Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-296-953/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-11-04
Bylos Nr.: 1A-296-953/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-32018-2025-6
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė, Martynas Galvičius
Nuteistasis: G. T.
Prokuroras: Panevėžio apygardos prokuratūra

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-953/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32018-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.2.; 1.2.23.1.1.; 1.2.23.2.1.; 2.4.6.4.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ilonos Jakubėnienės ir Nerijaus Masiulio,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,nuteistajam G. T. ir jo gynėjui advokatui Virginijui Kulikauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. gynėjo advokato Virginijaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skirtas bausmes tarpusavyje subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, G. T. skirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 10 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkomanijos, kai nuteistasis sutinka; uždraudžiant visą bausmės laiką, tiesiogiai, per telekomunikacijos priemones ar trečiuosius asmenis, bendrauti su J. V. ir narkotines medžiagas platinančiais asmenimis; turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines medžiagas bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. T. skirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant: neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 10 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkomanijos, kai nuteistasis sutinka; uždraudžiant visą bausmės laiką tiesiogiai, per telekomunikacijos priemones ar trečiuosius asmenis, bendrauti su J. V. ir narkotines medžiagas platinančiais asmenimis; turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines medžiagas; vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Į bausmės laiką įskaitytas G. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir nuspręsta laikyti jį atlikusį 3 laisvės apribojimo dienas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. G. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš G. T. konfiskuotas uždraustos veikos rezultatas – 20 Eur.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

G. T. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 8 d., 18.08 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pagalbinėse patalpose – rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 8,424 g kanapių (antžeminių dalių, A 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 11,0% - 20,9% ), kurios, vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254 ir 2019 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-476, kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) (sąrašas Nr. 1 “Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams”, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) yra narkotinė medžiaga, iš kurios dalį – 1,470 g ( A 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,0 % ), 2025 m. rugsėjo 8 d., apie 14.58 val., šalia (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 20 eurų pardavė J. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso tvarka 212 straipsnio 6 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nustatyta tvarka, o likusią dalį – 6,954 g. kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tuo pačiu adresu, toliau neteisėtai laikė iki 2025 m. rugsėjo 8 d., 18.08 val., kuomet atliktos kratos metu visa neteisėtai laikyta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais, G. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Nuteistojo G. T. gynėjas advokatas Virginijus Kulikauskas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti ir G. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti baudos bausmę, dėl jos dydžio paliekant nuspręsti aukštesniajam teismui arba palikus G. T. laisvės apribojimo bausmę, jos terminą sutrumpinti, pašalinti intensyvią priežiūrą bei įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigojimą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkomanijos, kai nuteistasis sutinka; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nedetalizavo savo sprendimo nei dėl būtinybės G. T. skirti intensyvią priežiūrą bei uždraudimus, taip pat teismas niekaip nemotyvavo bei neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu tiek apelianto, tiek ir jo gynėjo pateiktus argumentus ir motyvus, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms bei atsižvelgiant į apelianto asmenybę, visą eilę objektyvių sąlygų, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti ne laisvės apribojimo, o baudos bausmę, kuri savo pobūdžiu ir paveikumu būtų žymiai tinkamesnė bausmės tikslams pasiekti.

2.2. Taip pat nurodo, jog teismas nustatė bei nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad G. T. neteistas, 5 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 2 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių – nenustatyta, šeimoje auga mažametis vaikas. Papildant šiuos teismo argumentus, pažymi, kad G. T. darbdavio, pas kurį dirba, charakterizuojamas teigiamai. Jo atžvilgiu daugiau nėra atliekama jokių ikiteisminių tyrimų. Po nusikalstamų veikų padarymo iki šiol narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, priklausomybės joms nejaučia, iš esmės koregavo savo gyvenimo būdą, daugiau dėmesio skiria šeimai ir sveikatai, padarė reikiamas išvadas. Nuteistojo darbas susijęs su nuolatiniu judėjimu Lietuvos teritorijoje, darbo funkcijoms užtikrinti darbdavys jam nuolatiniam naudojimui yra paskyręs vieną iš įmonei priklausančių automobilių.

2.3. Gynėjo vertinimu, atsižvelgiant į teismo nustatytas bei papildomai apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tik teigiamai charakterizuojančias apeliantą, parodančias jo neigiamą savo padarytų veiksmų vertinimą ir siekį ateityje gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, negalima sutikti su teismo sprendimu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 metų laikotarpiu su intensyvia priežiūra ir su jau paminėtais įpareigojimais bei uždraudimais. Pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai G. T. atžvilgiu būtų pasiekti už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskyrus baudos bausmę. Tokios rūšies bausmės paskyrimas būtų visiškai proporcingas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jos mastui bei apelianto asmenybei. Tuo pačiu pažymėtina, kad nebūtų jokių kliūčių įvykdyti paskirtą baudos bausmę, nes apeliantas yra dirbantis ir turintis santaupų jai įvykdyti, apie ką nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu.

2.4. Cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-851/2025 ir teigia, kad šioje byloje nustatytos identiškos aplinkybės tiek dėl padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir dėl jų padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės. Todėl pagrįstai manytina, kad taikant teisės analogijos taikymo principą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, G. T. galima paskirti ir baudą, dėl kurios dydžio paliktina spręsti aukštesnės instancijos teismui.

2.5. Pažymi, jog aukštesnės instancijos teismui vis tik pagrįstai manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus laisvės apribojimo bausmę, tokiu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu tiek dėl paskirto šios bausmės termino, tiek ir dėl paskirtų įpareigojimų bei draudimų. Visų pirma nesutiktina su paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminu - dvejais metais. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, taigi pirmosios instancijos teismas G. T. paskyrė maksimalią pagal įstatymą galimą šios rūšies bausmę ir tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Nekvestionuojant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymo, vis tik manytina, kad teismas, skirdamas švelnesnę, nei numatyta įstatyme bausmės rūšį, jos tinkamai neindividualizavo ir neatsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, veikos padarymo (iš esmės parduoti narkotines medžiagas jis per kelis kartus buvo įkalbėtas draugo, pats jų platinimu nesivertė, tokio sumanymo neturėjo) ir kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Skunde cituoja 2025 ir 2026 metais analogiško pobūdžio bylose ir dėl analogiškų situacijų Šiaulių apylinkės teismo priimtus sprendimus ir teigia, kad teismai maksimalaus laisvės apribojimo bausmės termino asmenims neskyrė. Todėl pagrįstai manytina, kad taikant teisės taikymo analogiją ir vienodinant teismų praktiką skiriant bausmes, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas apeliantą ir jo padarytą nusikalstamą veiką individualizuojančias aplinkybes bei apylinkės ir apygardos teismų praktiką dėl laisvės apribojimo bausmės dydžio, paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydis turėtų būti mažinamas, dėl jos termino paliekant nuspręsti aukštesniajam teismui.

2.6. Taip pat nesutinka su teismo kartu su laisvės apribojimo bausme paskirta intensyvia priežiūra, kuri, pagal teismo sprendimą, skirta visam laisvės apribojimo bausmės vykdymo terminui. Pastebėtina, kad teismas ir šio įpareigojimo paskyrimo būtinumo visiškai nemotyvavo. Įstatyme intensyvios priežiūros skyrimas nėra imperatyvus, paliekant dėl jos skyrimo nuspręsti teismui, tačiau pagrįstai manytina, kad šios priemonės skyrimas turėtų būti motyvuojamas ir taikomas nebent esant tam tikroms sąlygoms, kurios suponuotų tokios priemonės skyrimo būtinumą. Pažymi, jog apeliaciniame skunde minėtuose teismų nuosprendžiuose nei vienu atveju teismai kartu su laisvės apribojimo bausme intensyvios priežiūros neskyrė. Todėl ši aplinkybė, įvertinus apelianto asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, verčia abejoti pirmos instancijos teismo sprendimu ir šioje dalyje, nes jis visiškai nukrypsta nuo teismų praktikos, bei savo pobūdžiu nepagrįstai daro neigiamą įtaką apelianto teisinei padėčiai.

2.7. Nurodo, jog G. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė dienos metu – 14.58 val., jo padaryta veika niekaip nesusijusi su neteisėtu veikimu tamsiu, nakties paros metu ar jo buvimu tam tikrose vietose (pvz., barai, restoranai ir kitos pasilinksminimo ar asmenų susibūrimo vietos), dėl ko būtų būtinybė stebėti ir kontroliuoti jo buvimo vietą. Apeliantas turi nuolatinį vadybininko darbą, kurio metu nuolat vyksta į objektus įvairiose Lietuvos vietose, turi šeimą (mažametę dukrą), su kuria praleidžia laiką po darbo ir ne darbo metu, anksčiau neteistas, šios nusikalstamos veikos yra vienkartinio pobūdžio, narkotinių medžiagų platinimas padarytas prašant kitam asmeniui, o ne paties nuteistojo iniciatyva, todėl pagrįstai manoma, jog intensyvios priežiūros paskyrimas yra visiškai nepagrįstas, perteklinis ir neproporcingas. Kita vertus - tokios priežiūros vykdymas nepagrįstai pareikalautų ir didelių ekonominių jos vykdymo kaštų, dėl stebėjimo įrangos naudojimo, prižiūrinčių pareigūnų darbo ir pan., ir ši aplinkybė taip pat turėtų būti įvertinta.

2.8. Taip pat nesutinka ir su apeliantui paskirtu įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaip minėta, atsižvelgiant į apelianto asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, turi nuolatinį darbą, tokio įpareigojimo paskyrimas yra ne tik neproporcingas ir perteklinis, tačiau ir darantis neigiamą įtaką jo socialiniams ryšiams su šeima, bei nesuderinamas su vykdoma darbine veikla - G. T. dirba kiekvieną darbo dieną nuo pirmadienio iki penktadienio. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą - jis turi turėti ir poilsio laiką. Iš esmės, vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą, paskirto įpareigojimo vykdymas būtų įmanomas nebent po darbo valandų arba savaitgaliais ar švenčių dienomis. Tačiau pasikartojant - tai itin neigiamai įtakotų jo socialinius ryšius su šeima bei poilsio laiką. Be to, nei viename iš skunde paminėtų teismų sprendimų, asmenims toks įpareigojimas vėlgi nebuvo paskirtas, todėl pagrįstai manytina, kad pirmosios instancijos teismas ir šiuo atveju nukrypo nuo teismų praktikos, juolab, tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.

2.9. Taip pat nesutiktina su apeliantui paskirtu įpareigojimu per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkomanijos, kai nuteistasis sutinka, kadangi ir šio įpareigojimo paskyrimo teismas visiškai nemotyvavo. Teisiamojo posėdžio metu apeliantas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad po sulaikymo 2025 m. rugsėjo 8 d. iki šiol jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, priklausomybės jiems neturi. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų gydytas ar gydytųsi nuo priklausomybių, todėl tokio pobūdžio įpareigojimas, nors jo įgyvendinimo prasme tiesiogiai sietinas su asmens sutikimu ar nesutikimu, yra visiškai nepagrįstas ir neproporcingas, todėl turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo G. T. gynėjo advokato Virginijaus Kulikausko apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. T. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo G. T. gynėjo advokato Virginijaus Kulikausko apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir G. T. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau nuteistasis G. T. prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į baudos bausmę arba palikus laisvės apribojimo bausmę, jos terminą sutrumpinti, pašalinti intensyvią priežiūrą bei įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigojimą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkomanijos, kai nuteistasis sutinka.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021). Iš kasacinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tada, kai vadovaujantis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021).

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir visuomenės interesų suvokimas. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir visuomenės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje.

Baudžiamajame įstatyme BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. T. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas sunkus nusikaltimas, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Teismas taip pat įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – asmuo neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, augina mažametį vaiką, nustatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė, nes asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl pirmos instancijos teismas nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių pagrindu nuteistajam pagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nepagrįstai paskyrė BK 48 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 15 d. nuosprendžiu G. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė, su intensyvia priežiūra, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 10 (dešimt) mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkomanijos, kai nuteistasis sutinka; uždraudžiant visą bausmės laiką, tiesiogiai, per telekomunikacijos priemones ar trečiuosius asmenis, bendrauti su J. V. ir narkotines medžiagas platinančiais asmenimis; turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines medžiagas bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Pirmos instancijos teismas skirdamas bausmės rūšį – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra neatsižvelgė į nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalį, padarymo laiką – 14.58 val. Kaip matyti minėta nusikalstama veika buvo įvykdyta dienos metu, todėl teisėjų kolegijos nuomone nebuvo pagrindo nuteistajam skirti intensyvią priežiūrą asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė dienos metu. Be to, pirmos instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendimo asmeniui skirti intensyvią priežiūrą, o vadovavosi tik BK 48 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Iš to seka, kad toks intensyvios priežiūros paskyrimas teismui nėra privalomas. Atsižvelgiant į jau anksčiau aptartą kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju intensyvi priežiūra kaltinamojo atžvilgiu paskirta nepagrįstai.

Be to, pirmos instancijos teismo skirtas įpareigojimas - neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 10 (dešimt) mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nuteistajam bus sunkiai įgyvendinamas, kadangi nuteistasis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, todėl tokio įpareigojimo vykdymas yra nesuderinamas ir sunkiai įgyvendinamas asmeniui, kuris dirba. Be to, nuteistasis nesutinka gydytis nuo narkomanijos, todėl ir šis įpareigojimas tampa neįgyvendinamas.

Nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Savo kaltę dėl jo padarymo pripažino, be to, jo laikomas ir parduotas narkotinių medžiagų kiekis yra nedidelis, nuteistasis laikė ir pardavė mažiausiai pavojingas narkotines medžiagas – kanapes, kurios sąlyginai nėra tiek pavojingos, kiek kitų rūšių narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Iki šio nusikaltimo padarymo ir po jo padarymo nuteistasis dirbo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina mažametį vaiką, todėl, įvertinus padaryto sunkaus nusikaltimo sąlyginai mažą pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, manytina, kad jam gali būti pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, o bausmės tikslai galėtų būti pasiekti jam paskyrus baudą, kurios dydis nustatomas minimalus už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), ją įvykdant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi tokia bausmės rūšis atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas)

Kadangi nuteistojo G. T. padarytos nusikalstamos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Kadangi pirmos instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Be to, nuteistasis G. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugsėjo 8 d., 16.35 val., iki 2025 m. rugsėjo 9 d., 15.35 val., todėl į bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - viena para, kuri prilyginama šešių MGL dydžio baudai.

Šiuo nuosprendžiu nuteistajam G. T. yra paskirta bausmė – bauda, todėl naikintina nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskyrimo, kadangi pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. T. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje nubaustas 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 10 (dešimt) mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkomanijos, kai nuteistasis sutinka; uždraudžiant visą bausmės laiką, tiesiogiai, per telekomunikacijos priemones ar trečiuosius asmenis, bendrauti su J. V. ir narkotines medžiagas platinančiais asmenimis; turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines medžiagas bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skyrė G. T. 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 10 (dešimt) mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkomanijos, kai nuteistasis sutinka; uždraudžiant visą bausmės laiką, tiesiogiai, per telekomunikacijos priemones ar trečiuosius asmenis, bendrauti su J. V. ir narkotines medžiagas platinančiais asmenimis; turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines medžiagas bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė G. T. 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, įpareigojant: - neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 10 (dešimt) mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; - per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo narkomanijos, kai nuteistasis sutinka; uždraudžiant visą bausmės laiką: - tiesiogiai, per telekomunikacijos priemones ar trečiuosius asmenis, bendrauti su J. V. ir narkotines medžiagas platinančiais asmenimis; - turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines medžiagas; - vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurią G. T. į atliktos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir laikyti jį atlikusį 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria skirta G. T. baudžiamojo poveikio priemonė – 50 (penkiasdešimties) MGL (2500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria išaiškinta G. T., kad įmoka mokėtina į sąskaitą Nr. LT12 4040 0636 1000 3142, gavėjas: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, juridinio asmens kodas: 125817744. Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą). Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymą pavesti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriui – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria išaiškinta G. T., kad vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Išaiškinti G. T., kad visą bausmės laiką jo elgesį kontroliuos probacijos tarnyba. Jis privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtus įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) to paties kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles“.

G. T. pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pritaikius 54 straipsnio 3 dalį paskirti 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti G. T. 150 MGL (7500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. T. 100 MGL (5000 Eur) baudą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. T. į atliktos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 8 d., 16.35 val., iki 2025 m. rugsėjo 9 d., 15.35 val., (1 parą prilyginant šešių MGL dydžio baudai) ir laikyti, kad G. T. yra atlikęs 6 MGL baudos, likusi bauda – 94 MGL (4700 Eur).

Išaiškinti G. T., kad paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801, mokėjimo paskirtį – bauda, o taip pat asmens, kuriam buvo paskirta bauda, vardą, pavardę, asmens kodą). Jeigu asmuo savanoriškai nesumoka visos baudos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka išieško baudą priverstinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Martynas GalvičiusIlona JakubėnienėNerijus Masiulis