- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-5685-1156/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-15633-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Pareiškėjas
- PRS2
- Suinteresuotas asmuo
- SUA1, akcinė bendrovė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- Gintaras Žvirgždinas
- Kategorijos
- 2.1.4.4Kiti su terminais susiję klausimai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.2.7.3Pirmosios instancijos teismo nutarčių nuorašų įteikimas
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS2 pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuoti asmenys: SUA1 , akcinė bendrovė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
PRS2 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašoma atnaujinti terminą palikimui, likusiam po jos motinos ASM1, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti (CBP-15838). Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja žinojo, kad jos motina kaupia lėšas banke, todėl po motinos mirties buvo užsiregistravusi pas notarę, tačiau negalėjo ten nueiti, jos brolio SUA1 notarė nepriėmė, todėl nė vienas iš ASM1 vaikų nepriėmė palikimo. Pareiškėja nepriėmė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, dėl savo sveikatos būklės, nes (duomenys neskelbtini), netikėta motinos mirtis ją itin sukrėtė, ji vartojo itin stiprius vaistus, negalėjo atsikelti iš lovos, neįstengė net pasirūpinti motinos laidotuvių reikalais, tai padarė LUD2 . Žinodama, kad įstatyme yra numatytas terminas per kurį asmenys turi priimt palikimą, ir suprasdama, kad jį praleido, ji 2025 m. spalio 15 d. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nors advokatas buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 22 d. sprendimu, tačiau dėl advokato užimtumo, pareiškimas teismui paduotas tik 2026 m. liepos 23 d. Nurodė, kad palikimą sudaro piniginės lėšos banke, t. y. 60,97 Eur vienoje banko sąskaitoje ir 2 464,94 Eur kitoje banko sąskaitoje, iš viso 2 525,91 Eur. Palikėja neturėjo jokio kito turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė Turto bankas – pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad valstybė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos ASM1 palikimo perėjimą valstybei. Jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti po ASM1 mirties, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintas (DOK-42094). Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, atsiliepime suformuotas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad iki 2026 m. rugsėjo 17 d. nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos ASM1 palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jo palikimo. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (DOK-45724). Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, atsiliepime suformuotas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo – SUA1 – per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, nors procesiniai dokumentai įteikti 2026 m. rugsėjo 17 d. (DOK-44947). Teismo posėdžio metu SUA1 prašė pareiškimą tenkinti. Patvirtino, kad jo sesuo PRS2 itin blogai jautėsi po motinos mirties, nesikėlė iš lovos. Sesuo pasakė, kad reikia nueiti pas notarę dėl palikimo priėmimo, nurodytu laiku jis nuėjo pas notarę, tačiau ji nepriėmė jo. Sesuo kartu su juo tąkart nėjo, nes blogai jautėsi.
Teismo posėdžio metu liudytoja LUD2 nurodė, kad pareiškėja yra jos draugė, po motinos mirties ji itin blogai jautėsi, negalėjo atsikelti iš lovos, todėl jai teko rūpintos laidojimo reikalais. Žino, kad pareiškėja norėjo priimti palikimą po motinos mirties, buvo užsiregistravusi vizitui pas notarę, tačiau taip blogai jautėsi, kad negalėjo nueiti, o jos brolis SUA1 buvo nuėjęs, bet notarė jo nepriėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Taigi šia teisena nagrinėjamos ir bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis, 442 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 578 straipsnis).
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėjantis prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia ar termino praleidimo priežastys yra svarbios.
Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis e2S-1153-826/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ASM1 yra pareiškėjos PRS2 ir suinteresuoto asmens SUA1 motina. Mirties išrašas patvirtina, kad ASM1 mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl daroma išvada, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2025 m. rugsėjo 28 d., Testamentų registre nėra duomenų apie palikimo, atsiradusio po ASM1 mirties, priėmimą.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis ASM1 neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamo turto. Akcinė bendrovė SEB bankas informavo, kad ASM1 vardu yra atidarytos dvi banko sąskaitos, kuriose yra 60,97 Eur vienoje banko sąskaitoje ir 2 464,94 Eur kitoje banko sąskaitoje, iš viso 2 525,91 Eur.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus teismas konstatuoja, kad pareiškėja, turėdama valią priimti palikimą, dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl savo sveikatos būklės, negalėjo įgyvendinti savo teisių ir priimti palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Daroma išvada, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais,
nutaria:
Tenkinti pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjai PRS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos mamos ASM1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti, kad pareiškėja per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus