Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės (pranešėjos),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. O. (Č. O.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. O. ieškinį atsakovams L. V., A. V. ir D. K.-V. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras A. K.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 4 dalyje (2023 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-2123 redakcija) nurodytų pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turinčių asmenų informavimą apie parduodamą žemės sklypą bei 15 darbo dienų termino sutikimui pareikšti skaičiavimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas dėl 0,1539 ha ir 2,4793 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau atitinkamai – Sklypas Nr. 1 ir Sklypas Nr. 2, Sklypai) pagal atsakovų 2024 m. gruodžio 20 d. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis).

Ieškovas nurodė, kad pagal Sutartį sklypų savininkė D. K. – V. (toliau – ir atsakovė) pardavė sau priklausiusius ginčo žemės sklypus L. V. ir A. V., nors pirmumo teisę juos pirkti turi ieškovas. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – NŽT arba Nacionalinė žemės tarnyba) netinkamai jį informavo apie galimybę pasinaudoti pirmumo teise pirkti minėtus žemės sklypus. NŽT ieškovui elektroniniu paštu 2024 m. spalio 7 d. išsiųstą raštą, kuriame nurodoma, kad ieškovas turi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pirmumo teisę įsigyti parduodamą Sklypą Nr. 2, ieškovas gavo tik 2024 m. gruodžio 6 d., kai NŽT jį atsiuntė ieškovui elektroniniu paštu. Informacijos apie Sklypo Nr. 1 pardavimą ieškovas iš viso nebuvo gavęs. Ieškovas, tik gavęs minėtą NŽT raštą, elektroniniu laišku pateikė NŽT sutikimą pirkti Sklypą Nr. 2. 2024 m. gruodžio 20 d. D. K.-V. Sutartimi perleido L. V. ir A. V. Sklypus. 2024 m. gruodžio 30 d. NŽT raštu „Dėl gauto sutikimo (sprendimo) pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ informavo ieškovą, kad sutikimas pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gautas 2024 m. gruodžio 6 d., t. y. pasibaigus nustatytam terminui. NŽT ieškovui pranešė, kad dėl šios priežasties jis negalėjo būti įrašytas į pardavėjo pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Ieškovas mano, jog dėl NŽT netinkamai vykdytos pareigos pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį informuoti apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą buvo pažeista jo pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad pagal pareikštą ieškinį ginčas yra kilęs dėl to, ar ieškovas buvo tinkamai, t. y. nepažeidžiant ŽŪPŽIĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytos procedūros, informuotas apie parduodamus Sklypus.

Teismas vadovavosi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas, kada asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos praneša per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – ir E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu). Informavimo tvarka detalizuojama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 5.2 ir 5.4 papunkčiuose ir 7 punkte. Šiose nuostatose įtvirtinta, kad NŽT turi nustatyti pirmenybės teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir išsiųsti paštu jam pranešimą apie galimybę pasinaudoti tokia teise, ir laikoma, jog asmuo pranešimą gavo, kai praeina 3 darbo dienos nuo asmeniui pristatyto AB Lietuvos pašto pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą. Toks reglamentavimas iš esmės neprieštarauja ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog jis 2024 m. spalio mėn. būtų turėjęs sukurtą ir aktyvuotą elektroninio pristatymo dėžutę, atitinkančią Elektroninių siuntų pristatymo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus. Tokiu atveju NŽT pranešimai, vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, pirmenybės teisę pirkti Sklypus turinčiam ieškovui turėjo būti išsiųsti registruota pašto siunta deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir laikomi gautais praėjus 3 darbo dienoms nuo pristatyto AB Lietuvos pašto pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą. Teismas pažymėjo, kad nei ŽŪPŽĮĮ, nei Aprašo nuostatos neįpareigoja NŽT užtikrinti pranešimo įteikimą, taip pat pranešimą pirmumo teisę turinčiam asmeniui siųsti Ūkininkų ūkių registro duomenų bazėje nurodytais rekvizitais ar dar kitais būdais aiškintis šio asmens gyvenamąją vietą.

Teismas, atsižvelgęs į NŽT vykdytą įteikimą, nusprendė, jog NŽT iš esmės tinkamai atliko įstatyme nustatytą pareigą informuoti ieškovą apie pirmumo teisę įsigyti parduodamus Sklypus. Aplinkybę, jog ieškovui buvo žinoma apie atsakovės planus parduoti Sklypus, patvirtina tai, kad ieškovo atstovas šios aplinkybės neneigė. Teismas priežastis, dėl ko NŽT galiausiai ieškovui el. paštu persiuntė 2024 m. spalio 7 d., vertino kaip neturinčias esminės reikšmės. Teismas aplinkybę, jog vienas iš NŽT pranešimų buvo išsiųstas paprasta korespondencijos siunta (toliau – neregistruota pašto siunta) nelaikė turinčia esminės reikšmės, nes siuntos buvo siųstos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, dėl ko, nepriklausomai nuo siuntimo būdo, ieškovas vis tiek jos nebūtų gavęs.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovas yra net 65 žemės ūkio paskirties sklypų (jų dalių) savininkas, taip pat yra ne kartą sudarinėjęs tokios paskirties žemės sklypų pirkimo sandorius. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo gerai žinoti, kaip vyksta tokių sandorių sudarymas, tačiau, net ir 2024 m. gruodžio 6 d. iš atsakovės ir NŽT sužinojęs apie ketinimus parduoti Sklypus, matydamas, kad pranešimo, kurį jam NŽT atsiuntė el. paštu data yra 2024 m. spalio 7 d., nesiėmė iniciatyvos ir tiesiogiai į pačią atsakovę nesikreipė, nesidomėjo sandorio sudarymo data. Teismas pažymėjo, kad Sutartis buvo sudaryta praėjus dviem savaitėms nuo tada, kai ieškovas sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą, todėl, jeigu jis buvo suinteresuotas įsigyti Sklypus, tai jis po 2024 m. gruodžio 6 d. turėjo visas galimybes užkirsti kelią šio ginčo sandorio sudarymui, o to nepadaręs ir neatlikęs įstatyme nustatytos pareigos tinkamai deklaruoti savo gyvenamąją vietą, turi prisiimti neigiamų padarinių kilimo riziką.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2026 m. vasario 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija pažymėjo, jog ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies papildymas elektroninio pristatymo alternatyvomis nekeičia taisyklės, kad tais atvejais, kai asmuo neturi elektroninio pristatymo priemonių arba NŽT nėra gavusi duomenų (sutikimo) apie pranešimų siuntimą konkrečiomis (kitomis) el. priemonėmis, pranešimas dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą siunčiamas registruota pašto siunta deklaruotos asmens gyvenamosios vietos adresu.

Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog NŽT turėjo pareigą tikrinti Ūkininkų ūkių registro duomenis, iš kurių būtų sužinojusi ieškovo el. pašto adresą, ir šiuo el. pašto adresu išsiųsti raštus dėl parduodamų Sklypų. Duomenis Ūkininkų ūkių registre NŽT turi pareigą tikrinti ne siųsdama pranešimą pirmenybės teisę turinčiam asmeniui, o gavusi jo sutikimą.

Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovui buvo paliktas pranešimas apie gautą siuntą, nereiškia, jog siuntos ieškovas negavo, o Apraše esant nustatytam konkrečiam pranešimo būdui (pranešimą pirmumo teisę turinčiam asmeniui apie parduodamą žemės sklypą, žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta) nėra pagrindo daryti išvadą, kad NŽT iškilo pareiga spręsti dėl alternatyvaus dokumentų įteikimo būdo. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovas, teisingai nurodė, kad nei ŽŪPŽĮĮ, nei Aprašo nuostatos neįpareigoja NŽT užtikrinti pranešimo įteikimą. Momentas, nuo kurio laikoma, kad asmuo gavo NŽT pranešimą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, yra pranešimo išsiuntimo faktas ir Aprašo 7 punkte nurodytas momentas.

Kolegija nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog apie Sklypo Nr. 2 pardavimą sužinojo tik 2024 m. gruodžio 6 d., elektroniniu paštu gavęs iš NŽT 2024 m. spalio 7 d. raštą ir tą pačią dieną (2024 m. gruodžio 6 d.) pateikė NŽT sutikimą pirkti šį žemės sklypą, tokie ieškovo argumentai niekaip nepaaiškina aplinkybių, kodėl, nepaisant iš atsakovės 2024 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu gautos informacijos apie ketinimą parduoti abu Sklypus, sutikimas NŽT pateiktas tik dėl Sklypo Nr. 2 ir šis sutikimas pateiktas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Atsakovės 2024 m. gruodžio 6 d. pranešimas, išsiųstas ieškovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta, taip pat nebuvo atsiimtas gavėjo pašte per nustatytą laiką ir grąžintas siuntėjai.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas į bylą yra pateikęs VĮ Registrų centro duomenis, jog yra 65 žemės ūkio paskirties žemės sklypų (jų dalių) savininkas, tai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas negalėjo nežinoti pirmumo teisės įgyvendinimo tvarkos, pranešimo išsiuntimo ir įteikimo taisyklių, terminų bei prisiimamos rizikos, jei teisės aktuose nustatytos pareigos nėra vykdomos.

Kolegija konstatavo, jog NŽT dokumentai ieškovui buvo įteikti tinkamai ir laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos. Kolegijos vertinimu, byloje esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovui dokumentai buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ieškovas, nei per sutikimui nustatytą terminą, nei per pašto pranešime nurodytą siuntos saugojimo terminą faktiškai šių dokumentų neatsiėmęs, prisiėmė riziką, kad žemės sklypai gali būti parduoti kitiems asmenims.

Dėl ieškovo argumentų, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas siuntimo būdas per E. pristatymo sistemą nesuteikia teisės nesinaudoti E. pristatymo sistemos priemonėmis, kolegija nurodė, jog ieškovas šiais argumentais anksčiau nesirėmė. Todėl kolegija nusprendė dėl jų plačiau nepasisakyti, konstatavusi, kad tai peržengia bylos nagrinėjimo ribas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Aprašas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neištyrė, ar egzistuoja sąlygų visuma (asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą), kad būtų konstatuota, jog siunta negalėjo būti įteikiama per E. pristatymo sistemą ir gali būti įteikiama kaip pašto siunta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai byloje nenustatinėjo siuntos gavimo, kaip termino pradžios sąlygos pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį, t. y. nepagrįstai nebuvo nustatyta, ar Lietuvos pašto pranešimas apie ieškovo gautą siuntą buvo pristatytas, o jei taip: 1) kada pristatytas; 2) kada suėjo Aprašo 7 punkte nustatytas 3 darbo dienų terminas, po kurio laikoma, kad asmuo NŽT pranešimą gavo; 3) kada baigėsi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas, skaičiuojamas nuo NŽT pranešimo gavimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aplinkybe, kuri nėra ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga, t. y. kad ieškovui dokumentai buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pažeidė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad siuntos įteikimo būdas (registruota ar neregistruota pašto siunta) yra nesvarbus, kai siunčiamas NŽT pranešimas dėl pirmumo teisės į sklypą įgyvendinimo, nes AB Lietuvos paštas palieka pranešimą apie adresato vardu gautą siuntą tik kai pašto siunta yra registruota.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad, siunčiant pranešimą pirmumo teisę turinčiam asmeniui, prioritetas yra teiktinas būtent elektroniniams pranešimo būdams, tačiau klaidingai aiškino tų būdų taikymo sąlygas. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įteikimo būdas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis turi būti vykdomas, o nutartyje minimas pirmumo teisę turinčio asmens sutikimas minėtoje teisės normoje apskritai nenurodytas. NŽT pranešimas ieškovui buvo siųstas kaip ūkininkui, o ieškovas yra išviešinęs savo elektroninio pašto adresą Ūkininkų ūkių registre. Ieškovas ir NŽT tarpusavyje susirašinėjo, todėl laikytina, kad ieškovo sutikimas siųsti pranešimus elektroniniu paštu, kuriuo susirašinėjo su NŽT, nėra reikalingas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad NŽT neturėjo pareigos tikrinti informacijos Ūkininkų ūkių registre siųsdama pranešimą, nes ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas įpareigojimas pranešimą siųsti kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu). Šis įpareigojimas turi būti vykdomas, todėl NŽT turėjo, vadovaudamasi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, prieš siųsdama ieškovui pranešimą patikrinti Ūkininkų ūkių registrą, nes iš jo būtų sužinojusi ieškovo elektroninio pašto adresą ir įvykdžiusi minėtą įstatymo įpareigojimą, t. y. pranešimą siųsti kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad, prieš taikant Aprašo 7 punkte nustatytą įteikimo fikciją, apskritai nereikia išnaudoti pranešimo realaus įteikimo galimybių, pažeidė Aprašo 7 punktą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, aiškinant Aprašo 7 punkte įtvirtintą įteikimo fikciją, neturi būti vadovaujamasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos fikcijos, pagal kuriuos CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įteikimo fikcija gali būti taikoma, kai išnaudotos realaus įteikimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Net ir nesivadovaujant šiais išaiškinimais akivaizdu, kad Aprašo 7 punkte yra įtvirtinta įteikimo fikcija ir visų realaus įteikimo galimybių neišnaudojimas yra nesuderinamas su elementariais žmogaus teisių apsaugos standartais.

Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad skundžiamos nutarties 65 punkte minimi ieškovo argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini, padarė CPK 306 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Ieškovo argumentas dėl E. pristatymo sistemos nebuvo naujas, jis buvo nurodytas dublike, rašytiniuose paaiškinimuose. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, naujomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos sprendimas. Teismas, skundžiamoje nutartyje pateikdamas išvadas dėl tvarkos pažeidimo dėl vieno iš Sklypų ir neatsakydamas į apeliacinio skundo 5 punkte pateiktus ieškovo argumentus dėl sutikimo pirkti ginčo sklypą pateikimo, bet visiškai jų nemotyvuodamas, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes paliko galioti nemotyvuotą pirmosios instancijos teismo sprendimą (jame iš esmės pakartoti atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai), nepagrįstai neatliko savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo, nepateikė savarankiškų teisinių išvadų. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo pareigą, nereikalaudamas, kad NŽT įrodytų, jog ieškovas pranešimą dėl pirmumo teisės įsigyti Sklypus gavo. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė teisės aktuose nustatytą tvarką pateikdamas sutikimą įsigyti Sklypą Nr. 2, nes, gavęs NŽT pranešimą, tą pačią dieną pateikė sutikimą pasinaudoti pirmumo teise. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles skundžiamoje nutartyje, nes nenurodė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad NŽT pranešimas apie gautą siuntą ieškovui buvo paliktas. Byloje apskritai nėra pašto siuntos sekimo duomenų. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo nurodytą aplinkybę, kad siunta, kurios buvo ieškoma, nerasta. NŽT teiginius, kad ji išsiuntė ieškovui pranešimus paštu, patvirtinančių objektyvių įrodymų (dokumentų iš AB Lietuvos pašto) byloje nėra.

Atsakovė D. K.-V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismai nepadarė jokių proceso teisės pažeidimų. Faktinę aplinkybę, kad ieškovas neturėjo aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės, nustatė teismai. Kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia, todėl šios aplinkybės iš naujo neturėtų nustatinėti.

Ieškovui neturint aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės, vadovaujantis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsniu, Aprašo 5 ir 7 punktais bei E. pristatymo taisyklių nuostatomis, NŽT pranešimą ieškovui apie parduodamus Sklypus turėjo siųsti pašto siunta tik ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir jokių papildomų veiksmų neprivalėjo atlikti. Nesutiktina, kad NŽT pranešimo siuntimas Ūkininkų ūkių registre nurodytais asmens kontaktais būtų teisėtas ir saugus pranešimo siuntimo būdas. Tik dokumento siuntimas per E. pristatymo sistemą ar registruota pašto siunta užtikrina galimybę sekti dokumento įteikimo procesą.

Nei ŽŪPŽĮĮ, nei Viešojo administravimo įstatymas, nei E. pristatymo taisyklės nenustato, kad viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju NŽT, privalėtų pašto siuntą siųsti tik registruota pašto siunta. Šiuo atveju aplinkybė, kad vienas iš NŽT pranešimų buvo išsiųstas neregistruota pašto siunta, neturėjo jokios reikšmės, nes šio pranešimo ieškovas negavo ne dėl to, kad jis buvo išsiųstas neregistruota pašto siunta, o dėl to, kad daug metų gyveno kitu adresu, o deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gaunamos korespondencijos netikrino. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodinėjo, kad jeigu pranešimą NŽT būtų išsiuntusi registruota pašto siunta, jis ją būtų gavęs. Taigi, siuntimo būdas yra tik formalumas, neturėjęs įtakos pranešimo gavimui ir negalintis daryti įtakos išvadai dėl ieškovo netinkamo informavimo ir jo teisių pažeidimo.

Teismai, spręsdami dėl ieškovo pirmenybės teisės įsigyti Sklypus, pagrįstai įvertino, kad ieškovas seniai žinojo apie atsakovės ketinimą parduoti Sklypus ir su ja aptarinėjo galimas sandorio sąlygas, nors šalims ir nepavyko susitarti. Taip pat kad iš pačios atsakovės 2024 m. gruodžio 6 d. ieškovas jau tiksliai sužinojo, jog ji ketina parduoti Sklypus tretiesiems asmenims, tačiau apie tai, kad nori įsigyti Sklypus, neinformavo atsakovės. Pagrįstai įvertinta ir aplinkybė, kad jis pats prisidėjo prie to, jog jo formaliai nepasiekė NŽT siunčiami pranešimai apie galimybę pasinaudoti pirmenybės teise, nes jis nedeklaravo gyvenamosios vietos, kurioje jis faktiškai gyvena. Dėl susidariusios situacijos nebuvo atsakovų nesąžiningumo ir jų kaltės.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nekėlė klausimų, nuo kurios datos NŽT laikė, jog pranešimus apie Sklypų pardavimą ieškovas gavo, ir nuo kada jam pagal Aprašo 7 punktą skaičiavo terminą sutikimui pateikti. Ieškovas, teigdamas, kad jo pirmenybės teisė įsigyti Sklypus buvo pažeista, turėjo įrodyti, jog NŽT pažeidė pranešimo išsiuntimo procedūras, nes NŽT pažymas išdavė nesulaukusi įstatyme nustatyto termino pabaigos. Nevykdęs įrodinėjimo pareigos ieškovas negali remtis tuo, kad teismai nenustatė reikšmingų aplinkybių.

Ieškovas byloje nereiškė reikalavimo panaikinti NŽT pažymas. Taigi dėmesys nagrinėjamu atveju turėjo būti kreipiamas ne į pažymų teisėtumą, o į faktą, ar NŽT laikoma tinkamai informavusia ieškovą apie Sklypų pardavimą. Kadangi NŽT pranešimai buvo išsiųsti 2024 m. spalio 4 ir 8 dienomis, o Sklypų pirkimo–pardavimo sandoris įvyko tik 2024 m. gruodžio 20 d., laikytina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie ginčijamų žemės sklypų pardavimą ir laiku neišreiškė valios dėl jų pirkimo pirmenybės teise. NŽT neprivalo užtikrinti faktinio siunčiamo pranešimo įteikimo, o momentas, nuo kurio laikoma, kad asmuo gavo NŽT pranešimą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, yra pranešimo išsiuntimo faktas ir Aprašo 7 punkte nurodytas momentas.

Nei įstatyme, nei teismų praktikoje tokio ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies bei Aprašo 7 punkto nuostatų aiškinimo, kad, prieš taikydama „įteikimo fikciją“, NŽT turi išnaudoti visus kitus pranešimo įteikimo būdus, nėra. Aprašo 7 punkto nuostatų prilyginimas CPK 123 straipsnyje įtvirtintam reglamentavimui ir ieškovo rėmimasis minėtos teisės normos atžvilgiu suformuota kasacinio teismo teismų praktika yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tokio pobūdžio argumentų, kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, pirmosios instancijos teisme ieškovas nebuvo išsakęs, tad tokiais argumentais apeliacinis skundas negalėjo būti grindžiamas. Taip pat teismas nepažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismų procesiniuose sprendimuose pakankamai išsamiai atsakyta į esminius ieškovo argumentus, pateikiant atitinkamą motyvaciją. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo tinkamai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Kadangi ieškovas neįrodinėjo, kad NŽT pažymas išdavė per anksti, nesulaukusi termino ieškovo valiai išreikšti pabaigos, jis negali keisti savo pozicijos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme, remtis tuo, kad teismai nenustatė atitinkamų aplinkybių.

Atsakovai L. V. ir A. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, nepažeidė CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, o jo išvados yra motyvuotos ir pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Atsakovai pabrėžia, kad įrodymai, patvirtinantys, jog NŽT ieškovui išsiuntė 2024 m. spalio 3 d. ir 2024 m. spalio 7 d. pranešimus, objektyviai egzistuoja byloje ir nėra pagrindo abejoti, kad ieškovas gavo pranešimą apie gautą siuntą, nes byloje yra duomenys, jog siunta buvo grąžinta siuntėjui tik pasibaigus jos saugojimo pašte terminui. Taip pat nurodė, kad ieškovas, bandydamas sumenkinti apeliacinės instancijos teismo poziciją, kvestionuoja aplinkybes, kurios esamu momentu objektyviai negali būti patikrinamos dėl riboto pašto paslaugų tiekėjo duomenų saugojimo termino.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsižvelgę į aplinkybę, kad nėra duomenų apie 2024 m. spalio mėn. ieškovo sukurtą ir aktyvuotą elektroninio pristatymo dėžutę, pagrįstai nusprendė, jog NŽT E. pristatymo būdo objektyviai negalėjo išnaudoti. Nepriklausomai nuo to, ar NŽT būtų formavusi elektroninę siuntą ir siuntusi ją paprasta pašto siunta, ar nebūtų formavusi, bet kuriuo atveju rezultatas dėl siuntos įteikimo būtų buvęs tas pats (ieškovas neturėjo aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės, todėl pranešimai būtų vis tiek būtų buvę siunčiami fiziniu paštu). Ieškovas nepagrįstai bando perkelti įrodinėjimo naštą NŽT dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo: būtent ieškovas grindė savo reikalavimus teiginiu, jog NŽT neišnaudojo ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodytų elektroninių pranešimų įteikimo būdų, todėl būtent jam ir teko pareiga įrodyti, kad tokie informavimo būdai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo objektyviai įmanomi ir taikytini.

Negalima laikyti, kad teisės aktuose nurodomas pranešimo gavimo momentas visais atvejais turi būti siejamas su faktiniu siuntos įteikimu ar tuo labiau adresato faktiniu susipažinimu su jos turiniu, nes toks aiškinimas sudarytų prielaidas pirmumo teisės įgyvendinimą ir žemės sklypo pardavimo procedūrą padaryti priklausomą nuo paties adresato valios ar neveikimo. Šiuo atveju, net ir nenustačius tikslaus faktinio pranešimo įteikimo, svarią reikšmę turi tai, kad NŽT pažymos dėl žemės sklypų įsigijimo buvo išduotos tik praėjus pakankamam laikotarpiui po pranešimų išsiuntimo. Ieškovo atveju 15 darbo dienų terminas sutikimui dėl Sklypo Nr. 1 įsigijimo pateikti baigėsi 2024 m. spalio 30 d. Kadangi iki 2024 m. spalio 30 d. NŽT negavo ieškovo sutikimo pirkti Sklypą Nr. 1, tai turėjo pagrindą konstatuoti, kad pirmumo teise ieškovas nepasinaudojo, ir teisėtai bei pagrįstai 2024 m. lapkričio 4 d. išdavė pažymą atsakovei. Ieškovo atveju 15 darbo dienų terminas sutikimui dėl Sklypo Nr. 2 įsigijimo pateikti baigėsi 2024 m. lapkričio 4 d., todėl laikytina, kad NŽT pažymą atsakovei teisėtai išdavė 2024 m. lapkričio 11 d.

Kadangi registruotos ir neregistruotos pašto siuntos Lietuvoje adresatams paprastai pristatomos per 1–3 darbo dienas, tai 2024 m. spalio 4 d. išsiųsta registruota pašto siunta turėjo būti pristatyta ne vėliau kaip 2024 m. spalio 9 d., o 2024 m. spalio 8 d. išsiųsta siunta – ne vėliau kaip 2024 m. spalio 11 d. Todėl, net ir netaikant Aprašo 7 punkte nustatytos įteikimo prezumpcijos, egzistuoja pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas turėjo realią ir objektyvią galimybę susipažinti su jam siunčiamais pranešimais gerokai iki NŽT pažymų išdavimo atsakovei. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pats faktiškai netikrino deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gaunamos korespondencijos, todėl nėra pagrindo teigti, jog vien siuntimo būdas (registruota pašto siunta) objektyviai būtų pakeitęs informacijos gavimo faktą ar būtų sudaręs sąlygas ieškovui įgyvendinti savo teises. Taip pat vien aplinkybė, kad byloje nėra tikslių duomenų apie faktinį siuntų atsiėmimo momentą, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog NŽT pažeidė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies ar Aprašo 7 punkto reikalavimus.

