laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu), tris kartus taikytu bausmės vykdymo atidėjimu bei lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino (2020-11-18 nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes nuteistajam taikytos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimas, taikytas lygtinis paleidimas nesulaikė nuteistojo nuo naujų tyčinių analogiškų nusikalstamų veikų vykdymo, kai jis, būdamas neblaivus, pakartotinai vairavo transporto priemones, esant nustatytam didesniam nei 1,51 promilių girtumui, bei nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog nėra pagrindo N. B. ketvirtą kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas net dvylika kartų, iš jų šešis kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, be to, jam anksčiau jau tris kartus buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, bausmės vykdymą atidedant, paskiriant įpareigojimus, taip pat poveikio priemones, kurios turėjo padėti užtikrinti bausmės tikslus bei nuteistajam padėti įveikti jo priklausomybę alkoholiui, tačiau nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertino, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė, per jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ne kartą toliau vykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas. Dėl to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam dar kartą atidėjus bausmės vykdymą, kaip to prašo nuteistasis apeliaciniu skundu, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingos išvados ir dar kartą nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog jis šiuo metu alkoholio nebevartoja, nori gydytis, dirbti. Tai, jog nuteistasis turi sugyventinę, su kuria augina mažametį vaiką, kad atsisakė alkoholio, ieško pagalbos pas specialistus, dirba, nepaneigia jau minėtų apeliantą neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, priešingai, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis N. B. elgėsi itin neatsakingai, nes jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, kartu veždamas dar du neblaivius asmenis. Be to, nuteistasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis kreipėsi pas specialistus pagalbos, siekdamas įveikti priklausomybę alkoholiui. Pažymėtina ir tai, kad rūpintis mažamečiu vaiku privalo ne tik nuteistasis, kaip vaiko tėvas, bet ir vaiko motina, todėl, nuteistajam realiai atliekant jam paskirtą bausmę, nepilnamečiu vaiku turėtų pasirūpinti vaiko motina.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl, esant visumai paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, ir, kad N. B. paskirtos bausmės tikslai (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo N. B. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį galutine subendrinta ir sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, yra teisėtas bei pagrįstas, keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. spalio 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-10001 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4, 6 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 62,50 Eur už nuteistajam N. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 111-113).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistajam N. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus (t. 2, b. l. 109).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėjas nuteistajam N. B. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas, įvertinusi ir tai, kad nuteistasis dirba, nors turi išlaikytinių, bet byloje nėra duomenų apie jo sunkią materialinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą N. B. apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir šios išlaidos iš nuteistojo priteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Atmesti nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. liepos 22 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistojo N. B. valstybės naudai 62,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.