NŽT, įgyvendindama pareigą informuoti apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, neprivalo taikyti abiejų ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytų būdų vienu metu. Kadangi ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad jo elektroninio pristatymo dėžutė buvo aktyvi arba kad NŽT turėjo pagrįstą prievolę naudoti konkretų el. pašto adresą, nėra teisinio pagrindo teigti, jog informavimas turėjo būti atliktas ieškovo pageidaujamu būdu (el. pašto adresu). Nei ŽŪPŽĮĮ, nei Aprašo nuostatos neįpareigoja naudotis kitų registrų duomenimis (pvz., Ūkininkų ūkių registro), išskyrus tuos, kurie aiškiai nurodyti teisės aktuose (Aprašo 5.2 punktas įpareigoja paiešką atlikti tik Gyventojų registre). Ieškovo, kaip aktyviai žemės ūkio veiklą vykdančio asmens, statusas sudaro pagrindą teigti, kad jam taikytinas aukštesnis rūpestingumo ir atidumo standartas nei asmeniui, kuris žemės ūkio sandorius sudaro pirmą kartą ar epizodiškai. Ieškovas, nurodydamas savo deklaruotą gyvenamąją vietą viešuose registruose, įsipareigoja ir priimti korespondenciją būtent šiuo adresu.

Kolegija vertino ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies taikymą ir pranešimų įteikimo momentą, t. y. pranešimų įteikimo momentą vertino ne nuo faktinio gavimo, o pagal taikytą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes. Pranešimų įteikimo klausimui skirta reikšminga dalis apeliacinės instancijos teismo motyvų. Šis teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliaciniame skunde keliami tam tikri aspektai, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti ar nebuvo formuluojami tokia apimtimi, o vien tai, kad ieškovas analogiškus teiginius (kaip jis teigia) buvo išsakęs žodinio bylos nagrinėjimo metu bendro pobūdžio procesiniuose paaiškinimuose, savaime nereiškia, kad jie buvo tinkamai suformuluoti kaip ginčo dalykas pirmosios instancijos teisme.

CPK 123 straipsnio 3 dalies taikymo klausimu suformuota teismų praktika neturi nieko bendro su NŽT prievole siųsti pranešimus pirmenybės teisę turintiems asmenims apie žemės sklypų pardavimą, nes CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įteikimo fikcija yra aiškinama kaip civilinio proceso teisės instituto dalis, todėl jos taikymas susietas su CPK reglamentavimo sistema.

NŽT atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovo siūlomas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies aiškinimas neatitiktų sisteminio teisės normų aiškinimo bei teisinio aiškumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas nebuvo aktyvavęs elektroninio pristatymo dėžutės, atitinkančios Elektroninių siuntų pristatymo taisyklių reikalavimus, taip pat nebuvo pateikęs NŽT duomenų ar sutikimo dėl konkretaus elektroninio pašto naudojimo oficialiai komunikacijai. Dėl šios priežasties NŽT pagrįstai taikė Apraše nustatytą informavimo tvarką ir pranešimus ieškovui siuntė registruotu paštu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nes toks informavimo būdas yra pripažįstamas tinkamu informavimo būdu teismų praktikoje. Ieškovas nepagrįstai neatsižvelgia į tai, kad pirmumo teisės įgyvendinimas suponuoja ir paties asmens pareigą būti rūpestingam bei aktyviam.

Vien ta aplinkybė, kad tarp NŽT ir ieškovo tam tikru laikotarpiu vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, savaime nesukūrė NŽT pareigos oficialią pirmumo teisės įgyvendinimo procedūrą vykdyti būtent tokiu būdu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad bet koks institucijai žinomas elektroninio pašto adresas automatiškai taptų oficialiu informavimo kanalu, net nesant asmens sutikimo, aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės ar kitų teisės aktuose nustatytų sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju ieškovo kasaciniame skunde keliami klausimai yra tarpusavyje susiję ir atsakymai į vienus klausimus gali pašalinti būtinybę atsakyti į kitus klausimus. Todėl teisėjų kolegija visų pirma nustato tokį su materialiosios teisės taikymu susijusių klausimų nagrinėjimo eiliškumą: 1) kokie yra tinkami NŽT pranešimo pirmumo teisę turintiems asmenims apie pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę informavimo rūšys ir būdai pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį; 2) ar NŽT taikyti informavimo būdai gali būti prilyginti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytiems leistiniems informavimo būdams; 3) kuris momentas yra laikytinas 15 darbo dienų termino, per kurį pirmumo teisę turintys asmenys turi pareikšti sutikimą ar atsisakymą pirkti žemės sklypą, skaičiavimo pradžia ir ar nustatant šį momentą taikytina Aprašo 7 punkte nurodyta gavimo fikcija. Teisėjų kolegija vertins ieškovo keliamus kitus klausimus tik tuo atveju, jeigu pastarieji, atsakius į minėtus teisės taikymo ir aiškinimo klausimus, bus laikytini vis dar turinčiais reikšmės bylos baigčiai.

Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad kasacinio skundo dalyje, kurioje ieškovas įrodinėja apeliacinės instancijos teismą padarius įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų pažeidimus, nurodyti argumentai laikytini nesudarančiais kasacijos dalyko, kadangi jais yra siekiama kitokio nei apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016 39 punktą; 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017 40 punktą, kt.). Vien tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktą).

Dėl ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pirmumo teisę turinčių asmenų informavimo apie pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę rūšių ir būdų

Iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusioje ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies redakcijoje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1314 redakcija) buvo įtvirtinta (cituojama aktuali pranešimo siuntimo rūšims ir būdams bei šiai bylai normos dalis), kad Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams). Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. NŽT informavimą raštu detalizavo Aprašo nuostatos. Pagal Aprašo 5.4 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gavimo dienos raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ŽŪPŽĮĮ redakcija, kuria iš dalies buvo pakeistas ir ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reguliavimas. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį (cituojama aktuali pranešimo siuntimo rūšims ir būdams bei šiai bylai teisės normos dalis), Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos praneša per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Pašto įstatymu) parduodamo žemės sklypo naudotojui (-ams). Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia savo interneto svetainėje.

E. pristatymo veikimo pagrindinės taisyklės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarime Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų, Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo šios sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo ir tarifo nustatymo“. Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai; 2021 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 935 redakcija) 6 punkte yra įtvirtintos šios E. pristatymo sistemos funkcijos: 6.1. formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti elektronines siuntas, fiksuoti kvalifikuotomis elektroninėmis laiko žymomis, teikiamomis kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo, elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą, gavimą, kitaip tvarkyti elektronines siuntas, įskaitant siuntų formavimą ir siuntimą gavėjams pagal siuntėjo nurodytą ar gavėjo deklaruotos gyvenamosios vietos arba buveinės adresą, taip pat tvarkyti su elektroninėmis siuntomis susijusius duomenis; 6.2. formuoti elektroninio pristatymo dėžutės adresus fiziniams ir juridiniams asmenims; 6.3. sudaryti galimybę elektroninės siuntos gavėjui, kuris neturi elektroninio pristatymo dėžutės E. pristatymo sistemoje, tačiau yra gavęs elektroninės siuntos nuorašą fiziniu pristatymo būdu, susipažinti su elektronine siunta; 6.4. automatiniu būdu priimti iš siuntėjų ir (ar) jų dokumentų valdymo ir kitų informacinių sistemų ir registrų elektronines siuntas ir jas išsiųsti; 6.5. teikti siuntėjui informaciją apie elektroninių siuntų (įskaitant elektroninių siuntų nuorašus) pristatymo būklę; 6.6. suformuoti elektroninės siuntos nuorašą. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo šios sistemos priemonėmis taisyklių (toliau – Taisyklės; 2021 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 935 redakcija) 38 punkte įtvirtinta, kad jeigu gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė nėra sukurta ar aktyvuota, jos adresas yra nežinomas arba siuntėjas pasirenka elektroninės siuntos fizinį pristatymo būdą, suformuotas elektroninės siuntos nuorašas, kurį sudaro elektroninio voko ir visų elektroninės siuntos priedų nuorašai, pristatomas gavėjui fiziniu pristatymo būdu Lietuvos teritorijoje. Tokiu atveju e. siuntų fizinio pristatymo paslaugos teikėjas, nepažeisdamas Taisyklių VI skyriuje nustatytų reikalavimų, naudodamas technines priemones, užtikrinančias susirašinėjimo slaptumą ir konfidencialumą, suformuoja elektroninės siuntos nuorašą, jį atspausdina, įdeda į voką ir pašto siuntą pristato gavėjui Pašto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Minėto teisinio reguliavimo, įskaitant jo pasikeitimą, pagrindu darytina išvada, kad tiek iki 2024 m. sausio 1 d., tiek ir po to ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtintos dvi pirmumo teisės turėtojų informavimo rūšys: individualus informavimas ir paskelbimas NŽT interneto svetainėje. Tačiau nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitė individualaus informavimo būdai: iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusioje ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtintas vienintelis individualaus informavimo būdas – NŽT tiesioginis informavimas paštu buvo pakeistas į dvi alternatyvas, t. y. pranešimo siuntimą per E. pristatymo sistemą arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Šią išvadą visų pirma patvirtina tai, kad normoje nebeliko formuluotės „NŽT <...> raštu praneša“. Vietoje to nurodyti konkretūs informavimo būdai: E. pristatymo sistema arba kitos elektroninių ryšių priemonės. Antra, pristatymas paštu įtvirtintas tik kaip siuntimo per E. pristatymo sistemą dalis, taikytina tuo atveju, jeigu gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė yra nesukurta ar neaktyvi. Vadovaujantis minėtų Taisyklių 38 punktu, tokiu atveju siuntos nuorašą suformuoja ir gavėjui pristato e. siuntų fizinio pristatymo paslaugos teikėjas.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad informavimui kitomis elektroninių ryšių priemonėmis ŽŪPŽĮĮ nenustato jokių papildomų sąlygų. Todėl nepagrįstais pripažintini apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad kai asmuo neturi elektroninio pristatymo priemonių arba NŽT nėra gavusi duomenų (sutikimo) apie pranešimų siuntimą konkrečiomis (kitomis) el. priemonėms, pranešimas dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą siunčiamas registruotu paštu. Antra vertus, informavimas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis yra informavimo per E. pristatymo sistemą alternatyva. Todėl vien tai, kad pranešimas nebuvo siųstas elektroniniu paštu, jei pranešimas buvo siųstas per E. pristatymo sistemą, nelemia išvados apie netinkamą informavimo pareigos vykdymą.

Kaip ir minėta, greta individualaus informavimo pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį NŽT privalo paskelbti įstatyme nustatytą informaciją Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „taip pat paskelbia“ lemia vienareikšmišką išvadą, kad šią pareigą NŽT privalo vykdyti kartu su individualiu pranešimu, t. y. individualus pranešimas nepanaikina paskelbimo interneto svetainėje pareigos, taip pat paskelbimas interneto svetainėje nepanaikina pareigos individualiai informuoti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų.

Taigi, apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal ginčui taikytiną ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies redakciją NŽT privalo informuoti pirmumo teisę turinčius subjektus apie pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės paskirties žemę arba per E. pristatymo sistemą, arba kitomis elektroninėmis priemonėmis, o ne tiesiogiai siųsti pranešimus paštu. Nepriklausomai nuo to, kuris individualaus informavimo būdas taikomas, NŽT visais atvejais privalo informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada šio ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, paskelbti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.

Vadinasi, vadovaujantis minėtu reguliavimu, NŽT, 2024 m. spalio 1 d. gavusi atsakovės pranešimą apie ketinimą perleisti Sklypus, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas turėjo paskelbti savo svetainėje informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada šio pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę turintys asmenys gali pasinaudoti šia teise. Antra, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešimą apie teisę pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamus Sklypą Nr. 1 ir Sklypą Nr. 2 ieškovui turėjo išsiųsti per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad NŽT pranešimą ieškovui dėl pirmumo teisės įsigyti Sklypą Nr. 1 išsiuntė registruota pašto siunta 2024 m. spalio 4 d., o dėl pirmumo teisės įsigyti Sklypą Nr. 2 – paprasta (neregistruota) pašto siunta 2024 m. spalio 8 d. Abu pranešimai buvo išsiųsti ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, atsakovė 2024 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovui pranešimą apie ketinimą parduoti Sklypus. Tą pačią dieną, t. y. 2024 m. gruodžio 6 d., NŽT elektroniniu paštu pakartotinai išsiuntė ieškovui pranešimą apie parduodamą Sklypą Nr. 2. Abu šiuos pranešimus elektroniniu paštu ieškovas gavo. NŽT pažymą atsakovei apie tai, kad ieškovas nepateikė sutikimo pirkti Sklypo Nr. 1, išdavė 2024 m. lapkričio 4 d., o dėl Sklypo Nr. 2 – 2024 m. lapkričio 11 d.

Taigi byloje nėra nustatyta nei to, kad NŽT būtų informavimą atlikusi per E. pristatymo sistemą, nei to, kad informacija būtų buvusi paskelbta NŽT interneto svetainėje. Tačiau tam tikri veiksmai, kuriais buvo siekiama informuoti ieškovą apie pirmumo teisės įgyvendinimo galimybę, buvo atlikti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos, reglamentuojančios pareigą informuoti pirmumo teisės turėtojus, neturėtų būti aiškinamos formaliai. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikri veiksmai, kuriais buvo siekiama informuoti ieškovą apie pirmumo teisės įgyvendinimo galimybę, vis dėlto buvo atlikti ir kad galiausiai ieškovas realiai gavo tam tikrą informaciją elektroniniu paštu, būtina įvertinti, ar NŽT atlikti veiksmai bei atsakovės atliktas papildomas informavimas galėtų būti prilyginti informavimui apie pirmumo teisės įgyvendinimą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies prasme. Taigi toliau teisėjų kolegija vertins: i) ar NŽT tiesiogiai pirmumo teisės turėtojui siunčiamos pašto siuntos prilyginamos informavimui per E. pristatymo sistemą; ii) ar atsakovės 2024 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu ieškovui išsiųstas pranešimas turi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos informavimo procedūros tinkamumo, ir iii) ar NŽT 2024 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu ieškovui išsiųstas pranešimas apie pirmumo teisę įsigyti Sklypą Nr. 2 gali būti laikomas tinkamu informavimu ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies prasme.

Dėl galimybės NŽT tiesiogiai siunčiamas pašto siuntas prilyginti informavimui per E. pristatymo sistemą bei atsakovės pranešimo apie Sklypų pardavimą ir NŽT informavimo elektroniniu paštu teisinės reikšmės sprendžiant dėl informavimo tinkamumo pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį

Iš ŽŪPŽĮĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę įgyvendinimo procedūroje NŽT atlieka esminį vaidmenį: jai teikiamas savininko pranešimas apie sprendimą parduoti žemę (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalis), ji informuoja pirmumo teisės turėtojus, priima jų sutikimus ar atsisakymus (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis), tikrina, ar sutikimą pateikę asmenys atitinka pirmumo teisės reikalavimus (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 5 dalis), išduoda pažymas, be kurių sklypo negalima parduoti nei pirmumo teisės turėtojui, nei kitiems asmenims (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3, 5 ir 6 dalys). ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokia informacija privalo būti nurodyta pirmumo teisės turėtojui siunčiamame pranešime: informacija apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę. Be to, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kai pirmumo teisę turintys asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Taigi ŽŪPŽĮĮ įtvirtina tiek tai, koks asmuo turi informuoti pirmumo teisės turėtoją apie pirmumo teisės įsigyti žemę įgyvendinimo galimybę, tiek pranešimo turinį, tiek ir terminą. Be to, tik tuomet, kai tinkamai informuoja pirmumo teisės turėtoją, NŽT turi teisę išduoti pažymą, suteikiančią teisę perleisti žemės sklypą. Kitaip tariant, pažymos išdavimo etapas negali prasidėti, kol nėra tinkamai įvykdyta informavimo pareiga.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, sprendžiant klausimą dėl tinkamo informavimo pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį, neturinčiais teisinės reikšmės laikytini tiek NŽT, tiek atsakovės 2024 m. gruodžio 6 d. ieškovui išsiųsti pranešimai apie ketinimą perleisti Sklypus (NŽT atveju – Sklypą Nr. 2), kadangi jie abu išsiųsti jau po to, kai atsakovei buvo išduotos pažymos, suteikiančios teisę perleisti Sklypus.

Sprendžiant klausimą, ar NŽT tiesiogiai siųstos pašto siuntos ieškovui gali būti prilygintos ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies nustatytiems informavimo būdams, aktualu yra tai, kad byloje nustatyta, jog nėra duomenų, kad ieškovas būtų turėjęs sukurtą ir aktyvuotą elektroninio pristatymo dėžutę. Tai reiškia, kad, vadovaujantis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalimi, NŽT išsiuntus pranešimą per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą vis tiek būtų įteikęs kaip pašto siuntą (Taisyklių 38 punktas). Vadinasi, būtina įvertinti, ar NŽT tiesiogiai siųstos pašto siuntos užtikrino tą patį rezultatą, kokį būtų užtikrinęs pranešimo siuntimas per E. pristatymo sistemą, kai gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė nesukurta ar neaktyvuota. Taip pat būtina įvertinti ir tai, ar NŽT galėjo siųsti pranešimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ar, kaip kasaciniame skunde nurodo ieškovas, privalėjo duomenis apie ieškovo gyvenamosios vietos adresą, kuris nesutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bei elektroninio pašto adresą gauti iš Ūkininkų ūkių registro.

ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, kokiu adresu NŽT privalo siųsti informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teisės turėtojui, tačiau iš Aprašo nuostatų darytina išvada, kad NŽT privalo atlikti tik informacijos apie žemės sklypo naudotojo deklaruotos gyvenamosios vietos paiešką. Aprašo 5.2 punkte nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gavimo dienos Lietuvos Respublikos gyventojų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką (jeigu parduodamo žemės sklypo naudotojai ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkai yra fiziniai asmenys). Nei ŽŪPŽĮĮ, nei Aprašo nuostatos nenustato NŽT pareigos ieškoti informacijos apie pirmumo teisės turėtojo kitus gyvenamosios vietos adresus kituose registruose ar papildomais būdais. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo kasaciniame skunde nurodytu argumentu, kad NŽT privalėjo tikrinti Ūkininkų ūkių registro duomenis, kuriuose buvo nurodyta informacija apie ieškovo gyvenamosios vietos adresą. Taigi vien tai, kad NŽT pašto siuntas ieškovui siuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies nepažeidžia.

Kaip ir minėta, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies norma nedetalizuoja, kaip pašto siunta įteikiama gavėjui, o nukreipia į Pašto įstatymą. Analogiškai šis klausimas yra sureguliuotas ir Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnyje, pagal kurį tuo atveju, kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Pašto įstatymu (Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).

Pašto įstatymo (2022 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XIV-1682 redakcija) 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pašto paslaugos teikėjas privalo pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai arba įdėti į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jeigu to padaryti negalima, – apie tai pranešti gavėjui. Pagal įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pateikiant pašto siuntą asmeniškai pasirašytinai, kai to padaryti nėra galimybės (siuntėjo nurodytu adresu nerandama gavėjo ir panašiai), pašto paslaugos teikėjas privalo informuoti gavėją apie pašto siuntą palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba per E. pristatymo sistemą, jeigu gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą. Kuriuo būdu pristatomos siuntos, siunčiamos per E. pristatymo sistemą, Pašto įstatyme nenustatyta. Pašto įstatymas įtvirtina tiek siuntos pristatymo į gaunamųjų laiškų dėžutes būdą (vadinamąsias paprastąsias ar neregistruotas siuntas), tiek siuntos pristatymo pasirašytinai būdą (vadinamąsias registruotąsias siuntas), todėl ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies įtvirtinta nuoroda į šį įstatymą neišsprendžia klausimo, kokios rūšies siunta įteikiama asmeniui, kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra nesukurta ar neaktyvi.

Taisyklių, reglamentuojančių siuntų pristatymą per E. pristatymo sistemą, kai gavėjas neturi sukurtos ar aktyvios elektroninio pristatymo dėžutės, nuostatos taip pat nenurodo, kokios rūšies pašto siunta naudojama. Vadovaujantis Taisyklių 38 punktu, jeigu gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė nėra sukurta ar aktyvuota, jos adresas yra nežinomas arba siuntėjas pasirenka elektroninės siuntos fizinį pristatymo būdą, suformuotas elektroninės siuntos nuorašas, kurį sudaro elektroninio voko ir visų elektroninės siuntos priedų nuorašai, pristatomas gavėjui fiziniu pristatymo būdu Lietuvos teritorijoje. Tokiu atveju e. siuntų fizinio pristatymo paslaugos teikėjas, nepažeisdamas Taisyklių VI skyriuje nustatytų reikalavimų, naudodamas technines priemones, užtikrinančias susirašinėjimo slaptumą ir konfidencialumą, suformuoja elektroninės siuntos nuorašą, jį atspausdina, įdeda į voką ir pašto siuntą pristato gavėjui Pašto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 43 punktą, suformuotą elektroninės siuntos nuorašą išsiuntus fiziniu pristatymo būdu, E. pristatymo sistemoje fiksuojamos siuntos būsenos nurodomos sutarties sąlygose ir priklauso nuo fizinio pristatymo paslaugos teikėjo informacinės sistemos. Antra vertus, Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad kai suformuoto elektroninės siuntos nuorašo, išsiųsto fiziniu pristatymo būdu, įteikti Pašto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nepavyksta, e. siuntų fizinio pristatymo paslaugos teikėjas suformuotą elektroninės siuntos nuorašą sunaikina ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šios aplinkybės nustatymo dienos ir E. pristatymo sistemoje pažymi būseną „siuntos nepavyko įteikti“.

Šios nutarties 39–41 punktuose nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo atveju, kai siunta siunčiama per E. pristatymo sistemą, o gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė nėra sukurta ar aktyvuota, e. siuntų fizinio pristatymo paslaugos teikėjas suformuoja elektroninės siuntos nuorašą ir siunčia jį fizinio pristatymo būdu. Kokios konkrečiai siuntos siuntimo būsenos fiksuojamos, priklauso nuo E. pristatymo sistemos sutarties sąlygų, tačiau visais atvejais, nepavykus pristatyti siuntos, E. pristatymo sistemoje yra pažymima, kad „siuntos nepavyko įteikti“.

Aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad NŽT 2024 m. spalio 8 d. pranešimo apie pirmumo teisę įsigyti Sklypą Nr. 2 siuntimo būdas – neregistruotąja pašto siunta – negali būti prilygintas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam siuntimo būdui per E. pristatymo sistemą, kadangi siunčiant neregistruotą pašto siuntą neišlieka jokių objektyvių duomenų apie pašto siuntos būseną. Taigi teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad NŽT netinkamai vykdė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą individualaus informavimo pareigą pirmumo teisės į Sklypą Nr. 2 įgyvendinimo procedūroje.

Teismų argumentai dėl to, kad ieškovas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena ir vis tiek nebūtų atsiėmęs pranešimo apie Sklypo Nr. 2 perleidimą, kadangi analogiško pranešimo apie Sklypą Nr. 1 neatsiėmė, teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, ar NŽT tinkamai vykdė individualaus informavimo pareigą, neturi. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies normos neįtvirtina, kad tokiu atveju, jei pirmumo teisės turėtojas negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pranešimas jam gali būti nesiunčiamas ar gali būti siunčiamas kitokiu būdu. NŽT privalo vykdyti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies įtvirtintą informavimo pareigą, nepriklausomai nuo to, koks yra šios pareigos vykdymo rezultatas, juo labiau kad šiuo atveju teismų išvada, jog siunta nebūtų buvusi atsiimta, yra grindžiama tik spėjimu.

Sprendžiant klausimą, ar NŽT registruotąja pašto siunta išsiųstas pranešimas apie Sklypo Nr. 1 pardavimą gali būti prilygintas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nurodytam pranešimui per E. pristatymo sistemą, aktuali jau minėta Taisyklių 43 punkto nuostata. Vadovaujantis ja, suformuotą elektroninės siuntos nuorašą išsiuntus fiziniu pristatymo būdu, E. pristatymo sistemoje fiksuojamos siuntos būsenos nurodomos sutarties sąlygose ir priklauso nuo fizinio pristatymo paslaugos teikėjo informacinės sistemos. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių – sutarties sąlygų ir fizinio pristatymo paslaugos teikėjo informacinės sistemos ypatumų – netyrė, nes laikė, kad NŽT tiesioginis informavimas siunčiant pranešimą registruotu paštu yra vienas iš leistinų ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų individualaus informavimo būdų. Kaip jau minėta, pastaroji išvada yra nepagrįsta, nes ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti tik du individualaus informavimo būdai – pranešimas per E. pristatymo sistemą ir pranešimas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis – ir kitoks informavimo būdas gali būti laikomas tinkamu tik jei toks būdas užtikrina tokį patį įteikimo ar bandymo įteikti patikimumą ir įrodymų apie šiuos veiksmus ir (ar) jų rezultatą išsaugojimą.

Minėtos aplinkybės, t. y. kokios yra elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistema sutarties sąlygos bei fizinio pristatymo paslaugos teikėjo informacinės sistemos ypatumai, yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas negali tirti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tiesa, elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo priemonėmis sutarties ir Sutarties specialiųjų sąlygų formos yra patvirtintos VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2021 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. VE-888 (1.3 E) „Dėl Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis sutarties ir Sutarties specialiųjų sąlygų formų patvirtinimo“ (2024 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. VE-487 (1.3 E) redakcija). Tačiau bet kuriuo atveju tai, ar tokios sąlygos buvo priimtos ir ar pagal jas būtų siunčiamas pranešimas, vis tiek išlieka fakto klausimu, kurį teismai, vertindami NŽT individualaus informavimo pareigos vykdymo tinkamumą, privalėjo nustatyti. Taip pat teismų nepagrįstai nebuvo tirtas ir klausimas, kiek laiko E. pristatymo sistemoje faktiškai išlieka duomenys apie užfiksuotas siuntos būsenas (šis klausimas aktualus, kadangi NŽT negalėjo pateikti duomenų apie registruotąja pašto siunta siųsto pranešimo dėl Sklypo Nr. 1 būsenas).

Vertinimas, ar ieškovo pirmumo teisė įsigyti Sklypą Nr. 2 buvo pažeista, taip pat priklauso ir nuo informavimo pareigos tinkamo vykdymo bei ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalyje išduotos pažymos tarpusavio santykio vertinimo. Ši pažyma yra būtinoji žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sąlyga. Todėl būtina išsiaiškinti, ar, net ištyrus papildomas aplinkybes ir nustačius, kad pranešimas apie Sklypo Nr. 1 pardavimą buvo tinkamas, būtų pagrindas laikyti, kad prasidėjo 15 darbo dienų terminas, per kurį pirmumo teisę turintys asmenys turi pareikšti sutikimą ar atsisakymą pirkti žemės sklypą, ir ar atitinkamai galėjo būti išduota pažyma atsakovei. Šiuo klausimu, įskaitant Aprašo 7 punkte nustatytos pranešimo gavimo fikcijos taikymą, teisėjų kolegija pasisakys kitoje šios nutarties dalyje.

Dėl ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyto 15 darbo dienų termino pradžios ir Aprašo 7 punkte nurodytos pranešimo gavimo fikcijos taikymo

ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turintys asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nors nėra duomenų, kada ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo paliktas pašto pranešimas (dėl Sklypo Nr. 1), siuntos grąžinimas 2024 m. lapkričio 8 d. leidžia daryti išvadą, kad terminas prasidėjo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat rėmėsi Aprašo 7 punkte įtvirtinta įteikimo fikcijos taisykle ir laikė, kad Aprašo nuostatos nenustojo galioti vien dėl to, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ŽŪPŽĮĮ redakcija, kurios 5 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtintas informavimas per E. pristatymo sistemą. Teisėjų kolegija nesutinka tiek su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pagrįstai pritaikyta Aprašo 7 punkte įtvirtinta pranešimo gavimo fikcija, tiek ir su tuo, kad 15 darbo dienų terminas šiuo atveju galėjo būti skaičiuojamas, nesant įrodymų, kad pranešimą ieškovas gavo.

Aprašo 5.4 punkte nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gavimo dienos raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas. Aprašo 7 punkte nurodoma, kad asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, savo sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (Aprašo 2 priedas) ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba pranešimo apie parduodamą žemės sklypą gavimo dienos. Laikoma, kad asmuo pranešimą gavo, praėjus 3 darbo dienoms nuo asmeniui pristatyto AB Lietuvos pašto pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą.

Aprašas buvo priimtas 2014 m. sausio 1 d. ir paskutinį kartą keistas 2022 m. lapkričio 23 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P-336-(1.3 E.). Taigi Aprašo nuostatos po to, kai 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies redakcija, įtvirtinusi kitus individualaus informavimo būdus, nesikeitė. Kaip minėta šios nutarties 25 punkte, iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusios ŽŪPŽĮĮ redakcijos 5 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtintas vienas individualaus informavimo būdas – NŽT rašytinis pranešimas pirmumo teisę turintiems asmenims apie pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę. Vadinasi, Aprašo 7 punktas buvo susietas su tuo metu įtvirtintu individualaus informavimo būdu – NŽT rašytiniu pranešimu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, pagal kurį tokio individualaus informavimo būdo nebeliko, o vietoje jo buvo nustatyti kiti du alternatyvūs informavimo būdai (pranešimo siuntimas per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), Aprašo 7 punktas tapo nebeaktualus. Po 2024 m. sausio 1 d. NŽT rašytinis pranešimas nebėra savarankiškas įstatymo įtvirtintas informavimo būdas. Kaip ir minėta, jis galėtų būti nebent prilygintas siuntimui per E. pristatymo sistemą tik su sąlyga, jeigu yra pasiekiamas toks pats rezultatas (užtikrinamas įteikimo ar bandymo įteikti patikimumas ir išsaugomi įrodymai apie šias pastangas ir (ar) jų rezultatą). Tačiau net ir konkrečioje byloje prilyginus NŽT rašytinį informavimą siuntimui per E. pristatymo sistemą, Aprašo 7 punkte įtvirtinta pranešimo gavimo fikcija negalėtų būti taikoma, nes tokių pasekmių pranešimui, siunčiamam per E. pristatymo sistemą, nei ŽŪPŽĮĮ, nei Pašto įstatymas, nei Taisyklės nenustato. Taigi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas 15 darbo dienų terminas negali būti skaičiuojamas nuo momento, kurį nustato Aprašo 7 punkto gavimo fikcijos taisyklė.

Nei ŽŪPŽĮĮ, nei Pašto įstatymas, nei Taisyklės nenustato, kada pirmumo teisę turintis asmuo laikomas „gavusiu“ NŽT pranešimą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies prasme, ir, kaip minėta, nenustato gavimo fikcijos. Todėl sąvoka „gavimas“ aiškintina pagal jos bendrinę reikšmę. „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ žodį „gauti“ apibrėžia taip: „pasidaryti turinčiam tai, ką kas duoda, atsiunčia, suteikia, išduoda ir pan.“ Taigi pranešimas laikytinas gautu tada, kai jis realiai patenka adresato žinion, o ne vien tada, kai jis išsiunčiamas ar kai adresatui sudaroma galimybė jį atsiimti. Šią išvadą papildomai patvirtina ir tai, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies kitoje normos dalyje žodis „gavimas“ vartojamas ir apibrėžiant NŽT pareigos pranešti pirmumo teisės turėtojui apie parduodamą žemės sklypą terminą („ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos“). Pastaruoju atveju žodis „gavimas“ neabejotinai reiškia realų pranešimo gavimą.

Tai, kad 15 darbo dienų terminas gali būti skaičiuojamas tik nuo tada, kai pirmumo teisės turėtojas realiai gauna ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą NŽT pranešimą, nereiškia, kad NŽT visais atvejais privalo užtikrinti realų pranešimo įteikimą pirmumo teisės turėtojui. Informavimo rūšys ir būdai, kaip ir minėta, sureguliuoti kitoje ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies normos dalyje ir pareigos užtikrinti realų pranešimo įteikimą adresatui neįtvirtina. Todėl NŽT laikoma informavimo pareigą tinkamai įvykdžiusia, jei pranešimą išsiunčia įstatyme nustatytu (ar jam prilygintu) būdu ir paskelbia informaciją savo interneto svetainėje, nepriklausomai nuo to, ar adresatas pranešimą realiai gavo. Taigi tai, ar adresatas realiai gavo NŽT pranešimą, reikšminga ne sprendžiant klausimą, ar NŽT tinkamai įvykdė informavimo pareigą, o skaičiuojant 15 darbo dienų terminą. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje yra nustatytos dvi termino pradžios alternatyvos: pranešimo gavimo diena ar paskelbimo interneto svetainėje diena. Jeigu pranešimas neįteikiamas, terminas skaičiuojamas nuo informacijos paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos, jei pranešimas įteiktas – nuo pastarojo momento. Toks ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies aiškinimas atspindi tinkamą pirmumo teisės turėtojo ir žemės savininko interesų balansą. Viena vertus, pirmumo teisę turinčio asmens interesą įsigyti parduodamą žemės sklypą užtikrina tai, kad įstatyme įtvirtinti tokie informavimo būdai, kurie padidina tikimybę, kad asmuo pranešimą realiai gaus. Įstatyme įtvirtintas tiek individualus informavimas per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, tiek paskelbimas NŽT interneto svetainėje. Šios informavimo rūšys ir būdai vienas kitą papildo ir sudaro realią galimybę asmeniui sužinoti apie parduodamą žemės sklypą keliais skirtingais kanalais. Antra vertus, tiek žemės savininko teisė disponuoti savo nuosavybe, tiek procedūros apibrėžtumas užtikrinamas tuo, kad, nepavykus įteikti individualaus pranešimo, terminas skaičiuojamas nuo informacijos paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos, todėl pardavimo procedūra negali būti neribotai vilkinama.

Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija formuluoja šias aktualių šiai bylai ŽŪPŽĮĮ nuostatų aiškinimo taisykles:

54.1. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatyta informavimo pareiga apima du kumuliatyvius reikalavimus: individualiai informuoti pirmumo teisę turintį asmenį ir paskelbti įstatyme nurodytą informaciją Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Nacionalinei žemės tarnybai tenkanti informavimo pareiga laikoma tinkamai įvykdyta tik įvykdžius abu reikalavimus.

54.2. Individualaus informavimo pareiga pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį gali būti įgyvendinama dviem alternatyviais būdais: per E. pristatymo sistemą arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kad ši pareiga būtų laikoma tinkamai įvykdyta, nereikalaujama, kad pranešimas būtų faktiškai gautas. Be to, vien nukrypimas nuo įstatyme nurodyto informavimo būdo savaime nereiškia, kad asmuo informuotas netinkamai, jei pranešimas siunčiamas įstatyme nurodytiems būdams prilygintinu būdu, užtikrinančiu analogišką tokį patį įteikimo ar bandymo įteikti patikimumą ir įrodymų apie šiuos veiksmus ir (ar) jų rezultatą išsaugojimą.

54.3. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas 15 darbo dienų terminas sutikimui pirkti sklypą pateikti skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo faktiškai gavo Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą, arba nuo pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos. Tačiau šis terminas negali būti pradėtas skaičiuoti, kol Nacionalinė žemės tarnyba nėra tinkamai įvykdžiusi abiejų informavimo pareigos reikalavimų (nėra tinkamai įvykdžiusi individualaus informavimo pareigos ir nėra paskelbusi įstatyme nurodytos informacijos savo interneto svetainėje).

Dėl kitų ieškovo kasaciniame skunde nurodytų argumentų ir bylos procesinės baigties

Remdamasi anksčiau nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies ir 6 dalies nuostatas, nuspręsdami, kad NŽT tinkamai vykdė individualaus informavimo pareigą, siųsdama pranešimus ieškovui: dėl Sklypo Nr. 2 – dėl to, kad pranešimas siųstas neregistruotąja pašto siunta, dėl Sklypo Nr. 1 – dėl to, kad nusprendė, jog pranešimo siuntimas registruotąja pašto siunta yra vienas iš ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytų individualaus informavimo būdų, nors dėl tokio informavimo tinkamumo turėjo įvertinti, ar NŽT tiesiogiai siųstas pranešimas registruotąja pašto siunta gali būti prilyginamas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam informavimui per E. pristatymo sistemą, ir tirti šiai išvadai būtinas nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Vis dėlto šios konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad nepriklausomai nuo to, ar apeliacinės ar pirmosios instancijos teismas nustatytų teisiškai reikšmingus faktus, būtinus įvertinti individualaus informavimo apie Sklypą Nr. 1 tinkamumui, tai nekeistų išvados dėl ieškovo pirmumo teisės pirkti Sklypą Nr. 1 pažeidimo. Byloje nustatyta (ir nė vienas dalyvaujantis byloje asmuo šio fakto neginčijo), kad ieškovas NŽT pranešimo dėl Sklypo Nr. 1 realiai negavo. Šis faktas yra esminis, kadangi 15 darbo dienų terminas ieškovo sutikimui pirkti Sklypą Nr. 1 gali būti skaičiuojamas tik arba nuo realaus pranešimo gavimo, arba nuo įstatyme nurodytos informacijos apie Sklypą Nr. 1 paskelbimo NŽT interneto svetainėje. Byloje taip pat nustatyta, kad informacija NŽT interneto svetainėje nebuvo paskelbta. Taigi 15 darbo dienų terminas neprasidėjo, o NŽT neturėjo teisės išduoti pažymų, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (tiek Sklypo Nr. 1, tiek Sklypo Nr. 2) ieškovas pirkti nepageidauja. To pakanka konstatuoti, kad ieškovo informavimo apie pirmumo teisę įsigyti Sklypą Nr. 1 ir Sklypą Nr. 2 procedūra buvo pažeista, nepriklausomai nuo to, ar apie Sklypo Nr. 1 įsigijimą NŽT ieškovą informavo tinkamai.

Atsižvelgiant į šią bylos baigtį, taip pat teisinės reikšmės bylos baigčiai neturi kiti ieškovo kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kadangi ieškovo pirmumo teisės pažeidimui konstatuoti pakanka tų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, kurie konstatuoti ankstesniuose šios nutarties punktuose. Todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegijai nusprendus, kad buvo pažeista pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą procedūra, spręstina dėl šio pažeidimo pasekmių. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje yra nurodoma, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Tai, kad pirmumo teisė gali būti pažeista, be kita ko, dėl šios procedūros nesilaikymo, yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (žr. Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. KT158-A-N12/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija) 5 straipsnio 8 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 18.2 punktą).

Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalį pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę ta pačia kaina ir tomis pačiomis sąlygomis turi įstatyme nurodyti asmenys. Tarp jų yra parduodamo žemės sklypo naudotojas, ne trumpiau kaip vienus metus naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį. Dėl to, ar ieškovas yra asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti Sklypus, šioje byloje ginčo nėra – šios aplinkybės neginčijo nei atsakovai, nei NŽT, ją konstatavo ir bylą nagrinėję teismai. Taigi egzistuoja pagrindas taikyti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalį, pagal kurią ieškovui turėtų būti perkeltos teisės ir pareigos pagal Sutartį (atsakovų L. V. ir A. V. su D. K.-V. 2024 m. gruodžio 20 d. sudarytą dėl 0,1539 ha ploto žemės sklypo ir 2,4793 ha ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini))). Vis dėlto teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasaciniame teisme šios konkrečios bylos aplinkybėmis to padaryti negalima, kadangi nebuvo tirtos kitos su galimybe taikyti šį teisių gynybos būdą susijusios aplinkybės, konkrečiai – ar L. V. ir A. V. sumokėjo atsakovei už įsigyjamus žemės sklypus (ieškovas prašo priteisti iš jo L. V. ir A. V. 3 505 Eur, atlyginant jiems pagal Sklypų pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtą kainą) ir ar, ieškovui įgijus nuosavybės teisę į Sklypą Nr. 1 ir Nr. 2, ieškovo turimas bendras žemės plotas neviršys ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnyje įtvirtinto dydžio (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013). Nors ieškovas teikė įrodymus dėl turimų žemės sklypų ploto, tačiau teismai šių įrodymų netyrė ir jų pagrindu faktų nekonstatavo. Todėl egzistuoja pagrindas grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl aplinkybių, reikšmingų ieškovo prašomam taikyti gynybos būdui, ir nuspręsti dėl šio teisių gynybos būdo taikymo galimybės šioje konkrečioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad kasaciniame teisme ieškovas patyrė 158 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 6 726,34 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė D. K.-V., pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 1 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovo. Atsakovai L. V. ir A. V., pateikdami atsiliepimus į kasacinį skundą, turėjo 3267 Eur išlaidų už advokato pagalbą, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovo. Kasaciniame teisme nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.